2016-01-06 Nr. AB-335-3-61-3-05552-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-33-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05552-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymo „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro A. G. profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų perdavimo, saugojimo, notaro veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) 1, 1.1., 1.2., 1.3. punktus.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo įsakymo 1, 1.1., 1.2., 1.3. punktų galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau atsisakė tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nemotyvuotas, t. y. nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis, teismas galėtų nuspręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir prašymas sustabdyti skundžiamo įsakymo 1, 1.1., 1.2., 1.3. punktų galiojimą netenkintas.

III. Pareiškėjas A. G. elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad savo skunde pirmosios instancijos teismui prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymo galiojimą, motyvuodamas, kad „Mano archyvas yra sukauptas tik iš mano asmeninių lėšų ir yra mano nuosavybė. Suprantu, kad aš privalau perduoti ir perduosiu savo archyvą kitam archyvui, kad privalau išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Tačiau mano archyvas, kuris sukauptas tik iš mano asmeninių lėšų, yra mano materialus turtas, nuosavybė ir pagal skundžiamą ministro įsakymą vykdomas įstatymo numatyta tvarka paėmimas visuomenės poreikiams, o tai turi būti kompensuojama, teisingai atlyginama.

Neišsprendus kompensavimo klausimo, būtų neteisingai vykdomas skundžiamo ministro įsakymo 1.1 p; 1.2 p.; 1.3 p. Pagal taisyklių 21 p. notaro dokumentai tvarkomi praėjus vieniems kalendoriniams metams po bylų užbaigimo, taigi mano atleidimas iš notaro pareigų man buvo netikėtas, priimtas mano teisėtų atostogų metu, būnat užsienyje, man nedalyvaujant, manęs neišklausius ir pan., todėl nebuvo tvarkomas ir liko nesutvarkytas visų šių 2015 metų archyvas. Jam sutvarkyti reikia materialinių ir žmogiškųjų resursų, atlikti privalomus darbus, būtent, patikrinti dokumentų sisteminimą bylose, įsitikinti, kad jose esantys dokumentai atitinka bylų antraštes ir saugojimo terminus, dokumentus susegti ir išdėstyti chronologine tvarka, sudėti į reikiamas bylas, sudaryti registrus, išspausdinti ir sudėti į bylas, sudaryti bylos vidaus aprašus, saugomų bylų lapus sunumeruoti, pagaliau nupirkti reikiamą skaičių specialių aplankų, archyvinių dėžių.

Per 2015 metus atlikti 4489 notariniai veiksmai. Tikslu atlikti daugelį veiksmų reikėjo sukauti dešimtis įvairiausių dokumentų, viso dešimtys tūkstančių lapų. Be to reikia padaryti atitinkamus aprašus ir sudėti į spec. Dėžes visų mano veiklos 2004—2014 metų archyvą. Šiuo metu biuras uždarytas, dalis darbuotojų jau atleisti iš darbo. Todėl neišsprendus kompensacijos klausimą sutvarkyti ir perduoti archyvą yra neįmanoma.“ Atsižvelgiant į tai, teismui kažkada priėmus palankų ar nepalankų pareiškėjui sprendimą iki tol atsakovas imsis drastiškų/prievartos veiksmų, dėl ko bus paimti nesutvarkyti, nesuarchyvuoti dokumentai, gali nukentėti pats dokumentų kiekis, būsena ir pan.

Tai pareiškėjas jau patyrė, kai net negavęs ministro įsakymo, pastarasis kreipėsi į teismą dėl prievartos taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 4 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nemotyvuotas, t. y. nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis, teismas galėtų nuspręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad motyvavo savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 1R-293 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų perdavimo, saugojimo, notaro veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo“ 1.1., 1.2., 1.3. punktų galiojimą, nurodydamas, kad kol nebus išspręstas kompensavimo pareiškėjui už paimamą iš jo archyvą klausimas, tol nėra galimybės vykdyti skundžiamas atsakovo įsakymo dalis, kadangi archyvas yra pareiškėjo nuosavybė, už kurią turi būti teisingai atlyginta, taip pat pareiškėjo atleidimas iš notaro pareigų įvyko esant jam išvykus, neišklausius jo paaiškinimų, t. y. netikėtai, todėl pareiškėjas neturi galimybės laiku įvykdyti skundžiamo įsakymo įpareigojimų, susijusių su archyvo parengimu ir perdavimu.

Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo 1.1., 1.2. ir 1.3. punktų, pareiškėjas jais įpareigotas iki 2015 m. gruodžio 1 d. parengti perduoti profesinės veiklos metu sudarytų notarinių dokumentų archyvą bei perduoti Lietuvos notarų rūmų archyvui profesinės veiklos metu sudarytų notarinių dokumentų archyvą taip pat iki 2015 m. gruodžio 4 d. pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai nebaigtų paveldėjimo bylų perdavimo ir priėmimo aktą, notaro antspaudo sunaikinimo aktą ir grąžinti notaro pažymėjimą.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007).

Pabrėžtina, kad proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – būtina nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašoma uždrausti atsakovams atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-262/2008). Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundžiamo įsakymo 1.1., 1.2. ir 1.3. punktai iš esmės įpareigoja pareiškėją atlikti veiksmus, susijusius su jo profesinės veiklos metu sukauptų dokumentų archyvo perdavimu Lietuvos notarų rūmų archyvui, o pareiškėjas skunde reikalaudamas sustabdyti šio įpareigojimo vykdymą motyvavo tokį reikalavimą iš esmės tik tuo, jog už archyvo perdavimą jam turi būti teisingai atlyginta, bei tuo, kad jis iki 2015 m. gruodžio 4 d. objektyviai neturi galimybės įvykdyti tokio įpareigojimo, vertintina, jog pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai nemotyvavo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodydamas ir nepateikdamas įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tinkamo atlyginimo už paimamą archyvą reikalavimo pareiškėjas net nereiškė skunde, o tik paminėjo prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Taip pat objektyvus negalėjimas įvykdyti skundžiamo įsakymo 1.1., 1.2. ir 1.3. punktuose nustatyto įpareigojimo pareiškėjui nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu.

Nepagrįstas ir pareiškėjo atskirajame skunde pateiktas argumentas, jog teismui priėmus palankų ar nepalankų pareiškėjui sprendimą iki tol atsakovas imsis drastiškų / prievartos veiksmų, dėl ko bus paimti nesutvarkyti, nesuarchyvuoti dokumentai, gali nukentėti pats dokumentų kiekis, būsena ir pan. Visų pirma, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kokie nors konkretūs atsakovo veiksmai ateityje bus atliekami ar ketinama juos atlikti. Antra, minėtuose skundžiamo įsakymo punktuose išdėstytas įpareigojimas pareiškėjui perduoti archyvą tiek jo vykdymo, tiek nevykdymo atveju teismo sprendimo vykdymo nei apsunkins, nei padarys jį negalimu, tiesiog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju archyvas būtų perduotas jam atgal. Taip pat archyvo bei jo dokumentų kokybė apskritai nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybe.

Be to, pažymėtina, kad skundžiamo įsakymo 1.1., 1.2. ir 1.3. punktuose pareiškėjui nustatyto įpareigojimo perduoti archyvą įvykdymo terminas buvo iki 2015 m. gruodžio 4 d., todėl šiuo metu jau praėjus tam terminui pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių – sustabdyti skundžiamo įsakymo minėtų punktų galiojimą, taikymas tapo nebetikslingas. Toks reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas prieštarautų šio instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009; 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-757/2011).

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė