2021-04-28 Nr. AB-9010-3-62-3-01280-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1000-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01280-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jis bausmę atliko Kybartų pataisos namuose (po reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai Kybartų sektorius) (toliau – ir Kybartų PN) laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. kovo 7 d. Laisvės atėmimo bausmę atliko įvairiuose būriuose bei kamerose.

1.2. Kybartų PN kamerose nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinas apšvietimas. Langai kamerose buvo dengti neteisėtai įrengtomis perteklinėmis grotomis, per kurias nepateko dienos šviesa. Be to, kamerose nuo lubų nuolat krito atsilupęs tinkas, kartais valgant tiesiai pakliūdavo į lėkštę, todėl maistą tekdavo išmesti. Neteisėtai įrengtomis perteklinėmis grotomis atėmus galimybę vėdinti kameras per langus ir neišduodant privalomų elektrinių ventiliatorių, vasaros metu kamerose buvo nepakenčiamai karšta ir drėgna. Iš lauko pusės prie lango buvo pritvirtinta dėžė-grotos, kurioje kaupėsi nešvarumai ir šiukšlės, dėl to buvo juntama baisi smarvė. Langams esant viengubiems, pakankamai neapšildant patalpų ir neišduodant elektrinių šildytuvų, žiemos metu kamerose buvo nepakenčiamai šalta.

1.3. Kybartų PN nuo 2015 m. buvo įrengta ryšio blokavimo sistema, trukdanti „GSM“, radijo, „3G“ ir „4G“ bangas drausmės grupės nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose bei visame lokaliniame sektoriuje. Daugiau nei kilometro spinduliu veikianti ryšio blokavimo įranga buvo įdiegta Medicinos korpuso pirmame aukšte, kur yra kamerų tipo patalpos. Blokatorius grubiai pažeidė higienos normas. Blokatorius buvo įrengtas vieno metro atstumu už lango kameros, kurioje pareiškėjas gyveno ir esant (gyvenant) po tokia nuolatine elektromagnetine spinduliuote, neabejotinai buvo daroma didelė žala sveikatai, t. y. pareiškėjas jautė mieguistumą, galvos skausmus. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas kiekvieną dieną kreiptis į pataisos namų gydytoją dėl nepakeliamų galvos skausmų.

1.4. Pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai). Ne kartą pareiškėjas žodžiu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau buvo atsakoma, kad higienos priemonės jam nepriklauso. Suimtiesiems tokios higienos priemonės priklausė, o pareiškėjui, kaip nuteistajam, nepriklausė, todėl jautėsi diskriminuojamas.

1.5. Atliekant bausmę Kybartų PN, visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra buvo netinkama: prausyklose, dušinėse ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, dušo maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai). Buvo nešvarios sienos ir lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės. Sanitarinių mazgų patalpose neužtikrinta švara, tualetų kabinose primėtyta nuorūkų, prausyklos grindys buvo šlapios ir slidžios (vandens nutekėjimo vietose trūko grindų nuolydžio).

Nebuvo užtikrinamas asmens privatumas naudojantis tualetu, nes tualetų kabinose nebuvo galimybės užsirakinti. 6 būryje buvo įrengtos dvi dušų patalpos. Vienoje patalpoje nebuvo prieškambario ir ventiliacijos, ant lubų esantis tinkas buvo atsilupęs. Nuo vandens garų susikaupę lašai su tinku ir kalkėmis krito tiesiai ant galvos. Tik išsimaudžius ir kūną nusisausinus rankšluosčiu, vėl pareiškėjas būdavo šlapias. Kitoje dušo patalpoje dušai nebuvo atskirti pertvaromis, o sąlygos tokios pačios kaip ir minėtoje dušo patalpoje.

Be to, į dušą vienu metu vesdavo po 20 žmonių, per pusvalandį tekdavo spėti visiems nusiprausti, pasikeisti patalynę ir grįžti į kameras. Per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma viską suspėti padaryti, nes teko laukti eilėse. Dalis dušo įrangos neveikė, dušai buvo įrengti labai arti vienas kito, tarp jų nebuvo pertvarų, todėl prausiantis nuteistieji negalėjo išvengti aptaškymo vienas kito nešvariu vandeniu. Dušo patalpose nebuvo pakankamai sieninių pakabų, todėl teko drabužius, rankšluosčius dėti ant šlapių grindų.

Duše buvo vienintelis veidrodis, nebuvo dušo kilimėlių. Dušo patalpose buvo žema oro temperatūra. Į dušo patalpas teko eiti per lauką. Šaltuoju metų laiku pareiškėjas ne kartą taip buvo persišaldęs. Dar 2015 m. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyrius atliko oro temperatūros matavimus, taip pat analogiškus matavimus atliko Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno skyrius. Dušo persirengimo kambaryje buvo nustatyta 14–16 laipsnių šilumos oro temperatūra.

Tualetų patalpos taip pat neturėjo jokių sienelių ar pertvarų, o tai itin žemino pareiškėjo orumą. Taip pat trūko džiovyklų drabužiams ir avalynei, dėl to nebuvo kur išsidžiovinti rūbų bei avalynės, rankšluosčių. Tad rūbus tekdavo džiovinti patalpose, kuriose miegama, dėl to būdavo nuolatinė drėgmė.

1.6. Kamerų tipo patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d.) 6, 28, 17, 54, 60 punktų reikalavimų. Nebuvo ventiliacijos, gyvenamosiose patalpose visada buvo drėgna ir dėl tokio drėgnumo ant sienų ir lubų atsirado pelėsis, nuo lubų ir sienų krito tinkas. Dėl netinkamos ventiliacijos nuolat trūkdavo oro, todėl pareiškėjui taip pat dažnai skaudėjo galvą. Nesant patalpų ventiliacijos kamerose tvyrojo drėgmė ir tualeto smarvė. Kameros nebuvo dezinfekuojamos. Spintelių stalčiuose veisėsi tarakonai, todėl juose laikyti jokių asmeninių daiktų ar maisto nebuvo galima.

1.7. Pagalvės užvalkalo ir paklodės keitimas tik vieną kartą per savaitę higienos prasme buvo nepriimtinas. Jokie čiužinio užvalkalai, kaip ir antras pagalvės užvalkalas bei antra paklodė, pareiškėjui išduodami nebuvo. Visas minkštasis lovos inventorius jau po pirmo naudojimo tapo nehigienišku – įsigerdavo kūno riebalais ir prakaitu, susitepdavo nuo lubų krentančiu tinku ir nuo grindų kylančiomis cemento dulkėmis. Vatos pagrindu pagamintas minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) negalėjo būti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių Kybartų PN neturėjo. Taigi minkštasis lovos inventorius geriausiu atveju buvo tik dezinfekuojamas, tačiau nebuvo išvalomas (išskalbiamas). Dezinfekavimas nepašalindavo į minkštąjį lovos inventorių įsigėrusio prakaito, kūno riebalų, dulkių ir nemalonaus kvapo, todėl išduodamas minkštasis lovos inventorius visuomet buvo pasibaisėtinos būklės – purvinas, dvokiantis, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagą kūno riebalų ir prakaito.

1.8. Kybartų PN kameros buvo perpildytos. Visose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, trūko gyvenamojo ploto. Daug kamerų ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, dėl to vienam nuteistajam tekdavo mažiau nei 3 kv. m gyvenamo ploto. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktinės situacijos. Dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiškėjas neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas.

1.9. Teisė į pasivaikščiojimą yra esminė suimtojo teisė. 6 būrio pasivaikščiojimo kiemelio sienos buvo skardinės. Vasaros metu skarda įkaisdavo ir tapdavo nepakeliamai tvanku ir karšta, trūko oro. Be to, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl, staiga pablogėjus sveikatos būklei, pagalbos sulaukti galimybės nebuvo. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo mažas, tad išvedus į jį tris, keturis žmones iš esmės laisvai judėti galėjo tik du žmonės, kiti turėjo stovėti. 1 val. pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimui bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui.

1.10. Kybartų PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas. Kybartų PN virtuvėje pamainomis dirbo tik dvi virėjos ir keli pagalbiniai darbininkai iš nuteistųjų tarpo, kurie neturėjo reikiamų leidimų dirbti su maistu (reikalingo sveikatos pažymėjimo), neturėjo įgūdžių maisto ruošimui. Visi Kybartų PN virtuvėje dirbantys nuteistieji neturėjo jokių pažymėjimų ir nebuvo baigę mokymų. Dėl nekvalifikuoto darbo maistas, kurį pareiškėjas valgė, buvo nekokybiškas ir nehigieniškas. Be to, maistas buvo patiekiamas nepakankamos temperatūros.

1.11. Pareiškėjas raštu buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl reabilitacijos (pareiškėjas turėjo su (duomenys neskelbtini) susijusių problemų), tačiau niekas nereagavo ir nebandė pakeisti esamos padėties, raštiškų atsakymų negavo, reabilitacija suteikta taip pat nebuvo. Vietoj reabilitacijos pareiškėjas buvo įkalintas drausmės grupės kamerų tipo patalpoje.

1.12. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

2. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovo atstovas nurodė, kad, nesant įrodymų, jog pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų ar sutriko sveikata, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog pareiškėjui būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Marijampolės PN taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už kalinimą laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. birželio 4 d. taikyti ieškinio senatį.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN Kybartų sektoriuje (anksčiau – Kybartų PN) laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. kovo 7 d., atlyginimo. Visgi teismas, šioje byloje pritaikęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, vertino tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas Kybartų PN laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 14 d., nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.2 punkte nustatytą 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimą, laikotarpiu 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 24 d. buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.1 punkte nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą. Laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 14 d., nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 24 d. gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl tinkamai neveikiančios ventiliacijos dušo patalpose. Todėl teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus dušuose tinkamai neveikė ventiliacija. Atsakovo atstovas į bylą taip pat nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, ar buvo užtikrintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 punkto reikalavimas dušuose, persirengimo kambariuose. Tad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad dušuose buvo šalta. Todėl teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus dušuose, persirengimo kambariuose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dušuose nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes tarp dušų nebuvo jokių pertvarų. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nereikalauja dušuose įrengti sieneles ar bet kokį kitą atskyrimą tarp įrenginių. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus dušo patalpose tarp dušų nėra įrengta pertvarų. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

9. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų, ar nuteistiesiems Marijampolės PN Kybartų sektoriuje yra galimybė džiovintis rūbus, avalynę, ar Marijampolės PN Kybartų sektoriuje yra pakankamas kiekis džiovyklų. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Kybartų PN trūko džiovyklų rūbams, avalynei džiovinti.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas byloje nepateikė duomenų, ar nuteistiesiems Marijampolės PN Kybartų sektoriaus dušuose buvo pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių. Teismas, atsižvelgęs į šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Kybartų PN dušuose tekdavo stovėti eilėse.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)

136 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.) numatyta kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 21 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės dalyvauti reabilitacijos programoje, tačiau ar ši teisė pareiškėjui buvo suteikta, nenustatyta, nes atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti reabilitacijos programoje. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

12. Teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta 35 dienas, be to, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, sanitariniai įrenginiai; visą ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2019 m. kovo 7 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjas dušu naudojosi 1 kartą per savaitę; pareiškėjas naudojosi dušais, kurie neatitiko HN 134:2015 reikalavimų; dušuose trūko sanitarinių įrenginių; Kybartų PN trūko džiovyklų rūbams ir avalynei džiovinti; pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti reabilitacijos programą) teismas sprendė, kad šiuo atveju 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylą pateikė pažymą dėl 229,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Visgi teismas pabrėžė, kad šiuo atveju ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Atsižvelgus į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistas.

III. 14. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 24 d. vienam nuteistajam tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas buvo 3 kv. m. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjui bausmę atliekant kamerų tipo patalpose vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nuo 3,21 iki 12,85 kv. m. Nors minėtais laikotarpiais minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio ir kamerų tipo patalpose buvo mažesnis, nei numatyta Taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti Konvencijos 3 straipsnio prasme, t. y. pažeidimas negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Tad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

14.2. Teisės aktuose nenustatyta, kad dušo patalpose turi būti pertvaros. Nuteistieji, atliekantys bausmę bendrabučio tipo patalpose, naudojasi dušo patalpomis, kuriuose yra įrengta vienuolika dušo sietelių. Šiose patalpose yra įrengta ventiliacijos anga lubose, o ant stogo įrengtas ventiliatorius. Nuteistieji, atliekantys bausmę 6 būryje (drausmės grupėje), naudojasi dvejomis dušo patalpomis, kuriose yra po du dušo sietelius (iš viso keturi dušo sieteliai). Šiose patalpose ventiliacija taip pat įrengta. Nuteistieji, atliekantys bausmę kamerų tipo patalpose iki 15 parų, naudojasi dušo patalpomis, kuriose įrengti du dušo sieteliai, ši patalpa vėdinama per langą. Pagal HN 134:2015 16 punktą prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar) persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 laipsnių. Marijampolės PN užtikrina šį reikalavimą, kadangi pataisos namų teritorijoje yra nuolat veikianti katilinė ir reikiamą temperatūrą palaiko gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ne kartą atliko gyvenamųjų patalpų (ir dušo patalpų) patikrinimą ir HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė.

14.3. Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę bendrabučio tipo patalpose, kiekviename nuteistųjų būryje yra įrengta patalpa, kurioje nuteistieji gali patys džiovintis savo rūbus. Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose, yra užtikrinamas rūbų skalbimas bei džiovinimas pataisos įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka – viršutiniai drabužiai nuteistiesiems skalbiami vieną kartą per mėnesį, patalynė ir apatiniai drabužiai – vieną kartą per savaitę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Kybartų PN (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius) laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. kovo 7 d.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas minėtą sumą priteisė pareiškėjui, konstatavęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2019 m. kovo 7 d. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad dalį pažeidimų teismas nustatė nepagrįstai, o dėl dalies nustatytų pažeidimų nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Šioje bylos stadijoje aktualus pareiškėjo kalinimo laikotarpis nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2019 m. kovo 7 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Kybartų PN, išskyrus 98 dienas, kai buvo išvykęs iš pataisos namų. Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas Kybartų PN iš viso buvo kalinamas 909 dienas.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas Kybartų PN laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 14 d., nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.2 punkte nustatytą 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimą, laikotarpiu 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 24 d. buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.1 punkte nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą. Minėtais laikotarpiais iš viso 35 dienas pareiškėjui teko nuo 3 kv. m iki 3,45 kv. m gyvenamojo ploto.

20. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjui prausiantis duše, kuriame nebuvo pertvarų, buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prausdavosi duše kartą per savaitę. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais; pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-261/2020, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju konstatuotinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, garantuojančios asmens teisę į privatumą, pažeidimas.

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas BVK 136 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.), kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija, t. y. Marijampolės PN nepaneigė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje.

22. Taigi konstatuotina, kad minėti pažeidimai neabejotinai buvo padaryti. Nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dušuose yra pakankamai įrenginių (dušo sietelių), dušus yra sudarytos sąlygos vėdinti, dušuose (persirengimo kambariuose) yra tinkama oro temperatūra, nuteistiesiems yra užtikrinamas rūbų džiovinimas, tačiau net tuo atveju, jei šios aplinkybės būtų pripažįstamos pagrįstomis, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą priteisdamas pareiškėjui 400 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Minėti trys neabejotinai nustatyti pažeidimai (t. y. minimalių gyvenamojo ploto normų, teisės į privatumą, teisės dalyvauti socialinėje reabilitacijoje pažeidimai) yra sunkaus pobūdžio pažeidimai. Dėl socialinės reabilitacijos papildomai pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui, kaip jis pats nurodė, turinčiam (turėjusiam) problemų dėl (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas dalyvauti socialinės reabilitacijos programose buvo ypač svarbu, nes socialinė reabilitacija yra viena iš priemonių, galinčių pagelbėti sprendžiant tokias sunkias problemas. Tad atsižvelgiant į neabejotinai nustatytus pažeidimus, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri kompensuotina pinigine išraiška, o pirmosios instancijos teismas priteisdamas pareiškėjui 400 Eur neturtinei žalai atlyginti tinkamai taikė teisę (Civilinio kodekso 6.250 str., 6.271 str.).

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė