Legislator Case Law & Legislation
1655263f-520b-4fa1-839e-8aed5fc6dc57 AI generated

1655263f-520b-4fa1-839e-8aed5fc6dc57 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1655263f-520b-4fa1-839e-8aed5fc6dc57
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB Swedbank, tretieji asmenys G. K., R. K., dėl kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu,Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė pripažinti neteisėtu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ . Nurodė, kad 2005-10-21 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. 05-070279-FA su pakeitimais ir papildymais, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui suteiktas kreditas nekilnojamam turtui įsigyti.

Legislator headnote

AI generated

1655263f-520b-4fa1-839e-8aed5fc6dc57 · Vilniaus apygardos teismas: turto įkeitimu, kuris dar 2005 metais, kai baigtumas buvo 70 procentų, paties Banko įkainotas 346 675 Eur, bet ir ieÅ¡kovo sutuoktinės R. K. laidavimu, ir Å¡iuo metu akivaizdžiai yra visiÅ¡kai nepalanki situacija turto pardavimui jau vien lyginant jo įkainojimÄ 2005 m. (346 675 Eur) ir 2016 m. (224 000 Eur).Atsakovas pažeidė Kredito sutartyje nurodytÄ 45 kalendorinių dienų įspėjimo apie Kredito sutarties nutraukimÄ terminÄ . Terminas buvo akivaizdžiai pažeistas, kadangi 2014 m. lapkričio 20 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-547-661/2018Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00624-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB Swedbank, tretieji asmenys G. K., R. K., dėl kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu,Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė pripažinti neteisėtu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ . Nurodė, kad 2005-10-21 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. 05-070279-FA su pakeitimais ir papildymais, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui suteiktas kreditas nekilnojamam turtui įsigyti.

Kredito sutarties užtikrinimui buvo įkeistas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas – administracinės patalpos. Sutartis taip pat užtikrinta ieÅ¡kovo sutuoktinės laidavimu. Prasidėjus ekonominei krizei ieÅ¡kovas nepajėgė mokėti kredito įmokų ir kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu atidėti įmokų mokėjimÄ iki pagerės ieÅ¡kovo finansinės situacija. 2014-11-20 banko pretenzijoje nurodyta, kad nesumokėjus pradelstų įmokų sutarties bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Pažymėjo, kad bankas nesilaikė sutarties sÄ lygų, t.y. numatyto 45 kalendorinių dienų įspėjimo termino. Mano, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 2012 m. sistemingai pažeidinėjo kredito sutartį, o nuo 2014-02-28 nustojo mokėti dalines kredito grÄ Å¾inimo įmokas. 2014-08-01 raÅ¡tu atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su įspėjimu dėl pradelstos skolos sumokėjimo, suteikiant papildomÄ 30 dienų terminÄ skolai sumokėti.

Per papildomai suteiktÄ terminÄ atsakovas 2014-11-20 pretenzija pranešė, kad sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, jei įsipareigojimai nebus įvykdyti. Pretenzijos iÅ¡siuntimo metu pradelsta skola sudarė daugiau nei 10 proc. ieÅ¡kovui suteiktos kredito sumos. Pažymi, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas Å¡ios kredito sutarties kontekste, kas pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodo, kad, banko nuomone, kredito sutartis nutraukta teisėtai.Trečiasis asmuo G. K. su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo sutartis atitinka vartojimo sutarties sampratÄ , o bankas turėtų bÅ«ti laikomas stipresniÄ ja Å¡alimi. Pažymi, kad banko vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas neteisėtas, nes nebuvo žinomas sutarties nutraukimo teisinis pagrindas. Pretenzijoje nurodytas sutarties nutraukimo terminas buvo trumpesnis nei numatytas kredito sutartyje. Mano, kad bankas turėjo dėti pastangas sutarčiai iÅ¡saugoti, o ne siekti jos nutraukimoII. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, remdamasis prejudiciniais faktais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 d. civilinėje byloje Nr. 2-23369-994/2016 tarp tų pačių Å¡alių, konstatavo, kad sudaryta ginčo kredito sutartis buvo tarp verslo subjektų.

Dėl Å¡ios priežasties teismas atmetė ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens argumentus dėl to, kad ieÅ¡kovui nagrinėjant civilinę bylÄ turi bÅ«ti taikomos palankesnės (kaip vartotojui) teisės normos. Tesimas sprendė, jog ieÅ¡kovas pažeidė sutartį laiku nemokėdamas įmokų, nedengdamas priskaičiuotų palÅ«kanų.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantas (ieÅ¡kovas) A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas visiÅ¡kai.Apeliantas nurodo, kad remiantis vien tuo, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas, negalima preziumuoti, jog kiekviena jo sudaryta sutartis yra komercinės paskirties, nes kiekvienas verslo subjektas gali sudaryti sutartis kaip fizinis asmuo su tikslu asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Teismas neįvertino nelygiavertės Kredito sutarties Å¡alių padėties, bÅ«dingos vartojimo sutartims. IeÅ¡kovas, fizinis asmuo, bÅ«damas paprastu vartotoju, Kredito sutartį sudarė su Banku — kredito įstaiga. Sudaryta Sutartis yra standartinė visiems Banko klientams, jos sÄ lygos nebuvo individualiai derinamos su ieÅ¡kovu, dėl ko ieÅ¡kovas neturėjo galimybės daryti įtakÄ Kredito sutarties sÄ lygų pakeitimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai laikytinas stipresniÄ ja teisinių santykių Å¡alimi, o ieÅ¡kovas — silpnesniÄ ja Kredito sutarties Å¡alimi.

Taigi Kredito sutartis turėtų bÅ«ti grindžiama silpnesnės Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .IeÅ¡kovas visÄ laikÄ siekė geranoriÅ¡kai pakeisti grafikÄ ir atidėti įmokų mokėjimÄ iki pagerės ieÅ¡kovo finansinė situacija, taigi ieÅ¡kovas elgėsi sÄ Å¾iningai atsakovo atžvilgiu ir siekė, kad Kredito sutartis bÅ«tų įvykdyta ir iÅ¡saugota. Tuo tarpu atsakovas visiÅ¡kai nesistengė iÅ¡saugoti Kredito sutarties, todėl manytina, kad Banko tikslas galėjo bÅ«ti tik sudaryti Kredito sutartį kuo didesne verte įkainojant įkeistÄ turtÄ , kad bÅ«tų paimtas kuo didesnis kreditas, o ne tikintis, jog Sutartis bus pilnai įvykdyta.

Manytina, kad atsakovas galimai nesÄ Å¾iningai pasinaudojo pranaÅ¡umu prieÅ¡ vartotojÄ .Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimus dėl atsakovo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant Kredito sutartį, nurodė, kad pretenzijoje Bankas nereikalavo ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti viso paimto kredito, o tik pradelstos sumokėti sumos. Dėl Å¡ios priežasties Teismas nustatė, kad „nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų pažeidžiančiais ieÅ¡kovo interesus“.

IeÅ¡kovas negali sutikti su Å¡iais Teismo argumentais, kadangi ieÅ¡kovui yra visiÅ¡kai nežinoma, kuo konkrečiai vadovaujantis ginčo Kredito sutartis buvo nutraukta, t. y., koks jos nutraukimo teisinis pagrindas. Be kita ko, remiantis teismų praktika, kredito sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kredito sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kims sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ kredito gavėjo nenaudai, todėl tokios sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio.IeÅ¡kovo pradelstų įsiskolinimų suma sudarė apie 10 procentų bendro suteikto kredito ir įmokų Bankui nemokėjo apie 9 mėnesius.

Å ias aplinkybes patvirtino ir Teismas savo sprendime, tačiau nebuvo įvertinta tai, kad ieÅ¡kovo nemokumas ir prievolės nevykdymas yra laikini. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas dėl laikino pobÅ«džio pažeidimo iÅ¡ esmės negavo to, kÄ tikėjosi gauti iÅ¡ ilgalaikės Kredito sutarties. Laikinas prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, o dėl objektyvių, nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausančių aplinkybių (pasaulinės ekonominės krizės). Be to, ieÅ¡kovas visÄ laikÄ siekė iÅ¡saugoti Kredito sutartį, bendradarbiaudamas su atsakovu ir stengdamasis kaip galima greičiau padengti pradelstus mokėjimus.Susidarę įsiskolinimai nebuvo esminiai dar ir dėl to, kad prievolė užtikrinta ne tik trečiojo asmens G.

K. turto įkeitimu, kuris dar 2005 metais, kai baigtumas buvo 70 procentų, paties Banko įkainotas 346 675 Eur, bet ir ieÅ¡kovo sutuoktinės R. K. laidavimu, ir Å¡iuo metu akivaizdžiai yra visiÅ¡kai nepalanki situacija turto pardavimui jau vien lyginant jo įkainojimÄ 2005 m. (346 675 Eur) ir 2016 m. (224 000 Eur).Atsakovas pažeidė Kredito sutartyje nurodytÄ 45 kalendorinių dienų įspėjimo apie Kredito sutarties nutraukimÄ terminÄ . Terminas buvo akivaizdžiai pažeistas, kadangi 2014 m. lapkričio 20 d.

Pretenzijoje nurodytas Kredito sutarties nutraukimo terminas — 2014 m. gruodžio 29 d., t.y. yra nesuėjus 45 kalendorinių dienų įspėjimo terminui. Tesimas nepagrįstai rėmėsi ginčo kredito 2005 m. spalio 21 d. sutarties sÄ lygomis, pagal kurias numatyta Banko teisė raÅ¡tu įspėjus ieÅ¡kovÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį.Trečiasis asmuo G. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡ esmės sutiko su apeliacinio skundo motyvais ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Atsakovas AB Swedbank pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, kad Swedbank“, AB ir Apeliantas 2005 m. spalio 21 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 05- 070279-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), remiantis kuria Apeliantui buvo suteiktas 239 805,37 eurų kreditas nekilnojamojo turto įsigijimui. Nuo 2009 m. kovo 18 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. „Swedbank“, AB ir Apeliantas pasirašė aÅ¡tuonis Kredito sutarties pakeitimus, kuriais buvo keičiamos Kredito sutarties sÄ lygos.Apelianto įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas R.

K. laidavimu pagal 2005 m. spalio 21 d. Laidavimo sutartį Nr. 05-070279-LA1 ir G. K. nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka.Apeliantas nuo 2012 metu pradėjo sistemingai pažeidinėti Kredito sutartį, o nuo 2014 m. vasario 28 d. iÅ¡ viso nustojo mokėti dalines kredito grÄ Å¾inimo įmokas. Nors „Swedbank“, AB Apeliantui siuntė praneÅ¡imus su raginimu padengti pardelstas kredito grÄ Å¾inimo įmokas, tačiau Apeliantas savo įsipareigojimų pažeidimo nepaÅ¡alino. „Swedbank“, AB 2014 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu Nr. SR/14-22885 (tuo metu Apeliantas buvo pradelsęs sumokėti 6 kredito gražinimo įmokas) Apeliantui pranešė, kad jam suteikiamas papildomas 30 dienų terminas skolai sumokėti (iki 2014 m. rugsėjo 8 d.) ir, kad neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų per papildomai suteiktÄ terminÄ , Kredito sutartis gali bÅ«ti nutraukta.

Apie papildomai suteiktÄ terminÄ Ä¯sipareigojimams įvykdyti ir gręsiantį Kredito sutarties nutraukimÄ taip pat buvo informuota ir laiduotoja R. K..Apeliantui ir per papildomai suteiktÄ terminÄ neįvykdžius Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ilgiau kaip devynis mėnesius negrÄ Å¾inus dalinių kredito grÄ Å¾inimo įmokų, taip pat nemokant palÅ«kanų ir delspinigių, „Swedbank“, AB 2014 m. lapkričio 20 d. Pretenzija Nr. SR/14-32787 Apeliantui pranešė, kad nepaÅ¡alinus Kredito sutarties pažeidimų iki 2014 m. gruodžio 29 d., Kredito sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Apie gręsiantį kredito sutarties nutraukimÄ taip pat buvo informuota ir laiduotoja R. K. bei įkeisto turto savininkė G. K.. Aptariamo praneÅ¡imo Atsakovui ir Atsakovo įsipareigojimu „Svvedbank“, AB įvykdymÄ užtikrinusiems asmenims iÅ¡siuntimo metu pradelsta Apelianto skola buvo 34 967,34 eurai, t. v. daugiau nei 10 procentu visos IeÅ¡kovui suteiktos kredito sumos.Kadangi Apeliantas per kelis kartus papildomai suteiktus terminus nepaÅ¡alino Kredito sutarties pažeidimų, ji buvo nutraukta ir „Swedbank“, AB 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-Ä jį notarų biurÄ su praÅ¡ymu atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .Apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-20058-595/2015 buvo pateikęs skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2015 m. kovo 19 d. vykdomojo įraÅ¡o, registro Nr. 2-1493 panaikinimo, bet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20058-595/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1940-656/2015 IeÅ¡kovo skundas buvo atmestas.Apeliantas yra verslininkas, kuriam 2005 m. birželio 13 d.

Kredito sutartimi Nr. 05- 037862-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) buvo suteiktas 4 500 000 (keturi milijonai penki Å¡imtai) litų kreditas. Apeliantas ir minėto kredito negrÄ Å¾ino, todėl „Swedbank“, AB vykdo priverstinį IeÅ¡kovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2014 m. spalio 3 d. vykdomuosius įraÅ¡us, notarinio registro Nr. 2-13173 ir 2-13174.Aplinkybe, kad Apeliantas ir Å¡ioje byloje nagrinėjamos Kredito sutarties kontekste yra verslininkas ir sudarydamas Kredito sutarti veikė kaip verslo subjektas pripažinta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23369- 994/2016, kurioje buvo nagrinėjami su Kredito sutartimi susiję klausimai.Kredito sutartis buvo nutraukta remiantis kreditavimo veiklÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios atitinka ir CK reikalavimams, reglamentuojantiems vartojimo teisinius santykius.

Remiantis CK, esminės kreditavimo sutarties sÄ lygos yra pinigų perdavimas (iÅ¡ kredito davėjo pusės), bei kredito grÄ Å¾inimas ir palÅ«kanų mokėjimas (iÅ¡ kredito gavėjo) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad Apeliantui suteiktas kreditas susijęs su vartojimo poreikių tenkinimu, vis viena turėtų pripažinti, kad Kredito sutartis nutraukta pagrįstai, nes ir Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis leidžia nutraukti vartojimo kredito sutartį, jeigu eilinis mokėjimas pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iÅ¡ eilės. IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiPagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju apeliantas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ .

Be to, apeliantas įrodinėjo, jog ginčo atveju jis veikė ne kaip verslininkas, o kaip vartotojas. Tuo tarpu ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas vadovavosi prejudicija, kuri paneigė, jog apeliantui turi būti taikomos vartotojų teisių apsaugos nuostatos.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė:

Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).Dėl prejudicijos taikymoNereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v.

UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.Šioje byloje yra nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-30 d.

įsiteisėjusiu ir vykdytinu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23369-994/2016 tarp tų pačių Å¡alių. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23369-994/2016, apeliantas įrodinėjo, jog Å¡alių sudaryta 2005-10-21 Kredito sutartis Nr. 05-070279-FA kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis ir ieÅ¡kovui taikytina silpnesniosios sutarties Å¡alies teisių ir teisėtų interesų apsauga. Su tokiais ieÅ¡kovo argumentais teismas nesutinka.Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-23369-994/2016 prejudiciÅ¡kai konstatavo, jog į bylÄ pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovo paraiÅ¡koje kreditui gauti tikslas buvo nurodytas – investicijoms į nekilnojamÄ jį turtÄ (t. 2, b. l. 77-81), prieÅ¡ tai ieÅ¡kovui 2005-06-13 Kredito sutarties Nr. 05-037862-IN pagrindu gavus 4 500 000 Lt kreditÄ komercinės paskirties gyvenamojo namo statybų finansavimui iÅ¡ AB Swedbank banko (t. 2, b. l. 16-25, sutarties 2.4 p., 2.9.5 p.) leidžia vertinti, kad 2005-10-21 Kredito sutartis nebuvo sudaroma ieÅ¡kovo asmeninių, Å¡eimos poreikių tenkinimui.

Banko atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieÅ¡kovu buvo bendradarbiauta kaip su verslo subjektu, užsiimančiu statybų verslu. IeÅ¡kovas nei su ieÅ¡kiniu, nei atvykdamas į teismo posėdžius ir pateikdamas papildomus įrodymus, nepaneigė atsakovo iÅ¡dėstytos ir raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos pozicijos, kad Å¡alis kreditavimo santykiai siejo kaip verslo subjektus. Taigi, nagrinėjamu atveju nors ginčo Kredito sutartis sudaryta fizinio ir juridinio asmens, tačiau nenustačius ieÅ¡kovo asmeninių Å¡eimos poreikių tenkinimo, sudarius Kredito sutartį, nėra teisinio pagrindo spręsti apie nelygiavertę Å¡alių padėtį, bÅ«dingÄ vartojimo sutartims.Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė prejudicijÄ Å¡ioje byloje, nes pirmiau iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo konstatuota, jog ginčijama Å¡ioje byloje sutartis buvo sudaryta ne vartojimo, bet verslo tikslais.Dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimoNutraukiant sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių.

Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sÄ lygas, dėl kurių pažeidimo nėra Å¡alių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sÄ lygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimÄ kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog Apeliantas nuo 2012 metu pradėjo sistemingai pažeidinėti Kredito sutartį, o nuo 2014 m. vasario 28 d. iÅ¡ viso nustojo mokėti dalines kredito grÄ Å¾inimo įmokas.

Nors „Swedbank“, AB Apeliantui siuntė praneÅ¡imus su raginimu padengti pardelstas kredito grÄ Å¾inimo įmokas, tačiau Apeliantas savo įsipareigojimų pažeidimo nepaÅ¡alino. „Swedbank“, AB 2014 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu Nr. SR/14-22885 (tuo metu Apeliantas buvo pradelsęs sumokėti 6 kredito gražinimo įmokas) Apeliantui pranešė, kad jam suteikiamas papildomas 30 dienų terminas skolai sumokėti (iki 2014 m. rugsėjo 8 d.) ir, kad neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų per papildomai suteiktÄ terminÄ , Kredito sutartis gali bÅ«ti nutraukta.

Apie papildomai suteiktÄ terminÄ Ä¯sipareigojimams įvykdyti ir gręsiantį Kredito sutarties nutraukimÄ taip pat buvo informuota ir laiduotoja R. K..Apeliantui ir per papildomai suteiktÄ terminÄ neįvykdžius Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ilgiau kaip devynis mėnesius negrÄ Å¾inus dalinių kredito grÄ Å¾inimo įmokų, taip pat nemokant palÅ«kanų ir delspinigių, „Swedbank“, AB 2014 m. lapkričio 20 d. Pretenzija Nr. SR/14-32787 Apeliantui pranešė, kad nepaÅ¡alinus Kredito sutarties pažeidimų iki 2014 m. gruodžio 29 d., Kredito sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Apie gręsiantį kredito sutarties nutraukimÄ taip pat buvo informuota ir laiduotoja R. K. bei įkeisto turto savininkė G. K.. Aptariamo praneÅ¡imo Atsakovui ir Atsakovo įsipareigojimu „Svvedbank“, AB įvykdymÄ užtikrinusiems asmenims iÅ¡siuntimo metu pradelsta Apelianto skola buvo 34 967,34 eurai, t. v. daugiau nei 10 procentu visos IeÅ¡kovui suteiktos kredito sumos.Kadangi Apeliantas per kelis kartus papildomai suteiktus terminus nepaÅ¡alino Kredito sutarties pažeidimų, ji buvo nutraukta ir „Swedbank“, AB 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-Ä jį notarų biurÄ su praÅ¡ymu atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .Teismas, atkreipia apelianto dėmesį, jog peržiÅ«rėdamas apskųstÄ teismo procesinį sprendimÄ , yra saistomas byloje nustatytų aplinkybių (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kredito sutarties bendrojoje dalyje 11.2.1 numatyta banko teisė raÅ¡tu įspėjus ieÅ¡kovÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį (II tomas, b. l. 14). Toje pačioje sutarties bendrojoje dalyje 11.2.2 banko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį taip pat suteikta, įspėjus prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų terminÄ . Teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovo nurodomo sutarties 11.2.1.8 punkte įtvirtinto 45 kalendorinių dienų termino.

Kredito sutartis buvo nutraukta remiantis Kredito sutarties 11.2.1 punktu, numatančiu, kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieÅ¡ trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Kredito sutartį ir pareikalauti, kad Apeliantas per 10 dienų nuo Kredito sutarties nutraukimo grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu Apeliantas padaro bent vienÄ iÅ¡ esminių Kredito sutarties pažeidimų: Apeliantas ilgiau kaip devyniasdeÅ¡imt kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina Kredito sutartyje numatytais terminais kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų bei nepaÅ¡alina Å¡io pažeidimo per banko papildomai nustatytÄ trisdeÅ¡imties dienų terminÄ .Kadangi įspėjimo apie gresiantį Kredito sutarties nutraukimÄ metu Apeliantas buvo nesumokėjęs 9 kredito gražinimo įmokų, t.y.

Apeliantas buvo daugiau kaip 270 dienų vykdyti savo įsipareigojimus, „Swedbank“, AB turėjo teisėta pagrindÄ , įspėjęs prieÅ¡ 30 dienų, nutraukti Kredito sutarti, kas ir buvo padaryta.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog Kredito sutarties nutraukimas buvo atliktas ne dėl atskiro ar pavienio Kredito sutarties pažeidimo, bet esant ir tebesitęsiant sistemingam prievolės pažeidimui, nes Apeliantas praneÅ¡imo apie Kredito sutarties nutraukimÄ metu buvo, kaip jau minėta, nesumokėjęs 9 kredito dalinių gražinimo įmokų.

Kredito sutarties nutraukimo dienÄ Apeliantas savo įsipareigojimų vykdymÄ buvo pradelsęs labai ilgÄ laikÄ . Tesimas Å¡iuo atveju sutinka su atsakovo pozicija, jog egzistuojant akivaizdžiai Kredito sutarties neįvykdymo rizikai bei tolimesniam Apelianto skolos augimui, „Swedbank“, AB, kaip finansų įstaiga, privalėjo imtis priemonių Å¡iai rizikai sumažinti. Kadangi įstatymai imperatyviai reikalauja, kad finansų įstaiga valdytų turimÄ kredito rizikÄ bei imtųsi aktyvių veiksmų jai mažinti, nutraukdamas Kredito sutartį „Swedbank“, AB tinkamai įvykdė pareigÄ iÅ¡ savo įsipareigojimų laiku nevykdančių klientų reikalauti kreditÄ grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ , bei realizuoti turimas kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemones.

Taip pat reikėtų pažymėti, jog Kredito sutarties nutraukimo pagrindas priklausė iÅ¡imtinai nuo Apelianto veiksmų ir nebuvo niekaip susijęs su „Swedbank“, AB įsipareigojimais arba valia. Kaip mayti iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų „Swedbank“, AB tinkamai bendradarbiavo su Apeliantu. Kredito sutartis nutraukta ne formaliai laikantis Kredito sutarties sÄ lygų. Kredito sutarties pažeidimo metu Apeliantas ne tik ilgÄ laikÄ nemokėjo palÅ«kanų pagal Kredito sutartį, bet taip pat nepasiÅ«lė jokio realaus Kredito sutarties pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«do, nepateikė įrodymų, kad ateityje turės galimybių tinkamai vykdyti Kredito sutartį.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u t a r i a :apelianto (ieÅ¡kovo) A.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                 Alvydas Barkauskas Vaclovas PaulikasJÅ«ratė Varanauskaitė