2019-04-03 Nr. AB-8291-3-61-3-00632-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1890-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00632-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas dėl savo neveikimo neužtikrino privatumo, skambinant taksofonu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. vasario 19 d., tai tęsiasi ir toliau. Šiuo laikotarpiu, kai buvo perkeltas į pirmąjį lokalinį sektorių, 2 būrį, buvo pažeistos jo teises į privatumą kalbant taksofonu su artimaisiais ar žmona. Skambinant iš taksofono aparato esančio prie 3 KPP posto, tenka naudotis neuždaromis būdelėmis, kuriose nėra garso izoliacijos. Skambinant taksofonu, nuolat šalia laukia kiti nuteistieji (laukiantys savo eilės paskambinti, einantys į valgyklą) ir viską girdi, todėl nėra galimybės pakalbėti konfidencialiai, su žmona galbūt – intymiai. 2018 m. vasario 15 d. jis apie 1 800 min. skambino namiškiams, o viso pokalbio metu šalia buvo nuteistieji, girdėję pokalbį. Apie šį įvykį jis pranešė Vilniaus PN ir raštu paprašė, kad būtų paliktas vaizdo įrašas minėtą dieną, nes jis žada kreiptis į teismą. Dėl nurodyto patyrė išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, todėl jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 straipsniais, 102 straipsnio 1 dalimi, ir 152 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 124 punktu, nurodė, kad pareiškėjas nuolatos naudojasi jam suteikiama teise paskambinti telefonu, vien nuo 2018 m. vasario 12 d. jis šia teise pasinaudojo net 28 kartus. Vilniaus PN sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Taksofonų korteles galima įsigyti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Įstaigoje sumontuoti taksofonai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės –akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ nuosavybė. Pareigūnas, leidęs nuteistajam kalbėti telefonu, privalo įsitikinti, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui, prieš skambindamas telefonu, taip pat pareigūnas privalo patikrinti, ar nuteistasis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Šalia I gyvenamojo korpuso taksofonų yra įrengtas stacionarus priežiūros postas, kuriame nuolatos budi pareigūnas, atsakingas už nurodytą kontrolę. Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. I gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, galimybė paskambinti nuteistiesiems yra užtikrinama nepertraukiamai.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus PN pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas skunde nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė įrodymais ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Nurodytos aplinkybės tik įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui priteisimui.

6. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad Vilniaus PN, suvokdami savo atsakomybę dėl neteisėtų veiksmų ir nuolat pažeidžiamų pareiškėjo teisių į privatumą, atsisakė saugoti vaizdo įrašą, pagrindžiantį privatumo naudojantis taksofonu pažeidimą. Pareiškėjo pateikiamoje nuotraukoje iš toliau matyti šalia esantys 2 nuteistieji, stovintys greta taksofonų. Nuotraukoje matomu „gardu“ naudojasi visi 2–7 būrių nuteistieji, kurie gali išeiti parūkyti ir pasiklausyti pokalbių taksofonu. Vilniaus PN pateiktoje nuotraukoje taip pat matyti, kad nuteistieji gali stovėti bet kur ir klausytis kitų nuteistųjų pokalbių (ir asmeninių) taksofonu. Vilniaus PN sąmoningai pateikė nuotrauką, kurioje matyti tik vienas nuteistasis. Nuo 2018 m. vasario 12 d. skambino 30 kartų, be kita ko, kiekvieną dieną psichologinei tarnybai (Jaunimo linija), taip pat 9 kartus artimiesiems. Skambučiai psichologinės tarnybos linija yra neribojami ir ja gali skambinti kiekvieną dieną, taigi, kiekvieną kartą jo teisės į privatų pokalbį buvo pažeistos. Pokalbių galėjo klausytis ir pareigūnai, ir kiti nuteistieji. Suprato, kad Vilniaus PN įrengti taksofonai pagal nustatytus reikalavimus, tačiau jų įrengimas neatitinka reikalavimų dėl nors minimalaus privatumo. Pokalbių telefonu metu, kai pokalbius girdėjo kiti asmenys, patyrė diskomfortą, nepatogumus, baimę, kad jo pokalbiai nebūtų panaudoti prieš jį patį, jis negalėjo su artimaisiais atvirai ir nuoširdžiai kalbėti, negalėjo išsakyti užklupusių bėdų, o buvo priverstas rašyti laiškus, kad galėtų atskleisti tai, ko negalėjo išsakyti pokalbių telefonu metu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo D. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. sausio 1 d. naudojosi skambinimo paslauga 29 kartus, skambino, be kita ko, psichologinės pagalbos linija (beveik kiekvieną dieną), žmonai. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2018 m. vasario 19 d. prašymą Nr. 29(2)-99 dėl 2018 m. vasario 15 d. vaizdo kameros prie KPP-3 įrašo, 2018 m. kovo 15 d. rašte Nr. 42-246 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, be kita ko, nurodė: vadovaujantis Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 3-91 „Dėl Vilniaus pataisos namų vaizdo stebėjimo sistemų bei priemonių įrašų saugojimo“ vaizdo stebėjimo sistemoje esantys vaizdo įrašai saugomi nustatytą terminą; atsižvelgiant į tai, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo nustatyta nuteistųjų, darbuotojų ar kitų asmenų padarytų nusižengimų, kurie būtų užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, nagrinėjamu atveju įstaigos administracija neįžvelgė poreikio saugoti 2018 m. vasario 15 d. vaizdo medžiagą ilgesnį, negu nustatyta minėtame įsakyme, terminą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 ir 40 straipsniais, įstaigoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų bei visi kiti vaizdo įrašai yra skirti tarnybiniam naudojimui, šie įrašai gali būti pateikti tik kompetentingoms institucijoms pagal jų prašymą.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo suteikiama teisė skambinti telefonu, nėra. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad pareiškėjas skambino iš atvirų taksofonų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinę žalą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl neturtinės žalos padarymo fakto, administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, nurodė, kad taksofonai yra standartiniai, teisės aktai nenumato specialių telefonų įrengimo. Todėl, nesant Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų, o pareiškėjui taip pat neįrodžius neturtinės žalos fakto, Lietuvos valstybei negali kilti viešoji civilinė atsakomybė. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III. 10. Pareiškėjas D. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai. Jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, nes dėl nesuteikto privatumo skambinant taksofonu ne tik šeimos nariams, bet ir psichologinei pagalbai, patyrė nepatogumus, diskomfortą, buvo suvaržyta jo laisvė. Privatumo neužtikrinimas skambinant taksofonu, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, turi būti vertinamas kaip pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis pažeidimas.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė teisės aktų normas, teismų praktiką, ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, teismo sprendime detaliai atsakyta į pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl privatumo skambinant taksofonu Vilniaus PN neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

16. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus PN administracija, vadovaudamasi BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 straipsniuose, 102 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatytu teisiniu reglamentavimu, užtikrino pareiškėjo skambinimo ir kalbėjimo taksofonu teisės įgyvendinimą.

17. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo iš esmės grindžia privatumo pažeidimu skambinant taksofonu, kurį, pareiškėjo teigimu, sąlygojo atsakovo atstovo neveikimas, neatitveriant taksofono budeles, taip užtikrinant garso nepralaidumą.

18. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

19. Atkreiptinas dėmėsis, kad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 126 punktu, pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 127 punktą telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas: jeigu nuteistasis vartoja necenzūrinius keiksmus; jeigu nuteistasis telefoninio pokalbio metu kursto atlikti veiksmus, kurie pažeistų teisės aktus; pasibaigus telefoninio pokalbio trukmei. Taigi, pareigūnai, organizuojantys skambučius, juos registruoja ir sutikrina skambintojo leistinumą skambinti. Taip pat vykdo skambintojo apsaugą ir priežiūrą, o esant reikalui, atsako į skambintojo klausimus bei tuo pačiu kontroliuoja, kokiais numeriais jis skambina. Dėl šios priežasties nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai.

20. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad taksofonai yra standartiniai, viešais duomenimis jie nuosavybės teise priklauso ryšio paslaugas teikiančiai akcinei bendrovei „Telia Lietuva“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonų įrengimui. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėto neveikimo, papildomai atitveriant taksofono aparatus, buvimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų / neveikimo buvimo ir atitinkamai dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo iš esmės nėra tikslinga pasisakyti.

21. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų / suimtųjų asmenų privatumo ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

22. Pareiškėjo argumentai, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, yra nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio. Aplinkybė, kad teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas buvo šališkas.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius