2019-06-27 Nr. AB-13475-3-63-3-02450-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4322-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02450-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Klaipėdos rūmus, prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) vado 2018 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 47TE-689 „Dėl E. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir jį atleisti iš vidaus tarnybos nuo 2018 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu padaryta išvada, jog pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas neteisėtas, nes buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra, buvusi pagrindu skundžiamam įsakymui priimti. Pareiškėjas 2017 m. spalio 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ kompiuterio apsaugos sistemos pažeidimo buvo informuotas, jog 2017 m. spalio 21 d. prisijungęs prie kompiuterio, esančio Suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) sargybinėje, pažeidė AB „Klaipėdos nafta“ kompiuterio apsaugos sistemą ir galimai padarė tarnybinį nusižengimą.

3. Tarnybinis patikrinimas 2017 m. lapkričio 20 d. teikimu Nr. 47D-930 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“ buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (Vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punkto pagrindu. o kai Viešojo saugumo tarnyba gavo neįsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, 2018 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu. Pareiškėjas pažymėjo, jog minėtos aplinkybės leido daryti išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl pareiškėjo veiksmų, kurie neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti nusikaltimu.

4. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas jo neinformavo ir jis neturėjo galimybės atsikirsti į tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktą kaltinimą, jog dalį laiko nevykdė vaizdo stebėjimo, neužtikrino tinkamo saugomo objekto apsaugos, apie incidentą, susijusį su SGDT apsauga nepranešė kuopos vadui ir Tarnybos Jungtinių operacijų centro (toliau – ir JOC) budėtojui. Gavęs 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 28 d. informavo atsakovą, kad baudžiamoji byla neišnagrinėta ir prašė sustabdyti tarnybinį patikrinimą, o 2018 m. spalio 10 d. Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojui pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2018 m. spalio 26 d. Šiuo atveju nebuvo pagrindo tarnybinį patikrinimą atnaujinti arba užbaigti, kol nepriimtas galutinis teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas nesiruošia grįžti į tarnybą, todėl tarnybinių santykių pabaigos data turi būti perkelta į 2018 m. spalio 20 d., o pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

5. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, remiantis 2018 m. spalio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-1263 (toliau – ir Išvada).

7. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į sargybą ir vykdė AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos sargybos viršininko pareigas, neteisėtai prisijungęs prie SGDT sargybinėje esančio kompiuterio, pažeidė objekto kompiuterio apsaugos sistemą. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 14 d. buvo gauta informacija, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, o 2017 m. lapkričio 20 d. atliekamas tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-622-201/2018 (toliau – ir Baudžiamoji byla) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1982straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, 1981straipsnio 1 dalyje padarymo, nustačius, jog pareiškėjas įsigijo ir laikė programinę įrangą, tiesiogiai pritaikytą daryti nusikalstamas veikas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas neneigė, jog atliko jam inkriminuojamos veiksmus, be to buvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmai turi pareigūno vardo pažeminimo požymių. Dėl nurodytos priežasties 2018 m. rugsėjo 24 d. teikimu sustabdytas tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepasinaudojo teise aktyviais veiksmais dalyvauti tarnybinio patikrinimo atlikime, nepateikė paaiškinimo dėl veiksmų, kuriais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas, kaip statutinis valstybės tarnautojas, prisiekė sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas, tačiau savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, pažeidė tarnyboje nustatytus etikos principus. Pareiškėjo veiksmai ir veikimo būdas akivaizdžiai žemina tarnybos autoritetą, kompromituoja ir griauna pasitikėjimą ja, nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis. Pažeminus pareigūno vardą, vadovui atsiranda prievolė pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo E. J. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 47TE-689 „Dėl E. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“, jo 1 punkte nurodant, jog E. J. atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą (savo noru) nuo 2018 m. spalio 26 d.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos vado 2018 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 47TE-689 „Dėl E. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad panaikinus minėtą įsakymą, pareiškėjas prašė jį atleisti iš tarnybos savo noru.

11. Kilusiam ginčui teismas taikė Vidaus tarnybos statute (2017 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. XIII-596 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. ir galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu), Tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo nuostatos, skirtos vien tik tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui, sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus, taikomos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

12. Teismas pažymėjo, kad skundžiamo Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas – Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriame įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, faktinis pagrindas – 2018 m. spalio 11 d. Išvada.

13. Teismas pateikė Statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigūno vardo pažeminimo teisinę sąvoką ir pažymėjo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, įrodinėjimo našta dėl atleidimo pagrįstumo minėtu pagrindu (už pareigūno vardo pažeminimą) tenka atsakovui.

14. Teismas nustatė, kad Viešojo saugumo tarnybos 2017 m. spalio 19 d. vado įsakymu Nr. 47/3TO-167 2017 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas sargybos viršininku AB „Klaipėdos nafta“ SGDT sargyboje; 2017 m. spalio 24 d. Viešojo saugumo tarnyboje buvo gautas tarnybinis pranešimas dėl AB „Klaipėdos nafta“ kompiuterio apsaugos sistemos pažeidimo; po to, kai 2017 m. spalio 26 d. Viešojo saugumo tarnyboje buvo gautas AB „Klaipėdos nafta“ raštas „Dėl kibernetinės saugos incidento“, Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 47V-1097 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 27 d. Įsakymas) buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos sargybos viršininko E. J. veiksmų; pareiškėjui 2017 m. spalio 30 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. spalio 27 d. įsakymu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo AB „Klaipėdos nafta“ kompiuterio apsaugos sistemos pažeidimo; Viešojo saugumo tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto V. A. 2017 m. lapkričio 20 d. teikimu Nr. 47D-930 (toliau – ir 2017 m. lapkričio 20 d. teikimas) ginčo tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas Tvarkos aprašo 12 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas; to paties pareigūno 2018 m. rugsėjo 24 d. teikimu Nr. 47D-1176 (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 24 d. teikimas) ginčo tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas; pareiškėjas 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi su prašymu jį atleisti iš tarnybos nuo 2018 m. spalio 26 d.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. spalio 15 d. patvirtintoje Išvadoje nurodyta, kad 2017 m. spalio 21 d., AB „Klaipėdos nafta“ SGDT sargybinėje pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, pareiškėjas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei perėmė ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis, tokiu būdu akivaizdžiai griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog tyčiniais veiksmais E. J. pažeidė Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos pareigybės aprašymo 6.2, 6.4, 6.5 papunkčius, nevykdė SGDT apsaugos plane nustatytų prievolių sargybos viršininkui, numatytų 12.1, 12.9.7, 12.9.29, nevykdė SGDT apsaugos plano 15.3 papunkčio, 16 punkto, 17.2, 17.5 papunkčių, pažeidė Tarnybos etikos kodekso 5.1, 5.6, 5.7, 5.8, 5.21 papunkčius bei sulaužė duotą priesaiką.

16. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, t. y. kad ginčo tarnybinis patikrinimas nepagrįstai atnaujintas, neišnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. prašymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, teismas apžvelgė Statuto 33 straipsnio 9 dalyje, Aprašo 12 punkte įtvirtintus tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo ir atnaujinimo pagrindus, ir nurodė, kad kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Teismas pabrėžė, kad pagal Tvarkos aprašo 37 punktą, Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, ši procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs.

17. Įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pareigūno V. A. 2017 m. lapkričio 20 d. teikimo turinį, teismas nurodė, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas Aprašo 12 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi nebuvo vertinama, jog pareiškėjo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Nors Išvadoje buvo nurodyta, jog Viešojo saugumo tarnybos pareigūno V. A. 2018 m. rugsėjo 24 d. teikimu pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, tačiau teismas iš minėto teikimo turinio sprendė, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas, gavus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.

18. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo surašytas, vadovaujantis Aprašo 23 punktu, t. y. kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, Tvarkos aprašo 23 punkto nustatyta tvarka surašytame pirminiame pranešime nenurodytų pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų požymių, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. papildomame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, jog jo surašymo pagrindas – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 47V-1097 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ir tarnybinė atsakomybė, ir baudžiamoji atsakomybė (pagal BK 198 straipsnio 1 dalį) iš esmės pritaikyta už tas pačias veikas.

19. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 4 d., todėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūno V. A. 2018 m. rugsėjo 24 d. teikimu ginčo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo atnaujinimas laikytinas neteisėtu, nes sprendimas atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą priimtas pažeidžiant Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatas.

20. Dėl pareiškėjo prašymo atleisti jį iš tarnybos savo noru, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. prašymas buvo išnagrinėtas. Teismas pabrėžė, kad pagal Statuto 64 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui.

21. Teismo vertinimu, pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, laikytinas savarankišku atleidimo pagrindu Statuto 62 straipsnio 1 dalies kontekste. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, atsakovo veiksmai, nukreipti į pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos kitu pagrindu, negali būti pripažinti teisėtais, nes jie buvo atliekami, besitęsiant pareiškėjo valios būti atleistam iš vidaus tarnybos savo noru pažeidimui. Įvertinęs tai, jog esant aukščiau aptartam tęstiniam pareiškėjo teisių pažeidimui pareiškėjas dar kartą išreiškė poziciją (Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo požiūriu prašymą) būti atleistam iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, atsižvelgiant į konstatuotą ginčijamo Įsakymo neteisėtumą, teismas padarė išvadą, kad šis Įsakymas nenaikintinas, o keistinas jo 1 punktas, nurodant, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleidžiamas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. 22. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes pareiškėjui atstovavo netinkamas (neįgaliotas) atstovas – Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkas V. Ž. (V. Ž.). Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos 2018 m. spalio 26 d., o įgaliojimas, pateiktas teismui, surašytas 2018 m. spalio 30 d. Teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo atstovavimo šioje byloje klausimą.

24. Teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą buvo grubiai pažeistos atsakovo teisės, neleidžiant jo atstovui pasisakyti, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio 6 dalyje. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patyrė neleistiną psichologinį spaudimą, priverčiant ištarti pareiškėjo atstovo ir teisėjos pageidaujamas išgirsti frazes. Teismas buvo akivaizdžiai šališkas, t. y. palankus pareiškėjui.

25. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu. Nors sprendime konstatuota, kad pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas, tai teismas vertino kaip tęstinį pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsakovas pabrėžia, kad apie būtinybę gauti duomenis dėl pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. prašymo (atleisti jį iš vidaus tarnybos savo noru) nagrinėjimo procedūros nebuvo akcentuota nei pareiškėjo skunde, nei teismo nutartyse. Šių duomenų pareikalauta tik teismo posėdžio metu, nesuteikiant galimybės atsakovui juos pateikti. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo minėtas prašymas buvo išnagrinėtas, tačiau pateikti įrodymus posėdžio metu nebuvo galimybės.

26. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nesudarant tinkamų sąlygų ginti savo teises, ar kad patikrinimas buvo atnaujintas tik grindžiant jį pareiškėjo nusikalstamomis veikomis. Atsakovas akcentavo, kad atnaujinti patikrinimą pagrindas buvo pareiškėjo nusikalstamų veikų pobūdis ir kiti veiksmai, gauti duomenys apie tarnybinės drausmės pažeidimus bei priesaikos sulaužymą. Aptartos teismo išvados prieštarauja objektyvioms faktinėms bylos aplinkybėms.

27. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nusižengė nešališko, objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo principams, kuriais privalu vadovautis nagrinėjant administracinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas privalo būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 47TE-689 „Dėl E. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, ginčijamą atsakovo įsakymą nusprendė pakeisti, jo 1-ame punkte nurodant, jog E. J. (taip pavardė įrašyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje) atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą (savo noru) nuo 2018 m. spalio 26 d.

30. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą padavė atsakovas, jį argumentuodamas tuo, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas procesines teisės normas, kurios įtakojo sprendimo teisėtumą: 1) nagrinėjant bylą dalyvavo neįgaliotas pareiškėjo atstovas, profesinės sąjungos pirmininkas V. Ž., pateikęs 2018 m. spalio 30 d. įgaliojimą, nors pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas jau 2018 m. spalio 17 d.; 2) nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu buvo grubiai pažeistos atsakovo teisės, nes jo atstovui nebuvo leista pasisakyti, pažeidžiant ABTĮ 81 straipsnio 6 dalies nuostatas, darant psichologinį spaudimą, surengus jam teisėjos ir pareiškėjo atstovo kryžminę apklausą. Be to, teismo sprendimas grindžiamas iškraipytai vertinamomis faktinėmis aplinkybėmis, remiant tik pareiškėjo poziciją.

31. Atsakydama į apelianto argumentą dėl V. Ž., kaip pareiškėjo atstovo dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija pabrėžia, kad išklausius teismo posėdžio garso įrašą akivaizdu, jog šį klausimą atsakovo atstovas kėlė ir 2019 m. vasario 14 d. vykusio posėdžio metu. Tačiau teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamo atsakovo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas buvo profesinės sąjungos narys, todėl jo 2018 m. spalio 30 d. įgaliojimas V. Ž. atstovauti pareiškėją neprieštarauja procesinės teisės normoms (ABTĮ 47 str. 4 d. 7 p.). Dėl atsakovo atstovui, jo nuomone daryto psichologinio spaudimo, teisėjų kolegija pažymi, kad viena vertus, bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja, kaip girdėti garso įraše, suteikė teisę atsakovo atstovui pasisakyti, be to siekė detaliai išsiaiškinti bylai svarbias faktines aplinkybes, papildomai pateikdama jam klausimus; kita vertus, atsakovo atstovas, manydamas, kad teisėja yra ar gali būti šališka nagrinėjant šią bylą, turėjo teisę pareikšti nušalinimą, kaip tai numatyta ABTĮ (44 str. 6 d.), tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

32. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 47TE-689 pareiškėjas E. J. iš vidaus tarnybos atleistas 2018 m. spalio 17 d., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 66 straipsnio 1 dalimi ir remiantis 2018 m. spalio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-1263 „Dėl vidaus tarnybos leitenanto E. J. veiksmų“.

33. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri vienareikšmiškai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose vertinama sudėtine įsakymo dalimi, konstatuota, kad E. J. 2017 m. spalio 21 d., 12.13 val., būdamas darbo vietoje, SGDT sargybinėje, esančioje Baltijos pr. 40, Klaipėda, prie kompiuterio CKT-K004, kurį UAB „Klaipėdos nafta“ tarnybai suteikė naudotis vykdant tarnybines užduotis (darbiniu elektroniniu paštu, ruošti tarnybinius dokumentus), prijungė atsineštą savo USB atmintinę „SP Silicon power“, kurioje buvo jo paties įdiegta programa „Spower Windows Password Reset Special“, skirta pašalinti ir/arba pridėti pasirinktos operacinės sistemos „Windows“ vartotojo vardą ar slaptažodį.

Minėtos programos pagalba pašalino AB „Klaipėdos nafta“ paskyros „Administrator“ vartotojui priklausančius prisijungimo duomenis; 12.30 val. sukūrė naują paskyros „Administrator“ vartotojo prisijungimo slaptažodį „Nesakysiu123“, tokiu būdu pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, fiksavo ir perėmė paskyros „Administrator“ vartotojo teises bei pasinaudojo neteisėtai įgytais neviešais elektroniniais duomenimis. Apie interneto, telefoninio ryšio trikdžius ir prisijungimą prie kompiuterio bei slaptažodžio keitimą E. J. nepranešė nei Tarnybos Klaipėdos dalinio vadovaujantiems pareigūnams, nei Tarnybos Jungtinių operacijų centro budėtojui.

Taigi, pareiškėjas neteisėtais veiksmais prisijungė prie informacinės sistemos, perėmė ir pašalino teisėtam jos vartotojui priklausančius duomenis, pašalino slaptažodį, sukūrė naują paskyrą, kurią jis galėtų valdyti administratoriaus teisėmis, nors tokios teisės E. J., vykdydamas sargybos viršininko pareigas, neturėjo. Įgaliojimai šalinti interneto ar telefono ryšio gedimus jam nebuvo suteikti. Šiais veiksmais E. J. sukėlė grėsmę informacinės sistemos teisėto vartotojo saugumui bei duomenų konfidencialumui. Be to, tarnybinio patikrinimo medžiaga nustatyta, kad sargybos viršininkas E. J. dalį laiko nevykdydamas vaizdo stebėjimo ir neužtikrindamas kontrolės, kad sargybos metu VSP poste vaizdą stebintys pareigūnai tinkamai saugotų saugomą objektą (vykdytų vaizdo stebėjimą, stebėtų saugomą teritoriją) aplaidžiai vykdė savo, kaip sargybos viršininko pareigas bei funkcijas ir neužtikrino tinkamo saugomo objekto apsaugos.

Tarnybinio patikrinimo išvada pripažinta, kad anksčiau aprašyti E. J. veiksmai akivaizdžiai žemina Tarnybos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja, nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

34. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad E. J. savo veiksmais pažeidė Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos pareigybės aprašymo 6.2, 6.4, 6.5 papunkčius; nevykdė SGDT apsaugos plane nustatytų prievolių sargybos viršininkui, numatytų 12.1, 12.9.7, 12.9.29 papunkčiuose; nevykdė SGDT apsaugos plano 15.3 papunkčio, 16 punkto, 17.2, 17.5 papunkčių nuostatų; pažeidė Tarnybinės etikos kodekso 5.1, 5.6, 5.7, 5.8, 5.21 papunkčius, savo tyčiniais, priešingais teisei veiksmais sulaužė Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą ir jį pažemino.

35. Kaip matyti iš skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotų jo pažeidimų, susijusių su informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimu AB „Klaipėdos nafta“ SGDT sargybinėje neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos bei perėmus ir panaudojus neviešus elektroninius duomenis, tokiu būdu akivaizdžiai griaunant pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojant, pažeidžiant duotą pareigūno priesaiką, iš esmės neskundė. Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovo 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 47TE-689 motyvavo procedūriniais tarnybinio patikrinimo, numatyto Tvarkos aprašo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinio patikrinimo sustabdymą ir atnaujinimą, pažeidimais.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, sprendime padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis iš esmės sutampa su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta pareiškėjo veika, už kurią jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui atleidimas iš tarnybos yra skirta ne kaip tarnybinė nuobauda, o Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnio 1 dalies 7 punktas jam taikytas už pareigūno vardo pažeminimą kaip savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 198 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas, įgijo ir laikė programinę įrangą, tiesiogiai pritaikytą daryti nusikalstamas veikas, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto interneto tinklapio į tyrimo metu nenustatytą įrenginį atsisiuntė kompiuterio programą „Spower Windows Password Reset Special“, skirtą pašalinti ir/arba pridėti pasirinktos operacinės sistemos „Windows“ vartotojo vardą ar slaptažodį, ją 2017 m. spalio 21 d. 10.26 val. įdiegė į savo USB atmintinę „SP Silicon Power“ ir laikė iki 2017 m. lapkričio 14 d., t. y. iki kratos atlikimo E. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Tad ši nuosprendyje išdėstyta pareiškėjo nusikalstama veika, priešingai, nei konstatuota teismo sprendime, nesutampa su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais pareiškėjo veiksmais.

37. Tuo pačiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu E. J. nuteistas ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 21 d. 12.13 val. darbo metu, būdamas darbo vietoje, Viešojo saugumo tarnybinėje vaizdo stebėjimo patalpoje Baltijos pr. 40, Klaipėda, per interneto prieigą, naudodamasis stacionariu kompiuteriu „HP“ S/N CZC41521Q6, kuriame įdiegta kompiuterio „Microsoft Windows 7 Profesional“ operacinė sistema, prie minėto kompiuterio USB jungties neteisėtai prijungė savo USB atmintinę „SP Silicon Power“, kurioje buvo įdiegta programa, pavadinimu „Spower Windows Password Reset Special“, skirta pašalinti ir/arba pridėti pasirinktos operacinės sistemos „Windows“ vartotojo vardą ar slaptažodį, 12.13 val. išjungė/paleido iš naujo minėtą kompiuterį, 12.17 val. vėl įjungęs kompiuterį ir panaudojęs minėtoje USB atmintinėje „SP Silicon Power“ esančią programą „Spower Windows Password Reset Special“, ja pašalino AB Klaipėdos nafta“ paskyros „Administrator“ vartotojui priklausančius prisijungimo duomenis, t. y. tik minėtam vartotojui žinomą slaptažodį, ir 12.30 val. sukūrė naują paskyros „Administrator“ vartotojo prisijungimo slaptažodį „Nesakysiu123“, tokiu būdu pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, fiksavo ir perėmė paskyros „Administrator“ vartotojo teises bei, pasinaudodamas minėtais neteisėtai įgytais neviešais elektroniniais duomenimis, 12.32 val. neteisėtai sukūrė naują paskyrą, t. y.

„CKT-Admin“ vartotoją. Nors šiuo atveju ir galima pripažinti, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis iš dalies sutampa su veika, už kurią jis nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį), tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas dėl to, kad kaip pareigūnas, vykdantis Suskystintų dujų terminalo (svarbaus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto) apsaugą, aplaidžiai atlikdamas savo pareigas ne tik jos neužtikrino, bet ir pats savo veiksmais sukėlė grėsmę šio objekto apsaugai.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų pareiškėjo pažeidimų ir jų teisinio įvertinimo, kaip matyti iš skundo pirmosios instancijos teismui ir jame duotų paaiškinimų, E. J. neginčijo, pirmosios instancijos teismas dėl jų sprendime taip pat iš esmės nepasisakė.

38. Be to, netgi tie atvejai, kai pareiškėjui pateiktame pranešime apie įtarimą ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutampa su tais pareiškėjo veiksmais, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, reikšmės neturi. Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Net jei pareigūnas teismo nuosprendžiu būtų išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nereiškia, kad jo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu. Tai, kad veika, už kurią gali būti skiriama drausminė sankcija, taip pat atitinka materialiuosius nusikalstamos veikos požymius, nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį, kuriam taikoma drausminė atsakomybė, „kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu“.

39. Pirmosios instancijos teismas atsakovo ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir pažeidimas buvo tęstinis. Teismas laikėsi pozicijos, kad neteisėtai, pažeidžiant Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatas buvo atnaujintas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nebuvo išspręstas pareiškėjo prašymas atleisti jį iš tarnybos savo noru. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektais, sutinka su apelianto argumentais, kad tokios teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas Viešojo saugumo tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2017 m. lapkričio 20 d. teikimu Nr. 47D-930 (patvirtintu Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojo, vykdančio Tarnybos vado funkcijas) pagal Tvarkos aprašo 12 punktą, kuriame nustatyta, jog gavus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas <...> tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos <...> ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą.

Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Tą pačią dieną Viešojo saugumo tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybą prašydama informuoti, kada bus baigtas ikiteisminis tyrimas E. J. atžvilgiu, ir pateikti procesinių sprendimų kopijas pridėjimui prie tarnybinio patikrinimo medžiagos. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. IBPS-S-223319 informavo Viešojo saugumo tarnybą, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58303-17 baigtas.

Viešojo saugumo tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2018 m. rugsėjo 24 d. teikimu Nr. 47D-1176 (patvirtintu Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojo, atliekančio Tarnybos vado funkcijas) tarnybinis patikrinimas atnaujintas, nurodžius, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. yra gautas nuosprendis, kuriuo E. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje. Tvarkos aprašo 37 punkte nurodyta, kad Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, ši procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, <...> asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon atsakomybėn <...> ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai.

41. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė konkrečių argumentų, dėl kokių priežasčių sprendimas atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą, teismo nuomone, priimtas pažeidžiant Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatas, iš pareiškėjo skundo galima suprasti, kad su tokiu tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno sprendimu jis nesutiko todėl, kad gautas Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, ir jis informavo atsakovą planuojantis nuosprendį apskųsti. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad baudžiamojoje byloje buvo neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pažeminęs pareigūno vardą, naikinti atsakovo įsakymo vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas galimai buvo atnaujintas per anksti (neįsiteisėjus apylinkės teismo nuosprendžiui) nebuvo pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį pripažino teisėtu bei pagrįstu ir paliko jį galioti, tad, teisėjų kolegijos vertinimu, toks procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikant atleidimo iš tarnybos savo elgesiu pažeminus pareigūno vardą pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl šios priežasties, sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus, netaikytinos Tvarkos aprašo nuostatos, skirtos vien tik tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal ginčui aktualios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą) yra galima, kai nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, jog pareiškėjo veika, nustatyta tarnybinio patikrinimo išvadoje ir šia veika sukeltos pasekmės akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais.

43. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo įteiktas atskiras pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą dėl to, kad dalį laiko nevykdydamas vaizdo stebėjimo ir neužtikrindamas kontrolės, kad sargybos metu VSP poste vaizdą stebintys pareigūnai tinkamai saugotų saugomą objektą (vykdytų vaizdo stebėjimą, stebėtų saugomą teritoriją) aplaidžiai vykdė savo, kaip sargybos viršininko pareigas bei funkcijas ir neužtikrino tinkamo saugomo objekto apsaugos; Apie incidentą, susijusį su SGDT apsauga, nepranešė kuopos vadui ir JOC budėtojui, galutiniam sprendimui dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu esminės įtakos neturi.

44. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nesprendė pareiškėjo prašymo atleisti jį iš darbo savo noru, kurį jis atsakovui pateikė 2018 m. spalio 10 d., t. y. jau po tarnybinio patikrinimo atnaujinimo. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas net nereikalavo atsakovo pateikti duomenis apie šio prašymo sprendimą. Antra, kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė pareiškėjo prašymo „Dėl atleidimo iš darbo“ kopiją, iš kurios matyti, kad tą pačią dieną Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas, atliekantis Tarnybos vado funkcijas, užrašė rezoliuciją „atleisti tik pasibaigus TP“. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir išvada surašyta 2018 m. spalio 11 d., atitinkamo vadovaujančio pareigūno patvirtinta 2018 m. spalio 15 d. Atsakovo įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos priimtas 2018 m. spalio 16 d. Pagal Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms (nuo prašymo atleisti iki įsakymo priėmimo praėjo tik 6 dienos), teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu, nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo.

45. Apibendrindama byloje surinktų įrodymų analizę visumoje teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamą ginčą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: atsakovo 2018 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 47TE-689 „Dėl E. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 47TE-689 „Dėl E. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė