Legislator Case Law & Legislation
1632e231-05e4-4161-9d09-95e8a61fc24d AI generated

1632e231-05e4-4161-9d09-95e8a61fc24d · Kauno apygardos teismas

Case Number 1632e231-05e4-4161-9d09-95e8a61fc24d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), 2) butas yra gyvenamoji patalpa, galinti bÅ«ti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai) ir 3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, turintis teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2007, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

Legislator headnote

AI generated

1632e231-05e4-4161-9d09-95e8a61fc24d · Kauno apygardos teismas: IÅ¡ VÄ® Registrų centro atstovo V. M. paaiÅ¡kinimų paaiÅ¡kėjo, kad kartais mažesnės įmonės sudarydavo sutartis su inventorizacijos biuru, kad Å¡is vykdytų įmonės balanse esamų butų privatizavimo procedÅ«ras, tačiau negalėjo patvirtinti, ar toks susitarimas buvo sudarytas su „Metalo“ gamykla. VÄ® „Registrų centras“ užregistruoti praÅ¡ymai Nr. 21369 ir Nr. 34350 patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad buvo kreiptasi dėl buto inventorinės knygutės sudarymo, tačiau negali patvirtinti, kad buvo kreiptasi dėl buto privatizavimo ir kad tinkamai buvo pradėta buto privatizavimo procedÅ«ra.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-548 -230/2010Pirmosios instancijos teisėja Janina DervinskienėProcesinio sprendimo kategorijos: 30.3, 30.6, 121.18, 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv.

Dianai ViÅ¡inskienei, atsakovo atstovei D. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-54/2009 pagal ieÅ¡kovo ArÅ«no Petraičio ieÅ¡kinį atsakovui Kauno m. savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui B. P. dėl teisės privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas A. P. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei nuo 2008 metų. Pagrindinė buto nuomininkė nuo 1983 m. iki 2000 m. sausio 22 d. buvo ieÅ¡kovo motina L. P., kuri yra mirusi. IeÅ¡kovas ir jo tėvas B. P. Å¡iame bute gyveno kartu Å¡eimos narių teisėmis.

Butas buvo žinybinis ir priklausė „Metalo“ gamyklai. IeÅ¡kovo mama kreipėsi dėl buto privatizavimo 1992 m., savivaldybės butų privatizavimo tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ ir Å¡eimos narių sutikimus, iÅ¡ ten buvo nukreipta į inventorizavimo biurÄ , kur dokumentai buvo priimti ir įregistruoti, buvo padaryta įmoka, o kvitas paliktas inventorizavimo biure. Jai buvo pasakyta laukti pakvietimo, vėliau buvo praneÅ¡ta, kad butų privatizacija baigta ir reikia laukti įstatymo galiojimo pratęsimo, tuomet bus paruoÅ¡ta buto privatizavimo sutartis.

Tačiau butas liko neprivatizuotas tik dėl atsakovo kaltės. Butas yra tinkamas privatizavimo objektas, ieÅ¡kovas – tinkamas subjektas, kadangi nėra privatizavęs jokio kito buto, todėl yra visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos privatizavimo sÄ lygos. Privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta tinkamai, todėl ieÅ¡kovas kaip L. P. Å¡eimos narys turi teisę jÄ užbaigti. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino ieÅ¡kovui A. P. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias Lentvario (duomenys neskelbtini) pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės 32 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo mama L. P. nuo 1982 m. teisėtai gyveno ginčo bute, tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, ir Å¡ių aplinkybių atsakovas neginčijo. Todėl L. P., galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui, turėjo teisę privatizuoti ginčo butÄ , ji ir ieÅ¡kovas buvo (yra) tinkami subjektai, galintys privatizuoti butÄ , o ginčo butas taip pat gali bÅ«ti privatizavimo objektu. Teismas taip pat nustatė, kad L. P. atliko visus bÅ«tinus veiksmus Å¡iai teisei įgyvendinti ir buvo pradėjusi buto privatizavimo procedÅ«rÄ .

Ji kreipėsi į atsakovÄ pateikdama nustatytos formos pareiÅ¡kimÄ , kuris nors ir nėra iÅ¡likęs, tačiau VÄ® „Registrų centro“ 2008-10-08 raÅ¡tas patvirtina, kad pagal 1991-12-24 pateiktÄ užsakymÄ dėl žinybinio buto, esančio Lentvario g. 5-33, Kaune, iÅ¡pirkimo 1992-02-10 buvo paruoÅ¡ta buto byla, tai atžymėta butų apžiÅ«ros registracijos lape, ir visi dokumentai perduoti Kauno m. savivaldybės privatizavimo tarnybai galutiniam įforminimui. Piliečių, pateikusių praÅ¡ymus privatizuoti butus, suraÅ¡ymo knygoje įraÅ¡ytas (Nr. 34350) L.

P. privatizuojamo buto adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčijo kreipimosi fakto ir Å¡ių įrašų, be to, byla buvo pradėta tik po apmokėjimo. Atsižvelgdamas į Å¡iuos įrodymus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pradėjo buto privatizavimo procedÅ«rÄ , ir tarp Å¡alių susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo, tačiau privatizavimo procedÅ«ra nebaigta, ir ieÅ¡kovas lengvatine tvarka nėra įgijęs jokio kito buto pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad privatizavimo procedÅ«ra nebaigta ne dėl L. P. kaltės, kadangi ji pateikė reikiamus dokumentus dėl buto privatizavimo, domėjosi proceso eiga, jai savivaldybėje buvo nurodyta, kad praneÅ¡, kada reikės sudaryti sutartį, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad privatizacija baigėsi, o L. P. pateikti dokumentai neiÅ¡liko dėl atsakovo darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo. Atsakovas, turėdamas L. P. pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo, privalėjo į jį atsakyti iki įstatymo nustatyto termino privatizuoti butus (t.y. duoti teigiamÄ ar neigiamÄ atsakymÄ ).

IeÅ¡kovas po mamos mirties perėmė visas nuomininko teises ir pareigas, todėl įgijo teisę privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi Å¡is praÅ¡ymas nebuvo pareikÅ¡tas nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose, nei parengiamajame teismo posėdyje, o praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį pareikÅ¡tas žodžiu tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, toks praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti iÅ¡dėstytas raÅ¡tu, o ieÅ¡kovo atstovė prieÅ¡taravo, kad žodžiu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas teismo posėdyje bÅ«tų svarstomas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , įstatymui nustojus galioti, galima realizuoti (įgyvendinti) tik tÄ teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas atliko visus bÅ«tinus veiksmus ir kad privatizavimo procedÅ«ros nebuvo vykdomos dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

Teismas netinkamai įvertino įrodymus, vadovavosi vien liudytojo parodymais ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo mama atliko visus bÅ«tinus veiksmus ir kad tarp Å¡alių susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo mama galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į savivaldybę su pareiÅ¡kimu dėl buto privatizavimo, tačiau dokumentai (kartu ir Å¡eimos narių susitarimas) neiÅ¡liko dėl savivaldybės kaltės, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir netgi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams.

Kauno miesto savivaldybės Turto skyrius 2008-06-16 raÅ¡tu informavo, kad Turto skyriuje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad L. P., B. P. ar A. P. kreipėsi dėl buto privatizavimo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu. Å is dokumentas laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymų, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad kreipėsi į VĮ „Registrų centrÄ â€œ dėl buto privatizavimo, o ne į Kauno miesto savivaldybę. Be to, ginčo butas tuo laikotarpiu priklausė „Metalo“ gamyklai, todėl vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ieÅ¡kovo mama dėl buto privatizavimo turėjo kreiptis į įmonės administracijÄ , o ne į savivaldybę.

IÅ¡ VÄ® Registrų centro atstovo V. M. paaiÅ¡kinimų paaiÅ¡kėjo, kad kartais mažesnės įmonės sudarydavo sutartis su inventorizacijos biuru, kad Å¡is vykdytų įmonės balanse esamų butų privatizavimo procedÅ«ras, tačiau negalėjo patvirtinti, ar toks susitarimas buvo sudarytas su „Metalo“ gamykla. VÄ® „Registrų centras“ užregistruoti praÅ¡ymai Nr. 21369 ir Nr. 34350 patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad buvo kreiptasi dėl buto inventorinės knygutės sudarymo, tačiau negali patvirtinti, kad buvo kreiptasi dėl buto privatizavimo ir kad tinkamai buvo pradėta buto privatizavimo procedÅ«ra.

Teismo argumentai, kad Å¡eimos narių susitarimas privatizuoti butÄ pradingo dėl savivaldybės kaltės, yra nepagrįsti ir neteisingi, prieÅ¡taraujantys paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams, kad buvo tariamasi kieno vardu privatizuoti butÄ , tačiau nuspręsta nebuvo, ir susitarimas nebuvo sudarytas. Buto privatizavimo eigoje ne tik savivaldybės institucija privalo atlikti atitinkamus veiksmus, bet taip pat ir pats reikalavimo teisę turintis asmuo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad L. P., o vėliau ieÅ¡kovas bÅ«tų elgęsi rÅ«pestingai ir atsakingai.

Nėra jokių duomenų, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai ieÅ¡kovo mamai patarė laukti ir kad privatizavimo procedÅ«ros nebuvo vykdomos dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovas, turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kininės senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ dėl pažeistos teisės gynybos. 1964 m. CK nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaites terminas pasibaigė iki 2000 m. priimto CK įsigaliojimo.

IeÅ¡kovas daugiau nei septynerius metus nesikreipė teisminės gynybos, o nuo tariamo ieÅ¡kovo mamos kreipimosi dėl buto privatizavimo praėjo jau 17 metų. Teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nustatė, kad yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovui teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.IeÅ¡kovas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo mama privatizavimo procedÅ«rÄ pradėjo laiku, paduodama pareiÅ¡kimÄ . Nors pats pareiÅ¡kimas nėra iÅ¡likęs, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtina VÄ® „Registrų centras“ raÅ¡tas apie užsakymo pateikimÄ ir buto bylos parengimÄ , taip pat duomenys piliečių, pateikusių praÅ¡ymus privatizuoti butus, suraÅ¡ymo knygoje. Ta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybėje nėra iÅ¡likusių dokumentų apie ieÅ¡kovo mamos kreipimÄ si dėl buto privatizavimo, nepaneigia paties kreipimosi fakto.

Å io fakto bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė neneigė ir neginčijo VÄ® „Registrų centro“ 2008-10-08 raÅ¡te nurodytų aplinkybių. Todėl nurodytų aplinkybių visuma teismui sudarė pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė faktÄ , kad jo mama laiku ir tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ privatizuoti ginčo butÄ . Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo sudarytas Å¡eimos narių susitarimas dėl buto privatizavimo ir kad L. P. dėl Å¡ios priežasties nebuvo įgijusi teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, atmestini.

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai turėjo galimybę įsigyti bent vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privatinėn nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsirandančių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Teismo pareiga – ne vien formaliai taikyti ir aiÅ¡kinti teisės normas, bet ir siekti, kad bÅ«tų įgyvendintas pagrindinis butų privatizavimo įstatymo tikslas – suteikti galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas.

Todėl nustačius, kad buvo gautas ieÅ¡kovo mamos praÅ¡ymas, o atsakovui neatlikus visų veiksmų Å¡iai teisei įgyvendinti, vien ta aplinkybė, kad nepateiktas notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas, negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Tarp pagrindinės nuomininkės ir jos Å¡eimos narių niekada nebuvo ginčo dėl buto privatizavimo. ReikalavimÄ dėl ieÅ¡kininės senaties taikymo atsakovas turėjo teisę suformuluoti atsiliepime į ieÅ¡kinį, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo pareikÅ¡tas, jis buvo pareikÅ¡tas žodžiu tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Jį priėmus teismas privalėtų sudaryti galimybę ieÅ¡kovui pateikti atsikirtimus, kas neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , todėl toks praÅ¡ymas pateiktas pavėluotai ir pagrįstai atsisakytas priimti. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliacinio skundo faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl teisės privatizuoti butÄ pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ bÅ«tina nustatyti tokias Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), 2) butas yra gyvenamoji patalpa, galinti bÅ«ti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai) ir 3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, turintis teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2007, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

Atsakovas apeliaciniu skundu nekelia ginčo dėl nurodytų pirmųjų dviejų ginčo buto privatizavimo sÄ lygų egzistavimo, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovo mama nėra tinkamai, t.y. pagal įstatymo reikalavimus, iÅ¡reiÅ¡kusi valios privatizuoti butÄ ir nėra tinkamai pradėjusi buto privatizavimo procedÅ«rÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad buvo atlikti visi bÅ«tini buto privatizavimo veiksmai, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, t.y. įrodymai iÅ¡ esmės buvo įvertinti netinkamai (CPK 185 straipsnis).

Nors L. P. praÅ¡ymas privatizuoti butÄ nėra iÅ¡likęs, tačiau iÅ¡vestiniai raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad toks praÅ¡ymas buvo pateiktas. Tai patvirtina VÄ® „Registrų centras“ 2008-10-08 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad 1991 m. gruodžio 24 d. buvo pateiktas užsakymas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) iÅ¡sipirkimo ir buvo paruoÅ¡ta buto inventorinė bylutė (b.l. 64), Å¡io užsakymo nuoraÅ¡as (b.l. 65), butų apžiÅ«ros registracijos lapas (b.l. 66-67), patvirtinantis, kad pagal nurodyta užsakymÄ buto bylutė buvo paruoÅ¡ta 1992-02-10 ir pareiÅ¡kimų registracijos žurnalo iÅ¡trauka (b.l. 124), patvirtinanti VÄ® „Registrų centras“ raÅ¡to duomenis, jog pareiÅ¡kimas buvo užregistruotas Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. A. R. (b.l. 126), VÄ® „Registrų centras“ atstovo V. M. parodymai apie butų privatizavimo vykdymÄ Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (b.l. 118-119). Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos byloje surinktus įrodymus laikė pakankamais padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo mama galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti butÄ . Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kadangi nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo faktų tikėtinumo aspektu.

Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog Kauno miesto savivaldybės Turto skyrius 2008-06-16 raÅ¡tas (b.l. 41), kuriame nurodyta, kad Turto skyriuje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad L. P., B. P. ar A. P. kreipėsi dėl buto privatizavimo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymų, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ nurodyto VÄ® „Registrų centras“ raÅ¡to matyti, kad Å¡ioje įstaigoje priimti dokumentai buvo perduodami Kauno miesto savivaldybės privatizavimo tarnybai, todėl Kauno miesto savivaldybės raÅ¡te nurodyti duomenys, kad tokių dokumentų nėra, nepaneigia kitos nustatytos aplinkybės, kad dėl buto privatizavimo buvo kreiptasi į Respublikinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurÄ .

Beje Å¡ios aplinkybės yra nustatytos remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes nuginčyti liudytojų parodymais esminės reikÅ¡mės neturi. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo mama laiku ir tinkamai kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo. Nors nėra tiesioginių įrodymų, kad buvo pateiktas notarine tvarka patvirtintas Å¡eimos narių susitarimas pirkti butÄ , kaip reikalavo LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis, tačiau ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai (b.l. 116) patvirtina buvus tokį susitarimÄ , be to, jis galėjo bÅ«ti pateiktas atsakovui toliau vykdant buto privatizavimo procedÅ«ras, jei atsakovas bÅ«tų to pareikalavęs, o ginčo tarp Å¡eimos narių dėl buto privatizavimo nebuvo.

Kadangi praÅ¡ymas ir su juo pateikti dokumentai yra prarasti ne dėl ieÅ¡kovo (ar ieÅ¡kovo mamos) kaltės, todėl ir privatizavimo procedÅ«ra taip pat nebaigta ne dėl jų kaltės. Ir todėl ieÅ¡kovo mamos teisė privatizuoti butÄ , įgyta galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui, pasibaigus įstatymo galiojimui negali iÅ¡nykti.Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota teismo pareiga, sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teisės normas aiÅ¡kinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).Apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo taip pat laikytini nepagrįstais.

IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Å aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Todėl bÅ«tina nustatyti momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek kitÄ kriterijų - turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . TÄ dienÄ , kai ieÅ¡kovė kreipėsi dėl savo teisės įgyti butÄ nuosavybėn lengvatinėmis sÄ lygomis įgyvendinimo, jos teisė pažeista dar nebuvo, todėl negalima ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io momento.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymÄ , kai dokumentai, pateikti buto privatizavimui, yra prarasti. Å iuo atveju bÅ«tina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis praÅ¡ymo pateikimÄ , privatizuotino turto įkainojimÄ , pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu ir mokestinio praneÅ¡imo įteikimÄ , nustatytos sumos už perkamÄ butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimÄ bei Å¡ios sutarties sudarymÄ .

DaugumÄ Å¡ių veiksmų turėjo atlikti atsakovas ir asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimÄ vykdančių institucijų atliekamų veiksmų, todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai. Teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turėjo bÅ«ti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl pareiga informuoti, kad privatizavimÄ vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko Å¡ioms tarnyboms.

Kadangi savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent ji turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ , o netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad tik savivaldybei praneÅ¡us, jog privatizavimas negali bÅ«ti vykdomas, bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės. Savivaldybei to nepadarius, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl jis ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Nenustačius pagrindų panaikinti teismo sprendimÄ , apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

             Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė:                                                                   Nijolia Indreikienė Kolegijos teisėjai:                                                                        Galina Blaževič                                                                                                       Virginija Gudynienė                                               Â