16674bfa-4582-4df4-b8cf-e4c13ad7f739 · Marijampolės apylinkės teismas

Civ                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-4020-374/2017                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02512-2017-5                                                                                                                          Sprendimo kategorija                                                                                                      1.3.2.9.5.; 1.3.2.9.6.; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2017 m. lapkričio 23 d.Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Gustienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant ieÅ¡kovo A. V. atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovo UAB „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ atstovui advokato padėjėjai I. J.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.Teismas n u s t a t ė :            IeÅ¡kovas A. V. teismo praÅ¡o: panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ direktorius 2017 m. balandžio 24 d. įsakymÄ Nr. P-19 „Dėl A. V. atleidimo iÅ¡ darbo“ ir pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; nustatyti, kad darbo sutartis su A.

V. nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti A. V. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti A. V. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Atsakovas UAB „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ su ieÅ¡kiniu nesutinka.          IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai.          Nustatyta, kad ieÅ¡kovas pagal 2013 m. sausio 4 d. darbo sutartį Nr. 951 atsakovo - uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ nuo 2016 m. lapkričio 8 d. dirbo direktoriaus pavaduotoju plėtrai.

Atsakovas 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 2-71 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad 2017 m. balandžio 21 d. bus atleistas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).IeÅ¡kovas nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ direktorius 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. P-19 „Dėl A. V. atleidimo iÅ¡ darbo“ nuo 2017 m. balandžio 26 d. nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį.

Minėtas įsakymas, ieÅ¡kovo nuomone, laikytinas neteisėtu ir naikintinu.IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas supažindino ieÅ¡kovÄ su uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 2-71 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, tačiau jame nėra nurodyta konkrečios atleidimo iÅ¡ darbo priežasties ir aplinkybių, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Todėl ieÅ¡kovas įsitikinęs, kad, įspėjimas, įformintas uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 2-71 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, o tai yra pagrindas kvestionuoti atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ .           Be to, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes turėjo galimybę perkelti ieÅ¡kovÄ Ä¯ direktoriaus pavaduotojo energetikai, apdailininko ar buhalterio pareigas, tačiau Å¡io darbo ieÅ¡kovui nepasiÅ«lė, o į buhalterio pareigas ieÅ¡kovo įspėjimo laikotarpiu priėmė naujÄ darbuotojÄ .

Kitos pareigos iki Å¡iol neužimtos.           IeÅ¡kovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti alternatyvÅ«s darbuotojų teisių gynimo bÅ«dai yra skirti darbuotojų interesams ginti. IeÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad teismui pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir grÄ Å¾inus ieÅ¡kovÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ , jam bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Todėl ieÅ¡kovo interesus labiau atitinka alternatyvus jo pažeistų teisių gynimo bÅ«das, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje.           Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Jis nurodo, jog įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojui nurodė konkrečiÄ darbo sutarties nutraukimo priežastį. Å i priežastis buvo reali ir tapati pagrindui, kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis. RaÅ¡tiÅ¡kas įspėjimas buvo įteiktas laiku - prieÅ¡ du mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, o jo turinys yra pakankamai informatyvus, aiÅ¡kus, suprantamas ir neklaidinantis, todėl laikytinas tinkamu ir nepažeidžiančiu DK 130 str. 2 d. įtvirtintos darbuotojo teisės - bÅ«ti tinkamai įspėtu dėl darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės.Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo motyvus dėl nepasiÅ«lyto kito darbo, remiasi kasacinio teismo suformuota praktika, t.y.

įstatymu darbuotojui suteikta garantija bÅ«ti perkeliamam į kitÄ darbÄ gali bÅ«ti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; darbdavys turi pasiÅ«lyti darbuotojui kitÄ darbÄ atsižvelgdamas į jo profesijÄ , kvalifikacijÄ , kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siÅ«lyti kuriÄ nors iÅ¡ esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus; nelaikomi darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojančių teisės normų pažeidimu atvejai, kai darbdavys nepasiÅ«lo atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais ir sveikatos bÅ«klė, netinkami ar jis neatitinka kitų laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų paprastai aukÅ¡tesnės kvalifikacijos darbuotojas gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbÄ , jei tai nebus susiję su papildomais specifiniais kvalifikacijos reikalavimais; net ir aukÅ¡tesnės kvalifikacijos darbÄ tam tikrais atvejais gali bÅ«ti privalu pasiÅ«lyti darbuotojui, su kuriuo numatoma aptariamu pagrindu nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikalingÄ kvalifikacijÄ darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti; perkėlimas galimas, jei darbuotojas iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ pas tÄ patį darbdavį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“, bylos Nr. 3K-3-414-248/2015).              Atsakovas nurodo, kad UAB „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo energetikai pareigoms užimti yra taikomi 2015 m. gegužės 11 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 1-18 patvirtinti „Elektrotechniko pareiginiai nuostatai“. Pagal Å¡ių pareiginių nuostatų 2 punktÄ , Å¡iam etatui užimti yra taikomas aukÅ¡tasis/aukÅ¡tesnysis elektrotechninis iÅ¡silavinimas, kurio ieÅ¡kovas nėra įgijęs. Atsakovas pažymėjo, jog iki 2017 m. kovo 24 d. direktoriaus pavaduotojo energetikai pareigas užėmęs asmuo A.

G. įmonėje buvo supažindintas su elektrotechniko pareiginiais nuostatais, po jais pasirašė ir savo pareigas vykdė remdamasis bei laikydamasis elektrotechniko pareiginiuose nuostatuose nurodytos tvarkos. Jis 1983 m. Kauno politechnikume įgijo techniko-elektriko kvalifikacijÄ , o 2016 m. Kauno technikos kolegijoje įgijo kompetencijÄ dirbti izoliacijos, įžeminimo ir įnulinimo varžų matuotoju. Darbuotojas nuo 2014 m. gegužės 15 d. yra įgijęs AK (darbuotojas atsakingas už elektros Å«kį) energetikos darbuotojo kategorijÄ .

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesys į tai, kad A. G. direktoriaus pavaduotoju energetikai dirbo iki 2016 m. liepos 12 d. ir tik 0,5 etato. Nuo tada Å¡ių pareigų neužėmė joks kitas asmuo. Taip pat toks asmuo ir nėra ieÅ¡komas, nes jau beveik metai, kaip įmonei direktoriaus pavaduotojo energetikai etatas nėra reikalingas. Todėl, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės pretenduoti į nurodytÄ pozicijÄ , nes toks darbuotojas faktiÅ¡kai įmonei nėra reikalingas, be to A. V. neatitinka kvalifikacinių pareigybei keliamų reikalavimų.Atsakovas taip pat pasisakė dėl apdailininko etato, į kurį galėjo pretenduoti ieÅ¡kovas.

Reikalavimai apdailininko pareigoms užimti yra iÅ¡dėstyti UAB „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-13 patvirtintuose „Apdailininko pareiginiuose nuostatuose“. Jų 1 ir 4 punktai nustato, kad apdailininkas privalo turėti profesinį-techninį iÅ¡silavinimÄ , bei turi mokėti, žinoti bei iÅ¡manyti: pagrindinius dažymo-tinkavimo ir apdailos darbų kokybės reikalavimus; medžiagų, naudojamų dažymui, tinkavimui, apdailai rÅ«Å¡is ir savybes; pavirÅ¡ių paruoÅ¡imų tinkavimui ir dažymui bÅ«dus; dažų paruoÅ¡imo bÅ«dus ir technologijÄ ; rankinių ir mechaninių įrankių bei prietaisų paskirtį, jų eksploatavimo tvarkÄ ; dažymo-tinkavimo ir apdailos darbų technologijÄ .

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas 1992 m. Kauno politechnikos institute baigė maÅ¡inų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių kursÄ (įgijo inžinieriaus-mechaniko kvalifikacijÄ ) ir 2003 m. Kauno technologijos universitete įgijo vieÅ¡ojo administravimo magistro laipsnį. Todėl, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nėra įgijęs apdailininko specialybės, neturi Å¡iam darbui reikalingų įgÅ«džių, patirties. Atsakovas nurodė, kad nors apdailininko etato įmonėje niekas nuo 2017 m. kovo 31 d. neužima, tačiau Å¡is etatas bendrovei nebereikalingas, todėl į jo pozicijÄ kitas žmogus nebus priimamas.

Atsakovas nevykdo apdailos darbų, įmonės patalpose taip pat nėra atliekami jokie apdailos darbai, todėl žmogus Å¡iose pareigose nėra faktiÅ¡kai reikalingas. Atsakovas nurodo, kad į buhalterio pareigas priimta darbuotoja G. S. atitinka Å¡iam darbui keliamus reikalavimus, nors jos iÅ¡silavinimas neuniversitetinis, jai suteikta – vadybos ir verslo administratoriaus profesinė kvalifikacija, tačiau ji turi reikiamų žinių iÅ¡ apskaitos ir finansų programos, kas atitinka Å¡iai pareigybei keliamus profesinius reikalavimus.             Atsakovo teigimu, įstatymu darbuotojui suteikta garantija gauti pasiÅ«lymÄ dėl kitos darbo vietos gali bÅ«ti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu darbdavys tuo metu apskritai turi arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų bÅ«ti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ji atitinka darbuotojo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ , o reikiamais atvejais – ir sveikatos bÅ«klę; jei darbuotojas iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ pas tÄ patį darbdavį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarti, priimtÄ civilinėje byloje V.

D. v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bylos Nr. 3K-3-617/2012). Kasacinio teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad vien formalus laisvos darbo vietos nepasiūlymas darbuotojui savaime nereiškia atleidimo iš darbo neteisėtumo vien dėl šio darbdavio pareigos neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, atsakovas teigia, kad A.

V. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpiu, atsakovas neturėjo jokios galimybės pasiūlyti ieškovui kitos darbo vietos. Kaip nurodyta aukščiau, elektrotechniko ir direktoriaus pavaduotojo energetikai pareigoms yra keliamas aukštasis/aukštesnysis elektrotechninis išsilavinimas, kurio A. V. nėra įgijęs. Tuo tarpu apdalinininko pozicija įmonei yra nereikalinga, be to tai pareigos reikalaujančios papildomų įgūdžių, kurių ieškovas neturi, todėl į šias pozicijas A.

V. pretenduoti niekuomet negalėjo. Todėl, atsakovo nuomone, faktiÅ¡kai atsakovas neturėjo galimybės įgyvendinti DK 129 str. 1 d. nurodytos sÄ lygos — pasiÅ«lyti darbuotojui kito darbo, nes laisvų darbo vietų įmonėje nebebuvo.Vertinant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , atsakovo nuomone, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad darbuotojui 2017 m. vasario 22 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. P-7 „Dėl laisvo nuo darbo laiko suteikimo A. V.“ ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas: ketvirtadieniais nuo 12.45 val. iki 17.00 val., penktadieniais nuo 12.45 val. iki 15.45 val., naujo darbo paieÅ¡koms.

A. V. turėjo visas galimybes iki darbo santykių su atsakovu pabaigos, susirasti naujÄ darbo vietÄ . Aplinkybės dėl atsakovas pasinaudojimo jam suteikta teise, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo nustatymo procese.           Darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ nulemia ne tik įstatyme nustatyti pagrindai, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedÅ«ra. DK 130 straipsnio 1 dalis (iki 2017-07-01 galiojusi redakcija) reglamentuoja įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ .

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ du mėnesius.          IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo įspėjimas, įformintas uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 2-71 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, o tai yra pagrindas kvestionuoti atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ . Jo įsitikinimu, įspėjime nėra nurodyta konkrečios atleidimo iÅ¡ darbo priežasties ir aplinkybių, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas.Teismas sutinka su atsakovo nuomone Å¡iuo klausimu.

Ä®spėjimo turinyje nurodoma, kad 2017 m. vasario 10 d. <...> valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintas UAB „Kazlų Rudos komunalininkas“ etatų sÄ raÅ¡as, kuriame nėra direktoriaus pavaduotojo plėtrai pareigų. 2017 m. balandžio 21 d. bÅ«site atleistas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 str. 2 d. (b.l. 9).Ä®spėjime aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, kad bendrovėje buvo atlikti organizacinės struktÅ«ros pertvarkymai - 2017 m. vasario 10 d. Valdybos posėdžio metu buvo patvirtintas naujas bendrovės etatų sÄ raÅ¡as.

Taip pat įspėjime aiÅ¡kiai įvardinama atleidimo iÅ¡ darbo priežastis - po organizacinių struktÅ«rinių pasikeitimų įmonėje nebeliko direktoriaus pavaduotojo plėtrai etato. Ä®spėjime taip pat nurodomas ir teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas darbo sutarties nutraukimas - DK 129 str. 1 d.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įspėjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, nurodyta klaidingai ar yra nekonkreti, taip pat jei nurodyta kita priežastis nei ta, kuria iÅ¡ tikrųjų grindžiamas darbo sutarties nutraukimas, neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų; darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi, nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Antrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011).Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiÅ¡kia darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ . Pažymima, jog įspėjimo tikslas - suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingÄ informacijÄ . Dėl to teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ , net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikÅ¡mę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis) spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti atleidimÄ neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje tyloje A.

D. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-294/2012).Kaip pagrindžia aukščiau nurodytos aplinkybės, atsakovas įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojui nurodė konkrečiÄ darbo sutarties nutraukimo priežastį. Å i priežastis buvo reali ir tapati pagrindui, kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis. RaÅ¡tiÅ¡kas įspėjimas buvo įteiktas laiku - prieÅ¡ du mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, o jo turinys yra pakankamai informatyvus, aiÅ¡kus, suprantamas ir neklaidinantis, todėl laikytinas tinkamu ir nepažeidžiančiu DK 130 str. 2 d.

įtvirtintos darbuotojo teisės - bÅ«ti tinkamai įspėtu dėl darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės.IeÅ¡kovas po įspėjimo įteikimo jam dienos nesikreipė į atsakovÄ su praÅ¡ymu patikslinti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , sÄ lygas ar paaiÅ¡kinti kitas jam neaiÅ¡kias aplinkybes, susijusias su Å¡iuo įspėjimu. Todėl, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 str.).         DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Darbdaviui tenka ne tik pareiga esant teisiniam ginčui įrodyti darbuotojo atleidimo, nesant jo kaltės, priežasčių svarbÄ , tačiau ir pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes perkelti darbuotojÄ jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Kasacinio teismo praktikoje Å¡i nuostata paprastai aiÅ¡kinama kaip darbdavio pareiga per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iÅ¡ darbo dienos imtinai ieÅ¡koti galimybės perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant jo sutikimui, perkelti į kitÄ darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004).

Å iÄ pareigÄ darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotojÄ apie esamas laisvas darbo vietas, pasiÅ«lydamas kitÄ darbÄ , jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitÄ darbÄ . Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkančios darbuotojo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir reikiamais atvejais sveikatos bÅ«klę, o jeigu tokių laisvų vietų nėra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti perkeltas – bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos bÅ«klę, galėtų dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008).

Taigi, darbdavio pareiga perkelti įspėtÄ apie bÅ«simÄ atleidimÄ darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ kartu reiÅ¡kia ir darbuotojo teisę bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , kurį jis pagal profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir reikiamais atvejais sveikatos bÅ«klę, gali dirbti. Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . DK 35 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys turi laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Tai reiÅ¡kia, kad darbdavys, atsižvelgdamas į savo interesus, gali nustatyti darbuotojui terminÄ atsakymui dėl perkėlimo į pasiÅ«lytÄ darbÄ ; savo ruožtu darbuotojas, nepriklausomai nuo to, ar terminas buvo nustatytas, turėtų apie savo apsisprendimÄ informuoti darbdavį per protingÄ laikÄ . Darbuotojui atsisakius darbdavio pasiÅ«lyto konkretaus kito darbo, darbdavys privalo iki pat faktinio atleidimo iÅ¡ darbo dienos ieÅ¡koti galimybės tokį darbuotojÄ perkelti į kitÄ darbÄ . Kartu, atsižvelgiant į DK 35 straipsnyje įtvirtintus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, negalima teigti, kad, pagal DK 129 straipsnį atleidžiamam darbuotojui atsisakius pasiÅ«lyto kito darbo, darbdavys negali į tÄ darbÄ priimti naujo darbuotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. aprobuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iÅ¡ darbo teisinių santykių, santraukos.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS. Teismų praktika. 2009, 30)            Ieškovas ieškinyje, o vėliau teismo posėdžio metu, patikslinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, teigė, kad atsakovo įmonėje ieškovo atleidimo iš darbo laikotarpiu buvo net kelios laisvos darbo vietos, kur galėjo dirbti ieškovas, tačiau atsakovas jokio darbo jam nepasiūlė. Atsakovas neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, jas patvirtino, teigdamas kad dvi pareigybės laisvos iki šiol – tai direktoriaus pavaduotojo energetikai ir apdailininko.

Tačiau atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo turimas iÅ¡silavinimas neatitinka nei vienai aukščiau minėtai pareigybei keliamų profesinio pasirengimo reikalavimų, be to Å¡ie darbuotojai įmonei nereikalingi, todėl tokių darbuotojų įmonė neieÅ¡ko.           Pažymėtina, kad darbdavys nepagrįstai susiaurino savo pareigos siÅ«lyti kitÄ darbÄ interpretavimÄ iki analogiÅ¡kos pareigybės siÅ«lymo, nes pagal DK 129 straipsnio 1 dalį atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Taigi minėtoje normoje yra įtvirtinta pareiga siÅ«lyti kitÄ darbÄ , atsižvelgiant į darbuotojo valiÄ tęsti darbo santykius. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, sutikdamas bÅ«ti perkeltu į kitÄ darbÄ , nors ir neatitinkantį jo profesijos, įsipareigoja imtis priemonių (mokytis, keisti specialybę ir pan.), kurių pagalba galėtų dirbti jam pasiÅ«lytÄ kitÄ darbÄ . IeÅ¡kovas turi aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ , kuriuo suteikta inžinieriaus – mechaniko kvalifikacija, bei universitetinį iÅ¡silavinimÄ â€“ vieÅ¡ojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį (b.l. 19).

Tuo tarpu atsakovo priimta į buhalterės pareigas darbuotoja turi kolegijos profesinio bakalauro diplomu suteiktÄ administratoriaus profesinę kvalifikacijÄ ir yra iÅ¡klausiusi tarp kitų 34 dalykų apskaitos ir finansų kursÄ (b.l. ). Atsakovas net nepasidomėjo ieÅ¡kovo gebėjimais ir noru dirbti kitÄ darbÄ , iÅ¡ anksto nuspręsdamas, kad ieÅ¡kovas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų. Tokiu bÅ«du, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įspėjimo laikotarpiu atsakovas turėjo tokias laisvas darbo vietas, į kurias nebuvo priimti nauji darbuotojai, arba priimti turintys tokius pačius kvalifikacinius vertinimus.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje pagrįstas ir įrodytas (DK 129 str.).            Darbo teisiniai santykiai iÅ¡ esmės yra civilinių teisinių santykių sudėtinė dalis. Nors darbo teisėje vyrauja labiau imperatyvus reguliavimo metodas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis skirtas bÅ«tent darbuotojų teisių įgyvendinimo apsaugai. Å is principinis reikalavimas turi bÅ«ti iÅ¡laikytas ir nagrinėjant bylÄ , kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo, bei teismui sprendžiant taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ .

           Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir taiko darbdaviui atitinkamas sankcijas. Taigi įstatyme numatytos imperatyvios tvarkos pažeidimas yra pagrindas darbuotojo grÄ Å¾inimui į darbÄ .          IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , teismo posėdžio metu patikslino ir nurodė, kad ieÅ¡kinį patenkinus, grįžti į darbÄ nepageidauja.

Taigi, ieÅ¡kovas pasirinko DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ darbuotojų pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , pagal kurį laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos priteisiant darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.          Galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi bÅ«ti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų rizikÄ .

Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius atsakingas yra pats darbdavys pagal įstatymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad už neteisėtus veiksmus prieÅ¡ darbuotojÄ (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobÅ«džio turtiniai padariniai, t. y. DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui iÅ¡mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo susidariusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ , taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovo pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytu bÅ«du, pagal kurį apskaičiuotinas ir priteistinas priklausančio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis.         Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Å¡ioje teisės normoje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-296/2005; tuo metu galiojusio DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatos analogiÅ¡kos taikomai DK 300 straipsnio 4 daliai).

Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-952-480/2017).         Nagrinėjamu atveju, ieškovas iš darbo atleistas 2017-04-26 (b.l. 8). Kitoje įmonėje – UAB „Jūrės medis“ įsidarbino 2017-05-02 (b.l. 87), kur gavo darbo užmokestį: 2017 m. gegužės mėn. – 872,73 eur; birželio mėn. – 1090,91 eur; liepos mėn. – 1440 eur; rugpjūčio mėn. – 1200 eur; rugsėjo mėn. – 1543,19 eur; spalio mėn. – 1408,23 eur, t.y. vidutinis darbo užmokestis buvo – 1259,17 eur.

Atsakovo įmonėje pagal darbo sutartį mėnesinis darbo užmokestis sudarė – 1113 eur. Todėl ieÅ¡kovui už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priklausytų 7791,0 eur darbo už mokesčio (1113 eur x 7 mėn.); o per šį laikotarpį ieÅ¡kovas gavo darbo užmokestį kitoje įmonėje – 8814,19 eur (1259,17 eur x 7 mėn.).         Taigi, priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpiu ieÅ¡kovas, įsidarbinęs kitoje darbovietėje, gavo didesnę darbo užmokesčio sumÄ , nei jam priklausytų vidutinio darbo užmokesčio suma, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, pajamų netekimo jis nepatyrė.

Todėl net ir pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, remiantis įstatymo nuostata (DK 300 straipsnio 4 dalis), kad tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ,          Kiti Å¡alių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikÅ¡mės bylai.           IeÅ¡kinį tenkinus dalinai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.): 170 eur : 2 = 85 eur (b.l. 10, CPK 98 str.).

IÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinas 100 eur žyminis mokestis ir 10,64 Eur teismo paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 80, 93, 96 str.).              Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti dalinai.Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ direktorius 2017 m. balandžio 24 d. įsakymÄ Nr. P-19 „Dėl A. V. atleidimo iÅ¡ darbo“ ir pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.Nustatyti, kad darbo sutartis su A.

V. nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti iš atsakovo UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ , į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas M. Valančiaus g. 15, Kazlų Rūda, ieškovo A. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv . (duomenys neskelbtini), naudai 85 eurus už advokato paslaugas.Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Priteisti iš atsakovo UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ , į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas M.

Valančiaus g. 15, Kazlų RÅ«da, 100 eurų žyminio mokesčio ir 10,64 eurus teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                        RÅ«ta Gustienė