2020-03-04 Nr. AB-4725-3-61-3-03955-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-109-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03955-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „Ąžuolynė“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. tikrinimo aktą Nr. 48KAM-69467 (toliau – ir Tikrinimo aktas) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 48SS-26-(14.48.45) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kadastro duomenis.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1219-764/2014, pakartotinai išnagrinėjo prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), ploto skirtumo, viršijančio leistiną ploto paklaidą ir ribų (konfigūracijos) neatitikimo atlikus kadastrinius matavimus ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. surašė išvadą Nr. 48SD-9593-(14.48.104) (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentuose – sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Ąžuolynė“ generaliniame plane ir žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, (privatizavimo schemoje) nustatytomis žemės sklypo ribomis; SB „Ąžuolynė“ generaliniame plane nėra nurodyti suprojektuotų žemės sklypų ribų linijų ilgiai, todėl pagal šį generalinį planą galima nustatyti tik žemės sklypų konfigūraciją ir dislokaciją; matininkas turi tęsti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos rengimo darbus atstatant minėto žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas ribas bei teikti NŽT Vilniaus rajono skyriui tikrinti kadastro duomenų bylą. Matininkas, vadovaudamasis Išvadoje pateikta informacija, atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau specialistas, tikrinęs žemės kadastrinę bylą, nurodė, kad parengta kadastrinių matavimų byla neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Pareiškėjas nesutiko su specialisto išvadomis, teigė, kad jos prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei teismų praktikai. Specialistas nenurodė, kaip parengtas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas taip pat nenurodė, kokiu projektu vadovavosi, kuriais metais projektas buvo parengtas, kas šį projektą patvirtino ir pan. Ši aplinkybė gali būti reikšminga, kadangi administracinėje byloje Nr. A-399-438/2015 dėl išvados panaikinimo buvo nurodyti skirtingi projektai, kuriuose nurodomi skirtingi ginčo sklypo plotai ir linijų ilgiai. Matininkė, atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagrįstai vadovavosi privatizavimo schemoje nurodytais linijų ilgiais ir plotais, taip pat sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovas atliko SB „Ąžuolynė“ išplanavimo projekto analizę grafinių matavimų būdu. Šis projektas parengtas masteliu 1:500, kas reiškia, kad 1 mm yra 0,5 m. Pareiškėjo nuomone, grafinis metodas nėra tikslus, nes grafiškai pamatavus žemės sklypo linijų ilgį, kai sklypo linijos storis siekia 1 mm, negalima tiksliai nustatyti linijos ilgio, o toks grafinis matavimas nėra apibrėžtas teisės aktuose. Be to, skundžiamame Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka.

4. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inreal GEO“ 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyriausioji specialistė, patikrinusi žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2017 m. rugpjūčio 23 d. surašė Tikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog žemės sklypo ribos neatitinka generaliniame plane suprojektuotų ribų. Pareiškėjas atsakovui pateikė skundą dėl Tikrinimo akto panaikinimo, kurį išnagrinėjęs atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, jame, be kita ko, išsamiai nurodė nustatytus pažeidimus bei pasiūlė pareiškėjui Tikrinimo akte ir šiame rašte nurodytus trūkumus ištaisyti ir teikti atsakovui kadastro duomenų bylas pakartotinai tikrinti ir derinti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas dar 2012 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvados panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai surašyti išvadą. Teismas pareiškėjo skundą tenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas, vykdydamas teismo nutartį, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl ginčo žemės sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną (ribinę) ploto paklaidą ir ribų (konfigūracijos) neatitikimo atlikus kadastrinius matavimus. UAB „Akroinvest“ matininkas informuotas, kad turi būti tęsiami ginčo žemės sklypo kadastro duomenų rengimo darbai, atstatant žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas ribas ir NŽT Vilniaus rajono skyriui teikiama kadastro duomenų byla tikrinti. Kadangi buvo nustatytos aplinkybės, trukdančios suderinti žemės sklypo planus, buvo surašytas Tikrinimo aktas, o kadastrinių matavimų byla grąžinta matininkei nustatytiems trūkumams pašalinti.

7. Atsakovas nurodė, kad tuo atveju, kai sodo sklypo schemoje nurodyta informacija skiriasi nuo informacijos, esančios sodininkų bendrijos suplanavimo projekte (generaliniame plane), reikia vadovautis informacija, esančia sodininkų bendrijos suplanavimo projekte, kadangi mėgėjų sodų sklypai yra formuojami pagal sodininkų bendrijos suplanavimo projektą. Ginčo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų ribos suprojektuotos SB „Ąžuolyne“ išplanavimo projekte (toliau – ir Projektas) ir pažymėtos 1992 m. birželio 3 d. parengtoje sodo sklypo schemoje M 1:500 (toliau – ir Schema).

NŽT Vilniaus rajono skyrius, sulyginęs Projekte ir Schemoje nurodytus ginčo žemės sklypo ribų ilgius, nustatė, kad informacija apie ginčo žemės sklypą yra prieštaringa, kadangi matininkės parengtame plane M 1:500 (toliau – ir Planas) riba, pažymėta ribos posūkio taškais 1-2, yra 22,00 m (Schemoje nurodyta 22,00 m; Projekte grafiškai pamatavus turi būti 20,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 2-3, yra 31,50 m (Schemoje nurodyta 31,50 m; Projekte grafiškai pamatavus turi būti apie 30,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 3-4, yra 22,00 m (Schemoje nurodyta 22,00 m;

Projekte grafiškai pamatavus turi būti 20,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 4-1, yra 31,50 m (Schemoje turi būti 31,50, Projekte grafiškai pamatavus turi būti 30,00 m). Schemoje ir Projekte nurodyta, kad ginčo žemės sklypo šiaurinė riba sutampa su 8 m pločio keliu; rytinė riba sutampa su žemės sklypo vakarine (projektinis Nr. 80, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba; pietinė riba sutampa su žemės sklypo šiaurine (projektinis Nr. 88, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba; vakarinė riba sutampa su žemės sklypo rytine (projektinis Nr. 78, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba.

Atsakovas, išnagrinėjęs ginčo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus, nustatė, kad šiuose dokumentuose žemės sklypo ribos (linijų ilgiai, konfigūracija) skiriasi. Projekte ties žemės sklypu (projektinis Nr. 83, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas žemės sklypo ilgis (30 m), ties žemės sklypu (projektinis Nr. 73, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas žemės sklypo plotis (20 m), grafiškai pamatavus šių žemės sklypų ilgius matyti, kad grafiškai pamatuoti ilgiai atitinka nurodytus ilgius. Grafiškai Projekte pamatavus žemės sklypų Nr. 75, Nr. 76, Nr. 77, Nr. 78, Nr. 79, Nr. 80, Nr. 81 ilgius ir pločius žemės sklypai atitinka išmatavimus 20 m x 30 m.

Taigi, matininkė, atlikdama ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo Projekto sprendiniais, bei paženklino ginčo žemės sklypo ribas pažeisdama teisės aktų nuostatas.

8. Atsakovas teigė, jog šiaurinėje žemės sklypo pusėje neišlaikytas 8 m pločio kelias (Projekte ir Schemoje nurodytas 8 m pločio kelias), gretimam žemės sklypui (projektinis Nr. 78, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. 78, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nesutiko su ženklinamomis žemės sklypo ribomis ir savo atsisakymą pasirašyti pažymėjo 2017 m. liepos 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Be to, žemės sklypo ribos turi būti suderintos su SB „Ąžuolyne“ pirmininku. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra žemės sklypo Nr. 79 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. O. D. A., atstovaudama pareiškėją, pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vadovui prašymą pakeisti nustatytus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Inreal GEO“ geodezijos inžinierės S. D. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. UAB „Inreal GEO“ 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama patikrinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Vilniaus rajono skyrius, patikrinęs ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2017 m. rugpjūčio 23 d. Tikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo ribos neatitinka generaliniame plane suprojektuotų ribų. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į atsakovą dėl Tikrinimo akto panaikinimo. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamame Sprendime paaiškino apie nustatytus pažeidimus ir pasiūlė Tikrinimo akte ir Sprendime nurodytus trūkumus ištaisyti ir teikti atsakovui kadastro duomenų bylas pakartotinai tikrinti ir derinti, taip pat informavo apie kadastrinių bylų atsiėmimo vietą ir darbo laiką. NŽT Vilniaus rajono skyrius skundžiamame Sprendime pažymėjo, jog matininkė, atlikdama ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo projekto sprendiniais, taip pat šiaurinėje žemės sklypo pusėje neišlaikė 8 m pločio kelio. Nurodė, kad gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. 78, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nesutiko su ženklinamomis ginčo žemės sklypo ribomis; žemės sklypo ribos turi būti suderintos su SB „Ąžuolynė“ pirmininku.

11. Teismas pažymėjo, kad sodo sklypo planai (schemos) buvo rengiami pagal sodo išplanavimo projektus. Sodo sklypo planai (schemos) detalizuoja sodininkų bendrijos generaliniam plane nurodytą žemės sklypą, o tai reiškia, kad privatizavimo schemos duomenys (pvz., ribų ilgiai) turi būti identiški sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytiems. Teismo vertinimu, esant neatitikimui tarp privatizavimo schemos ir sodininkų bendrijos generalinio plano, turi būti taikomi sprendiniai, nurodyti sodininkų bendrijos generaliniame plane, kadangi sklypo planai (schemos) yra išvestiniai dokumentai, sudaromi atsižvelgiant į sodininkų bendrijos generalinį planą.

12. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis skyriaus išvadomis. Išvadoje nurodyta, kad matininkas turi tęsti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbus, atstatant ginčo žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentuose (Projekte ir Schemoje) suprojektuotas ribas. Išvadoje nenurodyta, jog pareiškėjas turi tęsti žemės sklypo kadastro duomenų bylą išimtinai tik pagal privatizavimo schemoje suprojektuotas ribas, o aplinkybė, kad matininko G. K. 2011 m. vasario 7 d. parengtame ginčo žemės sklypo plane M 1:500 nurodytos ribos neatitinka Schemoje pažymėtų ribų, nepatvirtina, jog projektuojant ginčo žemės sklypo ribas turi būti vadovaujamasi Schemoje, bet ne Projekto sprendiniuose pažymėtomis ribomis.

13. Teismas sprendė, kad matininkė, ženklindama ginčo žemės sklypo ribas, turėjo vadovautis Projekto sprendiniais. Šiuo atveju matininkė vadovavosi Schema, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad matininkė, atlikdama ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo Projekto sprendiniais, ir pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punkto reikalavimus.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog matuojant ginčo žemės sklypo linijų ilgį liniuote 1 mm linija atitinka 0,5 m, nes Projektas buvo parengtas masteliu 1:500, o tai reiškia, kad žemės sklypo ribų pamatavimai nėra tikslūs. Grafiškai pamatavus Projekte ties žemės sklypu (Projektinis Nr. 73) nurodytą žemės sklypo plotį (20 m) bei ties žemės sklypais (Projektiniai Nr. 83, Nr. 68 ir Nr. 84) nurodytą žemės sklypo ilgį (30 m) matyti, kad jie yra identiški ginčo žemės sklypo ilgiui ir pločiui. Todėl klaidinga teigti, jog 1 mm linija atitinka 0,5 m, kadangi Projekte ties atitinkamais žemės sklypais nurodomi konkretūs žemės sklypų pločiai ir ilgiai (20 m ir 30 m). Be to, net jeigu ir būtų laikoma, kad Projekte 1 mm linija atitinka 0,5 m, tai nedarytų jokios įtakos matininkės parengtos kadastro duomenų bylos teisėtumui, kadangi matininkės parengtame plane M 1:500 pažymėtos ribos vis tiek būtų didesnės, nei nurodyta Projekte.

15. Teismo vertinimo, atsakovas, Tikrinimo akte nurodydamas, jog parengtas planas neatitinka Taisyklių 11 punkto reikalavimų, nepažeidė jokių teisės aktų, todėl pareiškėjo argumentus, kad atsakovas turėjo nurodyti, kaip parengtas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų bei kad Tikrinimo aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismas atmetė. Be to, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Sprendime nenurodyto projekto, kuriuo buvo vadovautasi, ir Sprendimo apskundimo tvarkos, nurodęs, kad iš Sprendimo turinio galima suprasti, jog atsakovas vadovavosi SB „Ąžuolynė“ išplanavimo projektu (generaliniu planu), taip pat jame buvo nurodyta, kad Sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

III. 16. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčas dėl kadastro duomenų nustatymo su NŽT Vilniaus rajono skyriumi vyksta jau ilgą laiką, o atsakovas vengia atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y., tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus patikrinti kadastrinių matavimų bylą.

16.2. Klaida, padaryta nustatant žemės sklypo ribas, pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Tik nustatyta tvarka konstatavus šią aplinkybę (surašius išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą ištaisyti: arba patikslinti žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas. Kadangi viešojo administravimo subjektui numatytos tik tokios teisės, kitaip veikti jis negali.

16.3. Sodininkų bendrijos išplanavimo projektas yra parengtas masteliu 1:500 ir tai reiškia, kad 1 mm yra 0,5 metro. Grafiškai pamatavus sklypo linijų ilgį (paprasta liniuote), kai sklypo linijos storis siekia 1 mm, negalima nustatyti tiksliai linijos ilgio. Toks grafinis matavimas nėra apibrėžtas teisės aktuose, todėl nesuprantama, kaip galima tiksliai nustatyti linijų ilgį, kai pats linijų storis siekia 1 mm. Sodo sklypo planai (privatizavimo schemos) buvo rengiami pagal sodo išplanavimo projektus. Sodininkų bendrijos valdyba parengė privatizavimo schemą, bet nepatikslino sodo išplanavimo projekto, tačiau tai nereiškia, kad linijų ilgiai, nurodyti privatizavimo schemoje, yra neteisingi. Šiuo atveju sodininkų bendrijos valdyba neperkėlė duomenų iš privatizavimo schemos į išplanavimo projektą. Pareiškėjas nėra kaltas, kad sodo bendrijos valdyba nepatikslino išplanavimo projekto, o žemėtvarkos skyrius neužtikrino šių veiksmų atlikimo ir privatizavimą vykdė pagal sklypų plotus, nurodytus privatizavimo schemoje. Atsakovas, sudarydamas valstybinės žemės pirkimo sutartį, vadovavosi žemės sklypo privatizavimo schemoje nurodytais plotais ir linijų ilgiais, o tai sudaro pagrindą teigti, kad šiais veiksmais buvo patvirtintas sudarytos privatizavimo schemos teisėtumas.

16.4. Jeigu preziumuojama, kad linijų ilgiai išplanavimo projekte ir privatizavimo schemoje yra teisingi, galima daryti išvadą, kad ginčas kilo dėl ribų tarp gretimų žemės sklypų. Tačiau tokio pobūdžio ginčų sprendimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnis. Taigi žemėtvarkos skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenis, nepagrįstai nurodė, jog žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, t. y. nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje padarytomis išvadomis.

17. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas pažymi, kad tais atvejais, kai sodo klypo schemoje nurodyta informacija skiriasi nuo informacijos, esančios sodininkų bendrijos suplanavimo projekte (generaliniame plane), reikia vadovautis informacija, esančia sodininkų bendrijos suplanavimo projekte, kadangi mėgėjų sodų sklypai yra formuojami pagal sodininkų bendrijos suplanavimo projektą. NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs žemės sklypo (projektinis Nr. 79, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentus (Projektą ir Schemą Nr. 79) nustatė, kad šiuose dokumentuose minėto žemės sklypo ribos (linijų ilgiai, konfigūracija) skiriasi. Tačiau Projekte ties žemės sklypu (projektinis Nr. 83, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas žemės sklypo ilgis (30 m), ties žemės sklypu (projektinis Nr. 73, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas žemės sklypo plotis (20 m), grafiškai pamatavus šių žemės sklypų ilgius matyti, kad grafiškai pamatuoti ilgiai atitinka nurodytus ilgius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

20. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016).

21. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

22. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

23. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-497-438/2018).

24. Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013).

25. Vadovaujantis Taisyklių, reglamentuojančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

26. Byloje ginčijamame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 48KAM-69467 nurodoma, kad žemės sklypo ribos neatitinka generaliniame plane (Sodininkų bendrijos „Ąžuolynas“ generalinis planas) suprojektuotų ribų.

27. Iš patikrinimui teiktoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančio aiškinamojo rašto matyti, kad žemės sklypo Nr. 79 konfigūracija suformuota, kaip teigia matininkas, remiantis sklypo privatizavimo schema ir generaliniu planu, vadovaujantis NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. išvada Nr. 48SD-9593-(14.48.104) „Dėl išvados pateikimo“, taip pat nurodoma, kad iš abiejų matuojamo sklypo pusių (rytinės – Nr. 80 ir vakarinės – Nr. 78) yra geodeziškai matuoti ir įregistruoti žemės sklypai, atidėjus nuo sklypo Nr. 80 20 m plotį ir sklypo Nr. 79 22 m plotį, atstačius sklypo Nr. 79 ribas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra matyti, kad sklypo riba vakarinėje pusėje patenka į sklypo Nr. 78 teritoriją, t. y. sklypai dengiasi 78 kv. m. Jei sklypo Nr. 79 riba būtų formuojama nuo artimiausio geodeziškai matuoto ir įregistruoto sklypo Nr. 78 atidedant privatizavimo schemoje nurodytus linijų ilgius, tokiu atveju ženkliai sumažėtų gretimo sklypo Nr. 80 plotas ir sutrumpėtų linijų ilgiai.

28. Ši faktinė situacija įvertinta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 48SS-26-(14.48.45), kur pagrįstai nurodoma, kad Schemos duomenys turi atitikti Projekto duomenis (Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d., 6 ir 9 punktai), o kai jie nesutampa, taikytini generalinio plano duomenys – žemės sklypo ribos nustatomos pagal sodininkų bendrijos „Ąžuolynas“ išplanavimo projekte nustatytas ribas.

29. Tai, kad ribas pagal Projektą NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai matavo grafiškai ir 2017 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 48SS-26-(14.48.45) nurodė jų ilgius, esminės reikšmės neturi, nes matininkas, taisydamas Tikrinimo akte nurodytus trūkumus ir atlikdamas kadastrinius matavimus vadovaudamasis Projekto duomenimis, inter alia (be kita ko) privalės fiksuoti faktinę situaciją, įvertinant tą faktą, kad, kaip jau minėta, iš abiejų matuojamo sklypo Nr. 79 pusių (rytinės – Nr. 80 ir vakarinės – Nr. 78) yra geodeziškai matuoti ir įregistruoti žemės sklypai, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

30. Pažymėtina, kad tik atlikus kadastrinius matavimus remiantis Projekto duomenimis ir fiksavus faktinę padėtį, įvertinant tai, kad iš abiejų matuojamo sklypo Nr. 79 pusių (rytinės – Nr. 80 ir vakarinės – Nr. 78) yra geodeziškai matuoti ir įregistruoti žemės sklypai, bus teisinių pagrindų vertinimams, ar tokiu atveju taikytinas Kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, ar pareiškėjas savo teises turi ginti civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka reikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme dėl sodininkų žemės sklypų ribų nustatymo.

31. Situacijoje, kokia yra šio ginčo nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovo veiksmai ir priimti individualūs teisės aktai yra neteisėti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė

Virginija Volskienė