16575cf2-e2d7-4bdb-a13b-b01969b80f46 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-126/2010Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 11 d. VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų S. B. ir M. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesÄ , civilinėje byloje Nr. 2-2155-479/2009 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijos“ dėl nekilnojamojo daikto priteisimo (civilinė byla Nr. 2-283-253/2009).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :IeÅ¡kovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ kreipėsi į teismÄ , patikslinęs ieÅ¡kinio dalykÄ , prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltijos investicijos“ nekilnojamÄ jį daiktÄ (žemės sklypÄ ), priteisiant atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 400 000 Lt.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ Nr. 2-283-253/2009 nutraukė, patvirtino 2008 m. gruodžio 15 d. UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir UAB „Baltijos investicijos“ taikos sutartį.2009 m. rugpjūčio 26 d. pareiÅ¡kėjos S. ir M. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad UAB „Baltijos investicijos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų 1 600 000 Lt žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjoms susipažinus su praÅ¡omoje atnaujinti byloje priimta teismo nutartimi, kuria patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, paaiÅ¡kėjo, jog byla iÅ¡spręsta pažeidus iÅ¡imtinio teismingumo taisykles. Nekilnojamasis turtas, dėl kurio buvo pareikÅ¡ti reikalavimai, yra Kaune, todėl byla turėjo bÅ«ti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos įtakoja jų teisėtus interesus (CPK 365 str. 1 d. 7 p.). Taikos sutartyje, Å¡alys nustatė 1 600 000 Lt sumažintÄ ginčo turto kainÄ (1 400 000 Lt) ir pažymėjo, kad nuolaida padaryta dėl to, kad atsakovas nepaÅ¡alino sklype buvusių nelegalių statinių.

Teigdamas, kad statinių nepaÅ¡alino pareiÅ¡kėjos, UAB „Baltijos investicijos“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 1 600 000 Lt nuostolių priteisimo.Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė. Nurodė, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovai pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , bylos iÅ¡imtinis teismingumas pasikeitė, tačiau perduoti bylÄ Kauno apygardos teismui nebuvo pagrindo (CPK 34 str.). Teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra nustatyta jokių pareiÅ¡kėjų teisių ar pareigų.

Taikos sutarties 4 punktu buvo nustatyta sumažinta 1 400 000 Lt žemės sklypo vertė, tačiau nustatyta dėl to, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimo nugriauti sklype buvusius statinius. Sutartyje nenurodyta, jog vertė mažinama dėl pareiÅ¡kėjų ar kitų asmenų veiksmų. PareiÅ¡kėjos S. ir M. B. atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo patenkinti. IÅ¡dėsto argumentus:1.

Nagrinėjant praÅ¡omÄ atnaujinti bylÄ buvo pažeistas iÅ¡imtinis teismingumas. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių.2. IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žemės sklypo, kurio bendrasavininkės yra ir pareiÅ¡kėjos, priteisimo iÅ¡ UAB „Baltijos investicijos“. UAB „Baltijos investicijos“ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pareiÅ¡kėjoms dėl 1 600 000 Lt žalos priteisimo ir taikos sutartyje nurodytas susitarimo sumažinti ginčo žemės sklypo dalies kainÄ nuo 3 000 000 Lt iki 1 400 000 Lt pagrindas yra tas pats, dėl to, kad neva žemės sklype buvo savavaliÅ¡kos statybos statiniai, kurių atsakovas nenugriovė.

Remiantis patvirtinta taikos sutartimi UAB „Baltijos investicijos“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjų reikalauja tariamos 1 600 000 Lt žalos atlyginimo, nes neva pareiÅ¡kėjos neiÅ¡valė žemės sklypo nuo statinių likučių ir dėl to ieÅ¡kovas turėjo padaryti tokiÄ didelę nuolaidÄ .IeÅ¡kovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apygardos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjų pateiktas praÅ¡ymas neatitinka įstatymo reikalavimų, jame nėra tinkamai suformuluotas praÅ¡ymas (CPK 371 str. 1 d.), teismas turėjo nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.Atsakovas UAB „Baltijos investicijos“ praÅ¡o skundÄ atmesti.Atskirasis skundas netenkinamas.LR Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ - ekstraordinarinį bÅ«dÄ Ä¯siteisėjusiam teismo sprendimui peržiÅ«rėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimas yra ypatingas ir tuo, kad teisė kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ suteikiama ne tik proceso Å¡aliai, trečiajam asmeniui, bet ir į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar saugomus interesus.

Ä® bylos nagrinėjimÄ neįtrauktam asmeniui proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad jo teisės ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis) bÅ«tų panaikintas, nes tokiam asmeniui įstatymas nesuteikia nei apeliacijos, nei kasacijos teisės. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai - reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas (peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka).

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 str.);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ kreipėsi byloje nedalyvaujantys asmenys – pareiÅ¡kėjos S. ir M. B.. Atnaujinti procesÄ prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7-9 punktų pagrindu. Apygardos teismas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmetė. Atskirajame skunde apeliantės nurodo, kad bylos nagrinėjimas turi bÅ«ti atnaujintas remiantis dviem pagrindais:

1. BylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.);

2. Sprendime (nutartimi patvirtindamas taikos sutartį) teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). PraÅ¡ydamos atnaujinti bylos nagrinėjimÄ CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu, pareiÅ¡kėjos nurodo, kad byla iÅ¡nagrinėta pažeidus iÅ¡imtinį teismingumÄ . Sutikti su Å¡iuo argumentu nėra pagrindo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pagal atsakovo buveinės adresÄ Klaipėdos apygardos teismui, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinys priimtas laikantis teismingumo taisyklių (CPK 29 str.).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ prašė priteisti nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris yra Kauno r. CPK 34 str. 1 dalis numato, kad civilinė byla, priimta laikantis CPK IV skyriuje, reglamentuojančiame teismingumÄ , nustatyta tvarka, turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nors vėliau dėl kokių nors pasikeitusių aplinkybių ji taptų teisminga kitam teismu, iÅ¡skyrus atvejus kai pasikeičia rÅ«Å¡inis teismingumas arba byla perduodama CPK 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pagal suformuluotus reikalavimus priimtas nagrinėti nepažeidus teismingumo taisyklių, todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistas iÅ¡imtinis teismingumas. Priėmęs ieÅ¡kinį pagal CPK taisykles, tačiau ieÅ¡kovams pakeitus ieÅ¡kinio dalykÄ , teismas neturėjo pareigos perduoti ieÅ¡kinį pagal teismingumÄ (CPK 34 str.).PareiÅ¡kėjos, teigia, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

Procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas kai nustatoma, kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006).

Pažymėtina, kad praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobÅ«džio aplinkybes, bÅ«tina nurodyti konkrečiÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesÄ , pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos pažeidžia jų teisėtus interesus. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjos kelia abejones dėl teismo veiksmų teisėtumo tvirtinant taikos sutartį.Teisinės taikos tarp Å¡alių atkÅ«rimas reiÅ¡kia, kad, priėmus byloje sprendimÄ ar patvirtinus taikos sutartį tarp Å¡alių, teisiÅ¡kai iÅ¡sprendžiamas Å¡alių konfliktas, iÅ¡aiÅ¡kinamos Å¡alių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.

Taikos sutartį iÅ¡ kitų sutarčių rÅ«Å¡ių iÅ¡skiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama iÅ¡spręsti taikiai ir tokiu bÅ«du apsisaugoti nuo galimų konfliktų iÅ¡spręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje. Taikos sutarties sudarymas teisme reiÅ¡kia Å¡alių teisinės taikos pasiekimÄ ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimÄ (CPK 2 str.). Taikos sutartį tvirtina teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo Å¡alių pasiraÅ¡ytos taikos sutarties turinio kontrolę.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiÅ¡kos proceso Å¡alių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimo sÄ lygų, o įpareigoja teismÄ prižiÅ«rėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sÄ lygos bÅ«tų sÄ Å¾iningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrÄ sias ir specialiÄ sias sandorių galiojimo sÄ lygas – sutarties Å¡alys turi turėti teisnumÄ ir veiksnumÄ ; sutarties turinys neturi prieÅ¡tarauti įstatymų reikalavimams; ji turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu; neturi bÅ«ti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad byloje, kuriÄ praÅ¡oma atnaujinti, ieÅ¡kovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltijos investicijos“ 1 000 000 Lt negrÄ Å¾into avanso, 44 881,08 Lt nuostolių atlyginimo, 2 794,52 Lt palÅ«kanų, procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, vėliau ieÅ¡kinio dalykÄ pakeitė ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ginčo žemės sklypo dalį, priteisiant atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 400 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtino 2008 m. gruodžio 15 d.

Å¡alių taikos sutartį. Å ia sutartimi atsakovas įsipareigojo perleisti ieÅ¡kovui žemės sklypo dalį, kurio pagrindu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys už nuo 3 000 000 Lt iki 1 400 000 Lt sumažintÄ kainÄ . Sutarties 4 punkte Å¡alys be kita ko nustatė, kad ,,tokio dydžio kaina yra nustatoma todėl, kad žemės sklype yra savavalinės statybos statiniai, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs nugriauti ir Å¡io įsipareigojimo nevykdė“. PareiÅ¡kėjos praÅ¡yme dėl atnaujinimo nurodė, kad atsakovas UAB „Baltijos investicijos“ teisme yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį, kuriuo reikalauja iÅ¡ pareiÅ¡kėjų 1 600 000 Lt nuostolių.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad sutartyje, kuria ieÅ¡kovas pirko žemės klypo dalį iÅ¡ pareiÅ¡kėjų (atsakovių), buvo numatyta pareiÅ¡kėjų pareiga nugriauti sklype esančius statinius. UAB „Baltijos investicijos“ sudarė preliminariÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ dėl sklypo dalies pardavimo už 3 000 000 Lt. PareiÅ¡kėjos įsipareigojimo nugriauti statinius neįvykdė, dėl to UAB „Baltijos investicijos“ turėjo sumažinti sklypo kainÄ iki 1 400 000 Lt ir patyrė 1 600 000 Lt nuostolių.PareiÅ¡kėjų teigimu, taikos sutartyje nėra atskleisti tikrieji Å¡alių motyvai, dėl ko sutarta sklypÄ parduoti bÅ«tent už 1 400 000 Lt sumÄ , taikos sutartyje konstatuota aplinkybė jog ,,tokio dydžio kaina yra nustatoma todėl, kad žemės sklype yra savavalinės statybos statiniai, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs nugriauti ir Å¡io įsipareigojimo nevykdė“ įtakoja pareiÅ¡kėjų teises ir pareigas.

PareiÅ¡kėjų teigimu, teismas turėjo nustatyti tikruosius taikos Å¡alių motyvus, pažeidžiančius pareiÅ¡kėjų interesus ir taikos sutarties netvirtinti. Sutikti su Å¡iais teiginiais nėra pagrindo.Pažymėtina, kad Å¡alims suderinus interesus, taikos sutartimi apibrėžiama Å¡alių valia ir derybų bÅ«du rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, sutarties 4 punkte įraÅ¡yta nuostata, kad ,,tokio dydžio kaina yra nustatoma, todėl, kad žemės sklype yra savavalinės statybos statiniai, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs nugriauti ir Å¡io įsipareigojimo neįvykdė“ reiÅ¡kia Å¡alių valiÄ apibrėžti, jog atitinkama kaina už kuriÄ ieÅ¡kovui perleistas žemės sklypas nustatyta dėl atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų ieÅ¡kovui.

Å is derybų dėl Å¡alių ginčo turto perleidimo ir jo kainos rezultatas, jokių byloje nedalyvaujančių asmenų (pareiÅ¡kėjų) teisių ar teisėtų interesų neįtakoja. PareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Baltijos investicijos“ remdamasis taikos sutartimi iÅ¡ pareiÅ¡kėjų reikalauja 1 600 000 Lt žalos atlyginimo. Ar toks ieÅ¡kinys pagrįstas, ar ieÅ¡kovas nuostolį patyrė dėl pareiÅ¡kėjų netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, paaiÅ¡kės iÅ¡tyrus visas bendrovės „Baltijos investicijos“ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes bei teismui pateiktus įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjoms nedalyvavus praÅ¡omoje atnaujinti byloje, joje nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai pareiÅ¡kėjų atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, kad patvirtinta taikos sutartis galės bÅ«ti vertinama kitoje byloje kaip raÅ¡ytinis įrodymas, tačiau neturės pareiÅ¡kėjoms prejudicinės galios. Patvirtinta taikos sutartis negalės bÅ«ti vertinama kaip įrodymas objektyviai patvirtinantis sklypo kainÄ . Tai patvirtina ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ieÅ¡kinyje iÅ¡sakyta pozicija, jog ,,IeÅ¡kovas taip pat neprieÅ¡tarauja pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau atitinkamÄ (ginčo) žemės sklypÄ , atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto kainos pokyčius bei Å¡alių derybose iÅ¡dėstytas pozicijas, įsigytų už mažesnę nei preliminarioje sutartyje numatytÄ kainÄ ...“.

Taigi, taikos sutartis galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip konkrečioje byloje, Å¡alių pasiektas derybų rezultatas.Skunde teigiama, kad UAB „Baltijos investicijos“ bÅ«damas bendrasavininku kartu su pareiÅ¡kėjomis, nepasiÅ«lė joms įsigyti sklypo už taikos sutartyje sulygtÄ kainÄ . Atnaujinti iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo, kadangi pareiÅ¡kėjų kaip bendraturčių pirmenybės teisė gali bÅ«ti ginama paduodant ieÅ¡kinį ir reikalaujant perkelti pirkėjo teises ir pareigas CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu.

IÅ¡nagrinėjus atskirÄ jį skundÄ , nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 337, 338 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                       Danutė GasiÅ«nienė                                                                 Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                 Egidijus Žironas