1669ee3a-3269-4ddf-84be-d22ed2b73d79 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-91-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00655-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2.; 3.4.5.17.; 3.3.1.20. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kausteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaducėjus“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaducėjus“ netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos tranzito centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lipion“ dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB “Kaducėjus“ kreipėsi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugsėjo 9 d. sutartinės hipotekos sutartį, sudarytÄ tarp skolininkės ir įkaito davėjos UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir kreditorės UAB „Lipion“; pripažinus sandorį negaliojančiu taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti 3/4 dalis 1,9228 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4117-0800-0035, esančio Vilniaus m. sav., Mažųjų Gulbinų k.

į bankrutavusios UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masę, kad ji galėtų atsiskaityti su įmonės kreditoriais; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ginčijamu sandoriu yra pažeistos BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių teisės. Ä®monės bankroto byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 9 d., kai įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki, prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, kuri nebuvo naudinga UAB „Klaipėdos tranzito centras“.

Å ia sutartimi buvo pažeisti kreditorių interesai, imperatyvios teisės normos, sutartis prieÅ¡taravo juridinio asmens tikslams. Sutartis sudaryta piktavaliÅ¡kai susitarus sandorį sudariusiems Å¡alių atstovams. Sutartimi buvo siekiama sutrukdyti kreditoriams vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Å¡io sklypo. Pažymėjo, jog netiesioginis ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas, nes BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorius negina kreditorių interesų, neginčija hipotekos sutarties. IeÅ¡kovė nurodė, kad yra visos ieÅ¡kinio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu sÄ lygos, be to pažymėjo, jog hipotekos sutartis pripažintina negaliojančia ir pagal CK 1.80 ir 1.82 straipsnius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neturi pagrindo reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs tai, jog UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinio reikalavimo UAB „Lipion“ neturėjo ir neturi. PrieÅ¡ingai, UAB „Lipion“ turi turtinę reikalavimo teisę UAB „Klaipėdos tranzito centras“, todėl UAB „Kaducėjus“ negali įgyvendinti skolininkės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinės teisės. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, iÅ¡ esmės siekė ne įgyvendinti BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinę teisę, o nuginčyti hipotekos sutartį tam, kad padidėtų tikimybė patenkinti savo kreditoriaus reikalavimÄ BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byloje, tačiau toks netiesioginio ieÅ¡kinio instituto taikymas prieÅ¡tarauja jo esmei ir paskirčiai.

Nepaisant to, teismas nagrinėjo kitus sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad hipotekos sutartis pažeidė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių interesus ir hipotekos sutarties sudarymo metu atsakovė buvo faktiÅ¡kai nemoki. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1419-265/2014, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir kurioje konstatuota, jog UAB „Klaipėdos tranzito centras“ yra moki; hipotekos sutartis buvo sudaryta 2014 m. rugsėjo 9 d., t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui laiko nuo atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , ir nesant byloje duomenų apie pasikeitusiÄ UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinę padėtį hipotekos sutarties sudarymo dienÄ ; dėl sudarytos hipotekos sutarties UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masė nepasikeitė, jos sudarymas neturėjo įtakos UAB „Klaipėdos tranzito centras“ galimybei atsiskaityti su ieÅ¡kove, kitais kreditoriais; po hipotekos sutarties sudarymo UAB „Klaipėdos tranzito centras“ balansinio turto vertė virÅ¡ijo bendrovės turimus kreditinius įsipareigojimus; su kreditore UAB „Lipion“ buvo sudaryta taikos sutartis bei Å¡ios taikos sutarties pagrindu ginčijama hipotekos sutartis; atsiskaitymÄ turtu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ siÅ«lė visiems savo kreditoriams, tačiau ieÅ¡kovė tokį atsiskaitymÄ priimti atsisakė.

Be to teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos tranzito centras“ privalėjo sudaryti hipotekos sutartį, kadangi jos sudarymas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ užtikrino laikinÄ didelės vertės prievolės vykdymo atidėjimÄ bei leido iÅ¡vengti su Å¡ia kreditore galinčio kilti teisminio ginčo; hipotekos sutartis buvo sudaryta vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-11926-328/2014 patvirtintÄ taikos sutartį. Teismas taip pat sprendė, jog hipotekos sutarties Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos, nes byloje nėra duomenų, jog UAB „Lipion“ iÅ¡ hipotekos sutarties gavo perdėtÄ naudÄ ; hipotekos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turimo turto vertės pakako visų kreditorių įsipareigojimams padengti, UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masė nebuvo sumažinta;

UAB „Klaipėdos tranzito centras“ 2014 metais turėtu nekilnojamuoju turtu siekė padengti įsipareigojimus ne tik UAB „Lipion“, bet ir ieÅ¡kovei, kitiems kreditoriams; po hipotekos sutarties sudarymo buvo siekiama parduoti UAB „Lipion“ įkeistÄ Å¾emės sklypÄ ; hipotekos sutartis nebuvo draudžiama ir atitiko įprastÄ verslo logikÄ . Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, tačiau atsižvelgęs į faktinę situacijÄ teismas laikė, jog Å¡is terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl minėtų priežasčių taip pat nėra pagrindo teigti, kad hipotekos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir hipotekos Å¡alių teisnumui. Todėl taip pat atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ hipotekos sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.80 ir 1.82 straipsnius. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Kaducėjus“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ teismas nepagrįstai rėmėsi vien Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje konstatuota UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtine bÅ«kle, kadangi ieÅ¡kovė teismui pateikė įrodymus, leidžiančius padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, o bÅ«tent, duomenis iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-3374-769/2014, kurioje UAB „Klaipėdos tranzito centras“ įrodinėjo egzistuojant jos sunkiÄ turtinę padėtį.

Balanse, kurį vertino bylÄ nagrinėjęs teismas, įraÅ¡yto trumpalaikio turto pagrįstumas ir realumas byloje įrodinėjamas nebuvo, o hipoteka įkeisto turto vertė sudarė didžiÄ jÄ dalį ilgalaikio įmonės turto. Tai, kad dėl sudarytos hipotekos sutarties UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masė nepasikeitė, nėra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turėjo labai daug civilinių bylų, kurias buvo iÅ¡kėlusios jos kreditorės, todėl tokios sutarties sudarymas nepagrįstai suteikė pirmenybę gauti skolos atlyginimÄ tik vienai iÅ¡ jų. Ginčo sutartis yra sutartinė, o ne kilusi iÅ¡ teisme patvirtintos taikos sutarties, todėl jÄ sudaryti Å¡alims nebuvo bÅ«tina.Teismas nepagrįstai konstatavo ginčo sutarties Å¡alis buvus sÄ Å¾iningomis.

UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinė padėtis joms abiems buvo žinoma. UAB „Lipion“ buvo informuota apie UAB „Klaipėdos tranzito centras“ taikomus turto areÅ¡tus bei pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turėtų bÅ«ti ne didesnis kaip 4 773,5 Eur, tuo tarpu įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė. Bankroto administratorius tik formaliai patikrino kreditoriaus reikalavimÄ ir pateikė jį teismui tvirtinti, kas rodo jo suinteresuotumÄ .

Å ios aplinkybės suteikia pagrindÄ pripažinti sutartį negaliojančia ir CK 1.80 str. ir 1.82 str. pagrindais. Atsakovė BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas netinkamam asmeniui buvo savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. PareiÅ¡kus tokį ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti veikiama UAB „Klaipėdos tranzito centras“ vardu, tačiau dabar ji byloje yra nurodyta atsakove. Apeliantas savo pozicijÄ byloje siekė pagrįsti iÅ¡ esmės vien tik spekuliuodamas kitos civilinės bylos medžiaga, kuri Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, dėl joje nagrinėtų santykių netapatumo.

Negalėjimas iÅ¡mokėti dividendų nereiÅ¡kia UAB „Klaipėdos tranzito centras“ negalėjimo atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, kadangi dividendai gali bÅ«ti iÅ¡mokami tik pinigais, o atsakovė turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto. PrieÅ¡ sudarant ginčijamÄ sutartį atsakovės finansinė padėtis buvo gera, jos kreditoriniai įsipareigojimai buvo užtikrinti bendrovės materialaus turto verte, kuris žymiai virÅ¡ijo Å¡ių įsipareigojimų dydžius. Å ios aplinkybės patvirtinta, jog įmonė nebuvo nemoki.

Atsiskaitymo dengiant skolas bÅ«das buvo siÅ«lomas daugeliui bendrovės kreditorių, tačiau ne visi kreditoriai, sutiko gauti tokį prievolės įvykdymo bÅ«dÄ . Kreditorinių įsipareigojimų padengimui UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditoriams buvo perduoti iÅ¡ viso 23 žemės klypai, taip pat parduotas įmonei priklausantis butas ir trys lizingo pagrindais valdyti automobiliai. Tuo tarpu UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas net nebuvo padengtas turtu, su juo tik buvo susitarta dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo, mainais už tai sudarant hipotekos sandorį.

Ginčijamo hipotekos sandorio sudarymÄ lėmė bÅ«tinybė vykdyti taikos sutarties sÄ lygas.Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių abiejų ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovui UAB „Klaipėdos tranzito centras“ buvo atidėtas daugiau nei pusės milijono litų vertės įsipareigojimo vykdymas, o atsakovas UAB „Lipion“ už sutikimÄ atidėti prievolės vykdymo terminus mainais gavo garantijÄ , jog jo reikalavimas vienu ar kitu bÅ«du bus įvykdytas. Sandoriu bendrovės turto masė nesumažėjo.

Neegzistuoja ir kiti pagrindai pripažint sandorį negaliojančiu, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog įmonė buvo moki, o sandorio Å¡alys – sÄ Å¾iningos.Atsakovė UAB „Lipion“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:IeÅ¡kovė neįrodė visų sÄ lygų bÅ«tinų pripažinti ieÅ¡kinį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. IeÅ¡kovės nurodyta civilinė byla, kurioje pateiktus argumentus ji naudoja kaip įrodymus Å¡ioje byloje, neturi Å¡iai bylai prejudicinės reikÅ¡mės. Sandorio sudarymo metu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ buvo moki.Apeliantė pati atsisakė teisės į savo reikalavimų įgyvendinimÄ UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtu.Sutarties Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos, kadangi UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masė Å¡ios sutarties pagrindu nebuvo sumažinta, tačiau jos įsipareigojimų vykdymas buvo atidėtas.

UAB „Lipion“ apie UAB „Klaipėdos tranzito centras“ taikomus areštus nežinojo. Apeliantė taip pat nepagrindė aplinkybių, kurias būtina nustatyti, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindu. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. spalio 1 d. UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir UAB „Arikesa“ sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ UAB „Arikesa“ paskolino UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iÅ¡ viso 502 859,63 Lt (t. 1, b. l. 80-83). Nustatytais terminais paskola nebuvo grÄ Å¾inta, o UAB „Arikesa“ 2014 m. balandžio 1 d. reikalavimÄ UAB „Klaipėdos tranzito centras“ pardavė VÅ¡Ä® „Apskaita ir Mokymai“ (t. 1, b. l. 91).

Pastaroji 2014 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimÄ pardavė UAB „Lipion“ (t. 1, b. l. 141). Atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir UAB „Lipion“ 2014 m. rugsėjo 5 d. sudarė taikos sutartį, pagal kuriÄ susitarė dėl UAB „Klaipėdos tranzito centras“ prievolių vykdymo atidėjimo iki 2015 m. sausio 1 d. ir nustatė prievolės įvykdymo dalimis grafikÄ , UAB „Klaipėdos tranzito centras“ įsipareigojo UAB „Lipion“ naudai pirminiu įkeitimu įkeisti jai nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. 4117-0800-0035, esančio adresu Vilniaus m. sav.

Mažųjų Gulbinų k., dalį (t. 1, b. l. 10-11). UAB „Klaipėdos tranzito centras“ 2014 m. rugsėjo 9 d. sutartine hipoteka įkeitė UAB „Lipion“ naudai minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovių 2014 m. rugsėjo 5 d. sudaryta taikos sutartis supaprastinto proceso tvarka patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-11926-328/2014 (t. 1, b. l. 12-14). TÄ pačiÄ dienÄ , kai atsakovė UAB „Lipion“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria įgijo reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos tranzito centras“, Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡nagrinėtas kreditorių UAB „BRUŽTĖ“ ir S. R. komercinės įmonės pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iÅ¡kėlimo.

PraÅ¡ymas buvo atmestas (t. 1, b. l. 92). Kreditoriams pakartotinai kreipusis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iÅ¡kelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 5 d. Byloje 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, be kita ko, UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas 150 910,32 Eur sumoje ir UAB „Kaducėjus“ kreditorinis reikalavimas 15 080,43 Eur sumoje (t. 1, b. l. 166-167).

IeÅ¡kovė UAB „Kaducėjus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ginčydama atsakovių sudarytÄ hipotekos sutartį CK 1.80, 1.82, 6.66, 6.68 straipsnių pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl netiesioginio ieÅ¡kinioKreipdamasi į teismÄ ieÅ¡kovė UAB „Kaducėjus“ nurodė, jog yra reiÅ¡kiamas netiesioginis ieÅ¡kinys. Atsakovės ginčijo ieÅ¡kovės teisę reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį ir nurodė, jog Å¡iuo atveju neegzistuoja pagrindai netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir vien jau dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog Å¡iuo atveju neegzistuoja pagrindai netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, tačiau Å¡ios aplinkybės nelaikė pagrindu jam atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko vardu, jei skolininkas pats Å¡ių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

Taigi netiesioginis ieÅ¡kinys yra toks ieÅ¡kinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, pareiÅ¡kia už savo skolininkÄ , kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netiesioginio ieÅ¡kinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistÄ turtÄ nukreips savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015).Netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginčijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suėjęs prievolės vykdymo terminas.

Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK6.68 straipsnio 2 dalis).

Nesant nors vienos Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „Kaducėjus“ laikytina UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditore – jos kreditorinis reikalavimas patvirtintas įmonės bankroto byloje ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu yra galiojantis. Tačiau Å¡iuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje trÅ«ksta kitos bÅ«tinos aplinkybės – UAB „Klaipėdos tranzito centras“ neturi jokios neįgyvendintos turtinės teisės UAB „Lipion“ atžvilgiu.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent UAB „Lipion“ turi reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos tranzito centras“, t. y. UAB „Lipion“ yra UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorė. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieÅ¡kiniu siekiama nuginčyti atsakovių sudarytÄ hipotekos sutartį, nagrinėjamu aspektu nėra reikÅ¡minga. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį pripažinti atsakovių 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartį negaliojančia iÅ¡ esmės siekia ne įgyvendinti BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinę teisę, o nuginčyti UAB ,,Lipion“ teisę į hipotekos sutartimi užtikrintÄ pirminį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, tokiu bÅ«du padidinant tikimybę patenkinti savo kreditoriaus reikalavimÄ BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byloje.

Toks netiesioginio ieÅ¡kinio instituto taikymas prieÅ¡tarautų jo esmei ir paskirčiai tačiau iÅ¡ esmės atitinka kreditoriaus siekį pripažinti sandorį negaliojančiu ne netiesioginio ieÅ¡kinio, bet ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to actio Pauliana pagrindu. Toks Å¡ios situacijos aiÅ¡kinimas bei vertinimas atitinka teismų praktikÄ (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-517-178/2016).

Nepaisant to, nepagrįstu laikytinas atsakovių atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ pateiktas argumentas, jog nenustačius pagrindo ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, jis turėtų bÅ«ti atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teismo nesaisto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi bÅ«ti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų, o kitoks, nei ieÅ¡kovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu (ieÅ¡kinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos teisės normos (šiuo atveju aplinkybė, jog reiškiamas netiesioginis ieškinys) teismo nesaisto ir ieškinio netenkinimas vienu iš nurodytų teisinių pagrindų nesukelia pagrindo ieškinį atmesti.              Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrinduPagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Taigi actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ .

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant byloje duomenų leidžiančių spręsti apie tai, jog ginčijama sutartis pažeidė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių interesus bei tai, jog sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Be to, teismas pažymėjo, jog Å¡alys, vadovaudamosi teismo patvirtinta taikos sutartimi, privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, nurodo, jog ginčijama sutartimi nesÄ Å¾iningai vienam iÅ¡ kreditorių buvo suteiktas perdėtas pranaÅ¡umas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės pritaria. Atsižvelgus į tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė UAB „Kaducėjus“ turi reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos tranzito centras“, o pirmosios instancijos teismas atnaujino ieÅ¡kovei senaties terminÄ ieÅ¡kiniui actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡ti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡ių sÄ lygų nepasisakys, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis.

Sprendžiant dėl kreditorių teisų pažeidimo sudarant ginčijamÄ sandorį pažymėtina, jog pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikÅ¡ti tuo, kad:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtÄ , nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtÄ ir taip sukelia realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė egzistuojant kreditorių teisių pažeidimui sudarant ginčijamÄ hipotekos sutartį.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs aplinkybes, jog 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir konstatuota, jog įmonės turtinė padėtis neatitinka Ä®monių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) reglamentuojamos nemokumo bÅ«senos. Nesant byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų atsakovės mokumo pablogėjimÄ sandorio sudarymo dienai, teismas laikė, jog įmonė buvo moki, o hipotekos sutartimi įkeistas turtas vis tiek liko įmonės nuosavybe.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais negali sutikti.Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje konstatuota, jog 2014 m. birželio 30 d. duomenimis įmonės turtas sudarė 5 790 027 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 175 861 Lt. Nors Å¡i informacija iÅ¡ esmės patvirtinta neegzistavus Ä®BÄ® įtvirtintos nemokumo bÅ«senos, teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės faktinį nemokumÄ , nebÅ«tina, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Tai reiÅ¡kia, jog ir įmonės mokumo konstatavimas byloje, kurioje buvo siekiama iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ , negali daryti lemiamos iÅ¡vados apie įmonės faktinį mokumÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu. Nuo minėtų finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo (2014 m. birželio 30 d.) iki ginčijamo sandorio sudarymo (2014 m. rugsėjo 9 d.) praėjo daugiau nei du mėnesiai, kurie, sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų, turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę įmonės mokumo pasikeitimui.

Byloje esanti informacija patvirtina, jog bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iÅ¡pardavė didžiÄ jÄ dalį jos turėto nekilnojamojo turto (t. 5, b. l. 128-159) bei tęsė Å¡io turto pardavimÄ ir po ginčijamo sandorio sudarymo (t. 5, 160-179). Ir nors atsakovė nurodo, kad parduodama šį turtÄ siekė sumažinti savo kreditorinius įsipareigojimus, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2014 m. spalio 31 d. įmonės balanso, tuo metu įmonės turtas siekė 1 925 996 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai –1 421 263 Lt, t. y. per keturis mėnesius įmonės turtas sumažėjo daugiau nei trimis milijonais litų, o turimi įsipareigojimai – tik kiek daugiau nei 750 tÅ«kstančių litų (t. 6, b. l. 63).

Kadangi absoliučiai didžiÄ jÄ dalį Å¡io turto sudarė įmonės turimi žemės sklypai (4 749 408 Lt iÅ¡ 5 790 027 Lt 2014 m. birželio 30 d. ir 1 561 698 Lt iÅ¡ 1 925 996 Lt 2014 m. spalio 31 d.), o kaip minėta aukščiau, jų didžiosios dalies pardavimas vyko iki ginčijamos sutarties sudarymo, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog sutarties sudarymo metu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ buvo faktiÅ¡kai nemoki. BÅ«dama faktiÅ¡kai nemokia ir sudarydama ginčijamÄ hipotekos sutartį UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iÅ¡ esmės suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių (UAB „Lipon“), gauti savo reikalavimų patenkinimÄ pirmiau nei kiti kreditoriai.

Ir nors Å¡i sutartimi likęs vertingiausias įmonės turtas realiai perleistas UAB „Lipion“ nebuvo, ji užsitikrino galimybę atgauti skolÄ iÅ¡ parduoto turto pirmiau, nei kiti kreditoriai. Å ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sudarant ginčijamÄ 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartį, minėtais veiksmais buvo pažeisti UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių interesai. Sprendžiant dėl sandorio Å¡alių (įkaito davėjo ir įkaito gavėjo) nesÄ Å¾iningumo pažymėtina, jog CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo ginčijamo sandorio Å¡alis buvus sÄ Å¾iningomis, kadangi ir po jo sudarymo įmonės turto vertės užteko kreditorių reikalavimams patenkinti, tuo pat metu buvo tenkinami ir kitų kreditorių reikalavimai, o ginčijama sutartimi buvo užtikrintas didelių sumų mokėjimo atidėjimas, t. y.

UAB „Klaipėdos tranzito centras“ finansinė padėtis stabilizuota. Apeliacinės instancijos teismas ir su Å¡iais argumentais bei iÅ¡vada nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ veiksmų, įmonė žinojo apie savo sunkiÄ turtinę padėtį, bei sudarė eilę jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sutarčių. Tuo pat metu įmonė sudarė ir ginčijamÄ hipotekos sandorį, kurio pasėkoje vienai iÅ¡ kreditorių užtikrino pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu atgauti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Mainais už tai UAB „Lipion“ atidėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo terminÄ iki 2015 m. sausio 1 d. bei nustatė skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ dalimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, daugiau nei 150 tÅ«kstančių eurų skolos mokėjimo atidėjimas mažiau nei keturiems mėnesiams, esant sudėtingai įmonės finansinei padėčiai, akivaizdžiai nebuvo siekis stabilizuoti jos turtinę padėtį. Å ios aplinkybės patvirtinta iÅ¡vadÄ , jog sudarydama ginčijamÄ sandorį atsakovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“, veikė nesÄ Å¾iningai.

Vertinant UAB „Lipion“ nesÄ Å¾iningumÄ pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių aplinkybę, jog prieÅ¡ sudarydama ginčijamÄ sandorį UAB „Lipion“ domėjosi UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turine padėtimi.

Vien tai, jog mainais už skolos mokėjimo atidėjimÄ keturiems mėnesiams atsakovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ sutiko įkeisti jai priklausantį didelės vertės turtÄ , turėjo sukelti UAB „Lipion“ abejonių dėl jos turtinės padėties. Tuo tarpu pasidomėjusi Å¡ia informacija, atsakovė bÅ«tų sužinojusi apie skolininkei taikomus didelės vertės areÅ¡tus (t. 2, b. l. 105-110, 115-122, 127) bei eilę vykstančių civilinių bylų dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nesant duomenų apie tai, jog UAB „Lipion“ Å¡ia informacija domėjosi, bet ji įmonei pateikta nebuvo, ji taip pat laikytina nesÄ Å¾ininga Å¡alimi. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iÅ¡ imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog Å¡alys privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, atsižvelgdamos į Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-11926-328/2014 patvirtintÄ Å¡alių taikos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , neatkreipė dėmesio į tai, jog hipotekos sutartis pasiraÅ¡yta 2014 m. rugsėjo 9 d., tuo tarpu 2014 m. rugsėjo 5 d. pasiraÅ¡yta Å¡alių taikos sutartis teisme patvirtinta tik 2014 m. rugsėjo 11 d.

Be to, pačioje hipotekos sutartyje įtvirtinta, jog ja užtikrinti įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ 2014 m. rugsėjo 5 d. taikos sutarties. Tai reiÅ¡kia, jog kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieÅ¡kovė, ginčijama sutartis sudaryta vadovaujantis vien Å¡alių bendru sutarimu ir nesant tam jokio privalomumo CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aukščiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pareiga sudaryti tokiÄ sutartį, kaip viena iÅ¡ sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sÄ lygų, bÅ«tų buvusi tik įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarčiai, tačiau Å¡iuo atveju sutartis buvo sudaryta dar prieÅ¡ taikos sutarties patvirtinimÄ teisme (ir kreipimÄ si į teismÄ dėl jos patvirtinimo), dėl ko laikyti pagrįsta minėtÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ nėra pagrindo.

Å i aplinkybė leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog ginčijamos sutarties Å¡alys neturėjo pareigos jos sudaryti. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu.  Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindais IeÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat ginčija aptariamÄ sandorį kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) bei juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.).

Nurodo, jog realiai UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byloje turėtų bÅ«ti ne didesnis kaip 4 773,5 Eur, tuo tarpu įkeisto žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė. Bankroto administratorius tik formaliai patikrino kreditoriaus reikalavimÄ ir pateikė jį teismui tvirtinti, kas rodo jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Å ios aplinkybės suteikia pagrindÄ pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Kaip jau buvo minėta aukščiau Å¡iame sprendime, atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byloje 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi yra patvirtintas UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas, kurio suma – 150 910,32 Eur (t. 1, b. l. 166 167). Jis yra galiojantis, todėl pripažinti, kad hipotekos sutartimi buvo įkeistas žymiai didesnės vertės turtas nei turimas kreditoriaus reikalavimas, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, jog 1.82 straipsnio 3 dalyje nustatyti asmenys, kurie gali ginčyti sandorius, kaip prieÅ¡taraujančius juridinio asmens teisnumui, tačiau iÅ¡kovė į Å¡ių asmenų sÄ raÅ¡Ä nepatenkÄ .

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog Å¡iuo atveju neegzistuoja pagrindas pripažinti ginčijamÄ hipotekos sandorį negaliojančiu CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindais. Dėl restitucijos taikymoRestitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė pripažinus sandorį negaliojančiu taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti aptariamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažinus negaliojančia 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartį nėra pagrindo taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ , kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog bÅ«tų buvęs vykdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto ar jis bÅ«tų buvęs perleistas kitiems asmenims. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl restitucijos taikymo atmestinas. Dėl procesinės bylos baigties Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neegzistuojant pagrindo pripažinti ginčijamÄ hipotekos sutartį negaliojančiÄ actio Pauliana pagrindu ir to pasėkoje priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovė ieÅ¡kinys tenkinamas – UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir UAB „Lipion“ 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartis pripažįstama negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoPagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , pakeičiamos sprendimu priteistos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos.Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkinamas, pirmosios instancijos teisme patirtos atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Taip pat nepriteisiamos ir apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė teismui informacijos apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, Å¡ios iÅ¡laidos taip pat nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,n u t a r i a:Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaducėjus“ ieÅ¡kinį patenkinti ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lipion“ 2014 m. rugsėjo 9 d. sudarytÄ hipotekos sutartį, kuria įkeistos ¾ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4117-0800-0035, esančio Vilniaus m. sav., Mažųjų Gulbinų k.

Teisėjai                                                                                                        Artūras Driukas Romualda Janovičienė Alvydas Poškus