2017-06-08 Nr. AB-11638-3-61-3-04889-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-447-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04889-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu, prašydamas:

1) ištirti, ar Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 1-1273 „Dėl Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – 2013 m. Aprašas), 9.9 papunkčio dalis, kurioje nustatyta, kad į specializuotas gimnazijas konkurso būdu priimama mokytis tik pagal pagrindinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programos antrąją dalį, atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį; nustačius neatitikimą, šią 2013 m. Aprašo 9.9 papunkčio dalį pripažinti prieštaraujančia Įstatymo 29 straipsnio 2 daliai;

2) ištirti, ar 2013 m. Aprašo 9.9 papunkčio dalis, kurioje nenustatyta, kad į specializuotas gimnazijas mokytis pagal pagrindinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programos antrąją dalį priimami mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programos pirmąją dalį, atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį; nustačius neatitikimą, šią 2013 m. Aprašo 9.9 papunkčio dalį pripažinti prieštaraujančia Įstatymo 29 straipsnio 2 daliai;

3) ištirti, ar 2013 m. Aprašo 9.9 papunkčio dalis, kurioje nustatyta, kad į gimnazijas, įgyvendinančias bendrojo ugdymo programas kartu su savitos sampratos elementais, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokiniai priimami konkurso būdu iš visos Savivaldybės teritorijos, atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį; nustačius neatitikimą, šią 2013 m. Aprašo 9.9 papunkčio dalį pripažinti prieštaraujančia Įstatymo 29 straipsnio 2 daliai.

4) ištirti, ar Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-794 „Dėl Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – 2017 m. Aprašas), 9 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad mokinių priėmimas į specializuotas mokyklas mokytis pagal pradinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programą ir pagrindinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programos pirmąją dalį vykdomas teritoriniu principu pagal Savivaldybės tarybos mokykloms nustatytas aptarnavimo teritorijas, atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį;

5) ištirti, ar 2017 m. Aprašo 80 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad priimant mokytis pagal pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą ir pagrindinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programos pirmąją dalį atsižvelgiama į mokinio gyvenamąją vietą ir sudaroma galimybė mokytis arčiausiai mokyklos faktiškai gyvenantiems mokiniams, atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį;

6) ištirti, ar 2017 m. Aprašo 9 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad specializuotos mokyklos egzaminus organizuoja vykdydamos mokinių priėmimą tik į gimnazijos klases, atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį;

7) ištirti, ar 2017 m. Aprašo 10.2 papunkčio dalis, kurioje nustatyta, kad nuotolinio mokymo gimnazijos ir gimnazijos, kurioms teisės aktai suteikia teisę mokinių priėmimą vykdyti nesilaikant teritorinio principo, mokinių priėmimą vykdo gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtinta mokinių priėmimo tvarka, atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį;

8) ištirti, ar 2017 m. Aprašo 78 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad į specializuotą mokyklą mokytis pagal specializuotas programas mokiniai priimami pagal mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintą mokinių priėmimo tvarką ir mokinių atrankos kriterijus, atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį;

9) ištirti, ar 2017 m. Aprašo 85 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad į bendrojo ugdymo bendrųjų mokyklų klases, kuriose taikomi atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai, mokiniai priimami pagal mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintą mokinių priėmimo tvarką, atitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį.

Atsakovas Savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą su jais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl norminių administracinių aktų – 2013 m. Aprašo ir 2017 m. Aprašo – teisėtumo ištyrimo.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą kreipėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, t. y. subjektas, turintis teisę kreiptis su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagal ABTĮ 112 straipsnio 2 dalį.

Savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-794 norminis administracinis aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo su prašymu į teismą kreipėsi pareiškėjas – Savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 1-1273 „Dėl Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ – buvo pripažintas netekusiu galios.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (administracinėse bylose Nr. I492-11/2012, Nr. A525-1767/2012) matyti, kad tuo atveju, jeigu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ginčijamos norminio administracinio teisės akto nuostatos nebegalioja, pripažinimas, kad nebegaliojantis norminis administracinis aktas prieštaravo įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui, nebetenka prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams. Toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog aktas, kurio teisėtumą ištirti prašė pareiškėjas, t. y. 2013 m. Aprašas, yra panaikintas, atsižvelgiant į tai, kad prašymas nėra susijęs su individualia byla, o su abstrakčiu prašymu į teismą kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, darytina išvada, jog bylos dalis dėl 2013 m. Aprašo teisėtumo ištyrimo turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes, panaikinus ginčo norminį administracinį aktą, norminio administracinio akto teisėtumo byla prarado savo objektą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje taip pat prašo ištirti 2017 m. Aprašo 9 punkto, 80 punkto, 10.2 papunkčio, 78 punkto ir 85 punkto dalių nuostatų teisėtumą ir atitikimą Įstatymo 29 straipsnio 2 daliai, kuri numato, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas (toliau – ir Kriterijų sąrašas) patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019. Taigi iš esmės pareiškėjas Aprašo 9 punkto, 80 punkto, 10.2 papunkčio, 78 punkto ir 85 punkto prieštaravimą argumentuoja tuo, jog šie punktai neatitinka būtent minėtam švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtintam Kriterijų sąrašui, nes Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti švietimo ir mokslo ministrą patvirtinti bendruosius priėmimo kriterijus, yra blanketinė norma, nurodanti į kitą teisės aktą. Šiuo atveju Vyriausybės atstovas prašo ištirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikimą ne Įstatymui, o švietimo ir mokslo ministro įsakymui. Kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams, darytina išvada, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos atlikti abstrakčią savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio teisės akto atitikties ministro priimtiems teisės aktams kontrolę. Todėl byla šioje dalyje nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo pareiškimą teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo pareiškimo turinį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Vyriausybės atstovas prašo ištirti Sprendimo atitiktį žemesnės galios nei Vyriausybės nutarimas teisės aktui. Pabrėžia, kad teismo prašė ištirti Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymui (toliau – Įstatymas), o ne Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymui Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).

Pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), nustatydama (-as) priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką, turi vadovautis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. Tai reiškia, kad mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarka turi atitikti švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendruosius priėmimo kriterijus, priešingu atveju būtų pažeista Įstatymo 29 straipsnio 2 dalis.

Įsakymas detalizuoja Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies turinį. Taigi Įsakymu patvirtinti bendrieji asmenų priėmimo į savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas kriterijai kyla iš Įstatymo.

Tai, kad Įsakymas yra žemesnės galios nei Vyriausybės nutarimas teisės aktas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 2 dalies prasme nėra kliūtis Vyriausybės atstovui Sprendimo nuostatų prieštaravimą Įstatymui grįsti Įsakymo nuostatomis, o teismui atlikti Sprendimo ir Įsakymo nuostatų lyginamąją analizę Sprendimo atitikties Įstatymui požiūriu. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-597/2013).

Atsakovas Savivaldybės taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad formaliai vertinant, pareiškėjas teismo prašė ištirti Aprašo 9 punkto, 80 punkto, 10.2 papunkčio, 78 punkto ir 85 punkto dalių nuostatų teisėtumą ir atitikimą Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai. Tačiau nagrinėjamu atveju turi būti vertinama Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies paskirtis bei jos taikymo ypatumai.

Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nuostata yra bendrojo pobūdžio, įpareigojanti švietimo ir mokslo ministrą patvirtinti bendruosius priėmimo kriterijus, o jais vadovaujantis įpareigoja savivaldybes nustatyti priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarką. Tačiau daugiau jokių privalomo elgesio taisyklių šioje Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatoje nėra numatyta. Todėl darytina išvada, kad šios normos paskirtis apibrėžti Savivaldybės tarybos ir švietimo ir mokslo ministro kompetenciją, numatant, kokius teisės aktus šie subjektai privalo priimti. Manytina, kad Vyriausybės atstovas Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostata galėtų remtis tik tuo atveju, jeigu Savivaldybės taryba nebūtų patvirtinusi priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos – tokiu atveju, būtų galima laikyti, kad savivaldybės taryba neįgyvendino jos kompetencijai priskirtos funkcijos, todėl tokie veiksmai galėtų būti laikomi prieštaraujančiais Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės taryba šią pareigą yra įgyvendinusi –Savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-794 patvirtintas priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas, kuris parengtas vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (nauja redakcija išdėstyta 2011 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. V-1369) ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Pareiškėjas Aprašo 9 punkto, 80 punkto, 10.2 papunkčio, 78 punkto ir 85 punkto prieštaravimą Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai iš esmės argumentuoja tuo, jog šie punktai neatitinka Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, konkrečiai nurodomos šio sąrašo nuostatos, kurioms tariamai prieštarauja Sprendimas, t. y. bendrijų kriterijų sąrašo 10.1.1, 9.1, 9.4 papunkčiai. Taigi išanalizavus Vyriausybės atstovo pareiškimo turinį, motyvus, kuriais grindžiami reikalavimai, darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas prašo teismo ištirti Tarybos sprendimo atitikimą Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintam Kriterijų sąrašui, t. y. ištirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikimą ne Švietimo įstatymui, o Švietimo ir mokslo ministro įsakymui, ką visiškai pagrįstai nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pabrėžtina, kad pareiškėjo formuluojamas reikalavimas „ištirti, ar Aprašo 9 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad specializuotos mokyklos egzaminus organizuoja vykdydamos mokinių priėmimą tik į gimnazijos klases, atitinka Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį“ yra ydingas ir neteisingas. Visų pirma, Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja specializuotų mokyklų egzaminų organizavimo tvarkos, antra, pareiškimo reikalavimas grindžiamas Kriterijų sąrašo 10.1.1 punkte nustatytu reguliavimu. Tai įrodo, kad pareiškėjas siekia Sprendimo teisėtumo įvertinimo ir atitikimo Švietimo ir mokslo ministro įsakymui.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos atlikti abstrakčios savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio teisės akto atitikties ministro priimtam teisės aktui kontrolės. Jokių kitų aiškiai suformuluotų reikalavimų dėl Aprašo 9 punkto, 80 punkto, 10.2 papunkčio, 78 punkto ir 85 punkto neatitikimo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai, pareiškėjas nėra nurodęs, todėl laikytina, kad yra pagrindas bylai nutraukti.

Akcentuojama, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „Vyriausybės atstovui įgyvendinant pareigą, numatytą Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, vietos savivaldybė turi pareigą ją vykdyti, o ginčas teisme turi būti sprendžiamas tik išimtiniais atvejais, kai tam yra realus pagrindas. Kitoks kreipimosi į teismą aiškinimas sudarytų prielaidas bet kokį ginčą, net ir tą, kuris pagrįstai gali būti sprendžiamas bendradarbiaujant Vyriausybės atstovui bei vietos savivaldos institucijai, perkelti į administracinį teismą. Toks aiškinimas būtų nepagrįstas ir pažeistų protingumo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-293/2011). Atsakovo nuomone, pareiškėjas, prašydamas ištirti Sprendimo teisėtumą, labai paviršutiniškai ir neįsigilinęs nurodė teisės normas, kurioms tariamai prieštarauja Sprendimas, nepaisant galiojančio reguliavimo visumos. Pagal esamą teisinį reguliavimą turėtų būti vykdomas teisingumas pagal teisę, sistemiškai vertinant aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, o ne tik formaliai taikant pareiškėjo nurodytų teisės aktų straipsnius. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria teismas nutraukė bylą.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas pasisakė dėl 2013 m. Aprašo teisėtumo ištyrimo, konstatuodamas, kad panaikinus ginčo norminį administracinį aktą, norminio administracinio akto teisėtumo byla prarado savo objektą, todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus išimtis, numatytas to paties straipsnio 2 dalyje. Pagal ABTĮ 151 straipsnio nuostatas, atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustačiusi įstatyme nurodytų išimčių, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina atskirojo skundo nustatytuose ribose, t. y., ar pagrįstai teismas nutraukė bylą dėl 2017 m. Aprašo teisėtumo ištyrimo.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, nustatyta, kad abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis ABTĮ 112 straipsniu, gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą. ABTĮ 112 straipsnio 2 dalis numato: kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.

Nagrinėjamu atveju Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo ištirti 2017 m. Aprašo 9 punkto, 80 punkto, 10.2 papunkčio, 78 punkto ir 85 punkto dalių nuostatų teisėtumą ir atitikimą Įstatymo 29 straipsnio 2 daliai, kuri numato, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais.

Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019.

Kaip minėta, teismas nutraukė bylą konstatavęs, kad Vyriausybės atstovas prašo ištirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikimą ne Įstatymui, o švietimo ir mokslo ministro įsakymui, kuriuo patvirtintas Kriterijų sąrašas. Kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.), byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vyriausybės atstovas pareiškimą argumentavo tuo, kad Kriterijų sąrašo 10.1.1 papunktyje nustatyti vienodi vaikų (mokinių) priėmimo į specializuotą mokyklą kriterijai, neatsižvelgiant į tai, pagal kokią specializuotą programą (pradinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programą, pagrindinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programos pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programos antrąją dalį ar vidurinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programą) priimama mokytis. Tuo tarpu 2017 m. Aprašo 9 ir 80 punktuose nustatytas Kriterijų sąrašo 10.1.1 papunktyje nenumatytas priėmimo į specializuotą mokyklą kriterijus – vaikas (mokinys) gyvena mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje (arti mokyklos). Be to, 2017 m. Aprašo 9 punkte, kitaip nei Kriterijų sąrašo 10.1.1 papunktyje, nustatyta, kad stojamieji egzaminai vykdomi priimant mokytis tik pagal pagrindinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su specializuotu ugdymu programą. Todėl, pareiškėjo teigimu, 2017 m. Aprašo 9 ir 80 punktai neužtikrina, kad į specializuotas mokyklas bus priimti tik gabūs šių mokyklų vykdomoms specializuoto ugdymo kryptims vaikai (mokiniai). Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad negali būti nustatomi kitokie priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą kriterijai, nei nustatė švietimo ir mokslo ministras. Nustatant tokius priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą kriterijus, kurie neatitinka švietimo ir mokslo ministro patvirtintų bendrųjų priėmimo kriterijų, pažeidžiama ir Įstatymo 29 straipsnio 2 dalis. Todėl 2017 m. Aprašo 9 ir 80 punktai, kuriuose nustatyti Kriterijų sąraše nenumatyti priėmimo į specializuotas mokyklas kriterijai, prieštarauja Įstatymo 29 straipsnio 2 daliai.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad 2017 m. Aprašo 10.2 papunktyje nustatyta, kad nuotolinio mokymo gimnazijos ir gimnazijos, kurioms teisės aktai suteikia teisę mokinių priėmimą vykdyti nesilaikant teritorinio principo, mokinių priėmimą vykdo gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtinta mokinių priėmimo tvarka. 2017 m. Aprašo 78 punkte nustatyta, kad į specializuotą mokyklą mokytis pagal specializuotas programas mokiniai priimami pagal mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintą mokinių priėmimo tvarką ir mokinių atrankos kriterijus. 2017 m. Aprašo 85 punkte nustatyta, kad į bendrojo ugdymo bendrųjų mokyklų klases, kuriose taikomi atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai, mokiniai priimami pagal mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintą mokinių priėmimo tvarką. Tuo tarpu Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Įstatymas bendrojo ugdymo mokyklos vadovui nesuteikia teisės nustatyti priėmimo į mokyklą tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas iš esmės prašo ištirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikimą ne Įstatymui, o švietimo ir mokslo ministro įsakymui. Pažymėtina, kad pareiškėjas su pareiškimu kreipdamasis į administracinį teismą neprašė ištirti savo nurodomų Aprašo punktų atitikties Kriterijų sąrašo punktams – jis prašė Aprašo punktų teisėtumą ištirti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, todėl jos turinys buvo detalizuotas švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame Kriterijų sąraše, kurio teisinė galia žemesnė nei Vyriausybės nutarimo, tačiau tai nesuteikia pagrindo teismui netirti pareiškėjo nurodomų Aprašo punktų teisėtumo iš esmės. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju prašo ištirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikimą ne Įstatymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-597/2013, kurioje Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje prašė ištirti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-182 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo konkrečių nuostatų atitikimą, be kita ko, Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties dalis, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl 2017 m. Aprašo teisėtumo ištyrimo, nepagrįsta, todėl naikintina ir byla dėl šios pareiškimo dalies (patikslinto pareiškimo) grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria teismas nutraukė bylą dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje patikslintame pareiškime išdėstyto prašymo ištirti, ar Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-794 „Dėl Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ nurodytos 9 punkto, 80 punkto, 10.2 papunkčio 78 punkto ir 85 punkto dalys, atitinka Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį ir perduoti pareiškimo dalį dėl prašymo ištirti, ar Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-794 „Dėl Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ nurodytos 9 punkto, 80 punkto, 10.2 papunkčio 78 punkto ir 85 punkto dalys atitinka Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį (patikslintą pareiškimą) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė