2024-10-16 Nr. AB-14940-3-61-3-03316-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-139-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03316-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balsių valda“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakovas) 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 48SK-3265-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Bendrovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenis, nustatytus pagal K. K. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Geoplius“ matininko K. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1951654, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve.

3. Pareiškėjo teigimu, šis administracinis Sprendimas yra be motyvų, iš jo turinio nėra aišku, kokie pareiškėjo Žemės sklypo duomenys patvirtinti šiuo Sprendimu, kokie duomenys buvo pakeisti ar nustatyti, taip pat iš turinio nesuprantama, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui. Tik iš NTR išrašo paaiškėjo, kad šio Sprendimo pagrindu NTR be pareiškėjo sutikimo buvo įregistruota iki šiol niekur nenustatyta ir jo nuosavybės teises ribojanti specialioji žemės naudojimo sąlyga – „Pelkės ir šaltinynai“.

4. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 48SK-3443-(14.48.104.) pareiškėjui nurodė, kad išnagrinėjus jam priklausančio žemės sklypo suformavimo dokumentus, žemės sklype nenustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – „Pelkės ir šaltinynai“, taip pat pažymėjo, jog ši specialioji sąlyga nebuvo nurodyta šio žemės sklypo kadastro byloje ir nebuvo įrašyta į NTR. Atsakovas rašte pažymėjo, jog organizuoja tik specialiosios sąlygos įrašymą NTR, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 541 punktu. Minėtame rašte nurodė pareiškėjui per 30 dienų pateikti pastabas bei pridėjo matininko 2020 m. vasario 24 d. parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų formą, kuriame buvo nurodyta specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ 1 838 kv. m (0,1838 ha). Pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. pateikė pastabas atsakovui, jog nesutinka su nurodytu kadastro duomenų pakeitimu.

5. Pareiškėjas teigė, kad be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. vasario 15 d. rašte Nr. 48SK-1941-(14.48.236E.) nurodė, jog NŽT, įvertinusi surinktus duomenis, nustatė, kad nėra duomenų, pagrindžiančių pelkės buvimą Žemės sklype formuojant šį Žemės sklypą, tai yra nuosavybės atkūrimo metu (2001 m. spalio 18 d.), ir priėmė sprendimą neįrašyti Žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“. Šis sprendimas yra galiojantis, nėra nuginčytas.

6. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. 48SK-11649-(14.48.104.) pareiškėjui pranešė, kad vėl organizuoja tik specialiosios sąlygos įrašymą į NTR, pridėjo matininko 2021 m. liepos 13 d. parengtą Žemės sklypo planą ir kadastro duomenų formą, kuriuose nurodyta specialioji sąlyga – „Pelkės ir šaltinynai“ 2 763 kv. m (0,2763 ha). Pareiškėjas, atsakydamas į šį raštą, pateikė pastabas, kuriose nesutiko su kadastro duomenų pakeitimu, tačiau atsakovas, pažeisdamas Nuostatų 544.3. punktą, šių pastabų nenagrinėjo ir jokio atsakymo nepateikė.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė teisės aktais pagrįsto pagrindo, kuriuo be žemės sklypo savininko žinios pradėjo specialiųjų sąlygų jo sklypui įrašymo procesą. Atsakovas rašte tik pranešė, jog specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTR organizuoja pagal Nuostatų 541 punktą. Remiantis šių Nuostatų 544.4 punktu NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas turi priimti sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir šiam sprendimui priimti turi būti įstatyme nustatyti pagrindai. Įrašyti į NTR teritorijas, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galima tik jeigu žemės sklypui tos teritorijos yra nustatytos ir taikomos atitinkamais dokumentais. Tuo tarpu ginčo Sprendime nėra tvarkomojo veiksmo sprendimo „pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis“, o tik sprendimas patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

8. Teigė, kad Sprendime nėra jokių duomenų apie Žemės sklypo planą, nustatomas specialiąsias sąlygas, bet kartu su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. liepos 27 d. raštu pareiškėjui pateiktas matininko 2021 m. liepos 13 d. parengtas Žemės sklypo planas ir kadastro duomenų forma, kurie neatitinka Nuostatų 543.1 punkto ir 56 punkto reikalavimų. Nuostatų 56 punktas numato, jog žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėse be kitų duomenų įrašoma žemės sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, dokumento, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, numeris ir data, duomenys apie žemės naudmenų kiekį ir vertę, žemės naudojimo apribojimus. Šiuo atveju nėra teritorijų planavimo dokumento ir jį patvirtinančio dokumento (sprendimo), kuriuo pareiškėjo Žemės sklypui būtų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, jo nėra ir kadastro duomenų formoje, kaip to reikalauja Nuostatų 56 punktas.

9. Pažymėjo, jog ankstesniems žemės sklypo savininkams nuosavybės teisės į Žemės sklypą buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimais. Nuosavybės teisių atkūrimo metu Žemės sklypas buvo paženklintas vietoje dalyvaujant savininkams, nustatyti faktiniai duomenys apie žemės naudmenas buvusias tuo metu, atitinkantys faktinę padėtį: ariama žemė (0,2452 ha) ir nenaudojama žemė (0,2692 ha). Praėjus daugiau nei 20-čiai metų, nesant jokių objektyvių duomenų, jog saugotina pelkė pareiškėjo Žemės sklype buvo jo suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo metu, ir esant priešingiems duomenims, kad faktiškai tokių duomenų nefiksuota, atsakovas be teisėto pagrindo įrašė ginčijamą specialiąją sąlygą į Žemės sklypo kadastro bylą.

10. Pareiškėjas akcentavo, kad tik VĮ Valstybės žemės fondo kompetencijai teisės aktais priskirta rengti Žemės fondo apskaitos duomenis apie visas žemės naudmenas, į kurias įeina ir pelkės. VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. kovo 24 d. rašte yra nurodęs, jog pareiškėjo Žemės sklype nėra apskaitoma teritorijų, kuriose būtų pelkės, ir kurioms kaip pelkėms būtų taikoma specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“.

11. Pareiškėjas nurodė, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021, kuriame nustatytos reikšmingos šiam ginčui aplinkybės. Teismas iš byloje pateiktų duomenų konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ginčo žemės sklype yra susiformavusi pelkė. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė AAD ieškinį Bendrovei dėl žalos gamtai atlyginimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomai turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors atsakovui buvo žinomas šis teismo sprendimas, tačiau atsakovas į jį neatsižvelgė. Tokiu būdu buvo pažeistas vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtintų teisinio saugumo principų.

12. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2.S-5371, kuriame informuojama, jog Žemės sklype nėra įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į minėtą raštą informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, jog užsakys Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimą ir parengus minėtą planą Žemės sklypui naujai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus įregistruotos NTR. Žemės sklypo savininkas UAB „Balsių valda“ 2020 m. balandžio 7 d. raštu pateikė pastabas dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo Žemės sklype, su šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymu nesutiko, pateikė savo nesutikimo argumentus ir prašė pradėtą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo procedūrą nutraukti.

14. Atsakovas paaiškino, kad Žemės sklypas (0,5144 ha ploto) suprojektuotas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41. Minėto žemėtvarkos projekto plane Žemės sklypo dalyje pažymėta pelkė. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. 41-11425 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei N. T.“, Nr. 41-11426 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. S.“, Nr. 41-11427 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei M. S.“, Nr. 41-11428 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui K. S.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės Žemės sklypą grąžinant natūra, parengtas Žemės sklypo planas pagal preliminarius matavimus, žemės naudojimo plotų eksplikacijoje pažymėta, kad Žemės sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos (0,2452 ha) ir kita nenaudojama žemė (0,2692 ha), pelkės naudmenos nenurodytos. Priimant minėtus sprendimus atkurti nuosavybės teises specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ įrašyta nebuvo.

15. Teigė, kad 2002 m. rugpjūčio 9 d. buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo plane, parengtame atlikus kadastrinius matavimus, dalyje Žemės sklypo pažymėta pelkė. Žemės sklypo duomenyse apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas žemės sklypo naudmenas sudaro pievos ir ganyklos (0,2335 ha) bei pelkės (0,2809 ha). NTR Žemės sklype specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ įrašyta nebuvo.

16. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 48SD-7176-(14.48.136 E.) VĮ Valstybės žemės fondo paprašė pateikti turimus duomenis apie Žemės sklype 2001 m. spalio 18 d. buvusias žemės naudmenas, dirvožemio tipą, dirvožemio mechaninę sudėtį. VĮ Valstybės žemės fondas 2020 m. birželio 4 d. rašte Nr. S-5602 nurodė, kad Žemės sklype yra seklusis tarpinės pelkės durpžemis. NŽT, įvertinusi surinktus duomenis ir pateiktas UAB „Balsių valda“ pastabas, nusprendė, jog nepakanka duomenų, pagrindžiančių pelkės buvimą Žemės sklype formuojant šį Žemės sklypą, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo metu – 2001 m. spalio 18 d., ir priėmė sprendimą nenustatyti Žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“.

17. Atsakovas nurodė, kad apie priimtą sprendimą skyrius 2021 m. vasario 15 d. raštu Nr. 48SD-1941-(14.48.136 E.) informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) (atsakant į pastarojo 2021 m. sausio 21 d. prašymą Nr. (18.2)-AD5-1059, kuriuo prašoma informuoti, kokių priemonių buvo imtasi dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo Žemės sklype), Žemės sklypo savininkas – UAB „Balsių valda“ bei Vilniaus apygardos prokuratūra.

18. Atsakovas paaiškino, kad NŽT buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 2.S-1558, kuriuo pranešama apie priimtą 2021 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimą Nr. 2VI-37 reikalauti pašalinti teisės pažeidimus (toliau – ir Prokuroro nutarimas). Prokuroro nutarime nurodyta, jog nesutinka su NŽT sprendimu atsisakyti įrašyti Žemės sklypui specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“, kuris buvo išdėstytas skyriaus 2021 m. vasario 15 d. rašte Nr. 48SD-1941-(14.48.136 E.). Prokuroro nutarime yra surinkti ir išanalizuoti duomenys apie Žemės sklype buvusias naudmenas, apie žemės naudmenų priskyrimą pelkių naudmenoms ir konstatuota, kad Žemės sklype esančios žemės naudmenos priskirtinos pelkių naudmenoms. Prokuroro nutarimu yra reikalaujama, kad NŽT imtųsi priemonių dėl duomenų apie pelkės naudmenas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pelkėms ir šaltinynams Žemės sklype nustatymo ir įregistravimo prokuroro nustatytiems pažeidimams pašalinti. Taigi Prokuroro nutarimu vienareikšmiškai NŽT pareikalauta nustatyti Žemės sklypui specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“ nepaliekant alternatyvių situacijos sprendimo būdų.

19. Vykdydama Prokuroro nutarimą NŽT dėl galbūt esančių netikslumų anksčiau parengtame Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo plane užsakė naują Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo planą ir kadastro duomenų formą, kuriuos 2021 m. liepos 13 d. parengė K. K. IĮ „Geoplius“. Minėtas planas ir kadastro duomenų forma buvo pateikti pareiškėjui UAB „Balsių valda“ NŽT Vilniaus r. skyriaus 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. 48SD-11649-(14.48.104.), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymą bei buvo nurodytas 30 dienų terminas pastaboms dėl numatomo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo pateikti.

20. Atsakovas dėl pareiškėjo rašytinio sutikimo paaiškino, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos gavus žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Taigi nagrinėjamu atveju Žemės sklypo savininko sutikimas neprivalomas, kadangi specialioji žemės naudojimo sąlyga Žemės sklype nustatoma būtent remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas įvertino pareiškėjo pateiktas pastabas, tačiau įvertino ir tai, kad Prokuroro nutarime nėra palikta alternatyvių situacijos sprendimo būdų ir konkrečiai reikalaujama Žemės sklype nustatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

22. Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog Žemės sklype nėra ir nebuvo įregistruotos pelkės – formalaus pobūdžio aplinkybė, nukreipta į tai, kad pelkė neįregistruota viešame registre, tačiau tai negali paneigti pačios pelkės susiformavimo ir egzistavimo fakto.

23. Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. buvo parengtas Žemės sklypo pakrantės tvarkymo pranešimas, kuris buvo derintas su Aplinkos apsaugos agentūra. Pranešime nurodoma, kad minėto sklypo savininkas yra pareiškėjas. Pranešimo brėžiniuose aiškiai pažymėta pelkės riba ir pelkės apsaugos juosta. Aplinkos apsaugos agentūra, derindama pranešimą, 2018 m. sausio 15 d. rašte Nr. (25)-A4-400, atkreipė dėmesį, kad „<...> vandens telkinio tvarkymo ir maudyklos įrengimo darbai negali būti vykdomi vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir pelkės teritorijoje <...>“. Teigė, jog tai svarbus aspektas, patvirtinantis tiek pelkės buvimą bei pareiškėjo žinojimą ir supratimą apie pelkės buvimą, tačiau ir bet kokios pareiškėjo veiklos vykdymo neteisėtumą. Atkreipė dėmesį į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 101 straipsnyje nurodytą pelkių ir šaltinynų apibrėžimą.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Balsių valda“ skundą tenkino ir panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 48SK-3265-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 977,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 48SD-13376-(14.48.136E.) informavo pareiškėją bei jo atstovą, jog vadovaujantis Nuostatų 541.1 punktu, Prokuratūros nutarimu ir NŽT direktoriaus 2021 m. birželio 16 d. pavedimu Vilniaus rajono skyriaus vedėjui dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo vykdymo, yra priimtas Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas įrašant (arba tikslinant) specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pelkės ir šaltinynai (VI skyrius, devintasis skyrius). Minėtu raštu pareiškėjui buvo pateiktas skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1951654, kuri saugoma NTR posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve.

26. Teismas rėmėsi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2020 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d.), Nuostatų, nuostatomis.

27. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuriam nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. įrašyta specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ (VI skyrius, devintasis skyrius) 2 763 kv. m plotas, pagrindas – 2021 m. rugsėjo 1 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas.

28. Teismas taip pat nustatė, kad Žemės sklypas (0,5144 ha ploto) buvo suprojektuotas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41. Minėto žemėtvarkos projekto plane Žemės sklypo dalyje pažymėta pelkė. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. 41-11425 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei N. T.“, Nr. 41-11426 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. S.“, Nr. 41-11427 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei M. S.“, Nr. 41-11428 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui K. S.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės Žemės sklypą grąžinant natūra, parengtas žemės sklypo planas pagal preliminarius matavimus, žemės naudojimo plotų eksplikacijoje pažymėta, kad žemės sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos (0,2452 ha) ir kita nenaudojama žemė (0,2692 ha), pelkės naudmenos nenurodytos. Taigi priimant minėtus sprendimus atkurti nuosavybės teises specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ įrašyta nebuvo.

29. Nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 9 d. buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo plane dalyje Žemės sklypo pažymėta pelkė. Žemės sklypo duomenyse apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas žemės sklypo naudmenas sudaro pievos ir ganyklos (0,2335 ha) bei pelkės (0,2809 ha), tačiau NTR Žemės sklype specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ įrašyta nebuvo.

30. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog tarp ginčo šalių tęsiasi ginčas, ar Žemės sklype yra pelkė. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (4)-1.7-7398 „Dėl (duomenys neskelbtini) ežero Vilniaus rajono pakrantės“ nurodė, kad Žemės sklypo plote buvo atlikti gręžiniai ir buvo nustatyta, jog pelkė nesusidarė, nustatytos tik pelkėjančio ežero nuosėdos (nuogulos), kurios nėra tapačios pelkei. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ 2016 m. kovo 1 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-17, 2016 m. kovo 31 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-25 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, 2019 m. spalio 31 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-62 Vilniaus apygardos prokuratūrai nurodė, kad pagal 1995–1998, 2005, 2009–2010 ir 2013 metų ORT10LT matomą vaizdą Žemės sklypo teritorijoje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) ežeru, nuo seno buvo pelkė. VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. kovo 24 d. rašte Nr. S-1670 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodė, kad Žemės sklypo teritorijoje nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms.

31. NŽT Vilniaus r. skyrius 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 48SD-7176-(14.48.136 E.) VĮ Valstybės žemės fondo paprašė pateikti turimus duomenis apie Žemės sklype 2001 m. spalio 18 d. buvusias žemės naudmenas, dirvožemio tipą, dirvožemio mechaninę sudėtį. VĮ Valstybės žemės fondas 2020 m. birželio 4 d. rašte Nr. S-5602 nurodė, kad Žemės sklype yra seklusis tarpinės pelkės durpžemis.

32. Teismas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2.S-5371, kuriame informuojama, jog Žemės sklype nėra įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“. NŽT Vilniaus r. skyrius, atsakydamas į minėtą raštą, informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, jog užsakys Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimą ir parengus minėtą planą Žemės sklypui naujai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus įregistruotos NTR. Taip pat NŽT Vilniaus r. skyriuje buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. vasario 6 d. raštas Nr. 17.2.-647, kuriuo prašoma informuoti apie Žemės sklypui taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimą. NŽT Vilniaus r. skyrius 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. 48SD-1984-(14.48.136 E.) informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad gavęs Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, priims sprendimą patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis dėl taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Atsakovas 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 48SD-3443-(14.48.104.) informavo Žemės sklypo savininką UAB „Balsių valda“ apie numatomus Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus ir taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą bei nurodė, kad Žemės sklypo savininkas gali pateikti pastabas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. UAB „Balsių valda“ 2020 m. balandžio 7 d. raštu (reg. Nr. 48JP-1727) pateikė pastabas dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo Žemės sklype, su šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymu nesutiko, pateikė savo nesutikimo argumentus ir prašė pradėtą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo procedūrą nutraukti.

33. NŽT 2021 m. vasario 15 d. rašte Nr. 48SD-1941-(14.48.136 E.) įvertinusi surinktus duomenis ir pateiktas pareiškėjo pastabas nusprendė, jog nepakanka duomenų, pagrindžiančių pelkės buvimą Žemės sklype formuojant šį žemės sklypą, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo metu – 2001 m. spalio 18 d., ir priėmė sprendimą nenustatyti Žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“.

34. Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 2VI-37, atlikusi tyrimą pagal gyventojų grupės prašymus „Dėl viešojo intereso gynimo saugant (duomenys neskelbtini) ežero pakrantę nuo naikinimo“ ir AAD pareiškimą „Dėl viešojo intereso gynimo“ nutarė reikalauti iš NŽT spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus. Prokuroro nutarimu nesutinkama su NŽT sprendimu atsisakyti įrašyti Žemės sklypui specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“. Prokuroras iš tyrimo metu surinktų duomenų sprendė, jog Žemės sklype jo suformavimo ir dabartiniu metu yra teritorija, pagal teisės aktuose įtvirtintą žymėjimą ir apibrėžimą, patikrų metu nustatytus požymius atitinkanti pelkę, todėl turėjo būti įregistruotos į Žemės sklypą patenkančios pelkės naudmenos.

35. Vykdydama Prokuroro nutarimą NŽT užsakė naują Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo planą ir kadastro duomenų formą. Planas ir kadastro duomenų forma buvo pateikti pareiškėjui, taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymą, nurodytas 30 dienų terminas pastaboms dėl numatomo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo pateikti. Pareiškėjas pateikė pastabas dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ nustatymo Žemės sklype, su šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymu nesutiko, pateikė savo nesutikimo argumentus ir prašė pradėtą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo procedūrą nutraukti.

36. NŽT Vilniaus rajono skyrius įvertino pareiškėjo pateiktas pastabas, tačiau įvertino ir tai, kad Prokuroro nutarime reikalaujama Žemės sklype nustatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“. Remdamasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 541.1 papunkčiu ir vykdydamas Prokuroro nutarimą, NŽT Vilniaus r. skyrius priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą.

37. Teismas iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021, kuriame nustatytos šiam nagrinėjamam ginčui reikšmingos aplinkybės. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AAD ieškinį atsakovui UAB „Balsių valda“ dėl žalos atlyginimo, iš byloje pateiktų duomenų konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ginčo žemės sklype yra susiformavusi pelkė ir atmetė AAD ieškinį. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

38. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatė, kad skirtinguose valstybiniuose registruose ir duomenų bazėse duomenys dėl pelkės buvimo ginčo sklype nesutampa, t. y. Valstybės žemės fondo duomenimis, Žemės sklypo teritorijoje nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms, tačiau VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ duomenimis, kuriais savo reikalavimą grindžia AAD, Žemės sklypo teritorijoje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) ežeru, nuo seno buvo pelkė. Pažymėjo, kad Žemės informacinę sistemą valdo NŽT, tvarko – VĮ Valstybės žemės fondas. Pagal NŽT direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų 7.1 punktą viena iš pagrindinių šios sistemos funkcijų yra tvarkyti erdvinių duomenų rinkinius, kuriuose kaupiama informacija apie nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Remiantis Nuostatų 20.3 punktu vienas iš valstybinių teminių erdvinių duomenų rinkinių yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinys SŽNSDB10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, Georeferencinio pagrindo kadastras – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai .<...> Taigi minėtame kadastre renkami specifiniai duomenys ir informacija, tarp jų, apie žemės ūkio naudmenų ribas. Teismo vertinimu, ką yra konstatavęs ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, fakto konstatavimui apie faktinį pelkės susiformavimą – egzistavimą ginčo teritorijoje nepakanka Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro 2016 m. kovo 31 d. rašto.

39. Teismas taip pat nurodė, jog sprendžiant, ar atsakovo veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, t. y. ar yra pagrindas konstatuoti žalos padarymo faktą, būtinos specialios žinios. Byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. Geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) raštas Nr. (4)-1.7-7398 „Dėl (duomenys neskelbtini) ežero Vilniaus rajone pakrantės“ patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 19 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vietos patikrinimas, kurio tikslas – pelkės identifikavimas. Atlikus žemės sklypo plote ir kitur (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje gręžimą, pergręžtos pelkėjančio ežero nuosėdos: durpingas mineralinis ir juodas organinis sapropelis (iki 0,9 m gylio). Sklypo paviršių iki 30-40 cm gylio sudaro blogai susiskaldžiusios išskydusios vandenyje, gelsvai rudos apvandenintos durpės. Geologijos tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į ežero dugne aptikto net 9 m storio sapropelio viršutinės dalies amžių (1075-925 m prieš dabartį), 2 ir 3 gręžiniais pergręžtas organinis sapropelis susidarė prieš keletą šimtų metų. Taigi senojo ežero įlankos tiek žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plote, tiek ir kitur vakarinėje dabartinio ežero pakrantėje, nors ir pelkėjo ilgą laiką, bet pelkėmis su gerai susiskaidžiusių durpių storyme nevirto (Dok-38917). Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, minėtas Geologijos tarnybos atliktas patikrinimas ir pateiktos išvados vertintinos kaip turinčios specialių žinių nagrinėjamu klausimu kompetentingos valstybės institucijos pateiktas vertinimas. Iš Geologijos tarnybos pateiktų išvadų teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog Žemės sklype yra susiformavusi pelkė.

40. Teismas pritarė pareiškėjo teiginiui, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomai turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis teismo sprendimas šios bylos proceso šalims buvo žinomas, tačiau priimant ginčijamą Sprendimą į tai nebuvo atsižvelgta.

41. Teismas pritarė pareiškėjo argumentui, jog įrašyti į NTR teritorijas, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galima tik jeigu žemės sklypui tos teritorijos yra nustatytos ir taikomos atitinkamais dokumentais. Tačiau šiuo atveju nėra teritorijų planavimo dokumento ir jį patvirtinančio dokumento (sprendimo), kuriuo pareiškėjo Žemės sklypui būtų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, jo nėra ir kadastro duomenų formoje, kaip to reikalauja Nuostatų 56 punktas.

42. Buvusiems Žemės sklypo savininkams nuosavybės teisės į Žemės sklypą buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimais. Nuosavybės teisių atkūrimo metu Žemės sklypas buvo paženklintas vietoje dalyvaujant savininkams, nustatyti faktiniai duomenys apie žemės naudmenas, buvusias tuo metu, atitinkantys faktinę padėtį: ariama žemė (0,2452 ha) ir nenaudojama žemė (0,2692 ha). Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad 2001 metų laikotarpiu formuojant ginčo Žemės sklypą, šiam sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo Žemės sklypo formavimo metu aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais būtų nustatytos tokio turinio specialios žemės naudojimo sąlygos. Be to, yra galiojantis įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog nėra pagrindo spręsti, kad ginčo žemės sklype yra susiformavusi pelkė.

43. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, kad prieš nustatant specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas buvo būtinas jo sutikimas, nurodė, jog Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos gavus žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Taigi nagrinėjamu atveju Žemės sklypo savininko sutikimas neprivalomas, kadangi specialioji žemės naudojimo sąlyga Žemės sklype buvo nustatoma remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi.

44. Teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį panaikino.

45. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas 1 977,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. 46. Atsakovas NŽT Vilniaus r. skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

47. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu priėjo prie neteisingų išvadų, dėl to skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

48. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021, kuriame teismo vertinimu nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės. Atsakovas su teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi prejudiciniais faktais pripažintini tik tie faktai, kurie buvo įrodinėjimo dalykas byloje, nagrinėtoje tarp tų pačių šalių. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021 NŽT nebuvo proceso šalimi, todėl civilinėje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais išnagrinėtoje administracinėje byloje. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas nebuvo priimtas NŽT atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertinta, kad minėtas sprendimas buvo privalomas NŽT priimant skundžiamą Sprendimą.

49. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo kokios priežastys lėmė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas nebuvo privalomas Vilniaus apygardos prokuratūrai priimant 2021 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimą Nr. 2VI-37 reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, kurio pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

50. Atsakovas nesutinka su teismas sprendimo argumentais, kad šiuo atveju nėra teritorijų planavimo dokumento ir jį patvirtinančio dokumento (sprendimo), kuriuo pareiškėjo Žemės sklypui būtų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga. Teismas sprendime konstatuoja, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog Žemės sklypas (0,5144 ha ploto) buvo suprojektuotas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41. Minėto žemėtvarkos projekto plane Žemės sklypo dalyje pažymėta pelkė. Taigi pats teismas patvirtino, kad yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad remiantis minėto Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 sprendiniais, atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą turėjo būti įrašyta šiam Žemės sklypui taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“. Aplinkybė, jog dėl korektūros klaidos minėtas teritorijų planavimo dokumentas nebuvo nurodytas žemės sklypo kadastro duomenų formoje, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

51. Atsakovas teigia, kad Sprendimo priėmimą grindė Prokuroro nutarimu, kuriuo reikalaujama pašalinti teisės pažeidimus. Teismas sprendime visiškai nenagrinėjo ir nevertino Prokuroro nutarimo pagrįstumo ir jo privalomumo NŽT. Pažymi, kad Prokuroro nutarimu vienareikšmiškai NŽT pareikalauta nustatyti ginčo Žemės sklypui specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“, nepaliekant alternatyvių situacijos sprendimo būdų, t. y. NŽT privalėjo vykdyti Prokuroro nutarimą, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir dėl jos nepasisakė.

52. Teismas nurodė, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) ir padarė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Tačiau teismas, priėjęs prie tokios išvados, taip ir nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė Sprendimo neteisėtumas. Atsakovas teigia, kad priešingai, Sprendimas atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis – teritorijų planavimo dokumentu – Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, kuriame ginčo Žemės sklype pažymėta pelkė, bei Prokuroro nutarimu, kuriuo reikalaujama pašalinti teisės pažeidimus. Be to, Sprendimas priimtas remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu formuojant žemės sklypą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio vadovas.

53. Atsakovas vertino, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes ir remdamasis vien fragmentiškais faktiniais duomenimis, priėjo prie klaidingų išvadų. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas naikintinas.

54. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

55. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad Sprendimu patvirtintoje žemės sklypo kadastro byloje patvirtinti duomenys apie Žemės sklypo naudmenas pagrindžia, jog pelkės Žemės sklype nėra. Tačiau sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ įrašyta 2 763 kv. m ploto, nenurodyta jokių tokio ploto koordinačių. Sprendimo pagrindu NTR Žemės sklypui buvo įregistruotas apribojimas „Pelkės ir šaltinynai“.

56. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neturėjo atsižvelgti į faktines aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021, jog Žemės sklype pelkės nėra. Aplinkybė, ar Žemės sklype yra pelkė, buvo minėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas ir sudarė pagrindą atmesti AAD ieškinį dėl žalos gamtai atlyginimo. Civilinėje byloje šalimis buvo Bendrovė ir AAD. Šalis, ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Atsakovas NŽT šioje administracinėje byloje neginčijo įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šią teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą aplinkybę. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pakartotinai nagrinėti ar iš naujo nustatinėti civilinėje byloje konstatuotus faktus, todėl teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

57. Pareiškėjas teigia, kad tiek atsakovas NŽT, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo AAD yra valstybės institucijos, vykdančios vieno to paties subjekto – valstybės – pavestas funkcijas. Ir nors dalyvaujančių asmenų subjektinė padėtis minėtoje civilinėje byloje ir šioje administracinėje byloje ne visiškai sutampa, tačiau abu procesai dėl fakto klausimo (pelkės nebuvimo Žemės sklype) susiję su tais pačiais teisiniais santykiais tarp pareiškėjo ir valstybės bei siejasi su ta pačia faktine aplinkybe ir tuo pačiu Žemės sklypu. Todėl teismas šioje administracinėje byloje pagrįstai sprendė, jog teismo nustatyto fakto nėra pagrindo vertinti kitaip. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi teismas tinkamai vertino įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą aplinkybę ir teisingai išnagrinėjo šią administracinę bylą.

58. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu retoriniu pastebėjimu, kad teismas visiškai neanalizavo, kokios priežastys lėmė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas nebuvo privalomas Vilniaus apygardos prokuratūrai priimant 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 2VI-37. Apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kodėl teismas turėjo tą analizuoti, nes administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas ne dėl Prokuratūros nutarimo. Be to, priimant Prokuroro nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs.

59. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo nepagrįsti.

60. Pagal Žemės sklypo formavimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.1 punktas numatė, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo - pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnis nustatė, kad specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui pagal teritorijų planavimo dokumentus bei konkrečiam vandens telkiniui nustato apskrities viršininkas. Taigi tokie apribojimai galėjo būti nustatomi tik priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui pagal teritorijų planavimo dokumentus galėjo nustatyti tik apskrities viršininkas. Šiuo atveju ginčijami apribojimai Žemės sklypui atkuriant nuosavybės teises į jį nebuvo nustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais įstatymų nustatyta tvarka konstatavo, kad aplinkybių, pagrindžiančių, jog apribojimai (specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai”) pareiškėjo Žemės sklypui buvo nustatyti teritorijų planavimo dokumentu, nėra. Šią teismo išvadą patvirtina ir paties atsakovo ginčijamu Sprendimu patvirtinta Žemės sklypo kadastro duomenų forma, kurioje pelkės naudmenų nėra nustatyta ir kartografuota.

61. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ir pats atsakovas 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 48SD-3443-(14.48.104.), 2021 m. liepos 27 d. rašte Nr. 48SD-11649-(14.48.104.) nurodė, jog Žemės sklype nenustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – „Pelkės ir šaltinynai”, Žemės sklypui taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ nebuvo nurodyta šio Žemės sklypo kadastro byloje ir nebuvo įrašyta į NTR registrą.

62. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Prokuroro nutarimu. Spręsdamas bylą teismas nėra saistomas prokuratūros nutarimų ir atsakovas NŽT nenurodė nei teisės akto, nei teismų praktikos, pagrindžiančios, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo vadovautis Prokuroro nutarimu, o ne remtis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Byloje buvo sprendžiamas atsakovo NŽT Sprendimo, o ne Prokuratūros nutarimo, teisėtumo klausimas. Be to, atsakovas NŽT atsakingas už teisėto ir pagrįsto individualaus administracinio akto priėmimą. Todėl atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikti gynimosi teiginiai, kad Prokuratūros nutarimu NŽT nepalikta alternatyvių sprendimo būdų, tik pagrindžia, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevykdė jam pavestų viešojo administravimo funkcijų bei VAĮ reikalavimų. NŽT neįrodė savo pareigos besąlygiškai vykdyti Prokuratūros nutarimą. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad pagal Prokuratūros įstatymo nuostatas prokurorui nesuteikta teisė ar įgaliojimai nurodyti, kokį konkrečiai sprendimą turi priimti valstybės institucija ir kokios konkrečiai priemonės turi būti taikomos ar netaikomos.

63. Pareiškėjas akcentuoja, kad teisminiai ginčai tarp pareiškėjo ir įvairių valstybės institucijų dėl galbūt esančios pelkės Žemės sklype apsaugos vyksta nuo 2016 metų. Tarp valstybės institucijų jau nuo 2016 m. vyko susirašinėjimas ir diskusijos, ar iš tiesų pelkė yra. Vertinant šiuos susirašinėjimus, skirtingas valstybės institucijų pozicijas, teisinius ginčus ir teismų sprendimais nustatytas pasekmes (AAD naudai nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo), nėra pagrindo pakankamai išvadai, kad Žemės sklype jo suformavimo metu buvo ar dabar yra pelkė, kuriai taikytina specialioji sąlyga, ir jog yra teisėti ir objektyvūs neginčijami dokumentai, kuriais Žemės sklype būtų nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyta teritorija.

64. Atsakovo NŽT apeliacinio skundo teiginiai nepagrindžia ABTĮ nurodytų pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

65. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog prisideda prie apeliacinio skundo ir prašo jį patenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

66. Papildomai nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu, kuriame konstatuota, jog iš Geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (4)-1.7-7398 „Dėl (duomenys neskelbtini) ežero Vilniaus rajone pakrantės“ pateiktų išvadų, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo Žemės sklype yra susiformavusi pelkė. Tačiau teismas neatsižvelgia į byloje pateiktą taip pat Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. (4)-1.7-2303 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame pažymėta, kad teisės aktai nenustato Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos funkcijų, susijusių su pelkių identifikavimu. Taip pat Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos nėra įgaliota nustatyti žemės naudmenų plotus, kuriems būtų taikomos (arba naikinamos) specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnyje. Analogišką raštą Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra pateikusi ir Vilniaus apygardos prokuratūrai. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad aplinkybei, jog jos nuosavybėje yra saugotina pelkė, nustatyti reikalingos specialiosios žinios ir tą padaryti gali kompetentingos valstybės institucijos. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. (4)-1.7-2303 darytina išvada, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos nėra kompetentinga valstybės institucija, kuri gali identifikuoti pelkę.

67. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad valstybės institucijos neįregistravo pelkės, kaip saugomos teritorijos statuso, tai nekeičia fakto apie pelkės egzistavimą ir jai taikomą įstatymo nustatytą apsaugą. Priešingu atveju, valstybės institucijų techninio pobūdžio klaidos lemtų, jog būtų paneigtas viešasis interesas saugoti aplinką.

68. Viešasis interesas išsaugoti išimtinę valstybės nuosavybę – miškus, pelkes, ežerus ar marių pakrantę – yra svarbesnis už privataus asmens nuosavybės teisę ir turi būti ginamas. Valstybė gindama viešąjį interesą turi ištaisyti padarytas klaidas, tai ką ir padarė atsakovas priimdamas Sprendimą. Pelkė yra saugomas objektas, jos, kaip gamtos objekto vertingumu, nėra pagrindo abejoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 69. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 48SK-3265-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui buvo įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – „Pelkės ir šaltinynai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

70. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Žemės sklype atkuriant nuosavybės teises buvusiems savininkams nebuvo ir nėra pelkės, ši aplinkybė nustatyta ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021, sprendė, kad ginčijamu Sprendimu NTR nepagrįstai įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – „Pelkės ir šaltinynai“, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimą.

71. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

72. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

73. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

74. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

75. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

76. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

77. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą tenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

78. Esminis argumentas dėl kurio nesutariama šioje byloje yra tas, ar Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, atkuriant nuosavybės teises buvusiems savininkams buvo pelkė.

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas bei patvirtina byloje esantys įrodymai, priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą buvusiems savininkams specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ nebuvo nustatyta.

80. VĮ Valstybės žemės fondas, kuriam pagal teisės aktuose suteiktą kompetenciją priskirta rengti Žemės fondo apskaitos duomenis apie žemės naudmenas, 2016 m. kovo 24 d. rašte Nr. S-1670 Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai nurodė, kad Žemės sklypo teritorijoje nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms, o 2020 m. birželio 4 d. rašte Nr. S-5602 nurodė, kad Žemės sklype yra seklusis tarpinės pelkės durpžemis.

81. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ 2016 m. kovo 1 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-17, 2016 m. kovo 31 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-25 Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, 2019 m. spalio 31 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-62 Vilniaus apygardos prokuratūrai nurodė, kad pagal 1995–1998, 2005, 2009–2010 ir 2013 metų ORT10LT matomą vaizdą Žemės sklypo teritorijoje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) ežeru, nuo seno buvo pelkė.

82. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (4)-1.7-7398 „Dėl (duomenys neskelbtini) ežero Vilniaus rajono pakrantės“ Vilniaus apygardos prokuratūrai nurodė, kad atlikusi vietos patikrinimą, kurio tikslas – pelkės identifikavimas, Žemės sklypo plote buvo atlikti gręžiniai ir buvo nustatyta, jog pelkė nesusidarė, nustatytos tik pelkėjančio ežero nuosėdos (nuogulos), kurios nėra tapačios pelkei.

83. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021 pagal AAD ieškinį atsakovui UAB „Balsių valda“ dėl žalos atlyginimo. Teismas šiame sprendime, be kita ko, konstatavo, jog iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad ginčo Žemės sklype yra susiformavusi pelkė, todėl atmetė AAD ieškinį UAB „Balsių valda“ dėl žalos gamtai atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat vertino, kad, ką yra konstatavęs ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, fakto konstatavimui apie faktinį pelkės susiformavimą – egzistavimą ginčo teritorijoje nepakanka Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro 2016 m. kovo 31 d. rašto. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

84. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos bylos proceso šalys yra AAD ir UAB „Balsių valda“, o ginčas dėl žalos atlyginimo, tačiau sprendime nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjant šią administracinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi.

85. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nepaneigė VĮ Žemės turto fondo bei Lietuvos geologijos tarnybos raštuose nurodytų duomenų, jog Žemės sklype pelkės nėra, o vien tik VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro 2016 m. kovo 31 d. rašto konstatuoti pelkės buvimą nepakanka.

86. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo dėl kokių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo privalomas Vilniaus apygardos prokuratūrai priimant nutarimą pašalinti teisės pažeidimus, nagrinėjamu atveju nereikšmingi, kadangi ginčo dalykas yra ne Prokuroro nutarimas, o NŽT Sprendimas.

87. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

88. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kokios faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę pareiškėjo reikalavimui išspręsti, yra nustatytos, kokie teisės aktai turi būti taikomi ginčui tarp šalių spręsti ir išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundo reikalavimas tenkintinas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus.

89. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas ir trečiojo suinteresuoto asmens AAD prisidėjimas prie apeliacinio skundo atmetami.

90. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į NŽT apeliacinį skundą parengimą. Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2022 m. gruodžio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. PK 0385 2 000 Eur sumai, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – atsiliepimo parengimas, bei Swedbank banko 2022 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokatei Aušrai Kapočienei sumokėjo 2 000 Eur.

91. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8.11 punkte numatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3.

92. Pareiškėjas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 2022 m. gruodžio 12 d. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2022 m. II ketvirtį buvo 1 780,5 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis yra 2 314,65 Eur.

93. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Balsių valda“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Virginija Volskienė