2018-09-26 Nr. AB-16650-3-64-3-00320-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1919-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00320-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 20 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Kamerose, kuriose buvo laikomi 4–5 asmenys, jam teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl neįrengtos ventiliacijos kamerose būdavo drėgna, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, patalynė drėko, jos išdžiovinti nebuvo įmanoma, kamerose buvo žema oro temperatūra, o kameroje Nr. 96 veisėsi blakės (nevykdyta jokia dezinfekcija). Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, neužtikrintas jo privatumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) nustatyta, kad nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas į Šiaulių TI etapuotas 2016 m. gruodžio 20 d. ir įstaigoje laikytas iki 2017 m. sausio 20 d. kamerose Nr. 28, 21, 60, 96, kartu su 1–5 asmenimis. Pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,74 kv. m iki 18,9 kv. m gyvenamojo ploto. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūdavo gyvenamojoje kameroje.

5. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu, kameroje Nr. 60 buvo atliktas sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad šioje kameroje oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus. Kitų nusiskundimų dėl sąlygų kamerose nebuvo. Tualetai buvo atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyko natūraliu būdu. Pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, vykdomas aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).

6. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Pareiškėjas padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, bendro pobūdžio nusiskundimais.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad Įsakymas Nr. V-124 nustato, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

9. Teismas nustatė, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 31 dieną, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytos kameros ploto normos vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimą ir nurodė, jog kameroje Nr. 60 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, pelėsio nerado, kameros inventorius tvarkingas, sanitariniai įrenginiai veikiantys. 2016 m. liepos 21 d. surašytame patikrinimo akte nurodyta, jog nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Asmenų nusiskundimai dėl kenkėjų registruojami nustatyta tvarka. 2016 m. gruodžio 7 d. surašytame patikrinimo akte nurodyta, jog nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

11. Teismas akcentavo, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, į gydytojus kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog susirgimai būtų susiję su blogomis sąlygomis kameroje, nepateikė.

12. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo trumpai, 31 dieną, pažeidimų nustatyta nebuvo, nes pareiškėjui teko mažiausiai 3,74 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iš dalies bylos medžiaga paneigtas (nustatyta, jog kameroje Nr. 60, kurioje jis ir buvo, mikroklimato parametrai atitinka reikalavimus, pelėsio nėra), o iš dalies nebuvo paneigtas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Kameroje nebuvo atliekami patikrinimai pagal pateikiamus skundus, kas leido konstatuoti, jog tokių skundų ir nebuvo.

13. Teismas, vertindamas tualetų įrengimą, pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą.

14. Teismas taip pat įvertino, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, sukelia papildomus nepatogumus, tačiau atkreipia dėmesį, jog tik 2 dienas iš 31 pareiškėjui teko mažiau nei 4 kv. m kameros ploto.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl parazitų buvimo kamerose. Byloje nėra duomenų, kad būtų pateikti skundai dėl nariuotakojų ar graužikų buvimo ir į tai nebūtų sureaguota.

16. Teismas vadovavosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika ir nurodė, jog nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nenustatytas, tačiau valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to atsirado pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

17. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertino pažeidimų trukmę ir mastą ir nurodė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

18. Teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, padaryti pažeidimai dėl higienos sąlygų kamerose buvo nežymūs, pareiškėjo skundų dėl netinkamų sąlygų nebuvo. Laikotarpis, kurio metu galimai buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl higienos sąlygų kamerose, buvo trumpas.

19. Teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų laikymo kamerose sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti, bylą nagrinėti iš naujo ir priteisti jam iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis EŽTT praktika ir Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, skaičiuodamas vienam asmeniui tekusį kameros plotą. Kalinamų asmenų skaičiaus kitimas kameroje dienos metu neatleidžia Šiaulių TI administracijos nuo pareigos užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, o administracijos atsakymas, kad nėra kaupiama informacija apie kalinamų asmenų skaičių vienu ar kitu laikotarpiu, tik patvirtina, kad tokia informacija negali būti vertinama kaip įrodymas, kad nebuvo pažeistas ploto normos reikalavimas.

22. Pareiškėjas pažymi, kad kamerose Nr. 28, 60, 96 buvo drėgna, kaupėsi kondensatas ir lašėjo ant patalynės. Patalynės išdžiovinti nebuvo galimybių, todėl jam tekdavo miegoti drėgnoje lovoje. Kameroje Nr. 96 buvo labai drėgna, veisėsi blakės, dėl šių parazitų buvo kreiptasi į administraciją, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Dėl blakių įkandimų buvo kreiptasi ir į Šiaulių TI medikus, tačiau teismas šią aplinkybę vertino Šiaulių TI naudai, nurodydamas, kad kamerose yra vykdomas parazitų naikinimas.

23. Pareiškėjas teigia, kad nors Šiaulių TI nurodė, jog įstaigos administracijos veiksmai nebuvo nukreipti prieš jį asmeniškai, tačiau jie tiesiogiai pažeidė jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovo atstovo nuomone, apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir neturtinės žalos. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos, jo niekaip neišskyrė iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl neteisėtų valdžios institucijų (Šiaulių TI) veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 20 d. neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam tekęs kamerų plotas neatitiko teisės aktų nustatytos normos, iš bendro kameros ploto turėjo būti išskaičiuotas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, iš tiesų kamerose buvo laikomi 4–5 asmenys, be to, kamerose buvo drėgna, veisėsi blakės, ką patvirtina pateikta medicininė pažyma.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kameros ploto trūkumu, nurodo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

30. Iš Šiaulių TI atsiliepimo į pareiškėjo skundą (b. l. 14) ir 2017 m. kovo 17 d. pažymos Nr. 60/09-10497 (b. l. 21–22) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 28, 21, 60 ir 96 nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 20 d. (31 parą), iš kurių tik dvi paras, kai kameroje Nr. 21 buvo laikomi 5 asmenys, pareiškėjui teko 3,74 kv. m kameros ploto, o viskas kitas paras jam teko ne mažiau kaip 4,4 kv. m kameros ploto, t. y. daugiau nei teisės aktais nustatyta minimali kameros ploto norma (3,6 kv. m). Atsižvelgusi į tai, kas buvo nurodyta prieš tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti Šiaulių TI ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą pažeista nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, iš bendro kameros ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą. Dėl nurodytų priežasčių atitinkami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

32. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl kamerose buvusios drėgmės, atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI dėl kamerose Nr. 28, 21 ir 96 buvusios drėgmės buvo pažeista, tuo tarpu pareiškėjo teiginiai dėl kameroje Nr. 60 buvusios drėgmės buvo paneigti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 2 d. patikrinimo akte Nr. PA.6.16(16.3.187.6.12) (b. l. 25–27) nustatytomis aplinkybėmis, jog minėtoje kameroje drėgmė bei temperatūra atitiko higienos normų reikalavimus.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl kamerose buvusių parazitų, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu šių aplinkybių vertinimu, todėl, vengdama motyvų kartojimo, dėl jų atskirai nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 8–12) matyti, jog jis dėl (duomenys neskelbtini) į gydytojus kreipėsi dar 2016 m. lapkričio 29 d., t. y. prieš atvykstant į Šiaulių TI. Medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad minėti (duomenys neskelbtini) atsirado dėl parazitų įkandimų, priešingai, pareiškėjas buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę konsultacijos. Juo labiau, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių prašymų ar skundų Šiaulių TI administracijai neteikė. Remdamasi tuo, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija analizuojamus pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

35. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė