2020-06-10 Nr. AB-11749-3-61-3-01365-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-414-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01365-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė), dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovo solidariai 1 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl teisės būti išklausytam pažeidimo, biurokratizmo, netinkamo viešojo administravimo ir neteisėtų Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos veiksmų; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo solidariai 2 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl teisės būti išklausytam pažeidimo, netinkamo administravimo valstybinėje mokymo įstaigoje, savalaikės pagalbos nesuteikimo ir neteisėtų valstybinės mokyklos administracijos veiksmų; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo solidariai 2 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl Lietuvos transporto saugos administracijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neteisėtų veiksmų, biurokratizmo ir pažeidimų viešojo administravimo srityje; 4) priteisti pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens solidariai 2 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl blogo administravimo ir neteisėtų valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ „Centro poliklinika“ veiksmų; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo solidariai 3 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl Vadovybės apsaugos departamento kriminalinės žvalgybos neteisėtų veiksmų, pažeidimų įslaptinant pareiškėjo reikalą ir užkirstos pareiškėjo teisės apskųsti neteisėtus pareigūnų veiksmus valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo solidariai 5 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl pareiškėjui artimo giminaičio ekshumavimo vilkinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų, biurokratizmo ir pažeidimų viešojo administravimo srityje; 7) priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens 6 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo turiniui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundą, kuriame būtų nurodyti administracinės bylos proceso šalių pavadinimai ir rekvizitai, aiškiai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 22 d. pateikė teismui skundą, įvardintą pareiškimu, kuriame prašė: 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl teisės būti išklausytam pažeidimo, biurokratizmo, netinkamo viešojo administravimo ir neteisėtų Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos veiksmų; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl teisės būti išklausytam pažeidimo, netinkamo administravimo valstybinėje mokymo įstaigoje, savalaikės pagalbos nesuteikimo ir neteisėtų valstybinės mokyklos administracijos veiksmų; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl Lietuvos transporto saugos administracijos ir Susisiekimo ministerijos neteisėtų veiksmų, biurokratizmo ir pažeidimų viešojo administravimo srityje; 4) priteisti pareiškėjui T. G. iš trečiojo suinteresuoto asmens 2 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl blogo administravimo ir neteisėtų valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ „Centro poliklinika“ veiksmų; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl Vadovybės apsaugos departamento kriminalinės žvalgybos neteisėtų veiksmų, pažeidimų įslaptinant pareiškėjo reikalą ir užkirstos pareiškėjo teisės apskųsti neteisėtus pareigūnų veiksmus valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 000 eurų vienkartinę kompensaciją neturtinei – moralinei žalai atlyginti dėl pareiškėjui artimo giminaičio ekshumavimo vilkinimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų, biurokratizmo ir pažeidimų viešojo administravimo srityje; 7) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 4 d. pateikė raštu papildomus paaiškinimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas padėti pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą, 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje aiškiai nurodė, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti, tačiau susipažinęs su pareiškėjo skundu, įvardintu pareiškimu dėl trūkumų šalinimo turiniu bei jame keliamais reikalavimais, darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. tinkamai nenurodė atsakovo (jo atstovo (ų)) rekvizitų, nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 skunde, įvardintu pareiškimu dėl trūkumų šalinimo suformuluotais reikalavimais prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės neturtinei žalai atlyginti, kurią patyrė iš skirtingų valstybės institucijų, įstaigų galimai neteisėtų veiksmų ir atsakovo atstovu bylos procese nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją.

Teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, turi teisę nutartimi pašalinti visus trūkumus, kurie susiję su tinkamos proceso šalies (atsakovo) nurodymu, jeigu pareiškėjas pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas.

Teismas iš pareiškėjo skundo turinio nustatė, jog pareiškėjo skundo, įvardinto pareiškimu pagrindą, sudarė eilė savarankiškų faktinių aplinkybių, kurios yra susijusios su konkrečių viešojo administravimo subjektų galimai neteisėtais veiksmais arba neveikimu ir iš to kildino žalą.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje buvo pareiškėjui išaiškinta, kad pareiškėjo skundo pagrindą sudarančios savarankiškos aplinkybės ir su jomis susiję pareiškėjo reikalavimai, turėtų būti atskirų, o ne vienos administracinės bylos dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui pasiūlė viename skunde formuluoti vieną skundo pagrindą (faktines bylos aplinkybes dėl vienos institucijos ar kelių institucijų solidarių galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo)) ir su juo susijusį dalyką (skundo reikalavimus), tačiau pareiškėjas skunde dėl trūkumų šalinimo dėl tokio teismo siūlymo paaiškino, kad formuluodamas skundo dalyką pasirinko autonomišką modelį ir nustatė konkrečias bylos nagrinėjimo ribas, todėl laikė, kad skundas suformuluotas pakankamai konkrečiai ir aiškiai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš įvairių institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo / neveikimo): pareiškėjo pažeistos teisės būti išklausytam, administracinių paslaugų nesuteikimo pareiškėjui laiku, institucijų netinkamų atsakymų pareiškėjui, pažeidimų įslaptinant pareiškėjo reikalą ir užkirstos teisės apskųsti neteisėtus pareigūnų veiksmus, vilkinimo priimti sprendimus ir atlikti savo pareigas, kliudymo pareiškėjui susipažinti su informacija ir dokumentais, užkirstos realios įsidarbinimo galimybės ir kita, tačiau nei iš skundo turinio, nei iš pareiškimo dėl trūkumų šalinimo nėra aišku, kokius konkrečius aiškiai apibrėžtus neteisėtus veiksmus (neveikimą) konkreti institucija atliko/neatliko ir kokie konkretūs įrodymai, kuriuos pareigą skunde nurodyti ir prie skundo pateikti turi pareiškėjas, tai patvirtina.

Teismas konstatavo, jog formuluodamas skundo pagrindą, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti, cituoja juos, tačiau individualių, su jo asmeniu susijusių faktinių aplinkybių (jo atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų, atliktų veiksmų, jų priėmimo (atlikimo) datų), kurios būtų pagrindas vertinti atitinkamų skunde nurodytų institucijų veiksmų teisėtumą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nenurodė.

Pareiškėjas pareiškime dėl trūkumų šalinimo teismo prašė įvertinti papildomai pateiktų dokumentų turinį, tačiau nenurodė, kokias skunde išdėstytas faktines aplinkybes jie turi pagrįsti. Pareiškėjas skunde minėjo trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašė iš jo išreikalauti atitinkamus įrodymus, tačiau jokių jo duomenų skunde nenurodė. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokius konkrečius dokumentus (nurodant jų priėmimo datą, numerį) jis prašė išreikalauti iš įvairių valdžios institucijų.

Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas gali reikalauti pareiškėjo nurodytus konkrečius įrodymus iš trečiųjų asmenų ar bylos šalių tik tuomet, kai pareiškėjas pats dėl objektyvių priežasčių jų negali gauti ir pateikia tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, priėjo prie išvados, kad pagal tokiu būdu suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką nebuvo galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas T. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis priimta netinkamai taikius ABTĮ nuostatas, neatsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, taip pat mano, kad jo skundas atitinkina ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimams ir Vilniaus apygardos administracinis teismas galimai pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą.

Pareiškėjas nurodo, kad pašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytus trūkumus, o pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 22 d. gavo pareiškėjo skundą su pašalintais trūkumais, todėl nėra kliūčių pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės ir atlyginti pareiškėjui žalą, kuri buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų ar jose dirbančių darbuotojų veiksmais.

Pareiškėjas pažymi, jog teisingas bylos nagrinėjimas neįmanomas, jeigu teismas nedirba teisingai, patikimai ir efektyviai. Akcentuoja, jog pareiškėjas aiškiai apibrėžė skundo ribas ir reikalavimus ir tvirtai mano, jog teismo procesas turi būti organizuojamas taip, kad galimybės nagrinėti bylą administraciniame teisme ir prasmingai dalyvauti bylos nagrinėjime lygiomis teisėmis ir sąlygomis su kitomis proceso šalimis būtų realiai pasiekiamos.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde, išsamiai pateikė visas aplinkybes, reikalavimus, tiksliai suformulavo skundo dalyką ir pagrindus, pašalinęs skundo trūkumus pateikė papildomus paaiškinimus, įrodymus, tačiau pirmos instancijos teismas nesusipažino su pareiškėjo skundo dėl trūkumų šalinimo turiniu bei jame pateikiamais paaiškinimais, aplinkybėmis, įrodymais ir reikalavimais.

Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai nurodė atsakovą, jo atstovo (ų) rekvizitus, tinkamai, pagal ABTĮ reikalavimus suformulavo aiškų skundo pagrindą ir dalyką, taip pat pateikė teismui papildomus paaiškinimus, papildomus dokumentus, įrodymus, todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kurioje nepagrįstai teigiama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nepagrįsta. Pažymi, kad skundžiama nutartimi pareiškėjui sudarytos kliūtys, kurios verčia pareiškėją patirti neigiamas emocijas, nusivylimą dėl neteisingumo ir pareiškėjui, dėl tokių aplinkybių kyla žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-822/2018).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. Reikalavimai skundui (prašymui, pareiškimui) yra įtvirtinti ABTĮ 9, 24–25, 35 straipsniuose. Teismas, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, vertina skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktį nustatytiems reikalavimas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, kuriais jis kreipėsi į administracinį teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo – tiek 2020 m. balandžio 13 d. skundo, tiek 2020 m. balandžio 22 d. šalinant trūkumus pateikto skundo, įvardinto pareiškimu, turinys neatitinka aptartų ABTĮ 24 straipsnio dalies 7 ir 8 punktų reikalavimų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas tinkamai nenurodė atsakovo (jo atstovo (-ų)) rekvizitų, nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko, pareiškėjas individualizuotų, su pareiškėjo galbūt pažeistomis teisėmis susijusių faktinių aplinkybių, nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties matyti, jog teismas nurodė, kokių reikalavimų neatitinka skundas ir kodėl bei kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškino pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjas šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė procesinius dokumentus (2020 m. balandžio 22 d. skundą, įvardintą pareiškimu ir 2020 m. gegužės 4 d. raštu papildomus paaiškinimus), tačiau įvertinusi jų turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl ko teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui su procesiniu dokumentu, atitinkančiu įstatymų nustatytus turinio reikalavimus, bendra tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė