1652902b-82b1-4da0-b5d2-3ff3ff6b2ce5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-1302/2013 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00787-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija: 99.1. (S)    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A. G., D. G., O. C. ir trečiojo asmens G. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuratÅ«ros patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A.

G., D. G., O. C., R. Z., M. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stora Enso Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Savos girios“, tretiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, G. G., Alytaus miesto 2 notarų biuro notarei R. J., Alytaus miesto 4 notarų biuro notarei N. L., Alytaus miesto 1 notarų biuro notarei R. M. dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių, perdavimo-priėmimo akto, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2012-06-25 sprendimu ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: panaikino Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-08 parengtÄ pažymÄ Nr. 911; panaikino Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-11 patvirtintÄ iÅ¡vadÄ Nr. 33-58-3887; panaikino Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2001-08-08 sprendimÄ Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 33-1282 VIII dalies 23 punktÄ , kuriais A.

G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtÄ â€“ į 6 ha žemės plotÄ , perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miÅ¡ko sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono Ežerynų, Miežionių, Druskininkų ir Tauručionių kaimuose; pripažino negaliojančia 2000-02-14 nuosavybės teisių atkÅ«rimo perleidimo sutartį reg. Nr. 1217, pagal kuriÄ O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį, 6 ha buvusio žemes savininko K. B. valdytos žemės; pripažino negaliojančiais 2004-07-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9761 ir tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 9762, kuriais A.

G. už 25 000 Lt pardavė UAB „Stora Enso MiÅ¡kas“ (dabar UAB „Stora Enso Lietuva“) žemės sklypÄ , kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas pirkėjui buvo perduotas tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktu Nr. 9762; pripažino negaliojančia 2009-08-25 priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria UAB „Stora Enso MiÅ¡kas“ perleido nuosavybės teises UAB „Stora Enso Lietuva“ į žemės sklypÄ kad. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-03-07 dovanojimo sutartį Nr. 733, kuria A.

G. padovanojo D. G. žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 899, kuria D. G. žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt, pardavė M. R.; pripažino negaliojančia 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 893, kuria D. G. žemės sklypus, kad.

Nr. (duomenys neskelbtini) už 20000, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt, pardavė R. Z.; pripažino negaliojančia 2011-04-05 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1245, kuria R. Z. už 11 000 Lt pardavė UAB „Savos Girios“ žemės sklypÄ , kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Taikė restitucijÄ : žemės sklypÄ , kad. (duomenys neskelbtini), 4,3 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Ežeryno k.; žemės sklypÄ , kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,65 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., RyliÅ¡kių k.;

žemės sklypÄ , kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,1 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Ežeryno k.; žemės sklypÄ , kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 1,16 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Miežionių k.; žemės sklypÄ , kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 1,35 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Druskininkų k.; žemės sklypÄ , kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,52 na, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Taručionių k., grÄ Å¾ino valstybei; įpareigojo A.

G. grÄ Å¾inti UAB „Stora Enso Lietuva“ 25 000 Lt, kuriuos gavo 2004-07-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9761, kuria pardavė žemės sklypÄ , kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; įpareigojo D. G. grÄ Å¾inti M. R. 90 000 Lt, kuriuos gavo 2011-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 899, kuria pardavė žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (už 40 000 Lt) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (už 50 000 Lt), pagrindu; įpareigojo D. G. grÄ Å¾inti R. Z. 110 000 Lt, kuriuos gavo 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 893, kuria pardavė žemės sklypus, kad.

Nr. (duomenys neskelbtini) (už 20 000 Lt), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (už 40 000 Lt), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (už 50 000 Lt), pagrindu; įpareigojo R. Z. grÄ Å¾inti UAB „Savos Girios“ 11 000 Lt, kuriuos gavo 2011-04-05 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1245, kuria pardavė žemės sklypÄ kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Priteisė iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas: iÅ¡ atsakovės O. C. 567,20 Lt žyminį mokestį ir 90,79 Lt procesinių dokumentų persiuntimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 657,99 Lt; iÅ¡ atsakovės A.

G. 9 050 Lt žyminį mokestį ir 90,79 Lt procesinių dokumentų persiuntimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 9 140,79 Lt; iÅ¡ atsakovo D. G. 5 000 Lt žyminį mokestį ir 90,79 Lt procesinių dokumentų persiuntimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 5 090,79 Lt; iÅ¡ atsakovės R. Z. 330 Lt žyminį mokestį ir 90,79 Lt procesinių dokumentų persiuntimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 420,74 Lt. Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo atsakovai A. G., D. G., O. C. ir G. G. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo teismo praÅ¡o:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimÄ dalyje dėl restitucijos taikymo, jÄ taikant piniginiu ekvivalentu, jeigu apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ , nustatytų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies pagrįstas, nes 2000 m. vasario 14 d. O. C. galėjo perleisti teises tik į 5,05 ha iÅ¡likusio nekilnojamojo turto (žemės) nuosavybės teisių atstatymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė atsakovams A.

G., D. G., O. C. ir trečiajam asmeniui G. G. deÅ¡imt dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos 14 617,20 Lt žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti ir žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantiems raÅ¡ytiniams įrodymams teismui pateikti.  Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai A. G. , D. G., O. C. ir trečiasis asmuo G. G. už apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo sumokėjo įstatymo nustatytÄ Å¾yminį mokestį ar pateikė praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo.

Teismas pažymėjo, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks yra mokėtinas paduodant ieÅ¡kinį, žyminį mokestį skaičiuojant nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas Kauno apygardos prokuratÅ«ra nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį buvo atleistas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu, ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, o apeliantai praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, todėl už apeliacinį skundÄ turi bÅ«ti sumokėta tokia žyminio mokesčio suma, lygi žyminio mokesčio sumai, kuri buvo atitinkamai ginčijamu teismo sprendimu priteista valstybės naudai iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ atsakovų, skundžiančių teismo sprendimÄ .

Teismas pažymėjo, kad CPK 83 str. 1 d. 5 p. nurodyti „kiti asmenys“, reiÅ¡kia ne visus byloje dalyvaujančius asmenis, o be Å¡ioje normoje nurodytų prokuroro, valstybės ir savivaldybės institucijų, asmenis, kuriems įstatymas suteikia teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismas sprendė, kad apeliantams įstatymas tokios teisės nesuteikia, todėl minėtu pagrindu jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad apeliantai pakartotinai per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯pareigotini sumokėti 14 617,20 Lt (567,20 + 9 050 + 5 000 Lt) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu apeliantai A. G., D. G., O. C., G. G. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-857-153/2012, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Apeliantai atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:

1.  CPK 83 str. 1 d. 5 p. yra nustatyta, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas arba pareiÅ¡kimas paduodamas siekiant apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės arba savivaldybės interesus, - toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , valstybės arba savivaldybės interesÄ , yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Be to, Å¡io straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo.

Taigi, akivaizdu, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamas ne tik prokuroras, padavęs ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡o intereso gynimo, tačiau ir kiti asmenys, paduodantys apeliacinį skundÄ . PrieÅ¡ingu atveju, jei nuo žyminio mokesčio bÅ«tų atleistas tik prokuroras, tokiu atveju bÅ«tų aiÅ¡kiai paneigta CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuostata „bei kiti asmenys“. Pirmosios instancijos teismas padarė bÅ«tent šį procesinės teisės pažeidimÄ . Dar daugiau, jei vieÅ¡ojo intereso bylose nuo žyminio mokesčio mokėjimo bÅ«tų atleistas tik prokuroras, o kiti asmenys – ne, bÅ«tų pažeista ne tik minėta CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuostata, bet ir Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas (CPK 17 str.), nes prokuroras turėtų galimybę viso – pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos – proceso metu reikÅ¡ti ieÅ¡kinius ir skundus nemokamai, o kitų proceso dalyvių teisių gynyba bÅ«tų apsunkinta žyminiu mokesčiu.

2.   Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra aiÅ¡kus. Apeliacinį skundÄ gali paduoti visi minėti asmenys kiekvienas atskirai. Todėl iÅ¡ skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio žyminį mokestį turi mokėti, pavyzdžiui, O. C., kaip atskira apeliacinio skundo pareiÅ¡kėja. Ar ji realizuojant savo teisę į apeliacijÄ , privalo sumokėti net 14 617,20 Lt, ar tik tam tikrÄ dalį.

3.   Šios bylos dalykas - ar A. G. atkūrė nuosavybės teisę į žemę teisėtai ir/ar ji atkūrė daugiau nuosavybės teisių, nei jai iš tiesų pagal teisę priklausytų. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 8 d. parengtos pažymos Nr. 911 pagrindu 2000 m. vasario 14 d. nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo notarine sutartimi O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį, 6 ha buvusio žemės savininko K.

B. valdytos žemės. Vėliau Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 363-1282 VIII dalies 23 punktu A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtÄ â€“ į 6 ha žemės plotÄ , perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miÅ¡ko sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono ežerynų, Miežionių, Druskininkų ir Tauručionių kaimuose. Visi kiti sandoriai, kurie buvo atlikti vėliau, tėra iÅ¡vestiniai sandoriai, kaip civilinės apyvartos ir privatinės Å¡alių autonomijos pasekmė.

Visi išvestiniai sandoriai yra dėl tos pačios žemės, susidedančios ir šešių atskirų sklypų, kurie vėliau buvo perleisti dviem sandoriais:

1) dėl pirmo iÅ¡ Å¡eÅ¡ių atskurtų sklypų: 2004 m. liepos 2 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9761 ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu Nr. 9762 A. G. už 25 000 Lt perdavė sÄ Å¾iningam įgijėjui UAB „Stora Enso MiÅ¡kas“ žemės sklypÄ ;

2) dėl kitų penkių atkurtų sklypų 2011 m. kovo 7 dovanojimo sutartimi Nr. 733 A. G. padovanojo D. G. žemės sklypus, kad Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Du iš šių penkių sklypų buvo perleisti trečiajam asmeniui: 2011 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi D. G. žemės sklypus, kad Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt perdavė M.

R.. Likę trys iš minėtų penkių žemės sklypai buvo perleisti kitam įgijėjui: 2011 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 893 D. G. žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt, kad Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, kad Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt perdavė R. Z.. Vėliau R. Z. 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1245 už 11 000 perdavė dar toliau kitam įgijėjui UAB „Savos girios“. Kadangi šie visi išvestiniai (iš administraciniais aktais atkurtų šešių žemės sklypų) sandoriai yra dėl tos pačios žemės, kuri buvo atkurta.

Todėl, apelianto nuomone, nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo apmokestinti juos žyminiu mokesčiu. CPK 85 str. 3 d. yra konkrečiai nustatyta, kad, kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas.

4.   Apeliacinį skundÄ padavė ne tik atsakovai, A. G., D. G., O. C., bet ir trečiasis asmuo – G. G.. O iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad trečiojo asmens G. G. bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra priteistos. G. G., kaip trečiajam asmeniui, nėra paskaičiuotas koks nors jam mokėtinas žyminis mokestis. Pats G. G. nebuvo sudaręs jokių sandorių dėl žemės sklypų, minimų skundžiamoje nutartyje ar apeliaciniame skunde. Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡ jo reikalauti, kad jis sumokėtų net 14 617,20 Lt dydžio žyminį mokestį.

5.   Pirmosios instancijos teismas pareigÄ sumokėti net 14 617,20 Lt dydžio žyminį mokestį iÅ¡ esmės grindžia tik savo paties 2012 m. birželio 25 d. sprendimu, kuris – kaip neįsiteisėjęs teismo sprendimas – neturi jokios teisinės galios. Pirmosios instancijos teismas negali remtis savo paties neįsiteisėjusiu sprendimu, žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ esmės atskirai, kadangi nutartis, kuria iÅ¡sprendžiamas žyminio mokesčio dydžio klausimas, gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu.      UAB „Stora Enso Lietuva“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o teismo apeliantų A. G., D. G., O. C. ir G. G. atskirÄ jį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.   Kauno apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistÄ .  AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Apeliantų CPK 83 str. 1 d. 5 p. normos interpretacija yra nesuderinama ne tik su lingvistine   bei sistemine Å¡ios normos analize, bet ir su vieÅ¡ojo intereso gynimo instituto esme bei paskirtimi. CPK 5 str. numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti, t. y. teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra suteikta ne bet kam, o tik konkretiems, teisės aktuose nurodytiems, subjektams.

Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi visas proceso Å¡alies teises ir pareigas, tačiau tokio procesinio statuso ypatybė yra ta, kad jis neturi ir negali turėti materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl to CPK 83 str. 1 d. 5 p. yra aiÅ¡kiai numatyta galimybė prokurorÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantai netinkamai aiÅ¡kino minėtÄ Ä¯statyminę nuostatÄ . Jie nėra tie subjektai, kuriems teisės aktai numato teisę ir pareigÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Apeliantai, pateikdami apeliacinį skundÄ , siekia apginti savo privatų interesÄ , todėl jie negali bÅ«ti atleidžiami nuo žyminio mokesčio, kadangi Å¡i norma tokiÄ teisę bÅ«ti atleistiems nuo žyminio mokesčio suteikia tik tiems asmenims, kurie inicijuoja teisminį procesÄ , siekdami apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , valstybės ar savivaldybės interesus.

2. Atmestini ir apeliantų argumentai, kad nutartis pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kadangi prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi visas proceso Å¡alies teises ir pareigas, CPK 83 str. 1 d. 5 p. numatyta galimybė prokurorÄ atleisti nuo žyminio mokesčio. NelogiÅ¡ka bÅ«tų reikalauti sumokėti žyminį mokestį valstybei iÅ¡ subjekto, kuris bÅ«tent ir reiÅ¡kia ieÅ¡kinį jos interesams apginti, tačiau visiÅ¡kai logiÅ¡ka ir pagrįsta iÅ¡ asmens, ginančio savo privačius interesus reikalauti sumokėti tokį mokestį.

3. Tiek nutarties rezoliucinėje dalyje, tiek ir motyvuojamoje dalyje yra pakankamai aiškiai nurodyta, kad įpareigojimas sumokėti 14 617,20 Lt žyminį mokestį yra skirtas visiems apeliantams bendrai.

4. Atmestini apeliantų argumentai, kad G. G. nepagrįstai įpareigotas sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad A. G., D. G., O. C. ir G. G. teismo sprendimÄ apeliacine tvarka apskundė ne kiekvienas atskirai, o paduodami vienÄ bendrÄ apeliacinį skundÄ , todėl mano, kad teismas visiÅ¡kai pagrįstai įpareigojimÄ paÅ¡alinti apeliacinio skundo trÅ«kumus nustatė visiems bendrai šį skundÄ padavusiems asmenims. Trečiasis asmuo, paduodantis apeliacinį skundÄ , nėra atleistas nuo pareigos užtikrinti, kad apeliacinis skundas atitiktų visus jam įstatyme keliamus reikalavimus.

Pareiga sumokėti žyminį mokestį G. G., kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui, įtvirtinta CPK 306 str. 3 d. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad apeliantai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už paduodamÄ apeliacinį skundÄ sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumų Å¡alinimui – žyminio mokesčio sumokėjimui ir tai patvirtinančių duomenų pateikimui.

           Atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo pagrindus ir tvarkÄ nustato CPK 83 straipsnis. Å io straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi minėtos dalies 14 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyko matyti, kad ieÅ¡kovas Kauno apygardos prokuratÅ«ra patikslintu ieÅ¡kiniu prašė apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ - prašė panaikinti tris administracinius aktus, kuriais A.

G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtÄ , perduodant nuosavybėn miÅ¡ko sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono Ežerynų, Miežionių, Druskininkų ir Tauručionių kaimuose ir patenkinti susijusius reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Taigi akivaizdu, kad Å¡ioje byloje ginčas kyla nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnį, piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (1 dalis); piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, Å«kinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (2 dalis).

To paties įstatymo 19 straipsnis, reglamentuojantis sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo apskundimo tvarkÄ , nustato, kad Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad  šiose bylose Å¡alys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ne tik reikalavimai dėl minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo priimti tokį sprendimÄ , bet ir su jais neatskiriamai susiję iÅ¡vestiniai reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1006/2008).           Kaip minėta, Å¡ioje byloje ginčas kyla nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese – pagrindinis apeliantų siekis yra palikti galioti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, ir paneigti kitų – tiek turtinių, tiek neturtinių prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalavimų, kurie yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu, pagrįstumÄ .

Konstatuotina, kad pagal CPK 83 straipsnio pirmos dalies 14 punktÄ ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio antrÄ jÄ dalį, apeliantai yra įstatymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl taikant įstatymo analogijÄ apeliantai neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio paduodami apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo. Apeliantams skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti ir žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantiems raÅ¡ytiniams įrodymams pateikti.

           Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – pripažinti, kad apeliantai A. G., D. G., O. C., G. G. Å¡ioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo pagrindu.             Byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui tikslu atlikti CPK 315, 317-318 straipsniuose numatytus veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :             panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti, kad apeliantai A. G., D. G., O. C., G. G. Å¡ioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.             GrÄ Å¾inti civilinę bylÄ Kauno apygardos teismui tam, kad bÅ«tų atlikti CPK 315, 317-318 straipsniuose numatyti veiksmai.

Teisėjas                                                                                Konstantinas Gurinas