2025-09-24 Nr. AB-14944-3-61-3-01378-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2540-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01378-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. sprendimo pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovui Valstybės vaiko tiesių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2025 m. vasario 24 d. priimtą įsakymą Nr. K-227 „Dėl T. C. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Tarnybos vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei 6 procentų delspinigius nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. jam buvo įteiktas Tarnybos pranešimas Nr. DSS Priedas (Nr. 2), kuriame nurodoma, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiant efektyvinti Skyriaus veiklą ir atsižvelgus į Skyriaus vedėjo G. B. 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. PP-3361 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir budėtojų pareigybių“, Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keičiamas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikinamos Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės. Minėtame pranešime taip pat nurodoma, jog pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. bus atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Tarnyba 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė pasiūlymus dėl laisvų pareigybių užėmimo. Siūlomose pareigybėse buvo numatytos tos pačios pareigybės funkcijos, kokios yra naikinamose pareigybėse. Tarnybos direktorius 2024 m. vasario 24 d. priėmė Įsakymą.

3. Pareiškėjo teigimu, iki pareiškėjo atleidimo Tarnyboje buvo 12 teritorinių skyrių. Kiekviename iš skyrių, tame tarpe ir Skyriuje, dirbo po 7 gynėjus (budėtojus), kurie reaguodavo į policijos pranešimus naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. priimtu įsakymu buvo nuspręsta panaikinti Skyriaus gynėjų pareigybes. Kitų teritorinių Skyrių gynėjų pareigybės nebuvo panaikintos. Pareiškėjas pažymėjo, kad tik gynėjai dirbo Skyriuje pagal suminę darbo apskaitą, buvo nuspręsta panaikinti šias pareigybes ir vietoje jų įsteigti naujas pareigybes su identiškomis darbo funkcijomis, taip pat taikant suminę darbo laiko apskaitą. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarnyba buvo nurodžiusi raštu, jog kai kurios gynėjų pareigybės aprašymo nuostatos yra keičiamos, atsižvelgus į Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos naują redakciją, tačiau iš esmės funkcijos nesikeitė, darbo užmokestis ir darbo vieta nesikeitė. Tarnyba nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas dėl reformos tikslingumo. Be to, reforma pažeidė esamų gynėjų lūkesčius į teisingą darbo apmokėjimą, kadangi gynėjų atlyginimo koeficientas yra nuo 0,74 iki 1,01, o Skyriaus reagavimo skyriuje naujai priimamiems tarnautojams suteikiamas koeficientas nuo 1,15.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad pareigybių pagrindinės funkcijos nebuvo naikinamos, jos išliko. Todėl Tarnybos nurodomas reformos tikslas efektyvinti Skyriaus veiklą vertintinas kaip formalus administracinio akto priėmimas, kadangi nėra realių faktinių duomenų apie pertvarkos tikslingumą, pvz., valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimą, institucijos konkrečius struktūrinius pasikeitimus, valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų pokyčius ir naujai patvirtintus pareigybių aprašymus. Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. K-1123 vertintinas tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktūrinius pertvarkymus, bet ne pagrindas panaikinti gynėjų, tame tarpe ir pareiškėjo, pareigybes.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos departamento portale 2024 m. spalio 2 d. buvo paskelbti konkursai į identiškas pareigybes, į kurias priimami nauji valstybės tarnautojai nuo faktinės gynėjų atleidimo datos – lapkričio 1 dienos. Lyginant konkurse nurodytus pareigybių aprašymus su gynėjų pareigybių aprašymais, matyti, kad pareigybės yra identiškos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis informavo Tarnybos direktorę I. S. kelis kartus žodžiu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis apie galimai neteisėtai ir fiktyviai vykdomą pertvarką, bet direktorė ignoravo jį. Darbo tarybos nuomonė dėl vykdomos reformos taip pat buvo ignoruojama. Tarnyba nepateikė jokios informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks realus poreikis panaikinti pareigybes. Aplinkybė, kad didžioji dalis pareiškėjo pareigybės funkcijų numatyta naujai įsteigtose pareigybėse, sudarė pagrindą teigti, jog naikinama valstybės tarnautojo pareigybė išliko, o pati reforma buvo formali ir neteisėta. Atsižvelgiant į tai, privalo būti panaikintas įsakymas, kurio pagrindu buvo organizuojama reforma. Konstatavus Tarnybos reformos neteisėtumą, naikintinas Tarnybos direktoriaus Įsakymas ir pareiškėjas grąžintinas į eitas pareigas.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad, siekiant efektyvinti Skyriaus veiklą ir atsižvelgus į šio skyriaus vedėjo G. B. 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. PP-3661 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir budėtojų pareigybių“ bei Skyriaus darbo grupės siūlymą „Dėl darbo organizavimo modelio keitimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo pakeistas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės, vietoj jų įsteigtos aukštesnės (10) pakopos karjeros valstybės tarnautojų vyriausiųjų specialistų pareigybės (18.64–18.70 papunkčiai). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą bei minėtų Skyriaus pareigybių panaikinimą, pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas apie pareigybės panaikinimą Nr. DSS-6 (toliau – ir Pranešimas), kuriuo pareiškėjas informuotas, kad 2024 m. spalio 31 d. jis bus atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Pasibaigus pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiui, 2025 m. vasario 24 d. Tarnybos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš užimamų pareigų Tarnyboje tą pačią dieną.

8. Atsakovas paaiškino, kad, atlikus darbo organizavimo stebėseną, išbandžius naują darbo organizavimo modelį, Tarnybos direktorei buvo pateiktas siūlymas naikinti budėtojų (skunde nurodoma „gynėjų“) pareigybes, o vietoje jų steigti pamainomis, pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių vyriausiųjų specialistų pareigybes. Tarnybos vykdytos reformos esmė – optimizuoti darbo krūvį ir turimus resursus, naikinant budėtojų pareigybes. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 buvo pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64–18.70 papunkčiai, t. y. vietoj buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įsteigta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10.

Įvykdžius pertvarką, Skyriuje nebeliko vyriausiųjų specialistų – aktyvų budėjimą atliekančių valstybės tarnautojų, kurie tik naktimis, t. y. po Tarnybos vyriausiųjų specialistų darbo valandų, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis reaguodavo į policijos pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo, palikdami visą kitą darbą darbo dienomis darbo valandomis dirbantiems vyriausiesiems specialistams. Kitaip tariant, vietoje siauras funkcijas atliekančių budėtojų atsirado platesnes darbo funkcijas atliekantys vyriausieji specialistai, kurių darbo funkcijų apimtis ir darbo užmokestis pakito iš esmės. Tai pagrindė atsakovo teismui teikiama Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistema (patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2024 m. sausio 16 d.

įsakymu Nr. BV-5), iš kurios priedo Nr. 1 matyti, kad skiriasi 9 ir 10 pakopos veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, užduočių sprendimas, veiklos planavimas, o iš priedo Nr. 2 matyti, kad skiriasi 9 ir 10 pakopos valstybės tarnautojų funkcijos (priedas Nr. 4). Vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės buvo susijusios su budėjimu, kuris vykdavo nuo 17 val. iki kitos dienos 8 val., t. y. po darbo valandų, taip pat savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Siekiant efektyvinti darbą, nuspręsta įsteigti vyriausiųjų specialistų pareigybes ir darbą organizuoti pamainomis po 12 val.

– nuo 8 val. iki 21 val. ir nuo 20 val. iki 9 val., atsisakyta darbo funkcijų atlikimo budint (aktyvaus budėjimo), taigi ir budėtojų, juos keičiant platesnes funkcijas vykdančiais vyriausiaisiais specialistais; darbo organizavimo pakeitimai ir optimizavimo procesai buvo vykdomi, jie buvo realūs ir skirti tam, kad užtikrinti sklandų Skyriaus funkcijų vykdymą, efektyviau panaudojant žmogiškuosius išteklius, ir nebuvo vykdomi siekiant atleisti pareiškėją ar kitą konkretų asmenį iš pareigų. Tai patvirtino aplinkybės, kad visiems 7 vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigas užimantiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai apie pareigybės panaikinimą, visiems buvo pasiūlyta užimti vyriausiųjų specialistų pareigas, tačiau pareiškėjas neišreiškė valios eiti jas (nei naujai įsteigtų, nei kitų Tarnyboje esančių laisvų pareigų).

9. Atsakovo teigimu, Tarnyba pateikė duomenis, kurių pagrindu buvo galima daryti išvadas dėl reformos tikslingumo. Duomenys buvo pateikti Skyriaus vedėjo G. B. Tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad Skyriuje vyko darbo organizavimo stebėsena ir buvo išbandomas naujasis darbo organizavimo modelis, t. y. darbas pamainomis po 12 val. Stebėsenos metu buvo nustatyta, jog naujas darbo organizavimo modelis užtikrina, jog jau pradėti reagavimo veiksmai bus neperduodami kitiems darbuotojams, užtikrinamas neplanuotų viršvalandžių mažėjimas, lengvesnis darbo organizavimas, didesnis skaičius ir išsamesnis pavedimų atlikimas savaitgaliais. Tarnybiniame pranešime buvo pateikti kiekybinio tyrimo rezultatai; dėl vykdomos reformos pareiškėją pasiekdavo visa reikiama informacija, jis galėjo dalyvauti diskusijose, teikti pasiūlymus, pastabas ir pan. Pareiškėjas buvo Tarnybos darbo tarybos narys.

10. Atsakovas akcentavo, kad Tarnyba nuo 2024 metų vasario mėn. ieškojo galimybių, kaip optimizuoti turimus Skyriaus resursus. Nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. kovo 3 d. kartu su Skyriaus darbuotojais buvo vykdyta darbo organizavimo stebėsena bei 2024 m. balandžio 4 d. stebėsenos rezultatai pristatyti Skyriaus darbuotojams. Specialistai buvo kviečiami dalyvauti darbo grupėje dėl galimo reagavimo darbo organizavimo modelio kūrimo. Nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 14 d. Skyriuje dirbo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo stebėsenos rezultatus ir teikė siūlymą dėl reagavimo darbo organizavimo modelio pakeitimo. 2024 m. gegužės 16 d. vyko Skyriaus stebėsenos ir galimo sprendimo dėl reagavimo darbo organizavimo pristatymas Tarnybos administracijai, 2024 m. gegužės 3 d. – Skyriaus stebėsenos ir galimo sprendimo dėl reagavimo darbo organizavimo pristatymas Tarnybos direktorei, 2024 m. birželio 13 d. – galimo reagavimo darbo organizavimo modelio pristatymas Skyriaus darbuotojams. Nuo 2024 m. birželio 14 d. organizuoti papildomi susirinkimai mažose Skyriaus komandose, vykdyti individualūs pokalbiai su darbuotojais, vykdytos konsultacijos su Tarnybos darbo taryba. Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. naujasis reagavimo darbo organizavimo modelis, t. y. darbas pamainomis po 12 val., buvo išbandomas. Dėl ketinamos vykdyti pertvarkos buvo vykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros su Tarnyboje veikiančia darbo taryba. Pareiškėjo siūlymai dėl pokyčių Skyriuje taip pat buvo svarstyti konsultavimosi su Tarnybos darbo taryba metu. Tarnybos darbo taryba iš esmės pritarė vykdomai reformai. Buvo panaikinta ne vieno pareiškėjo, o visų 7 Tarnybos Skyriuje dirbusių budėtojų pareigybės, tačiau tik keli iš jų nesutiko su pertvarkymu.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar faktinių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo reikalavimus, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

II. 12. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ėjo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas 2025 m. vasario 24 d. atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123, Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. DSS-6 „Pranešimas apie pareigybės panaikinimą“ ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SD-1-23129 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo suteikti sutikimą atleisti T. C., darbo tarybos narį, iš valstybės tarnautojo pareigų“.

14. Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi valstybės tarnautojams tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

15. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64–18.70 papunkčiai, t. y. vietoj buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įtvirtinta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. kovo 3 d. buvo atlikta darbo organizavimo stebėsena. 2024 m. balandžio 24 d. stebėsenos rezultatai pristatyti Skyriaus darbuotojams, specialistai buvo kviečiami dalyvauti darbo grupėje. Nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 14 d. Skyriuje dirbo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo stebėsenos rezultatus ir teikė siūlymą dėl reagavimo darbo organizavimo modelio pakeitimo. 2024 m. gegužės 16 d. vyko Skyriaus stebėsenos ir galimo sprendimo dėl reagavimo darbo organizavimo pristatymas administracijai, 2024 m. gegužės 3 d. –pristatymas Tarnybos direktorei, 2024 m. birželio 13 d. – galimo reagavimo darbo organizavimo modelio pristatymas Skyriaus darbuotojams. Susipažinęs su konsultacijų su darbo tarybos ir profesinių sąjungų atstovais protokolais, teismas padarė išvadą, kad dėl ketinamos vykdyti pertvarkos buvo vykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros su Tarnyboje veikiančia darbo taryba (kurios narys buvo pareiškėjas), buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, darbo tarybos narį, iš valstybės tarnautojo pareigų. Teismas, įvertinęs visumą rašytinių įrodymų, susijusių su vykdyta pertvarkos procedūra, nenustatė procedūrinių pažeidimų.

16. Teismas, vertindamas, ar struktūriniai pertvarkymai yra realūs, atsižvelgė į tai, jog įvykdytais pakeitimais buvo pakeistos pareigybės ir vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybių buvo įtvirtintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės, t. y. neliko vyriausiųjų specialistų – aktyvų budėjimą atliekančių valstybės tarnautojų, kurie tik naktimis (t. y. po Tarnybos vyr. specialistų darbo valandų), savaitgaliais ir šventinėmis dienomis reaguoja į policijos pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo. Vietoje aktyvų budėjimą atliekančių vyriausiųjų specialistų atsirado didesnis skaičius vyriausiųjų specialistų, kurie ne tik reaguoja į pažeidimus, tačiau atlieka ir kitas funkcijas, t. y. vietoje siauras funkcijas atliekančių budėtojų atsirado didesnis skaičius platesnes darbo funkcijas atliekančių vyr. specialistų (vyr. specialistai bendradarbiauja su savivaldybės administracija, valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvauja jų organizuojamuose pasitarimuose, organizuoja pasitarimus, sprendžiant su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus, vykdo prevencinę veiklą, dalyvauja komisijų ir darbo grupių, susijusių su vaiko teisių apsauga, veikloje ir kt.). Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kad jis atlikdavo identiškas funkcijas, kurias atlieka dieną dirbantys vyriausieji specialistai. Teismo vertinimu, struktūriniai Skyriaus pokyčiai buvo realūs, numatant konkrečius ir aiškius struktūrinius pokyčius. Teismas padarė išvadą, kad Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybė buvo realiai panaikinta.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta užimti vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau pareiškėjas neišreiškė valios eiti jas (nei naujai įsteigtų, nei kitų Tarnyboje esančių laisvų pareigų). Taigi, nesant pareiškėjo sutikimo, jis buvo atleistas iš vyr. specialisto (budėtojo) pareigų.

18. Teismas padarė išvadą, kad, įgyvendinant struktūrinius pokyčius, jie buvo atlikti kompetentingo organo (Tarnybos direktorės) sprendimu, jie nebuvo fiktyvūs, jie buvo atliekami, siekiant užtikrinti darbų efektyvumą ir nuoseklumą, todėl pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta pagrįstai ir, pareiškėjui nesutikus užimti jam siūlytų kitų pareigų, pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš Tarnybos.

19. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti jį, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus (grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei 6 procentų delspinigius nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Teismo atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į faktines aplinkybes, įvertino kilusį ginčą paviršutiniškai, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo veiksmai buvo teisėti. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai vertino administracinėje byloje surinktus įrodymus.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Tarnyboje įvykdyti pakeitimai, kuriais pakeistos pareigybės ir vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybių įtvirtintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės, yra pagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad visuma byloje esančių įrodymų pagrindžia, jog pareiškėjo panaikinta pareigybė ir įsteigtos naujos pareigybės buvo formalus veiksmas. Tarnybos nurodomas reformos tikslas efektyvinti Skyriaus veiklą vertintinas kaip formalus administracinio akto priėmimas, kadangi nėra realių faktinių duomenų apie pertvarkos tikslingumą.

23. Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės rėmėsi atsakovo išdėstytais argumentais, jog, panaikinus pareiškėjo pareigybes, vietoje jų atsirado didesnis skaičius vyriausiųjų specialistų, kurie ne tik reaguoja į pažeidimus, tačiau atlieka ir kitas funkcijas. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo panaikintų ir naujai įsteigtų pareigybių skirtumų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

24. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, jog Tarnybos įvykdyta reforma buvo formali. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra naikinamos pareigybių pagrindinės funkcijos, jos išlieka. Todėl Tarnybos nurodomas reformos tikslas efektyvinti Skyriaus veiklą vertintinas kaip formalus administracinio akto priėmimas, kadangi nėra realių faktinių duomenų apie pertvarkos tikslingumą, pvz., valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimo, institucijos konkrečių struktūrinių pasikeitimų, valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų pokyčių ir naujai patvirtintų pareigybių aprašymų. Todėl nagrinėjamu atveju Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. K-1123 vertintinas tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktūrinius pertvarkymus, bet ne pagrindas panaikinti gynėjų, tame tarpe ir pareiškėjo, pareigybes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad deklaruojami atsakovo tikslai galėjo būti pasiekti, nenaikinant pareigybių, o optimizuojant ir koreguojant budėtojų darbo laiko grafikus.

25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui neteisingą informaciją apie panaikintas ir naujai įsteigtas pareigas, t. y. pateikė netikslius duomenis apie darbo laiką, darbo turinį, darbo rezultatus, budėtojų siaurą praktiką, viršvalandžius ir vykdomą komunikaciją. Pareiškėjas konstatuoja, jog Tarnyba nepateikė informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks realus poreikis panaikinti pareigybes. Aplinkybė, jog pareiškėjo pareigybės funkcijos išliko naujai įsteigtose pareigybėse, sudaro pagrindą teigti, jog naikinama valstybės tarnautojo pareigybė išliko, o pati reforma yra formali ir neteisėta.

26. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė administracinėje byloje esančius įrodymus, neišreikalavo iš atsakovo esminę reikšmę bylai turinčių įrodymų (pareiškėjas neturi galimybės pateikti teismui tokius įrodymus savo iniciatyva), paviršutiniškai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjo nuomone, administracinėje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Tarnybos vykdyta reforma buvo formali ir neteisėta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą skundžiamą sprendimą.

27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo nurodytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai bei teisiniai argumentai patvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai įvertino administracinės bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti įsakymą ir grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

28. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. sprendimą, atmesti apeliacinį skundą.

29. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir nurodo, kad nesutinka su jais, mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atliktos Tarnybos reformos realumo bei pareiškėjo atleidimo iš vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų.

30. Pasisakydamas dėl vykdytos reformos realumo, atsakovas papildomai akcentuoja, kad tai, jog pakito vyriausiųjų specialistų funkcijos ir atlygis, pagrindžia atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikta Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistema, patvirtinta 2024 m. sausio 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-5. Atsakovo įsitikinimu, Tarnybos vykdyta reforma buvo ne formali, o tikslinga bei reali, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo atleidimą teisėtu.

31. Pasisakydamas dėl pareigybių funkcijų, atsakovas akcentuoja, kad vyriausiojo specialisto (budėtojo) ir vyriausiojo specialisto (gynėjo) funkcijos skiriasi iš esmės esminiai. Nekvestionuojama, jog vyriausieji specialistai (budėtojai) nevertindavo vaiko situacijos, nepriimdavo sprendimų po vaiko situacijos vertinimo, nepriimdavo interesantų, nedalyvaudavo komisijų ir darbo grupių, susijusių su vaiko teisių apsauga, veikloje, nebendradarbiavo su savivaldybės administracija, valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, nedalyvavo jų organizuojamuose pasitarimuose, neorganizavo pasitarimų, sprendžiant su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus ir kt. Atsakovo teigimu, tai patvirtina jo poziciją, kad vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybės Skyriuje po pertvarkos neliko ir vietoje jų Tarnyboje atsirado daugiau vyriausiųjų specialistų, vykdančių platesnes funkcijas nei budėtojai. Pareiškėjas nepagrindė, jog iki pertvarkymo jis vykdė tokias pačias funkcijas kaip ir vyriausiasis specialistas.

32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo tirti byloje pateikti įrodymai, kurie pagrįstų panaikintų ir naujai įsteigtų pareigybių skirtumus, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, jog tiek pareiškėjas, tiek atsakovas pateikė panaikintų ir naujai įsteigtų pareigybių aprašymus. Taip pat atsakovas pateikė esminių skirtumų suvestinę (lentelės forma), o atsakovo atstovai teismo posėdyje akcentavo skirtumus. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai galėjo spręsti, kad naujai įsteigtų pareigybių funkcijos yra platesnės, o reforma įvykdyta tikslingai bei realiai.

33. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja jo į bylą pateiktą informaciją. Atsakovas paaiškina, kad vyriausiųjų specialistų (budėtojų) darbas realiai prasidėdavo tik po vyriausiųjų specialistų (gynėjų) darbo valandų, jų pagrindinė funkcija buvo reaguoti į vaiko teisių pažeidimus. Kitaip tariant, jų funkcijos tik apsiribojo reagavimu į policijos pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus (dažniausiai – artimoje aplinkoje). Budėtojai nepriimdavo administracinių sprendimų po vaiko situacijos vertinimo. Tai atliko vyriausieji specialistai (gynėjai), kurie dirbo dienos metu ir kurių pareigybės buvo įsteigtos vietoje vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybių. Dėl darbo organizavimo specifikos jiems tekdavo perimti nebaigtus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pamainos darbus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nerengė raštų ir užklausų, t. y. neatliko tų darbų, kuriuos iš esmės atlikdavo vyriausieji specialistai (gynėjai), dirbę dienos metu. Tai reiškia, kad vyriausiųjų specialistų (budėtojų) funkcijos buvo siauresnės. Atsakovas akcentuoja, jog buvo atlikta Skyriaus veiklos stebėsena, vertinti darbo krūviai, dirbtos valandos, turimi Tarnybos kaštai dėl apmokėjimo už dirbtą laiką, taip pat faktai, kad vyriausieji specialistai (budėtojai) perduodavo dalį darbų vyriausiesiems specialistams (gynėjams), dirbusiems dienos metu, bei atsižvelgta į tai, kad komunikacija su vyriausiais specialistais (budėtojais) buvo sudėtingesnė dėl darbo laiko (jie nebuvo linkę dalyvauti bendruose susirinkimuose su dieną dirbusiais specialistais).

34. Atsakovas nurodo, kad panaikinta ne vieno pareiškėjo, o visų 7 Skyriuje dirbusių budėtojų pareigybė. Įsiteisėjusiame Regionų administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-5212-535/2025 buvo nagrinėjamas kito Tarnybos vyriausiojo specialisto (budėtojo), atleisto po minimos reformos, skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2025 m. vasario 24 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, reikalavimų grąžinti pareiškėją į Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas ir priteisti iš Tarnybos vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei 6 procentų delspinigius nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

36. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti jį bei tenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus (grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei 6 procentų delspinigius nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad administracinėje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Tarnybos vykdyta reforma buvo formali ir neteisėta. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, netinkamai įvertino administracinės bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Įsakymą ir grąžinti jį į eitas pareigas.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus ir atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, jog, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jog jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

41. Valstybės tarnybos įstatyme 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Tačiau vien tik formalus Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyto pagrindo egzistavimas savaime nesudaro prielaidos pripažinti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų pagrįstu ir teisėtu visais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012 ir kt.). Pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės panaikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau ar realiai atsisakoma jų ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, kai panaikinama pareigybė, neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, jog buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau nagrinėja struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus (šiuo tikslu teismas palygina panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas; panaikintų ir įsteigtų pareigybių sąrašus, panaikintų ir įsteigtų pareigybių aprašymus, atkreipdamas dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus; analizuoja funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių, kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

43. Akcentuotina, kad tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ne tik Valstybės tarnybos įstatyme numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta (įstatyme nustatyta) valstybės tarnautojo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012; kt.). Sprendžiant klausimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos, panaikinus jo pareigybę struktūrinių pertvarkymų pagrindu, teisėtumo prioritetiniai klausimai paprastai yra susiję su pareigybės panaikinimo realumu, o tyrimas dėl kitų valstybės tarnautojo atleidimo procedūros aspektų, tokių kaip siūlymas užimti kitas pareigas, turėtų būti atliekamas po to (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4458-492/2017 ir kt.).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskreciją, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Viešojo administravimo subjektas turi plačią diskreciją nustatyti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012 ir kt.).

45. Nagrinėjamu atveju Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d., buvo pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64–18.70 papunkčiai, t. y. vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įtvirtinta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5, 6 ir 7 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi, Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123, Tarnybos 2024 m. rugpjūčio 28 d. Pranešimu ir atsižvelgdamas į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SD-1-23129, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriame, be kita ko, nurodyta atleisti 2025 m. vasario 24 d. pareiškėją iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Pranešime buvo nurodyta, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keičiamas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikinamos Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės. Pranešime taip pat pažymėta, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. bus atleistas iš pareigų. Tarnybos Skyriaus vedėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateiktame Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Skyriuje buvo vėluojama sureaguoti į pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir atlikti vaiko situacijos vertinimą, todėl buvo ieškoma būdų optimizuoti Skyriaus resursus. Atlikus darbo organizavimo stebėseną, išbandžius naują darbo organizavimo modelį, Tarnybos direktorei buvo pateiktas siūlymas panaikinti budėtojų pareigybes, vietoje jų steigti pamainomis, pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių vyr. specialistų pareigybes. Tarnyba pateikė pareiškėjui pasiūlymus dėl laisvų pareigybių užėmimo, tačiau pareiškėjas nesutiko su jais.

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, kurie pagrindžia, jog Tarnybos įvykdyta reforma buvo formali, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino Skyriaus atliktos darbo organizavimo stebėsenos rezultatus, sudarytos darbo grupės, kuri analizavo stebėsenos rezultatus ir teikė siūlymą dėl reagavimo darbo organizavimo modelio pakeitimo, sprendimus ir jų pristatymą Tarnybos direktorei bei Skyriaus darbuotojams. Teismas, susipažinęs su konsultacijų su darbo tarybos ir profesinių sąjungų atstovais protokolais, nustatė, kad dėl ketinamos vykdyti pertvarkos buvo vykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros su Tarnyboje veikiančia darbo taryba (kurios nariu buvo ir pats pareiškėjas), taip pat buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, darbo tarybos narį, iš valstybės tarnautojo pareigų.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su vykdyta pertvarkos procedūra, pagrįstai nenustatė procedūrinių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar struktūriniai pertvarkymai yra realūs, atsižvelgė į tai, jog įvykdytais pakeitimais buvo pakeistos pareigybės ir vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybių buvo įtvirtintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės, t. y. neliko vyriausiųjų specialistų – aktyvų budėjimą atliekančių valstybės tarnautojų, kurie tik naktimis (t. y. po Tarnybos vyr. specialistų darbo valandų), savaitgaliais ir šventinėmis dienomis reaguoja į policijos pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas atlikdavo identiškas funkcijas, kurias atliko dieną dirbantys vyriausieji specialistai.

48. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-2233-821/2025, išnagrinėjęs iki pertvarkymo galiojusių Tarnybos Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybių aprašymų ir naujų Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybių aprašymus, taip pat atsakovo pateiktą šių pareigybių palyginimą, nustatė, kad be bendrųjų funkcijų, kurias vykdo tiek vyriausiasis specialistas (budėtojas), tiek vyriausiasis specialistas (apdoroja su administracinių sprendimų priėmimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su administracinių sprendimų priėmimu susijusios informacijos apdorojimą; konsultuoja priskirtos srities klausimais; nagrinėja prašymus ir skundus sudėtingais klausimais dėl administracinių sprendimų priėmimo veiklų vykdymo, rengia administracinius sprendimus ir atsakymus arba prireikus koordinuoja prašymų ir skundų sudėtingais klausimais dėl administracinių sprendimų priėmimo veiklų vykdymo nagrinėjimą arba prireikus koordinuoja administracinių sprendimų ir atsakymų rengimą; organizuoja administracinių sprendimų priėmimo procesą arba prireikus koordinuoja administracinių sprendimų priėmimo proceso organizavimą; rengia ir teikia informaciją su administracinių sprendimų priėmimu susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su administracinių sprendimų priėmimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą; rengia ir teikia pasiūlymus su administracinių sprendimų priėmimu susijusiais klausimais; rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl administracinių sprendimų priėmimo arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl administracinių sprendimų priėmimo rengimą; registruoja Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) duomenis apie taikytas vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemones, kurias nurodo informacinės sistemos nuostatai; vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus), vyriausiasis specialistas (budėtojas) dalyvauja ikiteisminio tyrimo metu atliekamose nepilnamečio liudytojo, nukentėjusiojo, įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, kituose ikiteisminio tyrimo metu atliekamuose procesiniuose veiksmuose, dalyvauja vykdymo procese, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus; atlieka šeimos aplinkos sąlygų ištyrimą, išklauso vaiko nuomonę ir rengia išvadą; gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įvykusį kito Skyriaus teritorijoje, nedelsdamas teisės aktų nustatyta tvarka imasi būtinų reagavimo veiksmų, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir interesus bei vaiko saugumą.

Tuo tarpu vyriausiasis specialistas priima ir aptarnauja asmenis arba prireikus koordinuoja asmenų priėmimą ir aptarnavimą, jei tai susiję su administracinio sprendimo priėmimo vykdymu; atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, dalyvauja vykdymo procese, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus; bendradarbiauja su savivaldybės administracija, valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvauja jų organizuojamuose pasitarimuose, organizuoja pasitarimus, sprendžiant su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus, vykdo prevencinę veiklą; dalyvauja komisijų ir darbo grupių, susijusių su vaiko teisių apsauga, veikloje.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad iš atsakovo byloje pateiktos lentelės dėl budėtojų ir dieninių darbuotojų palyginimo taip pat matyti esminiai skirtumai tarp vyriausiojo specialistų (budėtojo) ir vyriausiojo specialisto darbo laiko, turinio, rezultato, specifikos, finansų, viršvalandžių, komunikacijos ir bendrystės.

49. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Skyriaus struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir teisiškai pagrįsti, o ne fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su pareiškėju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog pareigybės panaikinimas nebuvo realus ir pagrįstas, nėra patvirtinti objektyviais duomenimis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvada, kad, įgyvendinant struktūrinius pokyčius, jie buvo atlikti kompetentingo organo (Tarnybos direktorės) sprendimu, jie nebuvo fiktyvūs, jie buvo atliekami, siekiant užtikrinti darbų efektyvumą ir nuoseklumą, todėl pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta pagrįstai ir, pareiškėjui nesutikus užimti jam siūlytų kitų pareigybių, pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš Tarnybos.

50. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl jų išsamiau.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė