Legislator Case Law & Legislation
1635fc61-17bc-4061-b1f1-eaa0c80e41a3 AI generated

1635fc61-17bc-4061-b1f1-eaa0c80e41a3 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 1635fc61-17bc-4061-b1f1-eaa0c80e41a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

1635fc61-17bc-4061-b1f1-eaa0c80e41a3 · Kauno apygardos administracinis teismas: Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2942-414/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00611-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S)                                     KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. J., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

5) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. sausio 27 d. atsisakė gyventi atitinkamai jam paskirtuose 8-ame ir 20-ame būriuose dėl labai rimtų priežasčių, t. y. dėl to, kad jo žmona davė parodymus prieš ten gyvenančius nuteistuosius, todėl Marijampolės pataisos namų direktorius atitinkamai 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 18 ir 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 205 skyrė jam drausmines nuobaudas po 15 parų bausmę atliekant baudos izoliatoriuje.

Toks nuobaudų skyrimas, jo nuomone, buvo neteisėtas, nes nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik pažeidimÄ padariusiam nuteistajam, todėl pataisos namų administracija privalėjo atlikti iÅ¡samius tarnybinius tyrimus, kurių metu paaiÅ¡kėtų, ar jo atsisakymas gyventi paskirtame bÅ«ryje yra teisėtas ir pagrįstas. Tik po atlikto tyrimo pataisos namų direktorius turėjo teisę spręsti, ar skirti jam drausminę nuobaudÄ ar ne. Ä® minėtus bÅ«rius jis nuvykęs nebuvo, asmenų, keliančių jam pavojų, nenurodė, nes jų nežino, be to 8-ame bÅ«ryje laikomi asmenys teisti už sukčiavimÄ , o jis nebuvo teistas už sukčiavimÄ .

Dėl neteisėtų veiksmų skiriant jam nuobaudas, atlikdamas bausmę baudos izoliatoriuje jis negalėjo raÅ¡yti laiÅ¡kų, skambinti telefonu, pirktis maisto produktų, pasinaudoti teise gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, buvo stipriai suvaržyta judėjimo laisvė, nebuvo galimybės sportuoti, mankÅ¡tintis, tekdavo priverstinai pragulėti lovoje, negalėjo žiÅ«rėti televizoriaus, klausytis radijo, bendrauti su kitais nuteistaisiais, susilpnėjo jo ryÅ¡iai su Å¡eima ir artimaisiais, nutrÅ«ko ryÅ¡ys su žmona, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , patyrė prislėgtÄ emocinę bÅ«senÄ , orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , todėl patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti.

Prašė skundÄ tenkinti. Taip pat prašė jam skirtas nuobaudas panaikinti.Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-11) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 18 buvo baustas 15 parų, uždarant į baudos izoliatorių. PareiÅ¡kėjas galėjo apskųsti paskirtÄ nuobaudÄ , tačiau ir toliau nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, pažeidinėjo tvarkÄ , todėl 2016 m. sausio 28 d. vėl buvo baustas 15 parų patalpinant į baudos izoliatorių.

Dėl pastarojo nubaudimo buvo pradėtas tarnybinis tyrimas. Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įgyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Pasivaikščiojimas gryname ore ribojamas iki 1 valandos. PareiÅ¡kėjas nepasinaudojo savo teise apskųsti jam skirtÄ drausminę nuobaudÄ nustatyta tvarka ir terminais, nors jis su tuo buvo supažindintas. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų. Jis nesikreipė į Psichologinę tarnybÄ , kurios darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis, nors dėl rankos lūžio buvo kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ .

Atsakovo nuomone, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, todėl prašė skundÄ atmesti.PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su jo nubaudimu 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 28 d. nutarimais po 15 parų uždarant į baudos izoliatorių.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu taip pat prašė panaikinti jam skirtas nuobaudas, t. y. pareiÅ¡kė naujÄ , savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ adresuotÄ naujoms, į bylÄ neįtrauktoms proceso Å¡alims. Toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas skundo dalyko tikslinimu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®; redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 52 straipsnio prasme, nes įstatymas pareiÅ¡kėjui suteikia teisę tikslinti ir pakeisti arba skundo pagrindÄ , arba dalykÄ ir nenumato galimybės tikslinti ir skundo pagrindÄ ir dalykÄ .

Todėl byla nagrinėtina dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. ReikalavimÄ dėl nuobaudų panaikinimo, pasinaudojęs iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 183 str.), pareiÅ¡kėjas turi teisę pareikÅ¡ti duodamas naujÄ skundÄ teismui.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. 2015 m. sausio 2 d. jis buvo pervestas į 17-Ä bÅ«rį (b. l. 16-17). 2015 m. gruodžio 10 d., vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 4/07-262 „Dėl diferencijuotos nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemos“ R. J. buvo pervestas bausmę atlikti į 8-Ä bÅ«rį. 2016 m. sausio 6 d. apie 17.00 val. jis kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiÅ¡kė, kad atsisako atlikti bausmę tame bÅ«ryje (b. l. 13), dėl to Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 18 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 18; b. l. 12), atsižvelgiant į jo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ (b. l. 14), nutarta jam skirti nuobaudÄ - uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų.

Su Nutarimu Nr. 18 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pasiaiškinime (b. l.

14) R. J. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 29 d. į Marijampolės PN buvo atvykusi jo žmona ir iÅ¡dėstė aplinkybes dėl jo atsisakymo atlikti bausmę 8 bÅ«ryje. Prašė jį grÄ Å¾inti į 17-Ä bÅ«rį tolimesnei bausmei atlikti. 2016 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kėjas vėl atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 8 bÅ«ryje (b. l. 55). PasiaiÅ¡kinime (b. l.

54) nurodė, jog problema nėra sprendžiama. Marijampolės PN Drausmės komisija, iÅ¡nagrinėjusi bÅ«rio virÅ¡ininko pateiktÄ medžiagÄ , 2016 m. sausio 27 d. teikimu (b. l.

53) pataisos įstaigos direktoriui pasiÅ«lė nuteistajam R. J. skirti nuobaudÄ , t. y. perkelti iÅ¡ paprastos grupės į drausmės grupę. PareiÅ¡kėjas atlikti bausmę drausmės grupės 20-ame bÅ«ryje atsisakė (b. l. 43), pasiaiÅ¡kinime (b. l.

44) nurodė nežinantis, ar jį priims nuteistieji, prašė pasiteirauti, ar drausmės grupės bÅ«rys jį priims. Dėl atsisakymo eiti į 20-Ä bÅ«rį Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 205; b. l.

15) jam skirta nuobauda – uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Su Nutarimu Nr. 205 pareiÅ¡kėjas supažindintas pasiraÅ¡ytinai, jame iÅ¡aiÅ¡kinta jo apskundimo tvarka. Gavus Marijampolės PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo G. Č. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo atlikti bausmę 20-ame bÅ«ryje, Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimÄ (b. l. 40-55), ir 2016 m. vasario 10 d. jį baigė tarnybinio tyrimo iÅ¡vada (toliau – ir IÅ¡vada; b. l. 41-42). Tarnybinio tyrimo metu apklaustas pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinime (b. l.

45) nurodė, kad jo žmona B. J. 2013 metais yra davusi parodymus apie laisvėje kitų asmenų padarytus neteisėtus veiksmus, todėl jam gali kilti problemų su 20-ojo bÅ«rio nuteistaisiais. Atliekant tarnybinį tyrimÄ buvo apklausti penki 20-o bÅ«rio nuteistieji, kurie paaiÅ¡kinimuose nurodė nežinantys priežasčių, dėl kurių R. J. Å¡iame bÅ«ryje gali turėti problemų, teigė jo nepažįstantys. R. J. į 20-Ä bÅ«rį nuėjęs nebuvo.PareiÅ¡kėjas teigia, jo Nutarimu Nr. 18 ir Nutarimu Nr. 205 jam paskirtos nuobaudos yra neteisėtos.Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ .

Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. BendrÄ sias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas.

Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobÅ«dis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiÅ¡kia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau abejodamas jų teisėtumu, turi teisę juos skųsti BVK nustatyta tvarka (BVK 11 str., 183 str.).Pataisos namuose nuteistieji skirstomi į bÅ«rius siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ , padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ , padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigos saugumo ir valdymo reikalavimų.

Tuo tikslu Marijampolės PN direktorius 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 4/07-262 patvirtino Nuteistųjų diferencijuoto paskirstymo pataisos namuose schemÄ (b. l. 56, 57; toliau – ir Schema) ir nurodė ja vadovautis Kriminalinės žvalgybos skyriaus, Psichologinės tarnybos, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nams, skirstymo komisijai teikiant pasiÅ«lymus dėl nuteistojo paskyrimo į bÅ«rį. Minėtas įsakymas ir juo patvirtinta Schema leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji į bÅ«rius skirstomi pagal jų asmenines savybes, elgesį pataisos namų įstaigoje, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog 8-ame bÅ«ryje laikomi asmenys teisti už sukčiavimÄ , o jis nėra teistas už sukčiavimÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios, atsisakymo eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį priežasties, pareiÅ¡kėjas nebuvo nurodęs ir savo pasiaiÅ¡kinimuose (b. l. 14, 44, 45, 46, 54).PareiÅ¡kėjas jam paskirtų nuobaudų neteisėtumÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, atsakovas pirmiausia turi atlikti iÅ¡samų tarnybinį tyrimÄ , kurio metu paaiÅ¡kėtų, ar jo atsisakymas gyventi paskirtame bÅ«ryje yra teisėtas ir pagrįstas, ir tik po to pataisos namų direktorius turį teisę spręsti, ar skirti jam drausminę nuobaudÄ ar ne.Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkÄ reglamentuoja BVK 143 straipsnis.

Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieÅ¡ baudžiamas turi bÅ«ti informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybė apsiginti.

Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, Å¡is atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas; Taisyklių 206 p.).Minėtas nuobaudų skyrimo nuteistiesiems reglamentavimas (BVK 143 str. 2 d.; Taisyklių 205 p., 206 p.) nenumato, jog kiekvienu atveju prieÅ¡ skiriant nuteistajam nuobaudÄ turi bÅ«ti atliktas tarnybinis tyrimas, tačiau turi bÅ«ti suteikta galimybė nuteistajam apsiginti, t. y. pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ skiriant nuobaudas buvo informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, jam buvo suteikta galimybė apsiginti (pateikti pasiaiÅ¡kinimus raÅ¡tu), skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta ir į jo pasiaiÅ¡kinimus.

Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad atsakovas, skirdamas pareiÅ¡kėjui 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 28 d. nuobaudas, nuobaudų skyrimo nuteistiesiems procedÅ«rų nepažeidė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimÄ . Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, atsisakęs vykdyti Marijampolės PN administracijos reikalavimÄ , bÅ«tų jį apskundęs. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas atsisakė gyventi jam paskirtuose bÅ«riuose, atsakovas atliko tarnybinį tyrimÄ , kurio metu pareiÅ¡kėjas jokių kitų konkrečių atsisakymo priežasčių nenurodė, o papildomai apklausus penkis 20-o bÅ«rio nuteistuosius, nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, kad Å¡iame bÅ«ryje jis galėtų su kuo nors iÅ¡ nuteistųjų konfliktuoti ar kad kas nors jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichinį smurtÄ (b. l. 47-51).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 16 d., 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. vasario 10 d. paaiÅ¡kinimų dėl atsisakymo eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimÄ iÅ¡ esmės nebuvo siejami su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iÅ¡kilusia realia grėsme pareiÅ¡kėjui, o pagrįsti abstrakčiais teiginiais, jog nežino ar jį priims jam paskirtame bÅ«ryje atliekantys bausmę asmenys. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad tokių asmenų, galinčių jo nepriimti, pasiaiÅ¡kinimuose nenurodė, nes jų nežino.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas padarė Marijampolės PN direktoriaus Nutarime Nr. 18 ir Nutarime Nr. 205 nurodytus jam inkriminuotos bausmės atlikimo režimo pažeidimus, atsakovo neteisėtų veiksmų, BVK 142 straipsnyje nurodytų nuobaudų skyrimo reikalavimų bei BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų, skiriant jam nuobaudas nenustatyta, todėl Nutarimu Nr. 18 ir Nutarimu Nr. 20 nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisėtai.

Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atliekant nuobaudÄ baudos izoliatoriuje jis negalėjo raÅ¡yti laiÅ¡kų, skambinti telefonu, pirktis maisto produktų, pasinaudoti teise gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, buvo stipriai suvaržyta judėjimo laisvė, nebuvo galimybės sportuoti, mankÅ¡tintis, tekdavo priverstinai pragulėti lovoje, negalėjo žiÅ«rėti televizoriaus, klausytis radijo, bendrauti su kitais nuteistaisiais.BVK 146 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, siųsti laiÅ¡kų, taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje laiškų rašymas, skambinimas telefonu negalėjo būti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę ir kiekį reglamentuoja BVK 73, 74, 79, 80, 85, 91, 94, 152 straipsniai.

Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Tokių pasimatymų suteikimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti minėtas aplinkybes nepateikia. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl minėtais pareiškėjui paskirtų nuobaudų buvo kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėtos nuobaudos sukėlė pareiÅ¡kėjui tokius nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus laisvės atėmimo bausmės režimui. Pažymėta, kad į baudos izoliatorių pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimÄ .Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtai paskirtų nuobaudų, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas, todėl atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .      Teisėjas                                                                                                Rimantas Giedraitis