2019-03-20 Nr. AB-6883-3-62-3-01580-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1028-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01580-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. su skundu (b. l. 4–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad periodiškai nuo 2013 metų pradžios iki 2015 metų gegužės mėnesio buvo laikomas Kybartų PN. Pažymėjo, kad buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis baudos izoliatoriaus ir drausmės grupės kamerose. Akcentavo, jog jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, pareigūnų elgesys prilygo vergvaldžių elgesiui, taip pat turėjo daug problemų dėl tautybės, nes yra čigonas. Teigė, kad labai daug sykių kreipėsi į psichiatrą, reikėjo gerti raminamuosius vaistus. Anksčiau į teismą nesikreipė, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kurie aiškina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą. Nurodė, kad su minėtais nutarimais yra susipažinęs tik iš nuogirdų. Kadangi šie nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl ko patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–15) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Teigė, jog pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

5. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui atskirais laikotarpiais trūko minimalaus gyvenamojo ploto, tačiau mažiausias tenkantis plotas buvo 3,53 kv. m – t.y. trūko tik 0,068 kv. m ploto. Atsakovo nuomone, šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme, jis negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas. Pareiškėjas apie atsiradusias neigiamas pasekmes pateikė tik nemotyvuotus deklaratyvius teiginius, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 32–36) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjo R. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 264 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2013 metų pradžios iki 2015 metų gegužės mėn. Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

8. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, konstatavo, jog pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. pradžios iki 2014 m. liepos 26 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas ginčui aktualiu laikotarpiu nurodė laikotarpį nuo 2014 m. birželio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjui tenkančio minimalaus ploto, teismas nurodė, jog šioje dalyje yra aktualios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos. Atsižvelgęs į Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktus, taip pat į byloje pateiktą medžiagą apie pareiškėjo laikymą Kybartų PN kamerose, teismas konstatavo, jog 65 paras pareiškėjui tuo metu trūko 0,07 kv. m gyvenamojo ploto, be to, pareiškėjui tenkančią gyvenamojo ploto dalį dar mažino kameroje esantys baldai ir sanitarinis mazgas.

10. Dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio samprotavimai, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

11. Atsižvelgęs į Kybartų PN Psichologinės grupės vyresniosios specialistės 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13/55-120 (toliau – ir Pranešimas), teismas konstatavo, jog pareiškėjas į psichologą kreipėsi 2014 metais, todėl jo kreipimasis negali būti susijęs su gyvenamojo ploto normos neužtikrinimu, kadangi šis pažeidimas buvo 2015 metų sausio, vasario ir balandžio mėnesiais.

12. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis – t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 264 Eur.

III. 13. Pareiškėjas R. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41–42), kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir įvertinti padarytą neturtinę žalą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010).

15. Pažymi, jog EŽTT praktikoje konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, kameroje esantys sanitariniai mazgai ir baldai yra išskaičiuojami iš bendro kameros ploto, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

16. Akcentuoja, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos dydžio skaičiavimu, nurodo, jog būtina atsižvelgti į kiek laiko nepertraukiamai truko pažeidimas, į atsakovo veiksmus (neveikimą), tačiau nereikia atsižvelgti į šalies pragyvenimo lygį.

17. Atsakovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 45–47) su juo nesutinka, prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

19. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą (b. l. 50) į atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsikirtime pareiškėjas nurodo, jog Kybartų PN administracija turi žemą teisinę kvalifikaciją. Nurodo, jog ir nežymus ploto pažeidimas vis vien yra pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas grindžia Kybartų PN neteisėtais veiksmais.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo įrengimo yra nauji, šis klausimas nebuvo svarstomas byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl laikytini naujais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo įrengimo laikytini apeliacinio skundo ribų peržengimu, todėl atmetami.

24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jam 264 Eur žalos atlyginimo, netinkamai vertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį.

26. Teisėjų kolegija nurodo, jog atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto, pažymi, kad pareiškėjas buvo laikomas Kybartų PN, t.y. nagrinėjamu atveju aktualus Įsakymo 111.1. punktas, nustatantis, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą pagal Įsakymo 111.2 punktą, kuris nustato kamerų tipo patalpose tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą (3,6 kv. m). Atsižvelgus į bylos medžiagą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino visą laikotarpį pagal Įsakymo 111.2 punktą. Teisėjų kolegija nurodo, kad Įsakymo 111.2 punktas nagrinėjamoje byloje aktualus tik nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., kai pareiškėjas bausmę atlikinėjo drausmės grupėje. Atsižvelgusi į bylos medžiagą (b. l. 16–17), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, t. y. kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Dėl likusio laikotarpio (nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 7 d.) teisėjų kolegija pažymi, jog turi būti taikomas Įsakymo 111.1 punktas, t. y. pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau nei 3,1 kv. m ploto. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą (b. l. 16–17) konstatuoja, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau nei 3,1 kv. m, todėl kalinimo sąlygos šiuo aspektu taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus.

28. Kadangi nenustatyta, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas yra pažeista, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju kyla valstybės deliktinė atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, dėl to nėra pagrindo spręsti, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir nagrinėti klausimą dėl tos neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.

29. Nors konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, t. y. šis reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir atsižvelgus į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė apeliacinio skundo, teisėjų kolegija, laikydamasi non reformatio in peius (liet. –draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad teismas nusprendė „priteisti pareiškėjo R. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimui“, tačiau visi bylos dokumentai patvirtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimas yra priteisiamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, o ne Kauno tardymo izoliatoriaus, kaip yra nurodyta sprendime. Nors byloje ir nebuvo sprendžiamas rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas, tačiau šiame baigiamajame teismo akte pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įvardijamas pagal tinkamą atsakovo atstovą – Kybartų pataisos namus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė