N-575-17-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-17/2013

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01278-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui M. S.,

vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo M. S. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. M. S. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko 2012 m. rugpjūčio 14 d., nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną (duomenys neskelbtini), ir 2012 m. rugpjūčio 15 d. buvo sulaikytas, kadangi neturėjo jokių dokumentų, įrodančių jo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą.

2012 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo, atsižvelgiant į tai, kad jis jau buvo pateikęs prieglobsčio prašymą Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje, todėl už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė bei nustatyti tokią valstybę narę, taip pat, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2012 m. rugpjūčio 22 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas 20 parų arešto už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

2012 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus sprendimu (duomenys neskelbtini) M. S. buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras).

2012 m. rugsėjo 14 d. užsienietis pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo bei išvyko iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius sustabdė pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.

2012 m. spalio 29 d. pareiškėjas buvo grąžintas iš Belgijos pagal II-ąjį Dublino reglamentą bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo atnaujinimo (duomenys neskelbtini). Tą pačia dieną buvo priimtas Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus sprendimas nutraukti pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą (duomenys neskelbtini).

2012 m. lapkričio 5 d. Užsieniečių registracijos centro Operatyvinės veiklos grupės vyriausiojo specialisto sprendimu (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.

2012 m. lapkričio 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo pareiškėjui bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi (b. l. 6) priėmė užsieniečio skundą nagrinėti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 4-5), (duomenys neskelbtini) pilietis M. S., vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2013 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus nuspręsta dėl prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo arba nesuteikimo.

2012 m. lapkričio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo (b. l. 1-3), kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą.

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjui apskundus Migracijos departamento 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą, nei Migracijos departamentas, nei Užsieniečių registracijos centras visą bylos nagrinėjimo administraciniame teisme laikotarpį negalės atlikti jokių veiksmų. Pažymėjo, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama nepažeidžiant 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ (toliau – Direktyva 2008/115/EB) nuostatų.

Rėmėsi minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalimi bei preambulės 9 punktu, Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, analogiška 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2005/85/EB) 2 straipsnio d punktui, ir nurodė, kad užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį ir minėtu laikotarpiu yra laikomas teisėtai esančiu valstybėje narėje.

Atsižvelgiant į tai bei į faktines aplinkybes – kad pareiškėjas apskundė Migracijos departamento sprendimą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo dar neišnagrinėjo, teigė, kad M. S. atžvilgiu Direktyvos 2008/115/EB ir Įstatymo nuostatos dėl trečiųjų šalių piliečių sulaikymo išsiuntimo tikslu negali būti taikomos. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią sulaikymui išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymui taikomas skirtingas teisinis režimas. Nurodė, kad pareiškėjo tolimesnis sulaikymas dėl jo išsiuntimo iš šalies yra nepateisinamas; jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos data iki šiol nėra apibrėžta, nes išsiuntimo sprendimo vykdymas sustabdytas, taigi, pareiškėjo sulaikymo trukmė gali tęstis dar neapibrėžtą laiką.

Pažymėjo, kad tokia teisinė padėtis, kai nėra vykdomas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos negali tęstis neribotą laiką ir kelti neigiamas pasekmes, varžant laisvę pačiam užsieniečiui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigė, kad pareiškėjo sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu nėra galimas ir tolesnis jo sulaikymas yra laikytinas neteisėtu bei pažymėjo, kad nėra kitų Įstatymo 113 straipsnyje nurodytų užsieniečio sulaikymo pagrindų.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b. l. 19-20), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nusprendė užsieniečio prašymo netenkinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą.

Teismas nurodė, kad užsieniečiui apskundus Migracijos departamento sprendimą, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus jo skundą, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas. Rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino tai, kad užsienietis pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, buvo grąžintas iš Belgijos pagal II-ąjį Dublino reglamentą ir sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus bei tokiu būdu trukdys vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.

II. Pareiškėjo M. S. atstovas apeliaciniu skundu (b. l. 23-24) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą (apeliaciniame skunde nurodytas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas, bet tai laikytina rašymo apsirikimu) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas pakeisti jam skirtą sulaikymą alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau teismas tokį jo prašymą atmetė. Teigia, kad pareiškėjui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymi, jog šiuo metu nėra poreikio taikyti pareiškėjui griežčiausią judėjimo laisvės apribojimą, nes užsienietis laikosi Užsieniečių registracijos centro nustatytų vidaus tvarkos taisyklių; nors ir buvo pažeidęs Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtintas „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisykles“ (toliau – Taisyklės), jis šiuo metu yra visiškai pasitaisęs ir įsipareigoja minėtų taisyklių laikytis. Nurodo, kad dabartinės pareiškėjo gyvenimo sąlygos būnant sulaikytam Užsieniečių registracijos centre yra neįmanomos, nes „neatitinka elementarių sanitarijos priemonių“. Pažymi, kad užsieniečiui nesuteikiama jokia informacija apie jo laikino teritorinio prieglobsčio svarstymo rezultatus; vykstančių bylų dokumentai jam įteikiami beveik suėjus terminui juos apskųsti; teismų sprendimai užsieniečiui įteikiami lietuvių kalba, kurios jis nemoka; užsieniečiui pateikiami dokumentai lietuvių kalba, kuriuos jis turi pasirašyti net nežinodamas jų turinio. Nurodo, kad užsienietis nesupranta minėtų dokumentų turinio, nors toks jo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, turėtų būti užtikrintas.

Nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas siekė pasislėpti – Belgijoje yra dokumentai, įrodantys jo politinio persekiojimo pagrįstumą (duomenys neskelbtini), todėl būtent siekdamas kuo skubesnio ir operatyvesnio prieglobsčio suteikimo klausimo išnagrinėjimo, pareiškėjas ir ėmėsi tokių veiksmų. Atsižvelgiant į visa tai, teigė, kad yra visos sąlygos ir pagrindai pareiškėjui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę ir tenkinti jo prašymą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad užsieniečio tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, nes nesulaukęs galutinio sprendimo dėl pateikto prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje jis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, savo veiksmais tyčia, piktybiškai pažeisdamas Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 2 punkto bei 135 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtino „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ III skyriaus 18.4 punkto bei Taisyklių V skyriaus 8 punkto nuostatas. Teigia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas nesiekia gauti prieglobsčio būtent Lietuvos Respublikoje, o tiesiog nelegaliais būdais bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje – savavališkai keliauja į kitas Europos Sąjungos šalis bei už Europos Sąjungos ribų, piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis (jau ne vieną kartą pateiktas prieglobsčio prašymas ir Migracijos departamento sprendimo apskundimas – tik priemonė vilkinti sprendimo įvykdymą). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, M. S., pasinaudojęs laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos teisėje su užsieniečių teisine padėtimi bei prieglobsčio suteikimu jiems susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šioje byloje aktualus šio Įstatymo 113 straipsnio, numatančio užsieniečių sulaikymo pagrindus, taikymas yra išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kituose teismo sprendimuose.

Šioje byloje, svarbu išsiaiškinti, ar Švenčionių rajono apylinkės teismas pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytą sulaikymo pagrindą M. S..

Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje byloje Nr. N575-1297/2012 ir susijusiose bylose, yra išaiškinęs, jog trukdymu priimti ar vykdyti sprendimą bei galimybės pasislėpti buvimu yra pripažįstami, inter alia, tie atvejai, kai užsienietis jau yra neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties ar kitaip trukdo kompetentingoms institucijoms priimti galutinį sprendimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), todėl manytina, jog yra didelė tikimybė, kad nebūdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, M. S. ir vėl bandytų išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo arba neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priėmimui.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos blogos gyvenimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre nepateisina jo padaryto Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo. Nesutikdamas su Užsieniečių registracijos centre esančiomis gyvenimo sąlygomis užsienietis turėtų įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas, o ne savavališkai pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro ar, tuo labiau, iš šalies.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas