164023e4-e29d-47eb-a810-67e6704d947a · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-182-280/2018                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05939-2017-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                               2.4.2.9.1; 2.6.1.4;3.3.1.14.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto MisiÅ«no,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 spalio 11 d. (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-7002-902/2017 pagal pareiÅ¡kėjos I. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. V. (atstovė I. J.), VÄ® Turto bankui, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Å ., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijai, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimo, palikimo priėmimo faktų nustatymo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja I. N. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad jos seneliui A. S. ir S. A. nuo bažnytinės santuokos sudarymo dienos (duomenys neskelbiami)atsirado sutuoktinių teisės ir pareigos; prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. S. faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti po savo žmonos mirties likusį turtÄ , priėmė jos palikimÄ ; prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja I. N., faktiÅ¡kai pradėdama valdyti po senelio mirties likusį turtÄ , priėmė jo palikimÄ .Suinteresuoto asmens D.

V. atstovė I. J. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kėjos reikalavimais sutiko, pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ - pripažinti, kad terminas palikimui priimti, atsiradusiam po A. S. mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, prašė terminÄ palikimui priimti atnaujinti (pratęsti). PareiÅ¡kėja nurodė, kad A. S. ir S. A. 2005 m. spalio 22 d. įregistravo bažnytinę santuokÄ , tačiau jos neįtraukė į apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje. S. A. mirus (duomenys neskelbiami), A.

S. faktiniu valdymu paveldėjo S. A. turtÄ . Po jo mirties I. N., faktiÅ¡kai pradėdama valdyti A. S. turto, priėmė jo palikimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu netenkino I. N. pareiÅ¡kimo, atmetė D. V. atstovės I. J. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , priteisė iÅ¡ I. N., 8,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. ir S. A. (duomenys neskelbiami) sudarė bažnytinę santuokÄ Å v.

ApaÅ¡talo Petro ir Povilo bažnyčioje, įraÅ¡o numeris 115, santuokos liudijimas iÅ¡duotas 2007-02-02) (b.l. 8). S. A. mirė (duomenys neskelbiami) (b.l. 12, 14). Po S. A. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas (duomenys neskelbiami), ir 0,0500 ha žemės sklypas (b.l. 18-21). Po savo žmonos S. A. mirties A. S. į notaro biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė, Testamentų registro iÅ¡raÅ¡e (b.l.

28) palikimÄ priėmęs asmuo nurodyta valstybė (jos vardu Turto bankas, byloje suinteresuotas asmuo). S. A. savo vaikų neturėjo (b.l. 38), A. S. turėjo dukrÄ J. S., pareiÅ¡kėjos mamÄ (b.l. 9, 37), kuri mirė (duomenys neskelbiami) (b.l. 37). A. S. mirė(duomenys neskelbiami) (b.l. 13, 37). J. S. turėjo vaikų, pareiÅ¡kėjÄ ir D. V., nepilnametį asmenį (b.l. 9, 11). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie objektyvias (pateisinančias) priežastis, kurios lėmė bažnytinės santuokos neįtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje nustatyta tvarka.

Nėra duomenų apie tai, kodėl sutuoktiniai delsė patys praneÅ¡ti apie santuokos sudarymÄ , t.y. šį faktÄ (santuokos sudarymÄ bažnyčioje) iÅ¡vieÅ¡inti tokiu bÅ«du, kad įgautų valstybės pripažinimÄ , įtraukiant santuokÄ Ä¯ apskaitÄ CMI, o to pasekoje sukuriant teisines pasekmes disponuojant jiems (sutuoktiniams) priklausančiu turtu, įskaitant paveldėjimo teisinius santykius. Teismas sprendė, jog nesant duomenų apie pačių sutuoktinių, kurie jau yra mirę, buvusiÄ valiÄ Â bažnytinę santuokÄ Ä¯traukti į valstybinę apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje, negalima laikyti, jog jie siekė sukurti tas pačias teisines pasekmes kaip ir ne bažnyčioje susituokę asmenys, kurie santuokÄ Ä¯registravo Civilinės metrikacijos įstaigoje.Teismas vertino, jog vien tik tas faktas, jog A.

S. po santuokos su S. A. sudarymo ir po jos mirties gyveno jos bute, nėra pakankamas konstatuoti, jog A. S. minėtÄ turtÄ užvaldė kaip savo.Suinteresuotas asmuo D. V. siekia paveldėti S. A. asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo įgytas dar iki jos (bažnytinės) santuokos su A. S. sudarymo. D. V. yra nepilnametis, senelio mirties momentu –(duomenys neskelbiami) jam buvo 14 metų, nėra duomenų, jog tuo metu jis norėjo priimti po senelio mirties likusį turtÄ , jis (veikdamas per atstovę) turėjo galimybę ir anksčiau pareikÅ¡ti savo reikalavimus, kuriuos pareiÅ¡kė Å¡ioje byloje (kaip savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ), tik susipažinęs su pareiÅ¡kėjos I.

N. reikalavimais. Jo pavėluotas kreipimasis (po I. N. pareiÅ¡kimo pateikimo) objektyviai nėra pateisinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo patenkinti I. N. pareiÅ¡kimo iÅ¡dėstytų reikalavimų bei D. V. savarankiÅ¡ko reikalavimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja I. N. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmai instancijai nagrinėti iÅ¡ naujo, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliantės nuomone, teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, visai nemotyvavo savo sprendimo.

PareiÅ¡kėja nežinojo, kad S. A. ir A. S. nebuvo įregistravę bažnytinės santuokos civilinės metrikacijos skyriuje. Jai visada buvo žinomas faktas, kad jie buvo vyras ir žmona.LR Konstitucijos 38 straipsnyje nurodyta, kad valstybė registruoja santuokÄ , gimimÄ ir mirtį bei pripažįsta bažnytinės santuokos registracijÄ . LR Konstitucinis teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime pabrėžė, kad santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia, todėl nuo bažnytinės santuokos registracijos dienos taip pat atsiranda sutuoktinių teisės ir pareigos.

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė, ar buvo kokių objektyvių priežasčių, dėl ko santuoka nebuvo įregistruota, tik pažymėjo, kad S. A. ir A. S. nesiekė santuokos iÅ¡vieÅ¡inti, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Priimdamas sprendimÄ , teismas pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo suraÅ¡ymÄ , nes nepasisakė dėl visų I. N. motyvų.Civilinė byla turi bÅ«ti grÄ Å¾intina pirmos instancijos teismui tirti iÅ¡ naujo, kadangi neatskleista bylos esmė, reikalinga nustatyti naujas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos I.

N. apeliacinį skundÄ atmesti bei sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais bei pažymi, kad teismas tyrė visus į bylÄ pateiktus įrodymus, tačiau jis neprivalėjo dėl kiekvieno jų pasisakyti sprendime. Sprendimas yra motyvuotas bei priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus. LR Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuoka sudaryta nepažeidus CK nustatytų santuokos sudarymo sÄ lygų, laikantis valstybėje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytų procedÅ«rų, ir jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 str.2 d.).Nagrinėjamu atveju palikėjams sudarant bažnytinę santuokÄ galiojo CK 3.304 straipsnio normos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 129 patvirtintos „Civilinės metrikacijos taisyklės“, kuriose numatyta, kad nustatytos formos praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas per 10 dienų po santuokos sudarymo bažnyčioje dienos, nepateikus per deÅ¡imt dienų, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 3 d.). Jeigu vienas iÅ¡ bažnytinę santuokÄ sudariusių asmenų yra miręs, kreiptis dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitÄ nėra galimybės.Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos reikalavimas pripažinti, kad S. A. ir A.

S. nuo bažnytinės santuokos sudarymo dienos atsirado sutuoktinių teisės ir pareigos, negali bÅ«ti tenkinamas.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodo, kad apeliantės skunde nurodyti motyvai nėra pagrįsti.Mano, kad pareiÅ¡kėjos skunde nurodyti argumentai dėl to, kad neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus negalima bylos nagrinėti apeliacinės instancijos teisme bei teismas sprendimo neargumentavo, nėra pagrįsti.Pirmosios instancijos teismas nurodė esminius argumentus, dėl kurių atmestinas pareiÅ¡kėjos reikalavimas.

Apeliantė nenurodė, kokias reikÅ¡mingas bylos aplinkybes reiktų dar nustatinėti.Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodė, kad jis neturi pagrindo įtraukti į apskait Ä (duomenys neskelbiami)  S. A. ir A. S. sudarytos bažnytinės santuokos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja apeliaciniame skunde praÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti Å¡alių procesiniuose dokumentuose, Å¡alys savo pozicijÄ iÅ¡dėstė teismo posėdyje, todėl tenkinti apeliantės praÅ¡ymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ bylos dokumentų nustatyta, kad A.

S. ir S. A. (duomenys neskelbiami) sudarė bažnytinę santuokÄ Å v. ApaÅ¡talo Petro ir Povilo bažnyčioje, įraÅ¡o numeris 115, bažnytinės santuokos liudijimas iÅ¡duotas. Å ios santuokos nei jie, nei bažnyčia neįtraukė į apskaitÄ Civilinės metrikacijos skyriuje. S. A. mirė (duomenys neskelbiami), A. S. – (duomenys neskelbiami). Šiai dienai pareiÅ¡kėja to negali padaryti, nes abu sutuoktiniai mirę. PareiÅ¡kėja siekia pripažinti juridinį faktÄ dėl sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimo bažnytinės santuokos pagrindu, paveldėjimo tikslu.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepasisakė, ar buvo kokių objektyvių priežasčių, dėl ko santuoka nebuvo įregistruota, tik nurodė, kad A.

S. ir S. A. nesiekė santuokos iÅ¡vieÅ¡inti, kas neatitinka faktinių aplinkybių. Su tokiu apeliantės argumentu negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pačių sutuoktinių, kurie jau yra mirę, buvusiÄ valiÄ Â bažnytinę santuokÄ Ä¯traukti į valstybinę apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje, todėl negalima laikyti, jog jie siekė sukurti tas pačias teisines pasekmes kaip ir ne bažnyčioje susituokę asmenys, kurie santuokÄ Ä¯registravo Civilinės metrikacijos įstaigoje.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, A. S. ir S. A. veiksmai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ â€“ sutuoktiniai po bažnytinės santuokos nesikreipė dėl santuokos įtraukimo į valstybinę apskaitÄ . A. S. po S. A. mirties nors ir gyveno jai priklausančiame bute, bet dėl jos palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju teisiÅ¡kai nėra svarbu nustatyti kokios buvo A. S. ir S. A. nesikreipimo dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitÄ priežastys.CK 3.24 str. numatyta, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukeltų teisines pasekmes, bÅ«tina įvykdyti Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas, t.y. santuoka turi bÅ«ti sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sÄ lygų, įtvirtintų CK 3.12 – 3.17 straipsniuose; santuoka turi bÅ«ti sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytÄ procedÅ«rÄ ; santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje CK nustatyta tvarka.Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į oficialiÄ apskaitÄ Civilinio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka.

Santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje detalizuoja Civilinės metrikacijos taisyklės. (duomenys neskelbiami) sudarant santuokÄ galiojo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 129 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės). Pažymėtina, jog tiek CK 3.304 str. 1 d., tiek Civilinės metrikacijos taisyklių 53 p. (aktuali redakcija galiojusi iki 2006-06-11) yra nurodoma, jog praneÅ¡imas apie santuokos įregistravimÄ bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai turi bÅ«ti pateiktas per 10 dienų po santuokos sudarymo ir tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos (CK 3.304 str. 2 d.).

Tuo atveju, jeigu praneÅ¡imas apie santuokos įregistravimÄ bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai per 10 dienų nepateikiamas, – santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 3 d.).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad bažnytinė santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbiami), tačiau nei A. S., nei S. A., nei santuokÄ sudariusi įstaigÄ Â praneÅ¡imo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ , praÅ¡ymo įtraukti santuokÄ , sudarytÄ bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, į apskaitÄ nepateikė.Kai vienas iÅ¡ sutuoktinių, sudariusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuokÄ , yra miręs, tokia santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitÄ neįtraukiama (Civilinės metrikacijos taisyklių 55 p.).

Taigi mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, nebėra galimybės įtraukti sudarytÄ bažnytinę santuokÄ Ä¯ apskaitÄ . Nagrinėjamu atveju yra mirę abu sutuoktiniai, todėl santuokos įtraukti į apskaitÄ nėra jokio pagrindo.Å alių bažnytinės santuokos neįtraukus į apskaitÄ Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymas sutuoktiniams nesukelia civilinių teisinių pasekmių. Taigi nei A. S., kaip palikėjÄ S. A. pergyvenęs sutuoktinis, nei pareiÅ¡kėja, kaip jo anÅ«kė ir įpėdinė, neįgijo paveldėjimo teisės į S. A. palikimÄ .Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento.

Teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvienÄ pagrįstÄ ir su nagrinėjama byla susijusį ieÅ¡kinio ar atsikirtimo į jį argumentÄ , tačiau neprivalo detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikÅ¡mės bylai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kaip minėta, tinkamai taikė bylai aktualias teisės normas, todėl tai, kad teismas, kaip teigia apeliantė, nepasisakė dėl visų jo argumentų, taip pat nėra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti.Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a :

             Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Ramunė Čeknienė                                                                  Laimantas MisiÅ«nas                                                                  Laimutė Sankauskaitė