2021-12-08 Nr. AB-26614-3-62-3-01216-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-882-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01216-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2019 m. spalio 30 d. jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN, pataisos įstaiga) bendrabučių tipo pastate 3 aukšto kambariuose Nr. 303 (gyveno nuo 4 iki 5 žmonių, plotas buvo 16 kv. m, kurį papildomai mažino ir kambaryje esantys baldai bei kitas inventorius); Nr. 322 (gyveno nuo 11 iki 12 žmonių, plotas buvo didesnis).

3. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti dušu po sporto, kadangi grafikas nebuvo suderintas su sporto grafiku, nes stadionu pareiškėjas galėjo naudotis 3 kartus per savaitę, o dušu tik kartą, dėl to kildavo nepatogumų. Dėl veikiančio mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių pareiškėjui kildavo galvos skausmai, padidėjo kraujospūdis, kartais net bėgdavo kraujas iš nosies. Pareiškėjas nurodė, kad 3 būrio virtuvė neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes visi baldai virtuvėje pagal teisės aktus turėjo būti nerūdijančio metalo, tačiau spintelės buvo medinės, apdaužytos, padengtos riebalų sluoksniu, nebuvo karšto vandens. Boileris buvo sumontuotas tik 2019 metais už nuteistųjų lėšas, todėl pareiškėjas patyrė išlaidų. Virtuvė buvo per maža, ne visi elektrinės viryklės kaitinimo paviršiai veikė, buvo per mažai šaldytuvų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo galimybės tinkamai pasinaudoti internetu, kadangi buvo skiriama tik valanda per savaitę, todėl negalėjo gauti teisinės informacijos bei negalėjo susipažinti su aktualia teismų praktika, bibliotekoje esančiame kompiuteryje programinė įranga nebuvo atnaujinta, internetas strigdavo.

5. Pareiškėjo teigimu, nuo 2018 m. gegužės 1 d. pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus visose gyvenamosiose patalpose turėjo būti sumontuoti dūmų detektoriai, tačiau šių reikalavimų pataisos įstaiga neįvykdė. Be to, nuo 19:00 val. nuteistieji uždaromi savo aukšte, ant langų grotos, avariniai išėjimai užblokuoti, nebuvo iškvietimo mygtukų arba jie neveikė, buvo demontuoti vandens čiaupai, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus, įvykus nelaimei galėjo nukentėti. Pareiškėjas nurodė, kad veikianti katilinė kėlė pavojų jo sveikatai, nes ore nuolat jautėsi degimo kvapas, dėl to buvo sunku kvėpuoti, trūko deguonies, jis nuolat kosėjo. Pareiškėjas kreipėsi į medikus, tačiau jie sakydavo, kad tai nieko baisaus, jokių tyrimų neatliko, vaistų neskyrė.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 3 būrio prausykla neatitiko higienos reikalavimų, lubos, sienos buvo padengtos pelėsiu, nuo jų byrėjo tinkas bei glaistas, o tai keldavo pavojų pareiškėjo sveikatai. Taip pat nebuvo numatyta rūkymo vieta, todėl nuolat kildavo konfliktai, nepagrįstai buvo skiriamos nuobaudos. Pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės, dantų pasta, dantų šepetukas, muilas, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, nesvarbu, ar tuo metu jis buvo mokus ar ne. Tam tikrą laikotarpį nebuvo poilsio kambario, o, kai jis atsirado, buvo labai mažas, nes juo vienu metu galėjo pasinaudoti 5 asmenys, todėl pareiškėjas negalėjo ramiai pailsėti.

7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose, jose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nes buvo laikomi 4 nuteistieji. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis tualetu, drausmės izoliatoriuje.

8. Pareiškėjo teigimu, dėl visų jo nurodytų pažeidimų jam sutriko sveikata bei psichika, jis patyrė dvasinę skriaudą.

9. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN nuteistieji pasinaudoti dušu gali pagal pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką, todėl atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, sudarydamas pareiškėjui galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Administracija negali leisti nuteistiesiems pasinaudoti dušu ne pagal direktoriaus patvirtintą grafiką, kadangi turi būti užtikrinta teisė kiekvienam nuteistajam ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Marijampolės PN yra įrengtas, visada prieinamas sanitarinis ir higienos mazgas su vandens tiekimo sistema, kuria nuteistieji gali naudotis neribotai. Pareiškėjas neteikė prašymų, kad galėtų pasinaudoti dušu daugiau nei kartą.

11. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ reikalavimus, elektromagnetinis laukas darbo vietoje ir gyvenamojoje aplinkoje turi būti 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje. Marijampolės PN šį reikalavimą užtikrina. Nuteistųjų bendrabutis, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, nepatenka į judriojo ryšio blokavimo įrangos veikimo zoną – blokuojama tik drausmės grupės korpusas (pastatas).

12. Atsakovo atstovas nurodė, kad 3 būrio virtuvėje buvo įrengta stacionari keturių vietų elektrinė viryklė su orkaite ir dviejų vietų pernešama elektrinė viryklė, dvi plautuvės, boileris, stalas, dvi spintelės, suolas. Patalpoje stovėjo nuo 9 iki 11 šaldytuvų (įvairiu laikotarpiu skaičius keitėsi). Bendrabučio virtuvėse dviejų aukštų nuteistieji naudojosi vienu elektriniu vandens šildytuvu (boileriu). 2018 m. gruodžio mėnesį papildomai įrengus du boilerius, kiekvienam aukštui teko po vieną boilerį. Virtuvės plotas yra 17,15 kv. m. Virtuve naudojosi visi tik 3 būrio nuteistieji, kurie norėjo ir turėjo iš ko papildomai gamintis maistą. Indų ir inventoriaus buvo pakankamai, todėl pareiškėjas galėjo gamintis maistą. Virtuvės sanitarinė būklė buvo ir yra gera, ja nuteistieji (taip pat ir pareiškėjas) nesiskundė, patalpos buvo remontuojamos pagal poreikį, sugedęs inventorius, baldai remontuojami arba keičiami.

13. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Marijampolės PN bibliotekoje nuteistiesiems (taip pat ir pareiškėjui) yra užtikrinamas nepertraukiamas interneto tiekimas. Atsakovo atstovas neturi duomenų, jog skundžiamu laikotarpiu būtų buvę interneto tiekimo trukdžių. Skundžiamu laikotarpiu buvo vadovaujamasi Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“. Prie minėto įsakymo pridedamas grafikas, kuriame nurodyta, jog tam tikro būrio nuteistieji bibliotekoje lankosi tam skirtomis dienomis ir valandomis. Būtent tomis dienomis ir valandomis nuteistieji (taip pat ir pareiškėjas) galėjo naudotis kompiuteriu su interneto prieiga pataisos įstaigos bibliotekoje. Nuteistieji pataisos namuose kompiuteriu bibliotekoje gali naudotis po 1 val. vieną kartą per savaitę. Tačiau nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose gali naudotis ir turimais asmeniniais kompiuteriais ne ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Pareiškėjas galėjo naudotis kompiuteriu bibliotekoje bei nuosavu kompiuteriu. Taip pat pareiškėjas galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją, pateikdamas prašymą dėl ilgesnio naudojimosi nuosavu kompiuteriu ar ilgesnio naudojimosi bibliotekoje esančiu kompiuteriu.

14. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuteistųjų gyvenamoje zonoje priešgaisrinė sauga yra užtikrinama. Bendrosiose patalpose priešgaisriniai čiaupai nebuvo išmontuoti, jie veikia, nuo sienų buvo nuimtos priešgaisrinės žarnos ir padėtos apsaugos postuose, kadangi žarnos nuolat buvo gadinamos. Apsaugos postuose laikomi ir gesintuvai. Apsauginės grotos ant langų yra įrengtos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktu. Esant gaisro atvejui visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai. Tai įrodo bendrabučio evakuacijos planai. Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukas neveikė. Pataisos įstaigoje katilinė veikia nuo įstaigos gyvavimo pradžios – 2006 m. birželio 15 d. po to, kai Kybartų pataisos namai buvo pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52, todėl katilinė atitinka visus statybos normų ir aplinkosaugos reikalavimus.

15. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2018 metais pataisos įstaigoje esančios prausyklos buvo suremontuotos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl prausykloje esančio pelėsio ar tinko byrėjimo nuo sienų yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti. Vadovaujantis teisės aktais, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN, gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama ir tai yra nuolat kontroliuojama. Visuose nuteistųjų bendrabučio aukštuose (būriuose) visuomet buvo rūkymui skirtos patalpos, kurios 2017 metais buvo atnaujintos, įrengiant mechaninę ištraukiamąją ventiliaciją. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Poilsio (laisvalaikio) kambariai yra įrengti visuose nuteistųjų aukštuose (būriuose). Pareiškėjo teiginys, jog tam tikrą laiko tarpą nebuvo jokio poilsio kambario, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįstas. Kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai yra įrengti atskiroje zonoje su durimis, todėl privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjui buvo užtikrinamas. Pareiškėjo asmens byloje nebuvo rasta skundų ar prašymų pataisos įstaigos administracijai dėl šiame skunde išdėstytų argumentų.

16. Atsakovo atstovo teigimu, skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2014 m. sausio 7 d., o skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2020 m. gegužės 8 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgęs į tai, kad dėl kalinimo sąlygų jausdamas jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, pareiškėjas turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir CK, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl, atsakovui prašant, teismas taikė ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2017 m. gegužės 7 d., atlyginimo atmetė. Teismas nurodė, kad byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 21 d., atlyginimo priteisimo. Iš atsakovo pateiktų duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas paleistas 2019 m. spalio 21 d.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo, teismas nustatė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 303, 322 bei 421 bendrabučių tipo patalpas. 303 kambarys yra 16,56 kv. m ploto ir jame gyveno nuo 3 iki 5 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,31 kv. m iki 5,52 kv. m gyvenamojo ploto. 322 kambarys yra 36,24 kv. m ploto ir jame gyveno nuo 10 iki 12 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,02 kv. m iki 3,62 kv. m gyvenamojo ploto. 421 kambarys yra 36 kv. m ploto, jame gyveno 10 asmenų, todėl vienam asmeniui teko 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas taip pat bausmę atliko 5 (15,84 kv. m ploto, buvo 2 asmenys), 118 (17,23 kv. m ploto, 3–4 asmenys), 119 (14,28 kv. m ploto, buvo 2 asmenys) kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjui teko nuo 4,31 iki 7,92 kv. m ploto.

20. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1, 111.2 punktų nuostatas, atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kamerų plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, teismas sprendė, kad nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 2 d., nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 4 d., nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 18 d. (51 parą) nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į nustatyto dydžio gyvenamąjį plotą patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjui padarytų minėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

21. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas kamerų tipo patalpoje, teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai yra įrengti atskiroje zonoje su durimis, taip pat tai, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiu būdu nebuvo užtikrintas privatumas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginius dėl poilsio kambario nebuvimo paneigia atsakovo atstovas, nurodydamas, jog visuose būriuose buvo įrengti laisvalaikio kambariai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog poilsio kambario nebuvo tam tikrą laiką, tačiau neįvardijo kurį, o poilsio kambarių plotų teisės aktai nereglamentuoja, todėl šiuos argumentus teismas atmetė.

23. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo suteikta galimybė daugiau nei kartą per savaitę pasinaudoti dušu, po sporto negalėjo pasinaudoti pirtimi ar dušu, teismas vertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkto nuostatas, atsakovo paaiškinimus, kad dušu pareiškėjas galėjo naudotis pagal patvirtintą dienotvarkę kartą per savaitę trečiadieniais. Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudaryta galimybė bent kartą per savaitę nusiprausti duše, teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos, o prašymų pasinaudoti dušu daugiau nei vieną kartą pareiškėjas neteikė.

24. Įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 3 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 4 punkto nuostatas, dėl mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių teismas nurodė, kad mobilaus ryšio slopintuvas yra tam tikra apsaugos priemonė, naudojama tam, kad nuteistųjų (suimtųjų) „išeinantys“ ir „įeinantys“ mobilaus ryšio signalai nepasiektų adresato.

Jei šios priemonės skleidžiamos bangos daro (darė) poveikį nuteistųjų sveikatai ir gyvybei, tokiu atveju Marijampolės PN privalėtų apie tai informuoti nuteistuosius (suimtuosius). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie tokį informavimą nieko nenurodė, kas leidžia daryti išvadą, kad Marijampolės PN nebuvo nustatę įrenginio žalingo poveikio. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė duomenis apie Visuomenės sveikatos centro atliktus elektromagnetinių laukų matavimų rezultatus 2015 metais, o vertinamuoju laikotarpiu duomenų nepateikta.

Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių sukeltų pasekmių būtų kreipęsis į administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl mobiliojo ryšio slopinimo įrenginio jam skaudėjo galvą, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų ir padarytų pažeidimų (dėl kurių galbūt patyrė sveikatos sutrikimus) jis kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą.

Šiuo aspektu teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad mobiliojo ryšio slopinimo įranga neskleidžia tokių stiprių dažnių, dėl kurių galėtų kilti pavojus žmogaus sveikatai, kad nuteistųjų bendrabutis, kuriame pareiškėjas gyveno, nepatenka į judriojo ryšio blokavimo įrangos veikimo zoną. Teismas taip pat pažymėjo, kad, jei pareiškėjas ir patyrė galvos skausmą, jam pakilo kraujospūdis, tai nereiškia, kad šie pareiškėjo galbūt patirti sveikatos sutrikimai buvo nulemti tik mobilaus ryšio blokavimo įrenginių.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo blogą sveikatą, kad jo sveikatos sutrikimai būtų kilę dėl mobiliojo ryšio blokavimo įrenginių skleidžiamos energijos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti jam kilę sveikatos sutrikimai niekuo neišsiskiria nuo laisvėje gyvenančių žmonių patiriamų sveikatos sutrikimų. Įvertinęs minėtų duomenų visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios, nesudarančios pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

25. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pataisos įstaigoje įrengtoje virtuvėje trūko inventoriaus, ji buvo per maža, nebuvo karšto vandens, teismas vertino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2 punktą, kuriame nurodyta, jog bendrabučio virtuvėlėje turi būti elektrinė viryklė (1 vnt. esant techninėms galimybėms), buitinis šaldytuvas (pagal poreikį), indai (tinkami sąlyčiui su maistu ir terminiam apdorojimui), maisto gaminimo įrankiai (pagal poreikį). Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja kokio ploto turi būti įrengiama virtuvėlė bei nenumato, iš kokios medžiagos turi būti įrengiami įrenginiai virtuvėlėje, HN 134:2015 18 punktas nenumato, jog virtuvėlėje turi būti karštas vanduo, be to, atsakovo atstovas nurodė, kad bendrabučio virtuvėse dviejų aukštų nuteistieji naudojosi vienu elektriniu vandens šildytuvu (boileriu), o 2018 m. gruodžio mėnesį papildomai įrengus du boilerius, kiekvienam aukštui teko po vieną boilerį, 3 būrio virtuvėje buvo įrengta stacionari keturių vietų elektrinė viryklė su orkaite ir dviejų vietų pernešama elektrinė viryklė, dvi plautuvės, boileris, stalas, dvi spintelės, suolas, patalpoje buvo nuo 9 iki 11 šaldytuvų (įvairiu laikotarpiu skaičius keitėsi), indų ir inventoriaus buvo pakankamai. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai neteikė skundų dėl inventoriaus trūkumo, pareiškėjo argumentus teismas atmetė. Teismas taip pat akcentavo, kad, vadovaujantis BVK normomis, nuteistieji yra aprūpinami maistu nemokamai.

26. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė gauti teisinę informaciją iš interneto tinklalapių ilgiau nei 1 val. per savaitę, internetas veikė su trikdžiais, bibliotekoje kompiuterinė technika buvo sena, teismas nurodė, kad BVK 6 skyriuje reglamentuotos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos, tačiau jame nėra numatyta teisė naudotis interneto svetainėmis. Tačiau Kybartų PN direktorius 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1/10-370 patvirtino Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiką. Pagal patvirtinto grafiko laiką lankantis bibliotekoje nuteistieji galėjo naudotis ir internetu. Teismas sprendė, kad atsakovas yra numatęs galimybę nuteistiesiems naudotis ribotu kiekiu interneto svetainių grafike nustatyta tvarka, todėl vien tai, kad apsilankymo bibliotekoje ir skaitykloje momentu pareiškėjui dėl nepakankamo kompiuterių kiekio nepavyksta pasinaudoti interneto prieiga tiek, kiek jis nori, negali būti laikoma atsakovo neteisėtais veiksmais, pažeidžiančiais pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad, nespėjus surasti aktualios teisinės informacijos ar praktikos ar netinkamai veikiant internetiniu ryšiui, pareiškėjas galėjo kreiptis į administraciją, tačiau tokių prašymų pareiškėjas neteikė, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo teisė naudotis internetu buvo nepagrįstai ribojama.

27. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas pagal teisinį reglamentavimą turi teisę turėti ir asmeninį kompiuterį ir juo naudotis iki 3 val. per parą, o pataisos įstaigos administracijai yra suteikta diskrecijos teisė nustatyti ir ilgesnį nei 3 val. per parą naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką, jei lengvosios ar paprastosios grupės laikymo sąlygų nuteistasis to prašo ir jis realiai atitinka kurį nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 34 punkte nurodytą kriterijų. Tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs pats įgyvendinti savo teises ir teikęs administracijai prašymus dėl galimybės naudotis asmeniniu kompiuteriu suteikimo 3 ar daugiau valandų, kad būtų prašęs leisti įsirašyti informaciją į išorinę duomenų laikmeną ar pratęsti naudojimosi internetu laiką pagal minėto aprašo 6.1 punkto nuostatas. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

28. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas tvirtino, jog pareigūnų iškvietimo sistema neveikė, nebuvo įrengti dūmų jutikliai, užstatyti avariniai išėjimai, išmontuoti vandens čiaupai, netinkamai veikė katilinė, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjui būtų kilę tam tikrų problemų dėl to, bei nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl galimų pažeidimų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

29. Dėl pareiškėjo teiginių, kad prausyklos patalpų sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu, nuo lubų nuolat krito tinkas, teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad prausyklos patalpos 2018 meatis buvo suremontuotos, taip pat teismui pateiktą sąmatą. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie prausyklos būklę iki 2018 metų bei nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl pelėsio, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių atvejų, kai dėl prausyklos būklės buvo galbūt sukeltas pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad jis atsakovo atstovui reiškė pretenzijas dėl prastos prausyklos būklės nulemtų jo teisių ar interesų pažeidimų. Teismas sprendė, kad vien tik pareiškėjo nurodyti abstraktaus pobūdžio teiginiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjui teisės bausmę atlikti sveikatai saugiose patalpose, todėl šiuose pareiškėjo argumentus teismas atmetė.

30. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pataisos įstaigoje nebuvo vietos rūkyti, teismas aptarė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose rūkyti yra griežtai draudžiama ir tai yra nuolat kontroliuojama, be to, visuose būriuose yra rūkymui skirtos patalpos, kurios 2017 metais buvo atnaujintos, įrengiant mechaninę ištraukiamąją ventiliaciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde taip pat neneigia, jog tokios patalpos yra, tačiau teigia, jog jos užimtos kitais daiktais. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą ir informavęs apie tai, jog rūkymo patalpos yra užimtos kitu inventoriumi ir jomis negali pasinaudoti. Teismas darė išvadą, kad negali būti nustatyta atsakovo neteisėto veikimo ar neveikimo šiuo aspektu, kadangi pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus.

31. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo išduotos higienos priemonės, t. y. dantų pasta, dantų šepetukas, muilas, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, teismas nurodė, kad pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139, patvirtinta Materialinio buitinio aprūpinimo tvarka) higienos priemonės išduodamos nemokiems nuteistiesiems jų rašytiniu prašymu. Teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad pareiškėjas neteikė prašymų dėl higienos priemonių išdavimo, taip pat bylos duomenis (pinigų apskaitos žiniaraštį), kurie patvirtina, kad pareiškėjas buvo mokus. Teismas sprendė, kad, nesant pareiškėjo prašymo išduoti higienos priemones, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

32. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 51 parą (bendrabučių tipo patalpose trūko 0,08 kv. m ploto) neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Teismas atsižvelgė į tai, jog nepateikta jokių įrodymų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie šio pažeidimo nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 33. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam (pareiškėjui) būtų priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

34. Dėl senaties termino pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, o prancūzų kalbos jis nemoka. Todėl pareiškėjas ilgą laiką negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, laisvės atėmimo vietos pareigūnai pareiškėjui grasino skirti nuobaudas, jeigu jis skųsis teismui dėl nežmoniškų sąlygų. Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir jį skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 7 d.

35. Dėl minimalaus gyvenamojo ploto pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė, jog iki teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtikrinimo trūko 0,08 kv. m, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iki Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo trūko 0,02 kv. m. Todėl teismas šališkai įvertino šį pažeidimą. Be to, teismas šališkai nusprendė šio pažeidimo nevertinti pinigais, teikdamas privilegijas atsakovui. Pareiškėjas pažymi, kad kitam nuteistajam (I. O.) už tą patį pažeidimą buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

36. Dėl naudojimosi dušu pareiškėjas nurodo, kad dušo grafikas nėra suderintas su salės ar stadiono grafiku, todėl po sporto užsiėmimų jis negalėjo tinkamai išsimaudyti, o tai yra šiurkštus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

37. Dėl mobiliojo ryšio slopinimo įrenginių pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė į bylą reikalingų dokumentų, nurodytų jo skunde, t. y. mobiliojo ryšio slopinimo įrenginių eksploatacijos taisyklių bei šių įrenginių sertifikatų. Atsakovas į bylą pateikė tik duomenis apie 2015 metais darytus patikrinimus medicinos priežiūros įstaigos vietovėje, kur dirbo laisvėje esantis personalas. Atsakovas nepateikė jokių patikrinimo aktų nuo 2016 metų iki 2020 metų Atsakovas nepaneigė, kad mobiliojo ryšio slopinimo įrenginiai buvo tinkamai prižiūrimi. Tai parodo, kad teismas šališkai įvertino įrodymų visumą.

38. Dėl virtuvės baldų ir kitos įrangos aprūpinimo pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad virtuvės yra priskiriamos prie maisto gaminimo ir laikymo patalpų, todėl turi būti vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymais ir rekomendacijomis, o ne teisingumo ministro įsakymais apie aprūpinimą inventoriumi, kurie niekaip nesusiję su sveikatos apsaugos reikalavimais. Pareiškėjas pažymi, kad virtuve naudojasi iki 80 žmonių, todėl tai galima pavadinti cechu, kuriame turi būti aprūpinta karštu vandeniu, turi būti laikomasi higienos reikalavimų, švaros, tačiau tai nebuvo tinkamai įvykdyta.

39. Dėl galimybės pasinaudoti ribota interneto prieiga pareiškėjas nurodo, kad per savaitę vienam būriui skirta 1 val. apsilankyti bibliotekoje ir pasinaudoti interneto prieiga, todėl visiems 80 žmonių norint tuo pačiu metu šia galimybe pasinaudoti, per tokį trumpą laiką kompiuteriu neįmanoma atlikti jokių veiksmų. Be to, kompiuteris yra vienas, jame programinė įranga neatnaujinta, internetas stringa. Pareiškėjas pažymi, kad jis neturi galimybės pasinaudoti nuosavu kompiuteriu dėl savo turtinės padėties, todėl teismo vertinimas šiuo aspektu yra diskriminuojantis.

40. Dėl priešgaisrinės ir gelbėjimo saugos reikalavimų neužtikrinimo pareiškėjas nurodo, kad dūmų signalizaciją privaloma įrengti nuo 2018 m. gegužės 1 d. visose gyvenamose patalpose, gesintuvas turi būti kiekviename aukšte, vandens čiaupai turi būti ne pas budinčius, o sumontuoti tinkamoje vietoje pagal paskirtį, taip pat turi būti iškabinti evakuacijos planai, tačiau pareiškėjas buvo laikomas 3 aukšte nesilaikant minėtų reikalavimų. Neturėdamas jokių įrodymų ir, atsakovui nepaneigus pareiškėjo argumentų, teismas negalėjo spręsti, kad pareiškėjui buvo užtikrinta saugi aplinka.

41. Dėl veikiančios katilinės pareiškėjas nurodo, kad atsakovas iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nepateikė patikrinimo aktų dėl tinkamai eksploatuojamos katilinės, nors patikrinimai turi būti atliekami kasmet, taip pat nepateikė patikrinimo aktų, kad eksploatuojamos katilinės užteršiamas oras nėra viršijęs leistinų normų. Tai parodo, kad atsakovas negalėjo paneigti pareiškėjo tiksliai apibūdintus pažeidimus, todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta saugi ir švari aplinka.

42. Dėl higienos normų neužtikrinimo prausykloje pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių patikrinimo aktų nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 30 d., pateikė tik 2018 metų sąmatą dėl prausyklos remonto, kuri tik įrodo, kad iki tol prausykla nebuvo remontuota. Pareiškėjas pažymi, kad prausykloje nuo drėgmės byrėjo tinkas, buvo matomas pelėsis. Nuo krentančio tinko pareiškėjui išberdavo odą, tai sukeldavo skausmus. Prausyklos remontas buvo atliktas nekokybiškai, todėl po kelių mėnesių prausyklos būklė buvo tokia pati kaip iki remonto. Pareiškėjas pažymi, kad per nuteistųjų ir administracijos susirinkimus ne kartą buvo išreikštas nepasitenkinimas ir administracija apie tai žinojo, tačiau nesiėmė veiksmų užtikrinti saugią ir švarią aplinką.

43. Dėl numatytos vietos rūkyti pareiškėjas nurodo, kad rūkymui skirta patalpa egzistavo tik formaliai, ji buvo naudojama ne pagal paskirtį, joje buvo laikomi švaros ir higienos reikmenys, todėl nuteistieji rūkė koridoriuje ir taip buvo pažeista pareiškėjo teisė nekvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad nuteistieji buvo pasirašytinai supažindinti su Tabako ir tabako gaminių naudojimo kontrolės įstatymu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo konstatuoti pažeidimą ir priteisti neturtinę žalą, ją įvertinant pinigais, nes pareiškėjo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala.

44. Dėl higienos priemonių neaprūpinimo pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę gauti higienos priemones, pateikus prašymą. Todėl, tinkamai jo neinformavus, pareiškėjas prašo konstatuoti, kad buvo pažeista jo teisė gauti asmens higienos priemones.

45. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46. Atsakovo atstovas iš esmės palaiko argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą dėl naudojimosi dušu, ryšio slopinimo įrenginių, virtuvės patalpų, interneto prieigos, priešgaisrinės sistemos įrengimo ir pareigūnų iškvietimo sistemos, katilinės, prausyklos, rūkymo patalpų, higienos reikmenų išdavimo.

47. Dėl ploto atsakovo atstovas papildomai nurodo, kad, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučių tipo patalpose nuo 2017 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 6 d. ir nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. liepos 16 d., vienam nuteistajam tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas buvo nuo 3,02 kv. m iki 5,52 kv. m. Nors minėtais laikotarpiais minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučių tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjas, atlikdamas bausmę bendrabučių tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad Marijampolės PN jokiais savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir jokios žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.

49. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2017 m. gegužės 7 d. (įskaitytinai), atmetė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 21 d., nustatė, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 51 parą neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (bendrabučių tipo patalpose trūko 0,08 kv. m ploto), todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, palaikė atsakovo poziciją, nepagrįstai taikė ieškinio senatį, netinkamai įvertino aplinkybes dėl minimalaus gyvenamojo ploto, naudojimosi dušu, mobiliojo ryšio slopinimo įrenginių, virtuvės įrengimo, ribotos interneto prieigos, priešgaisrinės ir gelbėjimo saugos reikalavimų neužtikrinimo, katilinės taršos, higienos normų neatitinkančios prausyklos, rūkymo vietos, higienos priemonių neaprūpinimo.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo papildomus įrodymus (patikrinimo aktus iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos) apie katilinės taršą, prausyklos būklę).

52. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

53. Iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties nustatyta, jog atsakovas buvo įpareigotas pateikti visus įrodymus, susijusius su skundo dalyku, ir atsakovas, vykdydamas šią nutartį, pateikė pirmosios instancijos teismui turimus dokumentus, susijusius su skundu. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima būtų nustatyti, kad atsakovas nepateikė visų turimų dokumentų ir turėtų būti įpareigotas pateikti apeliaciniame skunde nurodytus papildomus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą apeliacinio proceso stadijoje iš atsakovo atstovo išreikalauti papildomus duomenis.

54. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

55. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui tik iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog šis teismas byloje buvo šališkas.

56. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, atkreipia dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. EŽTT yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, laikui bėgant įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

57. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog šiuo atveju gali ir turi būti taikomos būtent nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Konvencijos 3 straipsnis ieškinio senaties terminų nenumato ir šiuo atveju ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikomas.

58. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015; kt.).

59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015; kt.).

60. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

61. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

62. Įvertinus šioje byloje pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN nuo 2014 metų, tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2020 m. gegužės 8 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 3), t. y. žymiai praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

63. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

64. Kaip jau minėta, CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

67. Pareiškėjas byloje nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo apie atsakovo atstovo daromus pažeidimus, yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs. Be to, jie prieštarauja pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms apie patirtą neturtinę žalą, nes pareiškėjas skunde būtent ir nurodė, jog jau nuo 2014 metų dėl ploto trūkumo, higienos sąlygų neužtikrinimo ir kt. jis patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų pasekmių sveikatai. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas jau nuo 2014 metų suvokė, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos, ir galėjo imtis priemonių jas ginti.

68. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jis negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl to, jog Konvencijos 3 straipsnio taikymą aiškinantys EŽTT nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, o prancūzų kalbos pareiškėjas nemoka, todėl jis ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys laikymo sąlygas Marijampolės PN ir nustatantys sulaikytų asmenų teises bei pareigas, yra lietuvių kalba ir viešai prieinami. Todėl tai, kad, pasak pareiškėjo, EŽTT nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, negalėjo objektyviai sukliudyti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl kalinimo sąlygų neatitikimo nacionalinės teisės aktų reikalavimams. Be to, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, skundo teismui padavimo laiko nesiejo su jokiu konkrečiu EŽTT sprendimu, su kuriuo, išverstu į lietuvių kalbą, jis susipažino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog Marijampolės PN pareigūnai pareiškėjui būtų grasinę susidorojimu tuo atveju, jei pareiškėjas kreipsis į teismą. Taip pat pats pareiškėjas konkrečiau nedetalizuoja aplinkybių apie jam reikštus grasinimus dėl kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis delsė kreiptis į teismą, nes bijojo, jog su juo bus susidorota, yra nepagrįsta.

69. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016; kt.).

70. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už patirtą žalą iki 2019 m. spalio 30 d., tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas buvo paleistas 2019 m. spalio 21 d. (b. l. 55). Taigi nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo reikštomis pretenzijomis dėl kalinimo sąlygų nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 21 d.

71. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.) nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir vadovaudamasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuriame nustatyta, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiais nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 2 d., nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 4 d., nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 18 d., iš viso 51 parą, buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, t. y. pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto bendrabučių tipo patalpose.

73. Kiek tai susiję su naudojimusi dušu, teisėjų kolegija pažymi, kad HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė bent kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, nėra ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr., pvz., 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1821-438/2020; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-439-492/2021), t. y. aplinkybė, kad kalinamam asmeniui po sporto nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti dušu, savaime nereiškia asmens teisių pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų trukdžių nusiprausti po sporto kameroje ar kitoje gyvenamojoje patalpoje bei nustatyta tvarka vėliau pasinaudoti ir dušu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl galimybės naudotis dušu tik kartą per savaitę atmestini.

74. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl mobiliojo ryšio blokavimo įrangos. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėta įranga pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo naudojama netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl veikiančio mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių kildavo galvos skausmai, padidėjo kraujospūdis, kartais net bėgdavo kraujas iš nosies, tačiau byloje pateiktoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai Kybartų sektorius 2020 m. liepos 22 d. pažymoje „Dėl nuteistojo R. M. sveikatos būklės“ (b. l. 45) nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 25 d.–2019 m. spalio 30 d. dėl galvos skausmų, padidėjusio kraujospūdžio, kraujo iš nosies bėgimo, deguonies trūkumo nesiskundė. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl mobiliojo ryšio blokavimo įrengimo ir jo neigiamos įtakos pareiškėjui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepateikė į bylą reikalingų dokumentų, nurodytų pareiškėjo skunde, t. y. mobiliojo ryšio slopinimo įrenginių eksploatacijos taisyklių bei šių įrenginių sertifikatų, patikrinimo aktų nuo 2016 metų iki 2020 metų Tačiau pareiškėjas nenurodo, kaip šie duomenys galėtų daryti įtaką kitokiam aplinkybių vertinimui, nei jį atliko pirmosios instancijos teismas.

75. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo argumentais dėl netinkamai įrengtos prausyklos. Bylos duomenys (2018 m. lokalinė sąmata (b. l. 42)) patvirtina, kad pataisos įstaigos prausyklų būklė 2018 metais buvo pagerinta – jos buvo suremontuotos. Pareiškėjo argumentai dėl prausyklos netinkamo remonto yra niekuo nepagrįsti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų prausykloje tiek iki 2018 metų, tiek po 2018 metų būtų skundęsis pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, kurios atlikusios patikrinimą pataisos įstaigoje, būtų galėjusios patvirtinti tokius pareiškėjo teiginius.

76. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias 3 būriui (kuriame pareiškėjas gyveno) skirtos virtuvės įrengimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, kuriuo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad šis teisės aktas nesusijęs su sveikatos apsaugos reikalavimais, kuriais vadovaujantis turi būti aprūpintos maisto gamybos patalpos, nedetalizavo, kokių teisės aktų pirmosios instancijos teismas vis dėl to neįvertino ar netinkamai vertino. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių atvejų, kad dėl kokių nors virtuvės įrenginių trūkumo jam nepavyko pasigaminti maisto ar kitaip pasinaudoti virtuve pagal paskirtį. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių neneigia, bendrabučio virtuvėse dviejų aukštų nuteistieji naudojosi vienu elektriniu vandens šildytuvu (boileriu), 2018 m. gruodžio mėnesį papildomai įrengus du boilerius, kiekvienam aukštui teko po vieną boilerį. Taigi karšto vandens tiekimas virtuvėje buvo užtikrintas.

77. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su interneto prieiga. Pažymėtina, kad pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti argumentai yra itin bendro pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kai jis siekė pasinaudoti internetu, bet jam tokia galimybė nebuvo suteikta. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovas, pareiškėjas galėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją pateikdamas prašymą dėl galimybės ilgiau pasinaudoti kompiuteriu (internetu), tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų teikęs. Pareiškėjo argumentai apie interneto trikdžiai pataisos įstaigoje taip pat yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, dėl to negali būti vertinami kaip pagrįsti.

78. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, kad pataisos įstaigoje pareiškėjo kalinimo laikotarpiu būtų buvę nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, dėl kurių galėjo kilti reali rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas nenurodė konkrečių įvykių, kada jo sveikatai ar gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė dėl to, kad pataisos įstaiga būtų netinkamai vykdžiusi priešgaisrinės saugos reikalavimus. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu taip pat vertintini kaip abstraktūs, nesudarantys pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad pataisos įstaigoje įrengta katilinė kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai, yra deklaratyvūs, grindžiami subjektyviu vertinimu, neturinčiu jokio faktinio pagrindimo. Byloje nenustatyta (tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas), kad jis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kompetentingas institucijas su skundais dėl katilinės skleidžiamos taršos. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sirgęs ar sirgtų ligomis dėl tariamos katilinės neigiamos įtakos jo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas pagrįstai vertino, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos.

80. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, kad nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama ir kad yra nuolat kontroliuojama, kaip laikomasi šio draudimo, o rūkymui įrengtos specialios patalpos su mechanine ištraukiamąja ventiliacija. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl to, kad jis yra laikomas patalpose, kuriose yra rūkoma. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su nuteistųjų rūkymu patalpose, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinti kaip nepagrįsti.

81. Pažymėtina, kad toks aplinkybių dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN (dėl mobiliojo ryšio blokavimo įrangos, prausyklos, interneto prieigos, priešgaisrinės saugos reikalavimų, rūkymo patalpos, katilinės) vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-772-624/2021 pateiktą vertinimą iš esmės analogiškoje byloje.

82. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su higienos priemonių neaprūpinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punktą, pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant šio aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Pagal šio aprašo 5 punktą, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai neteikė prašymų dėl higienos priemonių išdavimo, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę gauti higienos priemones, pateikus prašymą, tačiau šiais argumentais pareiškėjas skundo negrindė, juos nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šie argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais.

83. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam turi būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

84. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

85. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

86. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą ir kt.).

87. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (51 parą pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (bendrabučių tipo patalpose trūko 0,08 kv. m ploto)), į tai, kad nėra nustatyta kitų pažeidimų, jog dėl nustatyto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai ar kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, į teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-508-556/2021; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-415-756/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-892-492/2021), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, pareiškėjui priteistinas 180 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

88. Nors pareiškėjas skunde prašė priteisti 30 000 Eur, o apeliaciniame skunde – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

89. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl kalinimo sąlygų, tačiau parinko netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 180 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičus

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė