2024-12-30 Nr. AB-141-3-62-3-02159-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-889-529/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02159-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (1.9MR)VS-322 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos direktorės Ž. P., jos pavaduotojos A. S., skyriaus vedėjos O. G. ir darbuotojų E. Ž., S. N. galimai tyčinio pareigų neatlikimo, patyčių, diskriminacijos, nusikalstamos veikos dangstymo ir poveikio civilinės bylos ir su ja susijusių administracinių bylų eigai darymo pasinaudojant tarnybine padėtimi; 2) priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos 2024 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (1.9MR)VS-322 ir įpareigoti Tarnybą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl direktorės Ž. P., jos pavaduotojos A. S., skyriaus vedėjos O. G. ir darbuotojų E. Ž., S. N. galimai tyčinio pareigų neatlikimo, patyčių, diskriminacijos, nusikalstamos veikos dangstymo ir poveikio civilinės bylos ir su ja susijusių administracinių bylų eigai darymo pasinaudojant tarnybine padėtimi.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2024 m. rugsėjo 25 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštą Nr. (1.9 Mr)VS-322 ir keliamų reikalavimų tuo aspektu, jog nepagrįstai buvo atsisakyta pradėti valstybės tarnautojų veiklos tarnybinį patikrinimą ir taikyti drausminę atsakomybę, pažymėjo, kad valstybės tarnautojo (ne)nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Teismas akcentavo, kad asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Teismas pabrėžė, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimų turinį bei teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas dėl Tarnybos 2024 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. (1.9MR)VS-322 panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos direktorės Ž. P., jos pavaduotojos A. S., skyriaus vedėjos O. G. ir darbuotojų E. Ž., S. N. galimai tyčinio pareigų neatlikimo, patyčių, diskriminacijos, nusikalstamos veikos dangstymo ir poveikio civilinės bylos ir su ja susijusių administracinių bylų eigai darymo pasinaudojant tarnybine padėtimi, nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kadangi negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl minėtą skundo dalį atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kurią atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo aspektu, jog nepagrįstai buvo atsisakyta pradėti valstybės tarnautojų veiklos tarnybinį patikrinimą ir taikyti drausminę atsakomybę, taip pat perduoti informaciją atitinkamoms institucijoms dėl Regionų administracinio teismo teisėjo Remigijaus Armino veiksmų įvertinimo. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę teikti teismui paaiškinimus betarpiškai.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ABTĮ 1-15, 48, 56, 58, 59, 60 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, jog teisėjo Remigijaus Armino bei Tarnybos darbuotojų, kitų valstybės tarnautojų bei pareigūnų veiksmai vykdomi prieš pareiškėją bei kitus nepasiturinčius Lietuvos Respublikos piliečius siekiant vilkinti bei sužlugdyti bylas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo panaikinti Tarnybos 2024 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (1.9MR)VS-322 ir įpareigoti Tarnybą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl direktorės Ž. P., jos pavaduotojos A. S., skyriaus vedėjos O. G. ir darbuotojų E. Ž., S. N. galimai tyčinio pareigų neatlikimo, patyčių, diskriminacijos, nusikalstamos veikos dangstymo ir poveikio civilinės bylos ir su ja susijusių administracinių bylų eigai darymo pasinaudojant tarnybine padėtimi, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Remiantis ABTĮ 151straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą dėl atskirojo skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo pozicija ir visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2024 m. rugsėjo 25 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštą Nr. (1.9 Mr)VS-322 ir keliamų reikalavimų tuo aspektu, jog nepagrįstai buvo atsisakyta pradėti valstybės tarnautojų veiklos tarnybinį patikrinimą ir taikyti drausminę atsakomybę, teisingai taikė ABTĮ normas ir pagrįstai vadovavosi administracinių teismų praktika.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjo skundą visa apimtimi, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Todėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Tačiau šiame kontekste akcentuotina, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015);administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Taigi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Pažymėtina, kad pirmiau nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013). Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjos ginčijamas Raštas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016).

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl Regionų administracinio teismo teisėjo Remigijaus Armino veiksmų įvertinimo. Šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas yra įgalintas tik patikrinti, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, yra pagrįsta ir teisėta. Nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei ABTĮ neįtvirtina bylą nagrinėjančiam teismui teisės kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė