2019-10-23 Nr. AB-20376-3-63-3-00693-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-977-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00693-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (tretieji suinteresuoti asmenys – D. B. ir A. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. R. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Tauragės filialo (toliau – ir atsakovas, Tauragės filialas) 2017 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (9.7.19)NTRS-55 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ištaisymo; 2) įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į 0,0685 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartis Nr. 5560 (toliau – ir Sutartis Nr. 5560), pagal kurią 0,0685 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teisės perėjo pareiškėjai. Pažymėjo, jog nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą buvo įregistruotos ne tik pareiškėjai, tačiau ir ankstesniems šio sklypo savininkams – D. B. ir A. B., kurie nuosavybės teises į šį Žemės sklypą prarado Sutartimi Nr. 5560.

Paaiškino, jog pareiškėja kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovus D. B. ir A. B. vykdyti 2007 m. gegužės 24 d. pasirašytą susitarimą ir perleisti jai nuosavybės teises į 0,0685 ha bendro ploto Žemės sklypo 330/685 dalis. Pareiškėja nurodė, jog civilinė byla buvo perduota Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog šiuo klausimu reikia kreiptis į teritorinį registratorių, kuris gali ištaisyti netikslius Nekilnojamojo turto registro duomenis, tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad aiškinant Sutartį Nr. 5560, buvo padaryta klaida ir įregistruoti klaidingi duomenys.

Todėl 2017 m. kovo 7 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą, kad būtų ištaisyti netikslūs duomenys dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į Žemės sklypą. Tačiau Tauragės filialas Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Nekilnojamojo registro duomenys atitinka Sutartį Nr. 5560. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisija 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. cspr-1-108 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Pareiškėja nurodė, jog teritorinis registratorius neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017, išdėstytus argumentus ir nepatikrino, ar keliamos abejonės dėl parduodamo žemės sklypo dydžio yra pagrįstos.

Tvirtino, kad Žemės sklypas buvo ne 355/685 dalis, o būtent visas 0,0685 ha Žemės sklypas, kaip tai buvo nustatyta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 01-1212, 2009 m. rugsėjo 21 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2470 ir kaip jis pažymėtas kadastrinių matavimų byloje bei nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą priklauso tik pareiškėjai, o A. B. ir D. B. nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą turi būti panaikintos, kaip neturinčios teisinio pagrindo.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji su D. B. yra pasirašiusios 2007 m. gegužės 24 d. sutartį, kurioje nurodyta, jog visi žemės sklypai priklauso pareiškėjai ir patvirtinus žemės sklypų detalųjį planą, šie žemės sklypai bus perrašyti pareiškėjai. Tačiau 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškime „Dėl žemės sklypo atidalijimo“ VĮ Registrų centrui rašoma skirtingai, negu patvirtintoje notarinėje sutartyje. Sutartyje nurodoma, jog 0,0685 ha ploto žemės sklypas parduodamas pareiškėjai, tačiau pareiškime jau nurodoma, kad 0,0685 ha žemės sklypo teisės nustatomos ne tik jai, bet ir D. bei A.

B..

3. Atsakovas Tauragės filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 355/685 dalis Žemės sklypo. Nuosavybės teisės pareiškėjai įregistruotos Sutarties Nr. 5560 pagrindu. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Nuosavybės teisės į 355/685 dalis 0,0685 ha ploto Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos remiantis Sutartimi Nr. 5560. Atsakovas paaiškino, kad Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas registre 2009 m. rugsėjo 21 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymo Nr. V-2470 pagrindu, padalijus du žemės sklypus į tris žemės sklypus. Sklypų padalijimo metu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B. (1/3 dalis žemės sklypo) bei D. ir V. J. (2/3 dalys žemės sklypo), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B. (33/193 dalys) bei A. ir A. B. (160/193 dalys). Pažymėjo, kad šių žemės sklypų padalijimo į tris sklypus metu pareiškėja nuosavybės teisių į juos neturėjo. Po padalijimo suformavus vieną iš trijų sklypų, kurio plotas 0,0685 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į 355/685 dalis žemės sklypo pareiškėja įgijo Sutarties Nr. 5560 pagrindu. Tauragės filialas nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, todėl asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, buvo neteisėti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. D. B. nurodė, kad Sutartimi Nr. 5560 pareiškėjai buvo parduotas 0,0350 ha žemės sklypas iš naujai suformuoto 0,0685 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigė, jog septynerius metus pareiškėją toks Žemės sklypo dydis tenkino ir jo neginčijo.

II. 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą, prašydama ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis bei įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į visą Žemės sklypą. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017 bei Sutartį Nr. 5560. Tauragės filialas Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino. Teisiniu Sprendimo priėmimo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnis, 33 straipsnio 4 dalis. Sprendimas argumentuojamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos vardu nuosavybės teisės į Žemės sklypo 355/685 dalis atitinka Sutartį Nr. 5560, kurios pagrindu šie duomenys įrašyti, o dokumentas nuginčijantis šiuos duomenis nebuvo pateiktas.

9. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko 2016 m. rugpjūčio 29 d. išrašą, Žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini)) 355/685 dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, o 330/685 dalis nuosavybės teise priklauso A. B. ir D. B.. Pareiškėjos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. V-2470 bei Sutartis Nr. 5560.

10. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-2470 pagrindu, padalijus du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į tris žemės sklypus. Sklypų padalijimo metu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B. bei D. ir V. J., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B. (33/193 dalys žemės sklypo) bei A. ir A. B. (160/193 dalys žemės sklypo). Žemės sklypų padalijimo į tris sklypus metu pareiškėja nuosavybės teisių į šiuos žemės sklypus neturėjo. Po žemės sklypų padalijimo buvo sudaryta Sutartis Nr. 5560, pagal kurią D. ir A. B. bei D. ir V. J. priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,1064 ha ploto žemės sklypas padalinamas į du sklypus: 1) 0,0709 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso D. ir V. J.; 2) 355/685 dalis antrojo žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini)), iš viso 0,0685 ha ploto, priklausė A. ir D. B., kurie šią dalį pardavė už 1 Lt pareiškėjai N. R. L..

11. Teismo vertinimu, pagal Sutartį Nr. 5560, pareiškėjai iš viso 0,0685 ha Žemės sklypo ploto buvo parduota 355/685 dalis. Taigi, remiantis Sutartimi Nr. 5560, pareiškėjai Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į 355/685 dalį Žemės sklypo. Teismas akcentuoja, jog ši Sutartis Nr. 5560, kurios pagrindu pareiškėjai įregistruotos nuosavybės teisės į 355/685 dalį Žemės sklypo, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir šiuo metu yra galiojanti, todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovas vadovavosi Sutartyje Nr. 5560 esančiais duomenimis.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėja, siekdama paneigti jos nurodytų įrašų Nekilnojamojo turto registre teisingumą, įstatymų nustatyta tvarka privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teisę į visą Žemės sklypą.

13. Teismas įvertinęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017, nurodė, jog ja nebuvo sprendžiamas Sutarties Nr. 5560 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas ar nustatinėjami kokie nors juridiniai faktai. Šiuo atveju, nors Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartyje ir pažymėjo, kad ieškovė (N. R. L.) pagal Sutartį Nr. 5560 įgijo nuosavybės teisę į visą 0,0685 ha Žemės sklypą, tačiau tokia teismo išvada negalėjo būti laikoma galutiniu teismo sprendimu, kadangi teismas ieškinio priėmimo stadijoje N. R. L. ieškinį paliko nenagrinėtą. Taigi, Kauno apylinkės teismas ieškinio priėmimo stadijoje a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) iš esmės tik išreiškė nuomonę apie ginčo esmę. Teismas akcentavo, kad tik galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai, prieš tai surinkus ir ištyrus visus įrodymus, apklausus liudytojus, išklausius byloje dalyvaujančius asmenis ir pan. Todėl tai įvertinęs, teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017 negali būti laikoma dokumentu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkto prasme, t. y. dokumentu, kuriuo remiantis registro tvarkytojas turėtų keisti esamus registro duomenis. Teismas sprendė, jog VĮ Registrų centro Tauragės filialas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl to, kad nebuvo pateiktas dokumentas, nuginčijantis esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. atsakovas Sprendimą turėjo priimti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkto pagrindu, tačiau ne vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu. Be to, Sprendimas yra grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, t. y. dalimi, kurios Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nėra. Teismo vertinimu, nors atsakovas Sprendime netinkamai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsniu, tačiau tai nebuvo laikytina esminiu pažeidimu. Teismas akcentavo, kad Sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei kitos Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos, kuriomis atsakovas rėmėsi. Pareiškėjos teismui pateiktas skundas taip pat patvirtino, kad pareiškėja suprato Sprendimo motyvus, dėl kurių atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Visa tai įvertinęs, teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto Sprendimo vien tik dėl formalių priežasčių.

15. Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, jog Tauragės filialo Sprendimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas, nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į 0,0685 ha Žemės sklypą.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovo Sprendimą, panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. cspr-1-108 ir įpareigoti Tauragės filialą ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis ir įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teises į visą Žemės sklypą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

16.1. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017, teigia, kad nors teritorinis registratorius netikrina sandorio neaiškumų ir neaiškaus sandorio nepriima, tačiau šiuo atveju buvo kita situacija, kuomet teritorinis registratorius priėmė sandorį, tačiau jį savaip interpretavo ir nepagrįstai įregistravo duomenis tokius, kokius supranta tik jis, nors sandoryje (Sutartyje Nr. 5560) akivaizdžiai užfiksuoti skirtingi duomenys, negu užregistravo teritorinis registratorius.

16.2. Pareiškėja nurodo, jog teritorinis registratorius, sudarius Sutartį Nr. 5560 ir 2009 m. lapkričio 18 d. pareiškėjai pateikus prašymą įregistruoti, neregistravo 7 (septynerius) metus (iki 2016 m. rugpjūčio 29 d.), nenurodydamas jokios priežasties. Teritorinis registratorius negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl tokį ilgą laiko tarpą nuo prašymo pateikimo neregistravo Sutarties Nr. 5560 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 5560, o įrašas apie tai įsigaliojo tik 2016 m. rugpjūčio 26 d.). Pareiškėja teigia, kad manė, jog Žemės sklypas yra įregistruotas jos vardu, nes tvarkingai visą laikotarpį mokėjo žemės mokesčius, juos mokesčių administratorius priimdavo kaip tinkamus. Tik pradėjus rengti dokumentus teismui 2016 metais paaiškėjo, kad Žemės sklypas dar neįregistruotas.

16.3. Pareiškėja nurodo, kad su D. B. 2007 m. gegužės 24 d. pasirašė sutartį, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad visi žemės sklypai priklauso pareiškėjai ir, kad atlikus žemės sklypų detaliuosius planus, šie sklypai bus perrašyti jai, kaip šių sklypų savininkei. Taip pat pareiškėja teigia, kad VĮ Registrų centrui 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškime „Dėl žemės sklypo atidalijimo“ pateikiami skirtingi duomenys, neatitinkantys nurodytų patvirtintoje notarinėje Sutartyje Nr. 5560.

16.4. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai interpretavo Sutartį Nr. 5560, kadangi pridėdamas papildomus žodžius, iškreipė Sutarties Nr. 5560 esmę ir ją kardinaliai pakeitė. Pareiškėjos vertinimu, Sutartyje Nr. 5560 nurodyta, jog pardavėjai parduoda 355/685 dalį Žemės sklypo, kuris yra 0,0685 ha dydžio, kai tuo tarpu teismas, argumentuodamas savo sprendimą ir rašydamas Sutarties Nr. 5560 formuluotę, pridėjo žodelį „iš“ prie žodžių „viso 0,0685 ha”, kurio Sutartyje nėra, ir taip iš esmės pakeitė Sutarties esmę ir laikė, jog perduodamas tik 0,0355 ha ploto žemės sklypas, nors Sutartyje Nr. 5560 konkrečiai įvardijama, kokio dydžio žemės sklypas perduodamas.

16.5. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog Sutartis Nr. 5560 nėra nuginčyta, dėl to galioja, tačiau, pareiškėja pabrėžia, kad visuose iki šiol pateiktuose skunduose dėl teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimų akcentuoja ne Sutarties Nr. 5560 galiojimo klausimą, bet akivaizdžiai klaidingą teritorinio registratoriaus Sutarties Nr. 5560 turinio interpretavimą, dėl ko ir Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti klaidingi ir taisytini duomenys.

16.6. Pareiškėja pažymi, kad Sutartyje Nr. 5560 visiškai nekalbama apie tai, kad kažkokia kita dalis yra perduodama ar lieka pas tuos pačius asmenis D. B. ir A. B., todėl neaišku, kaip teritorinis registratorius vadovaujasi Sutartimi Nr. 5560 registruodamas neaišku kokiomis dalimis ir pačių iniciatyva paskaičiuotais dydžiais nekilnojamuosius daiktus asmenims, kurie sandoryje net nėra minimi. Be to, pareiškėja tvirtina, kad nors Kauno apylinkės teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą ir nėra galutinė teismo nutartis, tačiau teismui buvo pateikta pakankamai duomenų (t. y. identiški duomenys, kurie buvo pateikti skundžiant teritorinio registratoriaus sprendimą), kad jis galėtų susidaryti nuomonę.

17. Atsakovas Tauragės filialas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai interpretavo Sutartį Nr. 5560, kadangi 2009 m. lapkričio 11 d. minėtu sandoriu buvo padalijamas 0,1064 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis (kas sudarytų 0,0355 ha plotą) priklausė A. ir D. B., todėl tik tokį plotą – 0,0355 ha B. ir galėjo perleisti pareiškėjai. Taigi, minėtoje sutartyje nurodomos 355/685 dalys žemės sklypo ir sudaro 0,0355 ha plotą nuo viso 0,0685 ha Žemės sklypo ploto. Atsakovas taip pat pažymi, kad jeigu 2009 m. lapkričio 18 d. pareiškėjos atsakovui pateiktas prašymas nebuvo patenkintas, tai tokį teritorinio registratoriaus neveikimą pareiškėja galėjo skųsti Centriniam registratoriui – VĮ Registrų centrui išankstinio ginčų nagrinėjo ne teismo tvarka.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. cspr 1-108 skundžiamą atsakovo Sprendimą paliko galioti, praneša, kad šioje administracinėje byloje VĮ Registrų centro interesams atstovauja atsakovas Tauragės filialas, kuris pateiks atsiliepimą į apeliacinį skundą taip pat ir už VĮ Registrų centrą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teisėsaugos institucijoms ir Kauno apylinkės teismui pareiškėja nepateikė 2006 m. vasario 23 d. pirkimo pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-482, kuria žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) mieste, buvo parduotas D. B., todėl teismo skaičiavimai nebuvo tikslūs (0,1064 ha plotas). Taigi, turėdamas visus pirminius dokumentus VĮ Registrų centro Tauragės filialas priėmė teisingą Sprendimą. Sutartimi Nr. 5560 buvo parduotas pareiškėjai iš naujai suformuoto 0,0685 ha ploto Žemės sklypo 0,0350 ha plotas. Pareiškėjos pageidavimu, šios sutarties 9 punkte yra įrašas, kuriuo nutraukiami bet kokie susitarimai. Septynerius metus žemės mokesčių deklaracijose matomas Žemės sklypo dydis pareiškėją tenkino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Tauragės filialo Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis bei įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į Žemės sklypą.

22. Pareiškėja 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą, prašydama ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis bei įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į visą Žemės sklypą. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017 bei Sutartį Nr. 5560.

23. Tauragės filialas ginčijamu Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos vardu nuosavybės teisės į Žemės sklypo 355/685 dalis atitinka Sutartį Nr. 5560, kurios pagrindu šie duomenys įrašyti.

24. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. cspr1-108 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

27. Pareiškėja visiškai naują reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. cspr-1-108, kuris nėra neatsiejamai susijęs su jau pareikštais reikalavimais, iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija minėto pareiškėjos reikalavimo nevertina.

28. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).

29. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis apibrėžia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybės ir kompetencijos ribas. Joje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

30. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

32. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų, arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

34. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. rugpjūčio 29 d. išrašo (b. l. 46) 4.2 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės pareiškėjai į 0,0685 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 355/685 dalį įregistruotos Apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-2470 ir 2009 m. lapkričio 11 d. Turto padalinimo sutarties Nr. 5560, pagrindu. Taip pat, šio išrašo 2.1 punkte pažymėta, kad Žemės sklypas gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. (minėtame išraše nurodyta klaidinga data – 2009 m. rugpjūčio 21 d.) įsakymu Nr. V-2470 „Dėl detaliuoju planu naujai suformuotų žemės sklypų Jurbarko mieste (sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimas) kadastro duomenų nustatymo“ (b. l. 34) nustatyta, kad pagal detalųjį planą suformuotų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0709 ha, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0685 ha. Žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo 2009 lapkričio 11 d. sutarties (registro Nr. 5560) (b. l. 26) 1 punkte nurodyta, kad B. ir J. priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise turtas, 0,1064 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padalinamas į du žemės sklypus ir 355/685 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), viso 0,0685 ha ploto, priklausys A. B. ir D. B., kurie šią dalį parduoda už 1 litą pirkėjai N. R. L., kuri šią 355/685 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigyja asmeninės nuosavybės teise. Taigi, minėtoje sutartyje nurodyta, jog pareiškėja asmenine nuosavybės teise įsigyja Žemės sklypo 355/685 dalį. Įvertinus duomenis įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, darytina išvada, kad jie atitinka Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. V-2470 ir Žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo 2009 lapkričio 11 d. sutartyje, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės pareiškėjai, esančius duomenis.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad klaidų Nekilnojamojo turto registre taisymo procedūroje Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017, kuria R. L. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, neturi reikšmės sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, nes minėta nutartis yra priimta po to, kai teritorinis registratorius priėmė sprendimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į 355/685 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė