Legislator Case Law & Legislation
165743eb-94ab-40ee-b4ea-19da0cf229e4 AI generated

165743eb-94ab-40ee-b4ea-19da0cf229e4 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 165743eb-94ab-40ee-b4ea-19da0cf229e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe.              Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti turtÄ - sodybÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais, bendrÄ ja daline nuosavybe, priklausančia V. Z. ir V. Z., nustatant, kad 1/3 sodybos bei 1/3 žemės sklypo, kuriame pastatyta sodyba ir priklausinių dalys, priklauso V. Z.; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas - 600 Eur ir sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė V.

Legislator headnote

AI generated

165743eb-94ab-40ee-b4ea-19da0cf229e4 · Kauno apylinkės teismas: Tik 2012 m. kovo 21 d. atsakovas su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NMA) sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrÄ kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį (toliau – Paramos sutartis) ir įsipareigojo įgyvendinti projektÄ â€žKaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“, o NMA įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir sÄ lygomis kompensuoti atsakovui iki (duomenys neskelbtini)) visų tinkamų kompensuoti projekto iÅ¡laidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-13161-217/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00698-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.6.5. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 18 d.Jonava              Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėjas Romaldas Å uliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. Z., ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Daliui Gintautui, atsakovui V. Z., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Giedrei Liepinienei,              teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

Z. ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe.              Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti turtÄ - sodybÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais, bendrÄ ja daline nuosavybe, priklausančia V. Z. ir V. Z., nustatant, kad 1/3 sodybos bei 1/3 žemės sklypo, kuriame pastatyta sodyba ir priklausinių dalys, priklauso V. Z.; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas - 600 Eur ir sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė V.

Z. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus visa apimtimi ieÅ¡kinyje (b.l.1-12) , nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) sudaryta V. Z. ir V. Z. santuoka. Iki santuokos jie susilaukė dukros K. Z., tačiau ir po santuokos nutraukimo jie kartu vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi bendra buitimi ir vienas kitu, naudojosi bendromis lėšomis, bendrai laikė pinigus ir mokėjo už suteiktas komunalines paslaugas, augino vaikus, jų santykiai buvo artimi Å¡eimyniniams ir jau po santuokos nutraukimo 2001 metais jiems gimė antras vaikas - sÅ«nus D.

Z.. Atsakovas (duomenys neskelbtini) už padarytÄ nusikaltimÄ buvo nuteistas ir atliko bausmę (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji Lietuvoje rÅ«pinosi vaikais, jų materialine gerove bei lankė atsakovÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo paleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir jie gyveno kartu su jų bendrais vaikais, vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi vaikais, leido juos į mokymosi įstaigas. Kauno apskrities archyvo 2009 m. balandžio 29 d. pažyma dėl pastatų, taip pat Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. iÅ¡duota pažyma apie kilusį gaisrÄ Ä¯rodo, kad ji dar gerokai anksčiau pieÅ¡ pradedant sodybos statybas domėjosi (duomenys neskelbtini) esančiais pastatais ir jų bÅ«kle. 2009 m. sausio 19 d. jos motina N. R.

įgaliojimu suteikė jai teisę tvarkyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus susijusius su miÅ¡ko kirtimu ir atstovauti motinÄ miÅ¡ko kirtimo reikaluose, taip pat valdyti tvarkyti ir disponuoti savo nuožiÅ«ra žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), parduoti šį sklypÄ bei atstovauti motinÄ reikiamose institucijose. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dovanojimo sutartis tarp N. R., atstovaujamos V. Z., ir V. Z., kuria atsakovui buvo padovanoti N. R. priklausę du žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), kurie buvo panaudoti Kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimui ir statyboms.

Sklypų dovanojimo faktas jau savaime reiÅ¡kia, jog V. Z. prisidėjo prie sodybos įgyvendinimo projekto. Pagal pateiktÄ paraiÅ¡kÄ paramai gauti buvo skirta (duomenys neskelbtini) parama Kaimo turizmo sodybos projekto įgyvendinimui. Å ios sodybos statybos buvo vykdomos Å¡alims gyvenant kartu, vedant bendrÄ Å«kį, kartu prisidedant prie statybų. Ji (V. Z.) projektÄ rėmė mediena iÅ¡ motinai N. R. priklausančio miÅ¡ko. Taigi visas ieÅ¡kovės ir atsakovo bendro turto kompleksas buvo sukurtas siekiant bendrų tikslų bei savaip prisidedant prie turto sukÅ«rimo bei bendro Å¡eimos Å«kio.

Kadangi ieÅ¡kovė su atsakovu vedė bendrÄ Å«kį, jų pajamos ir iÅ¡laidos buvo bendros, ieÅ¡kovė savo turimas pajamas taip pat skyrė Å¡eimos naudai. 2013 m. spalio 21 d. N. R. įgaliojimu suteikė teisę ieÅ¡kovei (savo dukrai) įkeisti Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), sudarant hipotekos sandorį, lapkričio 13 d. buvo sudaryta paskolos (kreditavimo) sutartis, kurios metu gautos lėšos buvo naudojamos Kaimo turizmo sodybos II etapo įgyvendinimui.

Prie sodybos statybos ir projekto įgyvendinimo ieÅ¡kovė prisidėjo ne tik savo darbu bei idėjomis, bet ir finansiÅ¡kai, todėl 1/3 sodybos dalis ieÅ¡kovei turėtų priklausyti bendrÄ ja daline nuosavybės teise. 2015 metais tarp jų kilo nesutarimų, dėl ko pablogėjo jų santykiai ir gruodžio mėnesį ji su sÅ«numi išėjo gyventi atskirai. 2016 metų kovo mėnesį atsakovas sužalojo sÅ«nų. Nesutarimai prasidėjo ir dėl turto - sodybos, kuri buvo pradėta ir įgyvendinta jiems gyvenant kartu, bendromis lėšomis ir iniciatyva.

Ji viena rūpinasi sūnumi, nes teismo sprendimu atsakovui nustatytos mokėti sūnaus gydymui ir kitoms išlaidoms nepakanka. Jai teko vykti į užsienį užsidirbti papildomų lėšų vaiko ir savo išlaikymui, sūnaus gydymui, prisideda jos motina N. R.. Nekilnojamasis turtas - sodyba, yra registruota atsakovo vardu, nors buvo pastatyta bendromis jų lėšomis, gyvenant faktinėje santuokoje (esant sugyventiniais), todėl yra pagrindas manyti, kad turtas įgytas jungtinės veiklos pagrindu. Be to žemės sklypas, ant kurio šiuo metu yra pastatyta kaimo turizmo sodyba, buvo padovanotas ieškovės motinos, todėl 1/3 sklypo dalies taip pat priklauso V.

Z.. Dalintino turto bendra vertė pagal VÄ® Registų centras įkainavimÄ 21 790 Eur, praÅ¡o priteisti turto už 7265 Eur( 21 790 Eur :1/3), priteisiant natÅ«ra.Atsakovas V. Z. teismo posėdžio metu sutiko sumokėti ieÅ¡kovei 3 000 Eur piniginę kompensacijÄ už jos pagerintÄ Â turto dalį, tačiau ieÅ¡kovei su pasiÅ«lyto dydžio kompensacija nesutinkant, ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais motyvais, kad jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu, pažymint, jog „IeÅ¡kovė V.

Z. ieÅ¡kinį palaiko, nurodo, kad Å¡eima iÅ¡irusi, kartu negyvena; <...> atsakovas V. Z. su santuokos nutraukimu sutinka; <...> Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatoma, kad santuoka iÅ¡irusi, Å¡eimos nėra galimybės iÅ¡saugoti, santuoka nutrauktina“. Taigi jų santuoka truko vos vienerius metus ir 11 mėnesių ir buvo nutraukta bÅ«tent dėl to, jog Å¡alys bendro Å«kio nevedė ir galimybių iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nematė. Tačiau po santuokos nutraukimo jie palaikė ryÅ¡ius, o laikotarpiu (duomenys neskelbtini) jis atliko bausmę įkalinimo įstaigoje (dalį Å¡io laiko - (duomenys neskelbtini)), taigi, akivaizdu, jog bent aÅ¡tuonerius metus Å¡alys kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė.

Jam esant įkalinimo įstaigoje, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio iÅ¡laikymo priteisimo ir tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys nepalaikė draugiÅ¡kų santykių, todėl sprendimo dėl D. Z. tėvystės bei iÅ¡laikymo klausimų negalėjo priimti bendru sutarimu, nesikreipdami į teismÄ . IeÅ¡kovės motina N. R. 2010 m. (duomenys neskelbtini) padovanojo jam du žemės sklypus unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Dovanojimo sutarties 14 p. numato, kad nuo minėtos sutarties pasiraÅ¡ymo dovanotojas praranda nuosavybės teises ir bet kurias kitas turtines ir neturtines teises, susijusias su dovanojamu turtu. Žemės sklypai buvo dovanojami asmeniÅ¡kai jam, o ne ieÅ¡kovei ar jiems kartu, už tai, kad 1995 m. jis savo asmeninėmis lėšomis padengė dovanotojos N. R. ir jos sutuoktinio A. R. 3 000 USD paskolÄ (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) neturėjo lėšų atsiskaityti. Dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu 2010 m. metais, jis neturėjo jokių planų dėl ieÅ¡kinyje aptariamų objektų (kaimo turizmo sodybos) statybos, nebuvo parengti ir neegzistavo jokie su tuo susiję projektai, todėl ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl ieÅ¡kovės tariamo indėlio į sodybÄ jos motinos dovanotų Žemės sklypų forma neturi nei loginio, nei faktinio ryÅ¡io su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.

Tik 2012 m. kovo 21 d. atsakovas su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NMA) sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrÄ kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį (toliau – Paramos sutartis) ir įsipareigojo įgyvendinti projektÄ â€žKaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“, o NMA įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir sÄ lygomis kompensuoti atsakovui iki (duomenys neskelbtini)) visų tinkamų kompensuoti projekto iÅ¡laidų.

Norint pasinaudoti paramos lėšomis jis turėjo iÅ¡ savo lėšų apmokėti darbus ir tuomet pateikti duomenis dėl kompensavimo. Jo turėtas iÅ¡laidas darbams apmokėti patvirtina 2013-2015 m. sÄ skaitos kredito unijoje iÅ¡raÅ¡ai. Tam tikslui jis naudojo savo ir skolintas lėšas: 27 000,00 Eur komisinius, gautus iÅ¡ Vokietijos įmonės Firschkutter Freiheit GmbH, iÅ¡ kitų privačių asmenų. 2012-06-26, 2013-11-13 ir 2014-08-04 ėmė paskolas iÅ¡ Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ po 150 000,00 Eur.

Paskolų grÄ Å¾inimÄ užtikrinant V. V. laidavimu, UAB „Žemės Å«kio paskolų garantijų fondo“ garantija savo tėvų buto įkeitimu; ieÅ¡kovės motinai N. R. priklausančio buto įkeitimu; vėliau – jau paties atsakovo turto – žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pirties pastato, artezinio gręžinio ir nuotekų įrenginio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Nuo pat 2012 m. tik savo pastangomis, iniciatyva ir lėšomis vystė kaimo turizmo sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) projektavimo, statybos ir finansavimo darbus.

IeÅ¡kovė ir atsakovas sodybos projekto vystymo metu nebebuvo sutuoktiniai, ir nors tarpusavyje palaikė ryÅ¡ius, tačiau neturėjo bendro tikslo kartu sukurti / nuosavybėn įgyti ginčo objektÄ â€“ žemės sklypÄ bei pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nepateikė jokių jos finansinį indėlį į sodybos projekto vystymÄ patvirtinančių įrodymų – neatliko mokėjimų statybas vykdžiusiai bendrovei, nemokėjo paskolų įmokų kredito įstaigai, nepasirašė Paramos sutarties su NMA ar neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų jos indėlį sodybos vystyme.

Taip pat, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų įdėjusį nematerialinį indėlį į sodybos priežiÅ«rÄ , todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog sodyba buvo vystoma ieÅ¡kovei ir atsakovui veikiant jungtinėje veikloje. IeÅ¡kovė 2000-02-04 įsigijo ir butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuris niekada nebuvo įkeistas paskolų užtikrinimui. Tai patvirtina, jog ieÅ¡kovė neturėjo bendro tikslo dalyvauti kaimo turizmo sodybos statyboje, į statybos procesÄ neįnešė jokio savo indėlio, nors ir turėjo įkeitimui tinkamo turto.

Visose trijose paskolos sutartyse atsakovo gyvenamoji vieta nurodoma atsakovo tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas save vertino kaip atskirai ir savarankiÅ¡kai veikiančius asmenis. IeÅ¡kovės pateiktos pažymos - Kauno apskrities archyvo 2009 m. balandžio 29 d. dėl pastatų, kurioje pateikiama informacija, susijusi su S. A. F. Å«kiu bei 2009 m. balandžio 23 d. pažyma apie minėtame Å«kyje kilusį gaisrÄ , niekaip nepagrindžia, jog kaimo turizmo sodyba buvo pastatyta bendromis ieÅ¡kovės ir atsakovo lėšomis, gyvenant faktinėje santuokoje.

Jų nenuoseklus, epizodinis bendravimas ir gyvenimas kartu akivaizdžiai neatitinka “artimo santuokai“ gyvenimo pobÅ«džio. Pačios atsakovės veiksmai kreipiantis į teismÄ dėl D. Z. tėvystės nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ jo priteisimo rodo jos valios ir ketinimų kurti bendrÄ Å¡eiminį gyvenimÄ nebuvimÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jie susitarė dėl vieningo tikslo – bendromis lėšomis ir pastangomis kurti bendrÄ turtÄ â€“ kaimo turizmo sodybos kompleksÄ .

Nuo pat projekto įkurti sodybÄ iki dabar jis vienas tvarko ir rÅ«pinasi sodybos finansiniu iÅ¡laikymu ir kasdiene priežiÅ«ra. Aplinkybė, jog sodybos vystymo laikotarpiu atsakovas kai kuriais laikotarpiais palaikė santykius su ieÅ¡kove (kas yra bÅ«tina jau vien dėl to, jog ieÅ¡kovė augina bendrus Å¡alių vaikus) savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡alys buvo sudarę susitarimÄ dėti bendras pastangas sodybos statybai ir nesudaro pagrindo nuosavybės teisei į sodybÄ Ä¯gyti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Liudytojas D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad visa Å¡eima gyveno sodyboje, mama ravėdavo daržus, jis su tėčiu tvarkė malkas. Tėvai ir draugiÅ¡kai sutardavo tarpusavyje, ir pykdavosi. SodybÄ statė darbininkai, kuriuos prižiÅ«rėdavo tėtis. Mama gamindavo valgyti. IÅ¡ kokių lėšų tuo metu gyveno, nežino. Juo ir seserimi rÅ«pinosi abu tėvai, jie kartu su abiejais tėvais atostogaudavo. Už lankomus bÅ«relius mokėjo tėtis .Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas V.

Z. grįžęs iÅ¡ kalėjimo gyveno Å¡eimoje, kartu su V. Z. auklėjo vaikus, kartu statė sodybÄ ant N. R. žemės. Žemę ji buvo perleidusi dukrai V. Z., o ji padovanojo žemę V. Z.. Turto dovanojimo sandorio ji neginčijo, kadangi N. R. su savo vyru buvo paėmę paskolÄ automobilių verslui, tačiau nepasisekus verslui, paskolai grÄ Å¾inti pinigų paskolino V. Z.. Dukra su V. Z. dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), viskÄ tvarkėsi V., tikėjo, kad toliau jie gyvens kaip Å¡eima. V. Z. dirbo V.

Z., bet jis jai nemokėjo. Liudytojas S. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo tėvas. Su marčia nesutardavo. Kad V. Z. kÄ bÅ«tų dirbusi (duomenys neskelbtini), nematė. Ji augino vaikus, kažkiek gyveno kartu. V. Z. sÅ«nų lankė kalėjime, jie skyrėsi ir taikėsi. S. Z. irgi daug dirbo statomoje sodyboje, dirbo pasamdyti darbininkai, kai kada matydavo ir V. Z. su vaikais sodyboje, tačiau ji nieko nedirbo. SklypÄ V. motina N. R. atidavė už skolas.Liudytojas S. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas V.

Z. yra jos sÅ«nus. SÅ«nui sklypus (duomenys neskelbtini) kaime padovanojo V. mama, tačiau iÅ¡ tiesų tai buvo skola. Statyboms (duomenys neskelbtini) kaime du kartus buvo užstatytas jų (S. Z.), butas. SÅ«nus V. Z. su V. Z. augino abu vaikus. (duomenys neskelbtini) kaime kai bÅ«davo V., gal ir gamindavo valgyti. Tačiau statyboms vadovavo sÅ«nus V. Z.. Å eimÄ iÅ¡laikė V. Z..IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais (kopijomis): Jonavos rajono apylinkės teismo 1999-11-05 sprendimu, iÅ¡tuokos liudijimu, D.

Z. ir K. Z. gimimo liudijimais, ieÅ¡kiniu Jonavos rajono apylinkės teismui, 2008-06-19 (duomenys neskelbtini) pataisos namų pažymėjimu apie paleidimÄ , 2009-04-29 Kauno apskrities archyvo pažyma dėl pastatų, 2009-04-23 Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie kilusį gaisrÄ , 2009-01-19 įgaliojimu, 2010-04-20 dovanojimo sutartimi, 2012-02-27 praneÅ¡imu dėl paramos gavimo, 2013-10-21 įgaliojimu, 2013-11-13 Paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko iÅ¡raÅ¡u.

RaÅ¡ytiniais įrodymais ir ieÅ¡kovės parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (iÅ¡tuokos liudijimas iÅ¡duotas 2000-01-20), kuri truko vienerius metus. Å alys iki santuokos turėjo nepilnametę dukrÄ K. Z., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teigimu ir po santuokos nutraukimo jie su atsakovu gyveno kartu ir tai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė sÅ«nus D. Z. (gimimo liudijimas iÅ¡duotas 2007-11-20).

Tuo pat metu atsakovas buvo nuteistas atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje, dalį bausmės atliko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Paleidimo pažymoje nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta iki nuteisimo buvo (duomenys neskelbtini), po paleidimo iÅ¡vyko į gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), t.y. ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adresu. 2009-01-19 jos motina N. R. įgaliojimu suteikė jai teisę tvarkyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus susijusius su miÅ¡ko kirtimu ir atstovauti motinÄ miÅ¡ko kirtimo reikaluose, taip pat valdyti tvarkyti ir disponuoti savo nuožiÅ«ra žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), parduoti šį sklypÄ bei atstovauti motinÄ reikiamose institucijose.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymu jai buvo iÅ¡duotos pažymos - 2009-04-29 iÅ¡ Kauno apskrities archyvo dėl pastatų, 2009-04-23 iÅ¡ Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos apie kilusį gaisrÄ (duomenys neskelbtini) kaime A. S. Å«kyje. 2010-04-20 N. R., atstovaujama V. Z., padovanojo V. Z. du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie buvo panaudoti Kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimui ir statyboms. IeÅ¡kovės V. Z teigimu, sklypų dovanojimo faktas savaime reiÅ¡kia, jog ji prisidėjo prie sodybos įgyvendinimo projekto. 2012-02-27 atsakovas gavo praneÅ¡imÄ apie skiriamÄ paramÄ projektui „Kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“ ir 2013-11-13 iÅ¡ kredito unijos „(duomenys neskelbtini) žemė“ gavo 150 000,00 Lt kreditÄ , įkeičiant savo tėvų butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bei N. R. (ieÅ¡kovės motinos) butÄ (duomenys neskelbtini), Investicinio projekto „Kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“ antro etapo įgyvendinimui.

IeÅ¡kovės teigimu Å¡ios aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog V. Z. su atsakovu V. Z. gyveno kartu , auklėjo ir rÅ«pinosi bendrais vaikais, vedė bendrÄ Å«kį, prisidėjo prie sodybos statybos ir projekto įgyvendinimo ieÅ¡kovė ne tik savo darbu bei idėjomis, bet ir finansiÅ¡kai. IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie pajamas, patvirtinančius, kad ji tuo metu, kada bendrai gyveno su V. Z., dirbo ir turėjo savarankiÅ¡kų pajamų. Atsakovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ ginčija raÅ¡ytiniais įrodymais: 2012 m. kovo 21 d.

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrÄ kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartimi su jos vėlesniais pakeitimais, 2012 m. gegužės 8 d. su UAB „Saugera“ sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimais – 2012 m. gegužės 10 d.; 2012 m. spalio 29 d., 2013 m. vasario 28 d.; 2013 balandžio 8 d. rangos darbų sutartimi su UAB „Saugera“, jo atliktais mokėjimais UAB „Saugera“ 2013 – 2015 m. laikotarpiu iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB „Saugera“ jam pateiktais atliktų darbų aktais ir PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis; 2013-10-01 Fischkutter Freiheit GmbH raÅ¡tu (vertimu); 2012 m. birželio 26 d. paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su kredito unija „Jonavos žemė“ ir 2012 m. birželio 29 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu; 2013 m. lapkričio 13 d. paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su kredito unija „Jonavos žemė“ ir 2013 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos sutartimi; 2014 m. rugpjūčio 4 d. paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su kredito unija „Jonavos žemė“ ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. sutartinės hipotekos sutartimi; mokėjimais kredito unijos „Jonavos žemė“ paskolų dengimui 2013 – 2015 m. laikotarpiu iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

JAR iÅ¡raÅ¡u apie atsakovei priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo parodymais, kuriuos pagrindžia minėti raÅ¡ytiniai įrodymai nustatyta, kad atsakovas naudodamasis Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros skiriama parama Kaimo turizmo sodybai įkurti, pasirinko vietÄ (duomenys neskelbtini) kaime, N. R. jam dovanotame sklype. PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, atsakovas nurodo, kad sklypus įsigijo ne kuriant bendrus planus dėl kaimo turizmo sodybos, o už padengtas R. skolas. Atsakovo teigimu raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog visÄ projektÄ jis įgyvendino asmeniÅ¡kai, investuodamas savo lėšas, savo vardu gaudamas paramÄ bei kreditus, kuriuos dengė iÅ¡skirtinai iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl nesusituokusių asmenų įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu.Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).IeÅ¡kovės teigimu 1999 m. nutraukus santuokÄ su atsakovu toliau gyveno nesusituokę, kartu vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi bendra buitimi ir vienas kitu, naudojosi bendromis lėšomis, bendrai laikė pinigus ir mokėjo už suteiktas komunalines paslaugas, augino vaikus, jų santykiai buvo artimi Å¡eimyniniams, o 2001 metais jiems gimė antras vaikas - sÅ«nus D.

Z.. Tačiau atsakovas Å¡iÄ aplinkybę ginčija ir nurodo, kad po skyrybų su ieÅ¡kove bendravo epizodiÅ¡kai ir to pasėkoje jiems gimė sÅ«nus, po to jis atliko bausmę ir akivaizdu, kad bent aÅ¡tuonerius metus jie bendro gyvenimo negyveno; jokių ateities ir bendro gyvenimo planų jie nekÅ«rė, nes jau skyrybų metu jų buvo nurodyta, kad santuoka iÅ¡irusi galutinai ir Å¡eimos nėra galimybės iÅ¡saugoti; tėvystę vaikui ieÅ¡kovė nusistatė per teismÄ ir tai patvirtina, jog jie neturėjo bendro sutarimo Å¡eimos klausimuose.

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad po santuokos nutraukimo Å¡alims gimė antras vaikas, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys ir nutraukus santuokÄ palaikė artimus Å¡eimyninius ryÅ¡ius. Tai, kad ieÅ¡kovė lankė atsakovÄ Ä¯kalinimo įstaigoje, iÅ¡laikė vaikus, jais rÅ«pinosi ir atsakovas iÅ¡ įkalinimo įstaigos grįžo į ieÅ¡kovės butÄ ((duomenys neskelbtini) pataisos namų pažymėjimas apie paleidimÄ ), kaip savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , patvirtina ieÅ¡kovės parodymus ir teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad Å¡alys gyveno kartu vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kaip Å¡eima.

Aplinkybes, kad atsakovas grįžęs iÅ¡ kalėjimo gyveno Å¡eimoje ir kartu auklėjo vaikus paliudijo ir liudytoja N. R.; iÅ¡ dalies tai patvirtino S. Z. paliudydama, kad vaikus jie augino abu, o V. iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Esant prieÅ¡ingiems Å¡alių parodymams teismas remiasi įrodymais, patvirtinančiais Å¡alių ir byloje apklaustų liudytojų parodymais bei juos patvirtinančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms labiau tikėtina, kad Å¡alys gyveno kaip Å¡eima.

O atsakovo nurodytos aplinkybės, kad aÅ¡tuonerius metus jie negyveno bendro gyvenimo, nesudaro pagrindo laikyti, kad jie nekÅ«rė bendrų gyvenimo planų, nes toks atotrÅ«kis buvo dėl atsakovo padaryto nusikaltimo, tačiau ir tuo metu ieÅ¡kovė jį lankė įkalinimo įstaigoje, o jis iÅ¡leistas atlikęs bausmę, grįžo pas ieÅ¡kovę ir vaikus. Atsakovo nurodytos priežastys dėl tėvystės vaikui nustatymo paneigiamos ieÅ¡kiniu teismui, kuriame nurodyta, kad tėvystė buvo nustatinėjama ne dėl Å¡alių nesutarimo, o tikslu su vaikais be procedÅ«rinių apribojimų lankyti atsakovÄ Ä¯kalinimo įstaigoje ir iÅ¡vykti į užsienį.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neįkeitė savo buto projektui įgyvendinti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė neprisidėjo prie bendro sodybos projekto kÅ«rimo, nes ieÅ¡kovas taip pat neįkeitė jokios savo nuosavybės, o projekto finansavimui gauti įkeitė savo tėvų butÄ ir analogiÅ¡kai – ieÅ¡kovės motinos N. R. butÄ . N. R. paliudijo, kad Å¡alys kartu gyveno ir statė sodybÄ ant jos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, V. ten viskÄ tvarkėsi.Nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusÄ .

Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT nutartis Nr. 3K-7-332/2006).

Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (LR CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktikos, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (LAT nutartys Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-410/2011).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (LAT nutartys Nr. 3K-3-1029/2001; 3K-3-235/2008; 3K-3-482/2010; 3K-3-134/2011).Nors vien bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl tokio turto sukÅ«rimo, bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifikÄ , kartu gyvenančių asmenų ryÅ¡ių pobÅ«dį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų turėtos lėšos ir gautos pajamos gali bÅ«ti naudojamos bendro turto sukÅ«rimui, vienas iÅ¡ sugyventinių gali prisidėti prie bendro turto ar Å«kio savo darbu ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, liudytojų parodymais apie bendrÄ Å¡alių gyvenimÄ , į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad V. Z. ir V. Z. gyveno kartu kaip Å¡eima, tvarkė bendrÄ Å«kį, planavo bendrÄ ateitį, kÅ«rė bendrÄ turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Liudytojas D. Z. paliudijo, kad visi jie gyveno ir tvarkėsi sodyboje, tėvai bÅ«davo ir draugiÅ¡ki, ir pykdavosi, kartu atostogaudavo, vaikų iÅ¡laidas apmokėdavo tėtis; liudytoja N. R. patvirtino, kad iÅ¡ kalėjimo atsakovas grįžo į Å¡eimÄ , dukra (V.

Z.) jam padovanojo jai perleistÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime, kur dukra su V. dirbo, gyveno ir viskÄ tvarkėsi. Aplinkybes dėl Å¡alių bendro gyvenimo patvirtino iÅ¡ dalies ir liudytojai S. Z., kuris paliudijo matydavęs V. su vaikais sodyboje bei S. Z. - kad sÅ«nus iÅ¡laikė Å¡eimÄ , nors draugiÅ¡kumo tarp jų nebuvo. IeÅ¡kovės pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina jos parodymus, kad atsakovui grįžus iÅ¡ įkalinimo įstaigos, ji pradėjo domėtis sklypų bÅ«sena.

Nors jos pateiktose pažymose ir nėra nurodytos užklausų priežastys, tačiau pažyma dėl pastatų patvirtina suinteresuotumÄ sklypų panaudojimu. Vertinant tai, kad Å¡alys tuo metu gyveno kartu, nes prieÅ¡ingų duomenų nepateikta, laikytina, kad planus dėl sodybos įkÅ«rimo suplanavo abu. Nors atsakovas nurodo, kad jų bendravimas su ieÅ¡kove buvo epizodinis ir vien dėl vaikų, o tÄ laikÄ kol jis atliko bausmę iÅ¡vis jokių santykių nebuvo, tačiau kad ieÅ¡kovė jį ne kartÄ lankė įkalinimo įstaigoje ir, kad jis iÅ¡ įkalinimo įstaigos grįžo į ieÅ¡kovės namus, kaip į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paneigia jo parodymus, kad jokio bendro gyvenimo ir bendrų planų nebuvo.

Atsakovas kitos gyvenamosios vietos iki 2012 m., t.y. iki sudarant su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities sutartį, nenurodė, todėl labiau tikėtina, jog šalys gyveno kartu su vaikais ieškovės bute. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad ieškovė padovanojo atsakovui jos motinai priklausiusius žemės sklypus, ieškovė žino visas kaimo turizmo sodybos įrengimo aplinkybes.

Nors atsakovas nurodo, kad žemės sklypai jam buvo perleisti dėl anksčiau apmokėtos N. R. skolos, tačiau įrodymų jog tokia skola realiai egzistavo, nepateikta. Atsakovo manymu ieÅ¡kovės pateiktos pažymos iÅ¡ Kauno apskrities archyvo 2009 m. balandžio 29 d. dėl pastatų bei 2009 m. balandžio 23 d. apie Å«kyje kilusį gaisrÄ , niekaip nepagrindžia, jog kaimo turizmo sodyba buvo pastatyta bendromis jų lėšomis, gyvenant faktinėje santuokoje, nes nuo pat projekto įkurti sodybÄ iki dabar jis vienas tvarko ir rÅ«pinasi sodybos finansiniu iÅ¡laikymu ir kasdiene priežiÅ«ra.

Tačiau vertinant tai, kad Å¡alys ir po santuokos nutraukimo palaikė santuokinius ryÅ¡ius, ko pasėkoje susilaukė sÅ«naus, atsakovas iÅ¡ įkalinimo įstaigos grįžo gyventi pas ieÅ¡kovę ir rÅ«pinosi Å¡eima, laikytina, kad Å¡alys gyveno kaip sugyventiniai. O tai, kad visi su „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ projektu ir jo įgyvendinimu susiję dokumentai yra forminti atsakovo vardu yra elementaru, kadangi sklypai buvo registruoti jo vardu, atsakovas turėjo Å«kininko statusÄ , todėl niekas kitas dokumentų pasiraÅ¡yti ar jų tvarkyti negalėjo, nes su ieÅ¡kove jų santykiai buvo neįforminti.CK 4.73 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios.

IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline nuosavybe, nustatant, kad jai priklauso 1/3 žemės sklypo su joje esančia sodyba. Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo santuokos nutraukimo ir vaikų gimimo dokumentais, ieÅ¡kiniu teismui dėl tėvystės nustatymo, pažymėjimu apie atsakovo paleidimÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos, pažymomis dėl pastatų ir gaisro, įgaliojimais atstovauti motinÄ N. R., žemės sklypų dovanojimo sutartimi ir kitais dokumentais, liudytojų parodymais, kurie patvirtina, kad Å¡alys gyveno faktinėje santuokoje.

Todėl galimai jų santuokos nutraukimas buvo fiktyvus dėl atsakovo gyvenimo bÅ«do. Byloje nustatyta, kad Å¡alys, atsakovui grįžus iÅ¡ įkalinimo įstaigos, gyveno kartu kaip Å¡eima, ieÅ¡kovė dirbo. Tuo tarpu duomenų apie atsakovo pajamas nepateikta, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡eima iÅ¡ dalies gyveno iÅ¡ ieÅ¡kovės gaunamų pajamų.LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sÄ lygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natÅ«ra, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Taigi, atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra. Tačiau taipogi teismų praktikoje laikoma, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT nutartis Nr. 3K-3-21/2009).Å ioje byloje yra nustatyta, kad daiktai, kurie yra įgyti Å¡alims gyvenant kartu, negali bÅ«ti padalyti natÅ«ra, nes jie pagal savo paskirtį nėra dalomi, nes fiziÅ¡kai juos padalijus, pasikeistų jų tikslinė paskirtis.

Å ie daiktai Å¡alims nustojus gyventi kartu, liko atsakovo žinioje, jais jis iki Å¡io laiko naudojasi, todėl pagrįstai yra taikytinas turto atidalijimo bÅ«das – iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų kiek ir kokia dalimi ji prisidėjo prie bendro Å«kio kÅ«rimo, kiek investavo, kokius darbus atliko sodyboje. IeÅ¡kovė praÅ¡o 1/3 turto dalies, įvertindama didesnį atsakovo indėlį į projektÄ , tačiau atsakovas teismo posėdžio metu pasiÅ«lė sumokėti ieÅ¡kovei 3 000 Eur kompensacijÄ , su kuria ieÅ¡kovė nesutiko.

Å iÄ aplinkybę teismas laiko kaip atsakovo pripažinimÄ , jog ieÅ¡kovė visgi prisidėjo prie bendro Å«kio – sodybos kÅ«rimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė jokių savo indėlį į bendro Å«kio kÅ«rimÄ Ä¯rodymų nepateikė, teismas negali įvertinti praÅ¡omos priteisti turto dalies dydžio pagrįstumo, todėl sprendžia, kad teisinga bÅ«tų priteisti atsakovo pripažintÄ 3 000 Eur kompensacijÄ už bendrÄ ja daline nuosavybe sukurtÄ jungtinės veiklos susitarimu su atsakovu V.

Z. turtÄ dalyvio pinigais, pajamomis ir asmeniniu darbu už atitinkančiÄ 1/7 dalį sukurto turto.Teismas atsižvelgia į tai, jog projekto įgyvendinimui atsakovas didesne dalimi savo rizika ėmė kreditus, juos mokėjo, vadovavo statyboms, tvarkė visus bÅ«tinus dokumentus. Tai, kad Å¡iame projekte yra didesnė atsakovo dalis pripažino ir ieÅ¡kovė. Tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų kurie pagrįstų praÅ¡omÄ priteisti 1/3 turto dalį ar kompensacijÄ už Å¡iÄ dalį – 7 265 Eur (bendra turto vertė – 21 790 Eur), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 3 000 Eur kompensacija už atsakovui tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį, priteisiant 1/7 dalį nekilnojamojo turto pinigais (LR CK 6.969, 6.971 straipsniai).

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų: 600 Eur už teisines paslaugas (2018-08-24 praÅ¡ymas) ir 202 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 2044,30 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Pagal teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinio sumÄ 7 265 Eur mokėtina žyminio mokesčio suma pateikiant ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis yra 163 Eur (75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos), todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 39 Eur (nuo sumokėtos 202 Eur sumos) permoka.

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.). Įvertinęs šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į ieškinio pobūdį, kad ieškovė kitu būdu apginti savo pažeistos teisės negalėjo, į jos socialinę ir turtinę padėtį bei tai, jog tenkinus ieškinį iš dalies (41,29 proc.), ieškovė patirtų dar daugiau bylinėjimosi išlaidų, priteisiant dalį (58,71 proc.

– 1200 Eur) atsakovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir tai bÅ«tų neteisinga, teismo vertinimu - silpnesnės proceso Å¡alies atžvilgiu, todėl vadovaujantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas kiekvienos Å¡alies pagal jų finansines galimybes patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas palieka nepaskirstytas.IeÅ¡kinį iÅ¡ esmės patenkinus iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 9,25 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti turtÄ - sodybÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais - žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ - pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kio pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų valymo įrenginį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gręžtinio vandens Å¡ulinį (gręžinį) - artezinį gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų valymo įrenginį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), V.

Z., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) bendrÄ ja daline nuosavybe ir priteisti iÅ¡ atsakovo V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 3 000, 00 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) piniginę kompensacijÄ už 1/7 dalį jam atitenkančio turto dalį.Likusioje dalyje ieÅ¡kinio atmesti. Teismo 2018-04-23 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo V. Z. nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 39 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus) permokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2018-04-11 pavedimu Nr.69), žyminio mokesčio; grÄ Å¾inimÄ pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 9,25 Eur (devynis eurų 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas – 5660).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ Jonavos rÅ«mus apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                       Romaldas Šuliokas