1635fc61-17bc-4061-b1f1-eaa0c80e41a3 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generated1635fc61-17bc-4061-b1f1-eaa0c80e41a3 · Kauno apygardos administracinis teismas: TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2942-414/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00611-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S)                                     KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsÄjo 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R. J., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R.
J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų dÄl neturtinÄs žalos priteisimo ir n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas R. J. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, 3 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l.
5) nurodÄ ir teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis, atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ MarijampolÄs pataisos namuose, 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. sausio 27 d. atsisakÄ gyventi atitinkamai jam paskirtuose 8-ame ir 20-ame bÅ«riuose dÄl labai rimtų priežasÄių, t. y. dÄl to, kad jo žmona davÄ parodymus prieÅ¡ ten gyvenanÄius nuteistuosius, todÄl MarijampolÄs pataisos namų direktorius atitinkamai 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 18 ir 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 205 skyrÄ jam drausmines nuobaudas po 15 parų bausmÄ atliekant baudos izoliatoriuje.
Toks nuobaudų skyrimas, jo nuomone, buvo neteisÄtas, nes nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik pažeidimÄ padariusiam nuteistajam, todÄl pataisos namų administracija privalÄjo atlikti iÅ¡samius tarnybinius tyrimus, kurių metu paaiÅ¡kÄtų, ar jo atsisakymas gyventi paskirtame bÅ«ryje yra teisÄtas ir pagrįstas. Tik po atlikto tyrimo pataisos namų direktorius turÄjo teisÄ sprÄsti, ar skirti jam drausminÄ nuobaudÄ ar ne. Ä® minÄtus bÅ«rius jis nuvykÄs nebuvo, asmenų, kelianÄių jam pavojų, nenurodÄ, nes jų nežino, be to 8-ame bÅ«ryje laikomi asmenys teisti už sukÄiavimÄ , o jis nebuvo teistas už sukÄiavimÄ .
DÄl neteisÄtų veiksmų skiriant jam nuobaudas, atlikdamas bausmÄ baudos izoliatoriuje jis negalÄjo raÅ¡yti laiÅ¡kų, skambinti telefonu, pirktis maisto produktų, pasinaudoti teise gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, buvo stipriai suvaržyta judÄjimo laisvÄ, nebuvo galimybÄs sportuoti, mankÅ¡tintis, tekdavo priverstinai pragulÄti lovoje, negalÄjo žiÅ«rÄti televizoriaus, klausytis radijo, bendrauti su kitais nuteistaisiais, susilpnÄjo jo ryÅ¡iai su Å¡eima ir artimaisiais, nutrÅ«ko ryÅ¡ys su žmona, patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, kanÄiÄ , patyrÄ prislÄgtÄ emocinÄ bÅ«senÄ , orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , todÄl patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti.
PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti. Taip pat praÅ¡Ä jam skirtas nuobaudas panaikinti.MarijampolÄs pataisos namai (toliau â ir atsakovas, ir MarijampolÄs PN) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-11) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 18 buvo baustas 15 parų, uždarant į baudos izoliatorių. PareiÅ¡kÄjas galÄjo apskųsti paskirtÄ nuobaudÄ , taÄiau ir toliau nevykdÄ teisÄtų pareigÅ«nų reikalavimų, pažeidinÄjo tvarkÄ , todÄl 2016 m. sausio 28 d. vÄl buvo baustas 15 parų patalpinant į baudos izoliatorių.
DÄl pastarojo nubaudimo buvo pradÄtas tarnybinis tyrimas. Baudos arba drausmÄs izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas neturi teisÄs gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įgyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, siųsti laiÅ¡kų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄse nurodytais daiktais.
PasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore ribojamas iki 1 valandos. PareiÅ¡kÄjas nepasinaudojo savo teise apskųsti jam skirtÄ drausminÄ nuobaudÄ nustatyta tvarka ir terminais, nors jis su tuo buvo supažindintas. Pataisos namai neturi jokių duomenų dÄl pareiÅ¡kÄjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmÄs atlikimo metu, galimų kanÄių ar pažeminimų. Jis nesikreipÄ Ä¯ PsichologinÄ tarnybÄ , kurios darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis, nors dÄl rankos lūžio buvo kreipÄsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ .
Atsakovo nuomone, MarijampolÄs PN veikÄ tinkamai, nepažeisdami jokių teisÄs aktų reikalavimų, o nesant neteisÄtų veiksmų negali kilti ir deliktinÄ atsakomybÄ. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginÄ apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, todÄl praÅ¡Ä skundÄ atmesti.PareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs PN, neturtinÄ Å¾alÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo neteisÄtų veiksmų, susijusių su jo nubaudimu 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 28 d. nutarimais po 15 parų uždarant į baudos izoliatorių.
PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdžio metu taip pat praÅ¡Ä panaikinti jam skirtas nuobaudas, t. y. pareiÅ¡kÄ naujÄ , savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ adresuotÄ naujoms, į bylÄ neįtrauktoms proceso Å¡alims. Toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas skundo dalyko tikslinimu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®; redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 52 straipsnio prasme, nes įstatymas pareiÅ¡kÄjui suteikia teisÄ tikslinti ir pakeisti arba skundo pagrindÄ , arba dalykÄ ir nenumato galimybÄs tikslinti ir skundo pagrindÄ ir dalykÄ .
TodÄl byla nagrinÄtina dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. ReikalavimÄ dÄl nuobaudų panaikinimo, pasinaudojÄs iÅ¡ankstine ginÄų nagrinÄjimo tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 183 str.), pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ pareikÅ¡ti duodamas naujÄ skundÄ teismui.Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kai valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ MarijampolÄs PN. 2015 m. sausio 2 d. jis buvo pervestas į 17-Ä bÅ«rį (b. l. 16-17). 2015 m. gruodžio 10 d., vadovaujantis MarijampolÄs PN direktoriaus 2015 m. lapkriÄio 25 d. įsakymu Nr. 4/07-262 âDÄl diferencijuotos nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemosâ R. J. buvo pervestas bausmÄ atlikti į 8-Ä bÅ«rį. 2016 m. sausio 6 d. apie 17.00 val. jis kreipÄsi į budÄtojų dalį ir pareiÅ¡kÄ, kad atsisako atlikti bausmÄ tame bÅ«ryje (b. l. 13), dÄl to MarijampolÄs PN direktoriaus 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 18 âDÄl nuteistojo nubaudimoâ (toliau â ir Nutarimas Nr. 18; b. l. 12), atsižvelgiant į jo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ (b. l. 14), nutarta jam skirti nuobaudÄ - uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų.
Su Nutarimu Nr. 18 pareiÅ¡kÄjas supažindintas pasiraÅ¡ytinai, jame iÅ¡aiÅ¡kinta jo apskundimo tvarka. PasiaiÅ¡kinime (b. l.
14) R. J. nurodÄ, kad 2015 m. gruodžio 29 d. į MarijampolÄs PN buvo atvykusi jo žmona ir iÅ¡dÄstÄ aplinkybes dÄl jo atsisakymo atlikti bausmÄ 8 bÅ«ryje. PraÅ¡Ä jį grÄ Å¾inti į 17-Ä bÅ«rį tolimesnei bausmei atlikti. 2016 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kÄjas vÄl atsisakÄ atlikti bausmÄ jam paskirtame 8 bÅ«ryje (b. l. 55). PasiaiÅ¡kinime (b. l.
54) nurodÄ, jog problema nÄra sprendžiama. MarijampolÄs PN DrausmÄs komisija, iÅ¡nagrinÄjusi bÅ«rio virÅ¡ininko pateiktÄ medžiagÄ , 2016 m. sausio 27 d. teikimu (b. l.
53) pataisos įstaigos direktoriui pasiÅ«lÄ nuteistajam R. J. skirti nuobaudÄ , t. y. perkelti iÅ¡ paprastos grupÄs į drausmÄs grupÄ. PareiÅ¡kÄjas atlikti bausmÄ drausmÄs grupÄs 20-ame bÅ«ryje atsisakÄ (b. l. 43), pasiaiÅ¡kinime (b. l.
44) nurodÄ nežinantis, ar jį priims nuteistieji, praÅ¡Ä pasiteirauti, ar drausmÄs grupÄs bÅ«rys jį priims. DÄl atsisakymo eiti į 20-Ä bÅ«rį MarijampolÄs PN direktoriaus 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 205 âDÄl nuteistojo nubaudimoâ (toliau â ir Nutarimas Nr. 205; b. l.
15) jam skirta nuobauda â uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Su Nutarimu Nr. 205 pareiÅ¡kÄjas supažindintas pasiraÅ¡ytinai, jame iÅ¡aiÅ¡kinta jo apskundimo tvarka. Gavus MarijampolÄs PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rÄtojo G. Ä. tarnybinį praneÅ¡imÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo atsisakymo atlikti bausmÄ 20-ame bÅ«ryje, MarijampolÄs PN KriminalinÄs žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimÄ (b. l. 40-55), ir 2016 m. vasario 10 d. jį baigÄ tarnybinio tyrimo iÅ¡vada (toliau â ir IÅ¡vada; b. l. 41-42). Tarnybinio tyrimo metu apklaustas pareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kinime (b. l.
45) nurodÄ, kad jo žmona B. J. 2013 metais yra davusi parodymus apie laisvÄje kitų asmenų padarytus neteisÄtus veiksmus, todÄl jam gali kilti problemų su 20-ojo bÅ«rio nuteistaisiais. Atliekant tarnybinį tyrimÄ buvo apklausti penki 20-o bÅ«rio nuteistieji, kurie paaiÅ¡kinimuose nurodÄ nežinantys priežasÄių, dÄl kurių R. J. Å¡iame bÅ«ryje gali turÄti problemų, teigÄ jo nepažįstantys. R. J. į 20-Ä bÅ«rį nuÄjÄs nebuvo.PareiÅ¡kÄjas teigia, jo Nutarimu Nr. 18 ir Nutarimu Nr. 205 jam paskirtos nuobaudos yra neteisÄtos.Bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmÄs vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.
BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, pareigos, tarp jų â pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas â motyvuoti juos teisÄs aktus atitinkanÄiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ .
Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisÄs prievartos priemonÄmis â nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmÄs atlikimo režimo pažeidimus. BendrÄ sias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmÄs vykdymo ar kitų valstybÄs ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas.
Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobÅ«dis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisÄs reiÅ¡kia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taÄiau abejodamas jų teisÄtumu, turi teisÄ juos skųsti BVK nustatyta tvarka (BVK 11 str., 183 str.).Pataisos namuose nuteistieji skirstomi į bÅ«rius siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dÄl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti nuteistųjų socialinÄ reabilitacijÄ , padÄti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ , padÄti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigos saugumo ir valdymo reikalavimų.
Tuo tikslu MarijampolÄs PN direktorius 2015 m. lapkriÄio 25 d. įsakymu Nr. 4/07-262 patvirtino Nuteistųjų diferencijuoto paskirstymo pataisos namuose schemÄ (b. l. 56, 57; toliau â ir Schema) ir nurodÄ ja vadovautis KriminalinÄs žvalgybos skyriaus, PsichologinÄs tarnybos, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nams, skirstymo komisijai teikiant pasiÅ«lymus dÄl nuteistojo paskyrimo į bÅ«rį. MinÄtas įsakymas ir juo patvirtinta Schema leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji į bÅ«rius skirstomi pagal jų asmenines savybes, elgesį pataisos namų įstaigoje, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog 8-ame bÅ«ryje laikomi asmenys teisti už sukÄiavimÄ , o jis nÄra teistas už sukÄiavimÄ , atmestini kaip nepagrįsti.
Tokios, atsisakymo eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį priežasties, pareiÅ¡kÄjas nebuvo nurodÄs ir savo pasiaiÅ¡kinimuose (b. l. 14, 44, 45, 46, 54).PareiÅ¡kÄjas jam paskirtų nuobaudų neteisÄtumÄ iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad, jo nuomone, atsakovas pirmiausia turi atlikti iÅ¡samų tarnybinį tyrimÄ , kurio metu paaiÅ¡kÄtų, ar jo atsisakymas gyventi paskirtame bÅ«ryje yra teisÄtas ir pagrįstas, ir tik po to pataisos namų direktorius turį teisÄ sprÄsti, ar skirti jam drausminÄ nuobaudÄ ar ne.Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkÄ reglamentuoja BVK 143 straipsnis.
Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau â ir TaisyklÄs), 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieÅ¡ baudžiamas turi bÅ«ti informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybÄ apsiginti.
Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidÄs bausmÄs atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, Å¡is atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas; Taisyklių 206 p.).MinÄtas nuobaudų skyrimo nuteistiesiems reglamentavimas (BVK 143 str. 2 d.; Taisyklių 205 p., 206 p.) nenumato, jog kiekvienu atveju prieÅ¡ skiriant nuteistajam nuobaudÄ turi bÅ«ti atliktas tarnybinis tyrimas, taÄiau turi bÅ«ti suteikta galimybÄ nuteistajam apsiginti, t. y. pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas prieÅ¡ skiriant nuobaudas buvo informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, jam buvo suteikta galimybÄ apsiginti (pateikti pasiaiÅ¡kinimus raÅ¡tu), skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta ir į jo pasiaiÅ¡kinimus.
Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad atsakovas, skirdamas pareiÅ¡kÄjui 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 28 d. nuobaudas, nuobaudų skyrimo nuteistiesiems procedÅ«rų nepažeidÄ. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonÄ dÄl pataisos įstaigos reikalavimo teisÄtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kÄjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkanÄiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).
Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su MarijampolÄs PN administracijos reikalavimu atlikti bausmÄ paskirtame bÅ«ryje, turÄjo įvykdyti šį reikalavimÄ . TaÄiau byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas, atsisakÄs vykdyti MarijampolÄs PN administracijos reikalavimÄ , bÅ«tų jį apskundÄs. TodÄl akivaizdu, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį, pažeidÄ BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, dÄl kokių priežasÄių pareiÅ¡kÄjas atsisakÄ gyventi jam paskirtuose bÅ«riuose, atsakovas atliko tarnybinį tyrimÄ , kurio metu pareiÅ¡kÄjas jokių kitų konkreÄių atsisakymo priežasÄių nenurodÄ, o papildomai apklausus penkis 20-o bÅ«rio nuteistuosius, nebuvo nustatytos aplinkybÄs, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjas negalÄtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, kad Å¡iame bÅ«ryje jis galÄtų su kuo nors iÅ¡ nuteistųjų konfliktuoti ar kad kas nors jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichinį smurtÄ (b. l. 47-51).
IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 16 d., 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. vasario 10 d. paaiÅ¡kinimų dÄl atsisakymo eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimÄ iÅ¡ esmÄs nebuvo siejami su jokia tuo konkreÄiu atveju objektyviai iÅ¡kilusia realia grÄsme pareiÅ¡kÄjui, o pagrįsti abstrakÄiais teiginiais, jog nežino ar jį priims jam paskirtame bÅ«ryje atliekantys bausmÄ asmenys. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad tokių asmenų, galinÄių jo nepriimti, pasiaiÅ¡kinimuose nenurodÄ, nes jų nežino.
Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvÅ«s ir patikimi duomenys neginÄijamai patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas padarÄ MarijampolÄs PN direktoriaus Nutarime Nr. 18 ir Nutarime Nr. 205 nurodytus jam inkriminuotos bausmÄs atlikimo režimo pažeidimus, atsakovo neteisÄtų veiksmų, BVK 142 straipsnyje nurodytų nuobaudų skyrimo reikalavimų bei BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų, skiriant jam nuobaudas nenustatyta, todÄl Nutarimu Nr. 18 ir Nutarimu Nr. 20 nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisÄtai.
Atitinkamai, nagrinÄjamu atveju, nenustaÄius neteisÄtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustaÄius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, nÄra pagrindo kilti valstybÄs civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad atliekant nuobaudÄ baudos izoliatoriuje jis negalÄjo raÅ¡yti laiÅ¡kų, skambinti telefonu, pirktis maisto produktų, pasinaudoti teise gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, buvo stipriai suvaržyta judÄjimo laisvÄ, nebuvo galimybÄs sportuoti, mankÅ¡tintis, tekdavo priverstinai pragulÄti lovoje, negalÄjo žiÅ«rÄti televizoriaus, klausytis radijo, bendrauti su kitais nuteistaisiais.BVK 146 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginÄo laikotarpiu) numatÄ, kad baudos arba drausmÄs izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisÄs gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, siųsti laiÅ¡kų, taip pat paskambinti telefonu.
Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄse nurodytais daiktais. Taigi, nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjui bÅ«nant baudos izoliatoriuje laiÅ¡kų raÅ¡ymas, skambinimas telefonu negalÄjo bÅ«ti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmÄ ir kiekį reglamentuoja BVK 73, 74, 79, 80, 85, 91, 94, 152 straipsniai.
Suteikiamų pasimatymų skaiÄius priklauso nuo laisvÄs atÄmimo bausmÄ vykdanÄios įstaigos rūšies, taip pat grupÄs, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmÄs). Tokių pasimatymų suteikimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Be to, pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo suteikta teisÄ Ä¯ ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus, taÄiau įrodymų, galinÄių patvirtinti minÄtas aplinkybes nepateikia. Byloje taip pat nÄra duomenų, kad dÄl minÄtais pareiÅ¡kÄjui paskirtų nuobaudų buvo kaip nors apribotos kitos pareiÅ¡kÄjo, kaip laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄio nuteistojo, teisÄs ar kitokiu bÅ«du pabloginta jo padÄtis.
TodÄl nÄra pagrindo pripažinti, kad minÄtos nuobaudos sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui tokius nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus laisvÄs atÄmimo bausmÄs režimui. PažymÄta, kad į baudos izoliatorių pareiÅ¡kÄjas buvo patalpintas dÄl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lÄmÄ jo teisių apribojimÄ .Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos, kildinamos iÅ¡ neteisÄtai paskirtų nuobaudų, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas, todÄl atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .      TeisÄjas                                                                                                Rimantas Giedraitis