2022-06-28 Nr. CB-5320-2-68-3-06351-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3258

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06351-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas)

susipažinusi su 2022 m. birželio 14 d. paduotu ieškovo V. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-995-794/2022 peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – Bendrija), prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento: 1) 2012 m. spalio 24 d. 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkimo priimtus sprendimus; 2) 2013 m. gruodžio 5 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo priimtus sprendimus; 3) 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo priimtus sprendimus; 4) 2019 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimus, priimtus 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais (toliau – ginčo sprendimai). Ieškovas nurodė, kad jis yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto savininkas ir bendrijos narys. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje bendrija prašo priteisti iš ieškovo bendrijai nesumokėtus mokesčius. Ieškovas nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. atsisako mokėti bendrijos paskaičiuotus mokesčius, nes laiko juos nepagrįstais. Ieškovas nurodė, jog minėtoje byloje paaiškėjo, kad bendrija neorganizavo visuotinių bendrijos susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka. Apie ieškiniu ginčijamus sprendimus ieškovui tapo žinoma iš pirmiau nurodytos bylos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo V. Z. atsakovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, jog ieškovas ginčija bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimus, priimtus 2012, 2013 ir 2017 metais. Vienas iš atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų yra tas, kad ieškovas praleido 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminą. Su šiuo atsakovės argumentu ieškovas nesutiko, nurodydamas, kad minėtus įgaliotinių susirinkimų protokolus ieškovas gavo tik kitoje civilinėje byloje (pagal bendrijos pareikštą ieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo) 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. vasario mėn., todėl į teismą dėl minėtų įgaliotinių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais kreipėsi nepraleidęs 3 mėn. ieškinio senaties termino (ieškovo ieškinys paduotas 2020 m. kovo 2 d.). Teismas vertino, jog pats ginčijamų bendrijos įgaliotinių sprendimų pobūdis leidžia spręsti, jog ieškovas turėjo apie juos žinoti žymiai anksčiau, nei 2019 – 2020 metais, kaip įrodinėja šioje byloje. Ginčijamuose įgaliotinių susirinkimuose buvo sprendžiami svarbūs klausimai, be kita ko, ir nustatomi (ar padidinami/sumažinami) tam tikri mokesčiai, nustatomi bendrijos darbuotojų atlyginimai. Vadinasi, tokie mokesčiai turėjo atsispindėti ir ieškovui, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkui išrašomose sąskaitose, todėl teismas vertino, jog ieškovas žinojo arba būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus turėjo žinoti, kokiu pagrindu jam priskaičiuojami tam tikri mokesčiai. Atitinkamai, teismas vertino, jog ieškovas, būdamas pakankami rūpestingas ir atidus, negalėjo nežinoti apie išrinktus bendrijos valdymo organus, įskaitant ir bendrijos pirmininką. Taip pat ieškovo šeimos nariai (pats ieškovas faktiškai negyvena jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini)) dalyvavo bendrijos veikloje – balsavo renkant namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, įgaliotinius.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Atrankos kolegija pažymi, jog kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – būtina įvardyto kasacijos pagrindo buvimą pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde išdėsto šiuos esminius argumentus:

1. Teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, nes įgaliotinių susirinkimas laikytinas tik alternatyviu sprendimų priėmimo variantu, jeigu neįvykus teisėtam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui ir pakartotiniam susirinkimui, bendrija dėl to negali įgyvendinti savo tikslų. Įstatymas nenumato kitokio pagrindo įgaliotinių susirinkimo sušaukimui. Nagrinėjamu atveju prieš susirenkant įgaliotinių susirinkimui, nebuvo šaukiami visuotiniai bendrijos narių susirinkimai.

2. Pagal DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalį įgaliotiniais gali būti išrinkti tik bendrijos nariai, jie turi būti išrenkami bendrijos narių susirinkime. Nagrinėjamu atveju įgaliotiniai bendrijoje buvo renkami nežinant, ar jie yra bendrijos nariai, kai kurie nebuvo butų ar patalpų savininkai. Kasatorius teigia, kad daugelis įgaliotinių bendrijos nariais tapo vėliau, nei buvo priimti sprendimai, dėl kurių jie balsavo.

3. Įgaliotiniai buvo renkami nesilaikant DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalies ir Bendrijos įstatų 32 punkto reikalavimų, teismams buvo pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, tačiau teismai jų nevertino.

4. Bendrijos įgaliotinių priimti sprendimai yra neteisėti, nes buvo balsuojama neatsiklausus, kokia yra jų atstovaujamų bendrijos narių valia. Pagal DNSBĮ 13 straipsnio 4 dalį įgaliotiniai privalo iš anksto raštu atsiklausti bendrijos narių kokia yra jų valia dėl kiekvieno svarstomo klausimo ir balsuoti pagal daugumos valią.

5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė, kad atsakovė pažeidė DNSBĮ 13 straipsnio 4 dalies imperatyvias normas, tuo išplėsdami įgaliotinių galias spręsti visus bendrijos klausimus (tame tarpe ir dėl įstatų pakeitimo bei Bendrijos valdymo organo – pirmininko išrinkimo) neturint savo atstovaujamų bendrijos narių aiškiai išreikštos valios – raštu ar kita forma. Teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad esant pakankamam kvorumui (neaišku, kaip teisingai buvo apskaičiuotas kvorumas, kai nėra žinomas nei bendrijos narių skaičius, nei teisėtai išrinktų įgaliotinių skaičius), priimtų sprendimų pripažinimui neteisėtais, nėra pagrindo. Teismai darydami tokias išvadas formuoja ydingą praktiką, dėl įgaliotinių neribotų galimybių spręsti visus Bendrijos klausimus be atstovaujamų bendrijos narių žinios ir valios.

6. Teismai, spręsdami klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, be pagrindo pasirėmė atsakovės teigimu, kad ieškovas turėjo žinoti anksčiau apie savo pažeistas teises iš jam siųstų sąskaitų, SMS žinučių, elektroninių laiškų ir skelbimų lentoje, kurių kaip įrodymų byloje nebuvo, todėl nepagrįstai susiejo ieškinio senaties termino pradžią su šiais tariamais įrodymais. Teismai netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus dėl senaties pradžios skaičiavimo momento.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas