2021-10-13 Nr. AB-20885-3-62-3-00807-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-664-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00807-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 2 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sąlygas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario mėnesį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvo etapuotas į Marijampolės PN, į kamerą Nr. 1, kurioje buvo laikomas mėnesį laiko. Laisvės atėmimo bausmę atliko kalėjimo režimu. Minėtoje kameroje nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, didelę dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai, todėl buvo labai sunku laisvai judėti, buvo netinkama oro ventiliacija, langai nedarinėjami, maža orlaidė, trūkdavo gryno oro. Pareiškėjo teigimu, kameroje nebuvo įrengta džiovyklė apatiniams rūbams padžiauti. 2019 m. kovo mėnesį pareiškėjas nurodė buvęs perkeltas į kamerą Nr. 16, kurioje taip pat nebuvo džiovyklės, neatsidarinėjo langai. Sanitariniuose mazguose nebuvo spintelių ar lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo labai maži. Pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, manė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. sausio 31 d. buvo laikomas nežmoniškomis, garbę ir orumą žeminančiomis, sveikatai pavojų keliančiomis sąlygomis. Tokios sąlygos jam sukėlė kančią, nepatogumus, pažeminimą, psichologinį sukrėtimą.

3. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atsakovo atsiliepimą papildomai nurodė, jog, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, neturi būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, bei pabrėžė, kad kalinimas perpildytoje kameroje sukėlė jam neturtinę žalą.

4. Atsakovas Marijampolės PN, atstovaujantis Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti jo skundą kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d. atliko bausmę kameroje Nr. 1, kurios plotas 20,53 kv. m, įrengtos 6 miegamos vietos; laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. – kameroje Nr. 16, kurios plotas 22,82 kv. m, įrengtos 6 miegamos vietos; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 19 d. – kameroje Nr. 2, kurios plotas 24,66 kv. m, įrengtos 6 miegamos vietos; laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. liepos 22 d. – kameroje Nr. 1, kurios plotas 20,53 kv. m, įrengtos 5 miegamos vietos; laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. spalio 14 d. – kameroje Nr. 2, kurios plotas 24,66 kv. m, įrengtos 6 miegamos vietos; laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. sausio 31 d. – kameroje Nr. 17, kurios plotas 20,10 kv. m, įrengtos 5 miegamos vietos.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11.2 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kameroje Nr. 1, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d., vienam nuteistajam teko 3,42 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo ploto), visais kitais laikotarpiais pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas.

7. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 9 punkte numatyta, jog sanitariniame mazge turi būti klozetas ir praustuvė, daugiau jokių privalomų įrenginių taisyklėse nėra numatyta. Atsakovas pažymėjo, kad kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 16 ir Nr. 17 vėdinimas yra vykdomas per atidaromus langus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimų sąlygų į Marijampolės PN administraciją, psichologus ar sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Atsakovo teigimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teises aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (28 dienas) buvo pažeista pareiškėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas (trūko 0,18 kv. m. kameros ploto), o pareiškėjo reikalavimą dėl 2 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

9. Pirmosios instancijos teismas aptarė neturtinės žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą, taip pat aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7, 173 straipsnių, Vidaus tvarkos taisyklių ir Aprūpinimo normų nuostatas, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas) nuostatas.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. sausio 31 d., iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d. vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis buvo ne mažesnis kaip 3,42 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. – 3,80 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. spalio 14 d. – 4,11 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. sausio 31 d. – 4,02 kv. m.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m; teisės aktai nenumato reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių bei esančių baldų užimamo ploto. Į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinių teisės aktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas nenustatytas, tačiau nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (28 dienas) vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis buvo mažesnis kaip 3,6 kv. m, todėl pareiškėjui nurodytu laikotarpiu galėjo trūkti tuo metu galiojančios nacionalinės teisės nustatytos vienam asmeniui tenkančios minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto 3,6 kv. m. normos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje Nr. 1 asmenų faktiškai buvo apgyvendinta, todėl darydamas prielaidą, jog buvo užimtos visos kameroje esančios lovos, konstatavo, kad pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą galėjo būti pažeista – galimai trūko 0,18 kv. m.

12. Teismas pažymėjo kad administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju galimai 0,18 kv. m. trūkstamo kameros ploto sukėlė pareiškėjui konkrečius neigiamus padarinius, tačiau, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, intensyvumą, pobūdį, konstatavo, kad toks pažeidimas galėjo sudaryti prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgdamas į šiuo metu aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šioje skundo dalyje, kai galimai pareiškėjui trūko itin nežymaus 0,18 kv. m kameros ploto, laikytinas teisinga ir pagrįsta satisfakcija pareiškėjui, todėl jo prašomas neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento 2019 m. liepos 29 d. patikrinimo aktus, 2003-2004 m. UAB „Specialusis projektas“ techninio projektą „Šildymas ir vėdinimas“, kuriame nurodyta, jog projektuojamos mechaninės ir natūralios traukos vėdinimo sistemos, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, vėdinimo sistema neveikė, sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti.

14. Teismas, atsižvelgdamas į Aprūpinimo normų ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, pažymėjo, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą nenumatyta, kad kamerose būtų įrengtos džiovyklės, todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl džiovyklės ir spintelės ar lentynėlės įrengimo kameros sanitariniame mazge.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teisės aktuose privalomas pasivaikščiojimo kiemų ploto dydis, atsižvelgiant į pasivaikščiojimą išėjusių nuteistųjų skaičių, nenumatytas, vertino, jog pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo pasivaikščiojimo kiemo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

16. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. sausio 31 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipęsis nebuvo, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko psichinė ar fizinė sveikata. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar į atitinkamas kontrolę ir priežiūrą vykdančias institucijas, todėl pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl sveikatai pavojų keliančių sąlygų laikė nepagrįstais.

III. 17. Atsakovas E. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino ir netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nesikreipė dėl netinkamų sąlygų (per mažo kameros ploto) į psichologus, todėl vertino, kad ši aplinkybė nesukėlė pareiškėjui konkrečių neigiamų padarinių, bei pažymi, kad kreipimasis į psichologus negali išspręsti ploto trūkumo. Pareiškėjo teigimu, konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, jo patirta neturtinė žala pareiškėjui turi būti atlyginama pinigais, kadangi pažeidimo pripažinimas nėra teisinga ir pagrįsta satisfakcija pareiškėjui.

19. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog teisme buvo nagrinėjama byla Nr. I1-1148-780/2021, kurioje buvo vertinamos tuo pačiu metu toje pačioje kameroje kartu su pareiškėju kalėjusio A. K. kalinimo sąlygos, ir buvo nustatyti atsakovo padaryti pažeidimai, todėl teismas negali tokių pačių aplinkybių vertinti skirtingai.

20. Atsakovas Marijampolės PN pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka, ir prašo jį atmeti kaip nepagrįstą vadovaujantis atsiliepime pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais. Atsakovas papildomai pažymi, kad kalinimo sąlygos Marijampolės PN pareiškėjui nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti padariniai sveikatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis gyvenimo sąlygomis Marijampolės PN, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (28 dienas) buvo pažeista pareiškėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas (trūko 0,18 kv. m. kameros ploto), o pareiškėjo reikalavimą dėl 2 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias pareiškėjo patirta neturine žala dėl minimalaus kameros ploto neužtikrinimo.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d. atliekant bausmę kameroje Nr. 1, kurios plotas 20,53 kv. m, ir įrengtos 6 miegamos vietos, vienam asmeniui teko ne mažesnis kaip 3,42 kv. m gyvenamojo ploto dydis. Kadangi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numatė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (28 dienas) pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą buvo pažeista – trūko 0,18 kv. m. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pareiškėjas.

26. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl kalinimo neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, todėl nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos, kurią pareiškėjas vertina 2 800 Eur, atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, šių kriterijų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti , kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl jam tekusio per mažo gyvenamosios patalpos ploto galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau nenustatęs, jog nežymus ploto trūkumas sukėlė pareiškėjui konkrečius neigiamus padarinius, konstatavo, kad jis patyrė neturtinę žalą, tačiau nepriteisė piniginės kompensacijos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

30. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

31. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05).

32. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma, buvo apsunkinta judėjimo kameroje galimybė, kt.), jo trukmę (pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas 28 paras), ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui turėtų būti atlyginta neturtinė žala priteisiant 100 Eur piniginę kompensaciją.

33. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

34. Pareiškėjas prašo priteisti jam 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, jog Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. Nr. I1-1148-780/2021, kurioje buvo vertinamos tuo pačiu metu toje pačioje kameroje kartu su pareiškėju kalėjusio A. K. kalinimo sąlygos, nustatęs atsakovo padarytus pažeidimus, priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažymi, jog minėtoje byloje buvo konstatuotas ne tik gyvenamojo ploto pažeidimas, bet ir aprūpinimo inventoriumi pažeidimas, t. y. bylos aplinkybės nebuvo visiškai vienodos. Taip pat pažymėtina, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl bylą nagrinėjantys teismai neprivalo vadovautis pirmosios instancijos administracinių teismų priimtais sprendimais.

35. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 100 Eur (vienas šimtas Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė