164f031d-57f5-4be8-91e8-aed6d5bd2a1f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-83-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00858-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.4.3.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 17d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. B. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-670/2013 pagal ieÅ¡kovo P. B. ieÅ¡kinį atsakovei R.

B., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G., S. S., dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo ir atsakovės R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. B. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, n u s t a t ė:             I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, kad ieÅ¡kovui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas ir kad ieÅ¡kovas turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį – 3/16 dalis viso palikimo, atsiradusio po tėvo mirties.

Nurodoma, kad 2012 m. kovo 13 d. mirė tėvas J. B.. 2003 (duomenys neskelbtini). Jurbarko rajono notarų biure tėvas surašė testamentÄ , kuriuo jam priklausantį visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, taip pat visas turtines teises paliko savo sutuoktinei R. B.. IeÅ¡kovas tėvo mirties dienÄ buvo ir dabar yra invalidas. Nustatytas tik 40 procentų darbingumas. 2011-07-01 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos sprendimu dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo Nr.S16-109 ieÅ¡kovui skirta ilgalaikė (visam laikui) socialinė globa Didvyrių socialinės globos namuose, kur nuo 2011 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovas ir gyvena.Atsakovė R.

B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 2 220 Lt palaidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų. Nurodoma, kad ieÅ¡kovas niekada savo tėvu nesirÅ«pino, su juo nebendravo ir nepalaikė jokių ryÅ¡ių. IeÅ¡kovas taip pat niekuo neprisidėjo prie tėvo slaugymo, o Å¡iam mirus palaidojimo bei jo kapo sutvarkymo. Atsakovė 6 660 Lt. Kadangi ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė pretenzijas į mirusio tėvo palikimÄ , tai jis privalo prisidėti prie mirusiojo laidotuvių ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų apmokėjimo, t. y. bent 1/3 dalimi nurodytos sumos – 2 220 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino. Teismas nurodė, kad J. B. mirties dienÄ ieÅ¡kovo materialinė padėtis buvo sunki, tačiau jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo iÅ¡laikomas tėvo nuo tada, kai grįžo iÅ¡ armijos, pats iÅ¡silaiko iÅ¡ pensijos, su tėvu nebendravo, juo nesirÅ«pino, laidotuvėse nedalyvavo. Globos namuose apgyvendintų asmenų, gaunamas socialines paslaugos finansuoja savivaldybė iÅ¡ savo biudžeto lėšų ar iÅ¡ valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.

IeÅ¡kovas yra pasinaudojęs savo teise gauti socialinę globÄ ir invalidumo/netekto darbingumo pensijÄ dar iki tėvo mirties dienos. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pats siekia bÅ«ti pripažintas sveiku, kad gali dirbti. Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi sodybÄ (duomenys neskelbtini), jÄ Ä¯sigijo 1995-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi, ieÅ¡kovas visÄ ilgÄ laikÄ galėjo turtu naudotis. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pati teigė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį padavė tik dėl to, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl palikimo dalies, ieÅ¡kovas su savo tėvu daugelį metų nebendravo, jie vienas kitam nepadėjo, materialiai nerėmė vienas kito, laidotuvėse nedalyvavo, jo materialinė padėtis sunki, pagal testamentÄ visÄ J.

B. turtÄ paveldėjo jo sutuoktinė atsakovė R. B., prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas P. B. praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             Tėvo laidotuvėse ieÅ¡kovas nedalyvavo, nes apie tėvo mirtį ir laidotuvių dienÄ nepranešė.

Su tėvu po grįžimo iÅ¡ armijos ieÅ¡kovas yra kelis kartus susitikęs ir bendravęs. Tėvo iÅ¡laikyti ar padėti jam materialiai negalėjo, nes pats gauna mažas pajamas, netekto darbingumo pensija yra 327,86 Lt, iÅ¡ kurios 262,29 Lt atskaito už gyvenimÄ Didvydžių socialinės globos namuose. 65,57 Lt lėšų neužtenka tenkinti kitoms bÅ«tiniausioms reikmėms, nes ieÅ¡kovas, gyvendamas socialinės globos namuose, gauna tik stogÄ virÅ¡ galvos, lovÄ ir maistÄ . Kaip ir kiekvienam žmogui reikalingi rÅ«bai, higienos reikmenys, telefonas ir kt., kuriems įsigyti nelieka pinigų.             IeÅ¡kovo turimas nekilnojamasis turtas yra bevertis, nes gaisro metu buvo visiÅ¡kai suniokotas.

Gavus priklausančiÄ privalomÄ jÄ palikimo dalį, ieÅ¡kovas susiremontuotų namÄ , augintų daržoves ir gyvulius, netgi galėtų sukurti Å¡eimÄ , turėtų artimÄ Å¾mogų, kuris rÅ«pintųsi, galėtų visapusiÅ¡kai save iÅ¡laikyti, nebereiktų gyventi socialinės globos namuose ir valstybė kiekvienÄ mėnesį sutaupytų 1 370,71 Lt už iÅ¡laikymÄ socialinės globos namuose.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

            Apeliantas 2013-12-09 praÅ¡ymu praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ( b. l. 174-175).                                                                Įstatymas nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas ( C P K 322 straipsnis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas įrodinėja, kad buvusios faktinės aplinkybės nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai nustatytos ir įvertintos arba neįvertintos, o Å¡iuo aspektu apelianto argumentai yra iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde.

Taigi, kolegija nenustatė bÅ«tinumo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.          Apeliacinis skundas atmestinas.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.           Apeliaciniu skundu apeliantas įrodinėja, kad nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Lietuvos Kasacinis teismas ne kartÄ aiÅ¡kindamas C K 5. 20 straipsnio normas yra nurodęs, kad pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentÄ atveju teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡samiai pasisakyta dėl teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį instituto paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo           I.

Ž. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.), iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. D. prieÅ¡ J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I. Ž. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D.

V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).Pagal kasacinio teismo praktikÄ C K 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ar pajamomis, o su bÅ«tinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.);

Å¡i teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti iÅ¡laikymo reikalingumo Å¡eimos nariams kriterijais (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ ; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo bÅ«klės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramÄ (pavyzdžiui, valstybės paÅ¡alpÄ ), nepriklausomai nuo to, ar tokiÄ teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I.

Ž. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas, turi bÅ«ti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretÅ«s tokio asmens poreikiai, sudarantys bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Pagal Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir C K 5. 20 straipsnio 1 dalies prasmę nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į poreikį bÅ«ti iÅ¡laikomam, bet ir į faktÄ , ar asmuo negali savęs iÅ¡laikyti, nėra iÅ¡laikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012m. kovo 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).Nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas tyrė byloje surinktus duomenis, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir nustatė bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes, kad ieÅ¡kovo materialinė padėtis jo tėvo mirties dienÄ buvo sunki, tačiau ieÅ¡kovas nebuvo iÅ¡laikomas tėvo nuo tada kai grįžo iÅ¡ armijos, pats ieÅ¡kovas iÅ¡silaiko iÅ¡ pensijos, o su tėvu nebendravo, juo nesirÅ«pino, laidotuvėse nedalyvavo.

Taip pat byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi sodybÄ â€“ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) ir nors Å¡iuo metu yra nedarbingas ir gauna socialinę pensijÄ , tačiau siekia, kad bÅ«tų pripažintas sveiku ir, kad gali dirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės ir nustatyti reikÅ¡mingi faktai, kad ieÅ¡kovas negali savęs iÅ¡laikyti, nėra iÅ¡laikomas ar neturi socialinių garantijų neįrodyti ( C P K 178 straipsnis). Nenustačius nurodytų faktų pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas atitiko C K 5. 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijus.Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (C P K 12 str.).

Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta C P K 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. IeÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (C P K 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (C P K 176 str. 1 d.).

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus C P K nustatytas iÅ¡imtis (C P K 185 str.). Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (C P K 185 straipsnis), tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria:              Apeliacinį skundÄ atmesti.             Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                          Kolegijos teisėjai                                                    Algimantas Kukalis                                                                               Virginija Lozoraitytė                                                                               Izolda Nėnienė