163e2778-bee8-4b01-8dca-a4a70dc56cff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. S. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja B. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), praÅ¡ydama priteisti jos patirtÄ 203,68 Eur (703,29 Lt) dydžio žalÄ dėl laikotarpiu 2007-08-01– 2013-11-29 neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių už: 1 vasarinę kepurę, 1 vasarinę striukę, 4 poras kelnių, 2 pusvilnonius megztinius, 10 marÅ¡kinių ilgomis rankovėmis, 4 marÅ¡kinių trumpomis rankovėmis, 3 kaklaraiščius, 1 Å¡alikÄ , 5 poras batelių, 2 poras žieminių batų, 1 porÄ demisezoninių batų ir 5 poras megztų pirÅ¡tinių.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad atsakovui pirmiausiai, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / ar jos dalių dėvėjimo terminui, kyla pareiga iÅ¡duoti naujÄ tarnybinę uniformÄ Â ir / arba atitinkamas jos dalis. Ji nebuvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymo iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ vietoje neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių. PareiÅ¡kėjai nei buvo iÅ¡duotos tarnybinės uniformos dalys vietoje nusidėvėjusių, nei iÅ¡mokėta pinginė kompensacija. Teigia, kad atsakovas netinkamai įgyvendino pareigÄ aprÅ«pinti tarnybine uniforma, neįvykdė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos.

Akcentavo, kad vėliausiai naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma turi bÅ«ti iÅ¡duodama, kai baigiasi turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas. Vilniaus pataisos namams, neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjÄ naujomis tarnybinėmis uniformos dalimis, pareiÅ¡kėja buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to ji patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformÄ reikėjo dažnai skalbti, siÅ«ti, lopyti, taip pat turėjo neÅ¡ioti savo lėšomis įsigytus batelius, pirÅ¡tines, marÅ¡kinius.

Kiek iÅ¡laidų pareiÅ¡kėja patyrė duomenys užfiksuoti Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus 2015-01-23 pažymoje Nr. 14-407 bei Asmens kortelėje, kurioje pateikti tikslesni duomenys, nes joje žymimas kiekvienas faktinis tarnybinės uniformos dalių iÅ¡davimas. PareiÅ¡kėja teigia, kad įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimÄ . Kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ , vienu metu negali bÅ«ti iÅ¡duoti keli tarnybinės uniformos komplektai, už likusias laiku neiÅ¡duotas tarnybinės uniformas dalis, kurių skaičius virÅ¡ija vienÄ komplektÄ , pareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti 203,68 Eur žalÄ už 2007-08-01–2013-11-29 laikotarpiu neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis.

PareiÅ¡kėjai apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį ir teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti bent 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 19–21). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja į Vilniaus pataisos namus kreipėsi su praÅ¡ymu „Dėl tarnybinių uniformų“. Atsakovas pareiÅ¡kėjai 2015-01-26 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 9-551(03) apie neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis 2007–2013 m. laikotarpiu, kurioje nurodytas neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos (jos dalių) vertės dydis.

NeiÅ¡davimo priežastis – finansinių lėšų trÅ«kumas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja 2007–2013 m. laikotarpiu į įstaigos vadovÄ dėl kompensacijos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo nesikreipė, todėl Å¡is klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigÅ«no uniformos tinkamumas toliau jÄ dėvėti, nebuvo suraÅ¡ytas žiniaraÅ¡tis, kuriuo remiantis apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta, kad pareigÅ«nai piniginę kompensacijÄ už tarnybinę uniformÄ gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį.

Nurodė, kad pareiškėjos asmens kortelėje nurodyta, kokios uniformos dalys, jų kiekis ir kuriais metais pareiškėjai buvo išduotos remiantis Tvarkoje nustatytais terminais. 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vilniaus pataisos namų pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Vilniaus pataisos namų šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenustatytos ir neskirtos.

Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų bÅ«ti pateikta Vilniaus pataisos namų asignavimų valdytojui, planuojant sekančių metų įstaigos biudžetÄ . Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjai kompensacijos už neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis iÅ¡mokėti nėra pagrindo, nes ji laiku nesikreipė į įstaigos vadovÄ dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Atsakovui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.              Skundas tenkintinas.

Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2015-01-02 kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, praÅ¡ydama iÅ¡duoti tarnybinių uniformų dalis laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2013-11-29, kurios pasibaigus neÅ¡iojimo terminui nebuvo iÅ¡duotos, nesant tokios galimybės, prašė apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ už neiÅ¡duotÄ Â tarnybinę uniformÄ (jos dalis). Netenkinus praÅ¡ymo iÅ¡duoti tarnybinę uniformÄ (jos dalis), prašė pateikti pažymÄ ir tarnybinių uniformų iÅ¡davimo žiniaraščius (b. l. 9–10).

Vilniaus pataisos namai 2015-01-26 raÅ¡tu Nr. 9-551(03), atsakydami į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , pateikė pažymÄ apie neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis 2007–2013 m. laikotarpiu. Nurodė, kad tarnybinių uniformų neiÅ¡davimo priežastis buvo finansinių lėšų trÅ«kumas. Kadangi pareiÅ¡kėja 2007–2013 m. nesikreipė į atsakovÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo, nurodė, kad neturi pagrindo apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ (b. l. 11–12). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformÄ .

PareigÅ«nams tarnybinė uniforma iÅ¡duodama nemokamai (Statuto 18 straipsnio 2 dalis). Tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normas ir dėvėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras (Statuto 18 straipsnio 3 dalis). Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigÅ«nų, pareigÅ«nų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo normos ir dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuoja visų kategorijų pareigÅ«nams iÅ¡duodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus.

Pagal Å¡ioje Tvarkoje įtvirtintas nuostatas, pareigÅ«nams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso iÅ¡duoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali bÅ«ti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios iÅ¡duoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas (1 punktas); Kalėjimų departamento pareigÅ«nai dėl piniginės kompensacijos raÅ¡tu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigÅ«nai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumÄ dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali bÅ«ti iÅ¡mokėta (2 punktas);

Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija (3 punktas); nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija (4 punktas).Teisės aktai nenustato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis.

Pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių iÅ¡davimo pareigÅ«nui klausimÄ arba, kaip alternatyva pareigÅ«nui, esant raÅ¡ytiniam jo praÅ¡ymui, gali bÅ«ti iÅ¡mokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedÅ«ra (LVAT administracinės bylos Nr. A662-2857/2012, Nr. A552-2845/2012). Be to, LVAT yra konstatavęs, kad aprÅ«pinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali bÅ«ti paneigiama lėšų trÅ«kumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sÄ lygomis nesieja (LVAT administracinė byla Nr. A63-2434/2011).

IÅ¡analizavus aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga iÅ¡duoti naujÄ tarnybinę uniformÄ arba jos atitinkamas dalis. Kitaip Å¡is klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigÅ«no praÅ¡ymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, iÅ¡davimo iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ . Taigi, atsakovo teiginiai, kad dėl lėšų trÅ«kumo pareigÅ«nams nebuvo iÅ¡duodamos uniformos dalys, pasibaigus jų galiojimo laikui, negali paneigti atsakovo pareigos aprÅ«pinti pareigÅ«nus uniformomis.

Atsakovas neneigia, kad 2007–2013 metų laikotarpiu pareiÅ¡kėjai neiÅ¡davė pagal teisės aktus priklausančių uniformos dalių. Kadangi Tvarkoje nustatyta procedÅ«ra dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo nebuvo atlikta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos patirti nuostoliai dėl tarnybinės uniformos neiÅ¡davimo atlygintini priteisiant žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad ji tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangÄ vietoje neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos. LVAT praktikoje taip pat nuolat pažymima, kad galimi pareigÅ«no turėti nuostoliai dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku turėtų bÅ«ti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutÄ (žr. 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigÅ«no ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡ančio atlyginti žalÄ nurodytų nuostolių.

VieÅ¡oji (valstybės) civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsnyje: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.Å iuo atveju pareiÅ¡kėja žalÄ patyrė dėl Vilniaus pataisos namų, t. y. priklausančių tarnybinės uniformos dalių neiÅ¡davimo 2007–2013 metais. Teismo vertinimu, turtinės žalos atsiradimas pagrindžiamas aplinkybėmis, jog pareiÅ¡kėja turėjo neÅ¡ioti nusidėvėjusias uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę ir kurias reikėjo siÅ«ti ir pan., ar tarnyboje buvo priversta dėvėti savo lėšomis įsigytas uniformos dalis.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėja apskritai tarnybinės uniformos darbo metu nedėvėjo, byloje nėra. Teismas, remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, LVAT minėta praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjos neabejotinai patirtÄ turtinę žalÄ dėl uniformos dalių neiÅ¡davimo.PareiÅ¡kėja duomenų apie tai, kiek iÅ¡laidų yra patyrusi, teismui nepateikė. Patirtos žalos dydį pareiÅ¡kėja apskaičiavo kaip neiÅ¡mokėtÄ piniginę kompensacijÄ už neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis, remdamasi atsakovo pateikta pažyma.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A261-1032/14, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiÅ¡kėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neiÅ¡davimo. Toks pareiÅ¡kėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad pareigÅ«nams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas iÅ¡laidas rÅ«bų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A438-1796/2013, Nr. A552-1936/2013, Nr. A146-1648/2013, Nr. A662-1608/2013, Nr. A492-1647/2013). Remiantis asmens kortelės duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu 2007–2013 m. buvo išduotos šios uniformos dalys: 1 žieminė kepurė 2011 m. ir 2013 m.; vasarinė kepurė 2007 m. ir 2013 m.; žieminė striukė 2007 m. ir 2013 m.; kostiumas (kelnės) 2008 m. (sijonas), 2012 ir 2013 m.; vasarinė striukė 2007 m. ir 2013 m.; pusvilnonis megztinis 2007 m. ir 2013 m.; marškiniai ilgomis rankovėmis 2013 m. 2 vnt.; marškiniai trumpomis rankovėmis 2013 m. 2 vnt., kaklaraištis 2008 m.;

šalikas 2007 m.; bateliai 2008 m. ir 2013 m.; žieminiai batai 2008 m.; demisezoniniai batai 2010 m. ir 2013 m.; odinių pirštinių nebuvo išduota; kelnių ar sijono odinis diržas 2013 m.; antpečiai su pynute (prisiuvami) 2009 m. 3 vnt.; antpečiai mėlyni su pynute (maršk.) 2008 m.; sagos mažos 2008 m. ir 2009 m. (b. l. 14–15).              Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128, kuris buvo keistas 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-171 (nuo 2009-06-01) patvirtintos ir „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos (toliau – ir Normos).

IÅ¡ Asmens kortelės matyti, kad pareiÅ¡kėja yra prižiÅ«rėtoja (b. l. 14–15). Pagal teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2015-03-01) 34.1 punktÄ , prižiÅ«rėtojas priskiriamas jaunesniųjų pareigÅ«nų grandies pareigybei. Atsižvelgus į Normas: žieminės kepurės dėvėjimo terminas 5 m. (nuo 2009-06-01 – 2 m.); vasarinės kepurės – 1 m. (nuo 2009-06-01 – 2 m.), žieminės striukės – 4 m.; vasarinės striukės – 3 m., pusvilnonio megztinio – 2 m.; vyriÅ¡kų marÅ¡kinių ilgomis rankovėmis (2 vnt.) – 1 metai; vyriÅ¡kų marÅ¡kinių trumpomis rankovėmis (2 vnt.) – 2 m., kaklaraiščio – iki 2009-06-01 nereglamentavo, nuo 2009-06-01 – 2 m., Å¡aliko – 4 m. (nuo 2009-06-01 nenustatyta); batelių (1 pora) – 1 m., žieminių batų (1 pora) – 2 m., demisezoninių batų (1 pora) – 2 m., odinių pirÅ¡tinių (1 pora) – 4 m., nuo 2009-06-01 pirÅ¡tinės – 1 pora, 1 metai; kelnių odinis diržas – 6 m.             Nei atsakovas, nei pareiÅ¡kėja neginčijo atsakovo 2015-01-23 pažymoje Nr. 14-407 (b. l.

13) pateiktų duomenų, kokių uniformos dalių, kurių dėvėjimo laikas baigėsi 2007-08-01–2013-12-31 laikotarpiu, pareiškėjai neišdavė, todėl teismas remdamasis šioje pažymoje pateiktais duomenimis, konstatuoja, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007-08-01–2013-12-31 buvo neišduota jai priklausiusių uniformos dalių už 678,96 Eur (2 344,30 Lt), t. y. 1 vasarinės kepurės 8,69 Eur (30 Lt); 1 vasarinės striukės 30,96 Eur (106,90 Lt); 4 vnt. kelnių 92,68 Eur (320 Lt); 2 pusvilnonių megztinių 56,05 Eur (193,52 Lt); 10 vnt. marškinių ilgomis rankovėmis 140,47 Eur (485 Lt), 4 vnt. marškinių trumpomis rankovėmis 50,63 Eur (174,80 Lt); 3 kaklaraiščių 9,56 Eur (33 Lt); 1 šalikas 3,38 Eur (11,68 Lt); 5 batelių porų 156,51 Eur (540,40 Lt); dviejų žieminių batų porų 85,15 Eur (294,00 Lt); demisezoninių batų porų 34,75 Eur (120 Lt); megztų pirštinių 5 porų 10,14 Eur (35 Lt).

Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis – 30 procentų nuo uniformos dalių vertės – laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjos patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl jai priteistina 203,68 Eur (703,29 Lt), t. y. 678,96 Eur (2 344,30 Lt) x 30 proc. turtinės žalos. Pareiškėjos prašoma priteisti suma sutampa su atsakovo pažymoje nurodyta suma. Atsakovo pateikti duomenys laikytini teisingais, kuriais remiantis pareiškėjai priteisiama 203,68 Eur (703,29 Lt) žalai atlyginti.

Teismas netenkina atsakovo praÅ¡ymo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. PareiÅ¡kėja žalÄ patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (Civilinio kodekso 6.246 str., 6.271 str.), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neiÅ¡davimas) laikytini tęstiniu pažeidimu (atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kuriÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ (Civilinio kodekso 1.127 str.), todėl praÅ¡ymas taikyti senaties terminÄ atmetamas (pvz. 2013-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552?1838/2013, 2014-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-430-14).

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas ir jai iÅ¡ Vilniaus pataisos namų priteisiama 203,68 Eur turtinei žalai atlyginti dėl neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių. Be to, atsakovas praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi tenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ tokių lėšų patvirtintame biudžete nėra numatyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ . Teismo priimtas sprendimas turi bÅ«ti toks, kurį bÅ«tų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų finansinių sunkumų atsakovui. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimo įvykdymas reikalaus papildomų piniginių lėšų, kurių atsakovui biudžete nėra numatyta, todėl yra bÅ«tinybė atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–1, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė :              B. S. skundÄ tenkinti.Priteisti B. S. iÅ¡ Vilniaus pataisos namų 203,68 Eur (du Å¡imtus tris eurus 68 euro centus) žalai atlyginti.Sprendimo įvykdymÄ atidėti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui.              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                        Jolanta Malijauskienė