2022-03-16 Nr. AB-6103-4-39-3-00025-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. sulaikymo termino pratęsimo.
Legislator headnote
AI generated2022-03-16 Nr. AB-6103-4-39-3-00025-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: D., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. sulaikymo termino pratęsimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1711-756/2022
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00025-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,
vertėjui Hicham Ibrahim,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. sulaikymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau kol minėtas asmuo bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
2. Centras nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis. Tikrinant vairuotojo dokumentus prie automobilio iš miško pribėgo tamsaus gymio vyriškis, kuris atidarė galines automobilio dureles ir bandė įsėsti į automobilį, bet buvo sulaikytas. Netrukus prie automobilio priėjo dar 2 tamsaus gymio asmenys, kurie buvo sulaikyti, o po keleto minučių ant kelio buvo sulaikytas ketvirtas asmuo. Sulaikyti asmenys pateikė (duomenys neskelbtini) pasus, kuriose nebuvo Šengeno vizų. Užsienietis buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsieniečių registre bei Policijos informacinėje sistemoje apie jo teisinę padėtį informacijos nėra. Tarnybos informacinėje sistemoje apie pareiškėjo vykimą per valstybės sieną informacijos nėra. 2021 m. spalio 28 d. Užsienietis pripažintas įtariamuoju, ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. 2021 m. spalio 23 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius priėmė sprendimą Užsienietį sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2021 m. spalio 29 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2022 m. sausio 27 d. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nedelsiant nesikreipė, o bandė išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, kur ketino tęsti savo kelionę iki Olandijos. Šiuo metu Užsieniečio prieglobsčio procedūra nėra pradėta, todėl yra tikslinga Užsienietį sulaikyti.
3. Užsienietis su sulaikymo termino pratęsimu nesutiko. Užsienietis prieglobsčio paprašė, kai tik kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
4. Užsieniečio atstovė paaiškino, jog nesutinka su sulaikymo termino pratęsimu, nes Užsienietis pasiprašė prieglobsčio, tačiau jo prašymas nebuvo priimtas. Užsieniečio atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. sausio 27 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečio prašymas Lietuvos Respublikoje nėra priimtas, todėl jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje iki šiol nėra nustatyta. Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nurodyti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendime, nėra išnykę. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ar vykti per ją tranzitu, prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš jo nėra priimtas, Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių bei kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas padarė išvadą, kad Užsienietis, atvykęs ir būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Visa tai duoda pagrindą manyti, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečio atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo skirti Įstatymo 14019 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones.
7. Teismas sprendė, kad nepratęsus sulaikymo Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas pratęsti jo sulaikymo Centre terminą 3 mėnesiams.
III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022. Užsienietis bylos sustabdymo laikotarpiu prašo jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą prašoma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Užsienietis sulaikytas Lietuvos Respublikos pareigūnams iš karto išreiškė savo kelionės tikslą – pateikti prieglobsčio prašymą. Nagrinėjamu atveju Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas pasą, bet neturėdamas teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų. Tarnyba nesudarė galimybės pateikti prieglobsčio prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia iš esmės tapatų klausimą administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra kreipęsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu. Atkreiptinas dėmesys, jog Užsienietis yra sulaikytas daugiau kaip 4 mėnesius ir nepaisant to, kad turi pasą, sprendimas dėl jo grąžinimo iki šiol nėra priimtas. Tai rodo, jog institucijos, kreipdamosi į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo, tokių priemonių būtinybę grindžia poreikiu nustatyti asmens teisinę padėtį bei užtikrinti jo grąžinimo į kilmės valstybę procedūrą, tačiau pačios vilkina procesą ir neatlieka jokių procedūrinių veiksmų, kad asmuo būtų grąžintas į kilmės šalį, kas iš esmės rodo paties asmens sulaikymo pagrįstumo stoką. Įvertinus, jog iki šiol nėra suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, aktualios nagrinėjamai situacijai, ir nurodytu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu bus pateikti atsakymai į bylos nagrinėjimui aktualius teisės klausimus (ar Užsienietis šiuo atveju gali būti laikomas prieglobsčio prašytoju ir kokios sulaikymo/alternatyvios sulaikymo sąlygos bei priemonės gali būti taikomos) bei siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamą bylą, yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą.
10. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:
10.1. Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę neteisėtai kirtus jos valstybės sieną ir neturint teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų negali būti vertinamas kaip teisėtas pateikimas į Europos Sąjungos šalį. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, turėjo galimybę ir gyvenimiškosios patirties suvokti, kad vykstant į Europos Sąjungos valstybes reikalinga dokumentais patvirtinta teisė patekti į šalį ir jis turi pareigą valstybės sieną kirsti tik pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę sąmoningai ignoravo. Užsieniečio neteisėtas atvykimas į Europos Sąjungą Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatose vienareikšmiai traktuotinas kaip neteisėta veika.
10.2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą o neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, šioje šalyje neturint tikslo teikti prašymą suteikti prieglobstį, vienareikšmiai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta jo asmens pase pateiktais duomenimis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių bei kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika jog, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis pas savo giminaičius, jis savavališkai pasišalins iš Centro ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir realizuoti teisminio proceso metu sprendimą dėl jo įvykdytos neteisėtos veikos. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė. Nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jos taikymas nėra galimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, šeimyninių ir kitų ryšių.
13. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kitoje administracinėje byloje. Taip pat yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra sulaikytas daugiau nei 4 mėnesius.
14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
15. Įstatymo 14012 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; 3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį (Įstatymo 14012 str. 2 d.). Remiantis bylos duomenimis, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir prašymas suteikti prieglobstį nėra priimtas. Šiuo atveju Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas bei jo teisinė padėties Lietuvos Respublikoje nėra nustatyta.
16. Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Pažymėtina, jog Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos (Įstatymo 14018 str. 2 d.).
17. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 14019 str. 2 d.).
18. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalimi, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko (3 p.). Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 str. 2 d.).
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Užsienietis nėra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai (neturėdamas dokumentų, patvirtinančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ar vykti per ją tranzitu), Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, šeimyninių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Pažymėtina, jog Užsienietis turi asmens dokumentą, kurį pateikė Centrui, taigi jo tapatybė yra nustatyta.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Byloje nenustatyta aplinkybių, įrodančių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą. Sulaikymas nėra objektyviai reikalingas ir tai nėra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui griežčiausią kontrolės priemonę - sulaikymą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog asmens sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, taip pat į tai, kad nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo (baudžiamojoje) byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Užsieniečiui tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada teismas sustabdo bylos nagrinėjimą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Dėl Užsieniečio reikalavimo sustabdyti bylą iki kol bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas kitoje administracinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde Užsienietis nenurodė pakankamo pagrindo, kokią reikšmę nagrinėjamai bylai turės kitoje byloje priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo, o nagrinėjamas klausimas dėl sulaikymo termino pratęsimo, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą.
22. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, paskiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Tokia alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui skirtina iki 2022 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti: taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
(duomenys neskelbtini) pilietį M. D. iš sulaikymo paleisti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė