2024-10-09 Nr. AB-14538-3-61-3-09076-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-545-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09076-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninei dėl sprendimo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 3R-952 (2.13-1E) „Dėl L. J. 2022-07-04 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl poveikio priemonės skyrimo ir taikyti griežtesnę poveikio priemonę, priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą lygiomis dalimis iš 4 atsakovų (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos universiteto ligoninės). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Ji į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija) kreipėsi 2022 m. balandžio 12 d. dėl informacijos, kodėl neįmanoma nuo sausio mėnesio gauti talonų pas 9 okulistus, dirbančius VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje (toliau – ir Ligoninė), pateikimo. Gavusi Ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. atsakymą, suprato, kad atsakydamas į jos raštą, Ligoninės darbuotojas, vyriausiojo gydytojo nurodymu patikrino pareiškėjos sveikatos duomenis, nors tai buvo visiškai nesusiję su jos paklausimu dėl talonų nebuvimo, ir, pasinaudodami šia informacija, atsakė į Ministerijos paklausimą, t. y. neturint teisinio pagrindo, nes ji nesikreipė tuo metu į Ligoninę kaip pacientė, o jos sveikatos duomenys buvo patikrinti, ligos diagnozės peržiūrėtos ir perduotos tretiesiems asmenims, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) bei Ministerijai.

2.2. Pareiškėja 2022 m. gegužės 4 d. pateikė paklausimą Ligoninei, kodėl ir kuo remiantis buvo tikrinami jos sveikatos duomenys, Ligoninė po pareiškėjos pareikalavimo atsiuntė patvirtinimą, kad jos paklausimas gautas, tačiau pareiškėja negavo atsakymo iš Ligoninės iki 2022 m. liepos 4 d. Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, o 2022 m. lapkričio 14 d. el. paštu gavo Sprendimą, kuriuo jos skundas pripažintas pagrįstu ir Ligoninei pareikštas papeikimas, kuris yra neproporcingas. Ligoninė pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ir ADTAĮ), nebendravo su pareiškėja, nebendradarbiavo su Inspekcija, nesiekė atsiprašyti ar pasiteisinti, pripažinti savo klaidą. Inspekcija nekreipė dėmesio į tai, kad buvo ignoruojami Lietuvos Respublikos įstatymai, demonstruojamas nebaudžiamumas, nepateikiami paaiškinimai, kas sudarė sąlygas pareiškėjos skundą tirti pusę metų, ir priėmė Sprendimą, kuris valstybės institucijoms suteikė galimybę likti nebaudžiamoms už ADTAĮ pažeidimus, tačiau pažeidė pareiškėjos konstitucines teises. Inspekcija, būdama viena iš aukščiausių valstybinių institucijų, žinodama, kad jos priimti sprendimai neatitinka ADTAĮ, kažkodėl negali nubausti kitos valstybės institucijos. Tokiu būdu paneigiama konstitucinė nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, jog valdžios įstaigų darbas turi būti organizuojamas taip, kad besikreipę žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam piliečiui garantuoja teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus (Konstitucijos 33 str. 2 d.).

2.3. Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, inter alia (be kita ko) žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai ir kt.), neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatos patvirtina, jog teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, be kita ko, vadovaudamiesi bendraisiais teisės principais. Nors pareiškėja turi 50 proc. neįgalumą, tačiau neturtinės žalos atlyginimu iš atsakovų nesiekia, jog jai būtų kompensuota už kažkokius sveikatai sukeltus padarinius. Pareiškėja nori, kad neturtinė žala būtų traktuojama kaip valstybinių institucijų tyčiojimasis iš eilinio piliečio, kuris savo jėgomis turi gintis nuo valstybinių institucijų savivaliavimo, įstatymų nesilaikymo, abejingumo, neveiklumo, savo galios demonstravimo, atsakomybės neprisiėmimo, nebaudžiamumo ir pan.

2.4. Ministerija ir Administracija įtrauktos atsakovais dėl joms deleguotų funkcijų, dėl joms keliamų aukštesnių reikalavimų. Esant nagrinėjamu atveju aiškiam ADTAĮ pažeidimui, nė viena iš šių institucijų apie tai neinformavo pareiškėjos, nepersiuntė pareiškėjos raštų Inspekcijai, o tiesiog ignoravo įstatymo pažeidimą. Šioms institucijoms turi būti taikoma atsakomybė už neveiklumą, funkcijų neatlikimą bei Konstitucijos 5 straipsnio pažeidimą. Kadangi vyksta Ligoninės perėmimo procesas iš Klaipėdos miesto savivaldybės į Ministerijos „priklausomumą“, tad atsakomybę šie abu atsakovai, kaip Ligoninės steigėjai / valdytojai, turi dalintis po lygiai.

2.5. Neturtinės žalos prašoma iš visų atsakovų dėl specifinės neturtinės žalos rūšies, būdingos tik atsakomybei už viešojo administravimo subjektų padarytą žalą, kuria laikytinas nusivylimas valdžios institucijomis. Visi atsakovai ne tik menkina pasitikėjimą valstybe, tačiau jį žlugdo, sukuria terpę augti piliečių nepasitikėjimu savo valstybe, valstybingumu, teisingumu bei objektyviu ir sąžiningu teisingumo vykdymu bei pačią Konstituciją paverčia tik gražių teiginių teorija, o ne įstatymu. Atsakovai savo pareigas, darbo funkcijas vertino aplaidžiai, neatsakingai, nerūpestingai, piktnaudžiavo jomis.

2.6. Patikslintame skunde papildomai paaiškinta, kad Ligoninės prisipažinimas suklydus pateisintų Ligoninei skirtą poveikio priemonę. Inspekcijos teiginys, jog „taikyta poveikio priemonė nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms“ neatitinka tikrovės. Inspekcija Sprendime nurodė, kad „Ligoninė anksčiau nebuvo padariusi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) ar ADTAĮ nuostatų pažeidimų“, tačiau, pareiškėjos nuomone, pažeidimų yra daug, tik kiti žmonės nesikreipia, nes netiki, kad savo skundais ko nors pasieks. Ligoninė, nepateikdama informacijos, jog pareiškėjos kreipimasis yra gautas, neatsakydama į pareiškėjos paklausimą pažeidė Administravimo taisykles [Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ)]. Pareiškėja 2022 m. gegužės 4 d. raštą gavo ne iš Ministerijos, o iš Administracijos, kuriai Ministerija persiuntė pareiškėjos skundą; Ministerija nurodė, kad gavo pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. skundą ir jį persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybei ir daugiau nepadarė nieko – jokio atsakymo per 20 darbo dienų, jokio tyrimo dėl susidariusios padėties, jokio paaiškinimo, kur kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo, atsakymo apskundimo ir pan.; supratusi, kad jokios atsakymo iš Ministerijos negaus, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir po pusės metų su Seimo kontrolieriaus pagalba gavo atsakymą iš Ministerijos. Tokie Ministerijos veiksmai – pasityčiojimas iš piliečio, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad Ligoninė, kaip duomenų valdytojas, neteisėtai tvarkė pareiškėjos duomenis nesant nei vienos BDAR 9 straipsnyje nustatytos teisėto tvarkymo sąlygos bei pažeisdama BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą, tos pačios dalies b punkte įtvirtintą tikslo ribojimo bei c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, taip pat netinkamai įgyvendino pareiškėjos, kaip duomenų subjekto, teisę susipažinti su asmens duomenimis (BDAR 15 str.), todėl jos skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Ligoninei, vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, pareikštas papeikimas. Kitų poveikio priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas.

3.2. Inspekcija skundo nagrinėjimo metu vertino surinktą medžiagą, taip pat tai, kad buvo nustatyta, jog Ligoninė anksčiau nebuvo padariusi BDAR ar ADTAĮ nuostatų pažeidimų, pažeidimas susijęs tik su pareiškėjos asmens duomenų tvarkymu, nėra sisteminis ar tęstinis, todėl atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi BDAR 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis, veikdama visiškai nepriklausomai, Inspekcija nusprendė pareikšti papeikimą. Taikyta poveikio priemonė nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

3.3. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėja turi pareigą įrodyti, kad patyrė neturtinę žalą, konkrečiai įvardyti, kaip ji pasireiškė, privalo nurodyti jos konkretų dydį ir jį pagrįsti, tačiau visa tai nebuvo padaryta.

3.4. Vien neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui dėl neturtinių teisių pažeidimo yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nusivylimą valdžios institucijomis grindžia nebūtomis aplinkybėmis – valstybės pareigūnų tyčiojimusi iš pareiškėjos, taip pat nekompetentingu pareigų atlikimu, nepateikdama jokių įrodymų, jog tokios aplinkybės iš tikrųjų įvyko, t. y. visiškai nepagrįsdama patirtos neturtinės žalos ir priežastinio ryšio. Pareiškėjos argumentai nėra patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja nepateikė nė vieno argumento, kokie Inspekcijos neteisėti veiksmai ir kokiu priežastiniu ryšiu yra susiję su pareiškėjos galimai patirta neturtine žala, kaip pasireiškė jos minimas nusivylimas valdžia.

4. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Ministerija atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. 2022 m. balandžio 12 d. buvo gautas pareiškėjos el. laiškas (reg. Nr. 5-1802), kurį Ministerija 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 4-444 „Dėl laiško persiuntimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 12 d. raštas) persiuntė Administracijai – Ligoninės steigėjai, prašydama informuoti pareiškėją. 2022 m. liepos 14 d. Ministerijoje gautas Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 14 d. raštu Nr. 4D-2022/1-797/3D-1626 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“ (toliau – ir 2022 m. liepos 14 d. raštas) persiųstas pareiškėjos 2022 m. liepos 2 d. kreipimasis, į kurį Ministerija pateikė atsakymą pareiškėjai ir Seimo kontrolieriui 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 4-877 „Dėl pacientų registracijos ir asmens duomenų naudojimo“ (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 2 d. raštas). Ministerija neturi duomenų apie pareiškėjos minimą 2022 m. gegužės 4 d. Ministerijos atsakymą. Ministerija pareiškėjai yra teikusi tik 2022 m. balandžio 12 d. raštą bei 2022 m. rugsėjo 2 d. raštą. Pareiškėja klaidingai interpretuoja, kad rašto rengėjus, nes Ministerija pareiškėjos minimo 2022 m. gegužės 4 d. atsakymo pareiškėjai nėra teikusi. Pareiškėjos skundas Ministerijai nepagrįstas.

4.2. Ministerija 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis ADTAĮ 7 ir 23 straipsnių nuostatomis, už asmens duomenų apsaugą ir tinkamą jų naudojimą atsakinga Inspekcija, kuri atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis, todėl dėl galimai netinkamai naudojamų asmens duomenų pareiškėja turi teisę kreiptis į Inspekciją ir pateikti skundą. Pareiškėja taip pat informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, pacientas, manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės (šiuo atveju dėl negalėjimo prisiregistruoti asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti ir dėl sveikatos priežiūros įstaigos specialistų galimo paciento asmens duomenų naudojimo asmeniniais tikslais, nesusijusiais su paciento sveikata), šio įstatymo nustatytais terminais turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai (toliau – ir ASPĮ). Vadovaujantis PTŽSAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, ASPĮ, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatai, arba, jei jo skundas ASPĮ nepriimamas nagrinėti, arba jeigu skundas neišnagrinėjamas per aukščiau šiame rašte nurodytą terminą, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą (PTŽSAĮ 23 str. 5 d,). Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.

4.3. Ministerija dėl pareiškėjos nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, 2022 m. gegužės 4 d. rašto nesiuntė, o Ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Ministerijai kompetencijos identifikuoti galimus asmens duomenų saugumo pažeidimus, už asmens duomenų apsaugą atsakinga Inspekcija.

4.4. Dėl pareiškėjos patikslintame skunde nurodytų argumentų, Ministerija vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi ir nurodė atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 12 d. el. laiške, adresuotame Ministerijai, prašė išsiaiškinti Ligoninėje esančią situaciją dėl registracijos pas gydytojus, todėl pareiškėjos el. laišką teisėtai ir pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Ligoninės steigėjai – Administracijai bei persiunčiamo rašto kopiją pateikė ir pareiškėjai. Seimo kontrolierius, gavęs pareiškėjos skundą dėl Ministerijos veiksmų, susijusių su 2022 m. balandžio 12 d. pareiškėjos prašymo nagrinėjimu, šio prašymo persiuntimu Klaipėdos miesto savivaldybei, nepateiktos prašytos informacijos, priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad Ministerija teisėtai pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Ligoninės steigėjai, kuri koordinuoja ir kontroliuoja šios įstaigos veiklą bei paprašė Ministerijos pateikti pareiškėjai atsakymus į Seimo kontrolieriaus suformuluotus klausimus (Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 14 d. raštas, Ministerijos 2022 m. rugsėjo 2 d. raštas). Pareiškėja patikslintame skunde cituoja teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau neįvardija, kokią neturtinę žalą, tikėtina, patyrė dėl jos el. laiško persiuntimo Administracijai bei šios žalos nepagrindžia. Pareiškėjai neįrodžius Ministerijos neteisėtų veiksmų, nepagrindus neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šios žalos ir Ministerijos neteisėtų veiksmų, pareiškėjos prašymas laikytinas nepagrįstu, todėl turėtų būti atmestas.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. Ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti jos įstatuose numatytas pirminio, antrinio ir tretinio paslaugų lygio ambulatorines-konsultacines bei stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais (Valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis bei kt.). Nors šios įstaigos steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, tačiau įstaiga, nors ir ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, pagal savo prievoles pati atsako savo turtu ir turi teisinį savarankiškumą. Administracijos procesinė padėtis šioje byloje kelia abejonių.

5.2. Inspekcijos taikyta poveikio priemonė Ligoninei už tokio pobūdžio pažeidimą, kuris padarytas pirmą kartą, yra adekvati ir pagrįsta, pritaikyta atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Pareiškėjos skunde nėra jokių pagrįstų argumentų ir teisinių motyvų, kodėl ši priemonė buvo pritaikyta nepagrįstai, ar netinkamai.

5.3. Iš pareiškėjos skundo nėra aišku, kaip ir kokiais veiksmais Administracija padarė ar prisidėjo prie pareiškėjos neturtinės žalos atsiradimo. Pareiškėjos prašymas atlyginti žalą vertintinas kaip visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Pareiškėja, teikdama patikslintą skundą, nenurodo, kokią neturtinę žalą galimai patyrė dėl Administracijos veiksmų bei šios žalos nepagrindžia, nepateikia tiesioginių ar netiesioginių objektyvių įrodymų dėl galimai kilusios žalos, kurią prašo atlyginti. Vadovaujantis PTŽSAĮ 23 straipsniu, pacientas, jei jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą ASPĮ, kuri privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo ASPĮ rezultatai, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Ministerijos.

6. Atsakovas Ligoninė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Ligoninė atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Ligoninė pripažino ir neneigė padariusi klaidą, dėl kurios buvo taikyta poveikio priemonė, kuri buvo taikyta pirmą kartą už pirmą pažeidimą, dėl kurio pareiškėjai nekilo jokių neigiamų pasekmių. Tokia poveikio priemonė už pirmą pažeidimą yra adekvati, tikslą pasiekė.

6.2. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėja neatsižvelgė į visas žalai atsirasti reikšmingas aplinkybes, nenustatė ir neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų veiksmuose. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovai būtų pažeidęs teisės aktuose jiems nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdę. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog atsakovų elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat nepateikti jokie motyvai dėl kaltės ar priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos pagrindimo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos L. J. skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš Ligoninės, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėja 2022 m. balandžio 12 d. el. laišku kreipėsi į Ministeriją, prašydama paaiškinti dėl talonų pas okulistus skirstymo Ligoninėje. Šį pareiškėjos el. laišką Ministerija 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 4-444 persiuntė Administracijai, apie persiuntimą informuodama ir pareiškėją.

8.2. Administracija 2022 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (31.1)RS2-297 „Dėl atsakymo į Jūsų kreipimąsi“, adresuotu pareiškėjai, atsakė pareiškėjai į jos 2022 m. balandžio 12 d. kreipimąsi, paaiškindama, kad atsakydama į Ministerijos persiųstą pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. kreipimąsi, informuoja, jog Ligoninės administracija buvo įpareigota atsakyti į pareiškėjos kreipimąsi; prie atsakymo pridėjo Ligoninės 2022 m. balandžio 29 d. raštą Nr. 7-1388 (toliau – ir 2022 m. balandžio 29 d. raštas).

8.3. Ligoninė 2022 m. balandžio 29 d. raštu, adresuotu Administracijai, atsakė į pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. 16:42 val. el. laišką, kuriame paaiškino: 1) kad išnagrinėjo pareiškėjos laiške parašytą situaciją; 2) paaiškino dėl talonų pas okulistus skirstymo Ligoninėje; 3) paaiškino, kas ir kada konsultavo pareiškėją Ligoninėje, kokią diagnozę nustatė, kokia pareiškėjai reikalinga gydytojo konsultacija, kas išrašė siuntimą.

8.4. Pareiškėja 2022 m. gegužės 4 d. el. laišku kreipėsi į Administraciją, paaiškindama, kad Ligoninė, teikdama atsakymą, pažeidė ADTAĮ, nes be pareiškėjos sutikimo tikrino jos asmens duomenis, pateikė netikslią informaciją dėl siuntimų pareiškėjai išdavimo.

8.5. Pareiškėja 2022 m. gegužės 4 d. parašė el. laišką Ligoninei, paaiškindama, kad gavo Ligoninės atsakymą, kurį Ligoninė pateikė Ministerijai ir paprašė Ligoninės nurodyti, kokiu pagrindu Ligoninė tikrino jos asmens duomenis be pareiškėjos sutikimo ir perdavė juos Administracijai ir Ministerijai. Ligoninė nepateikė pareiškėjai atsakymo į šį laišką. Ligoninė 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 16-2964 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu Inspekcijai, paaiškino, kad atsakymas pareiškėjai nepateiktas, nes buvo pateiktas atsakymas Administracijai.

8.6. Pareiškėja 2022 m. liepos 2 d. el. laišku kreipėsi į Seimo kontrolierių, nurodydama, kad 2022 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Ministeriją dėl to, kad neįmanoma gauti talonų pas okulistus, dirbančius Ligoninėje, 2022 m. gegužės 4 d. pareiškėja gavo Ministerijos persiųstą atsakymą, tačiau negavo Ministerijos atsakymo; pareiškėja 2022 m. gegužės 4 d. Ministerijai adresavo dar vieną laišką, bet atsakymo negavo iki 2022 m. liepos 4 d.; prašė, kad Seimo kontrolierius įpareigotų Ministeriją pateikti atsakymą į pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. skundą, 2022 m. gegužės 4 d. el. laišką.

8.7. Seimo kontrolierius 2022 m. liepos 14 d. raštu, adresuotu pareiškėjai ir Ministerijai, kuriuo atsakyta ir pareiškėjos 2022 m. liepos 2 d. skundą ir kuriame nuodyta, kad Seimo kontrolierius 2022 m. liepos 4 d. gavo pareiškėjos skundą dėl Ministerijos atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su 2022 m. balandžio 12 d. prašymo dėl priėmimo pas Ligoninės gydytojus tvarkos ir eilių nagrinėjimo, šio prašymo persiuntimo Klaipėdos miesto savivaldybei, nepateiktos prašytos informacijos. Įvertinęs pareiškėjos skundo aplinkybes, Seimo kontrolierius priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes: 1) Ligoninės steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri koordinuoja ir kontroliuoja Ligoninės darbą, todėl Ministerija ir persiuntė pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. prašymą nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybei; Ligoninė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės įpareigojimą išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. prašyme keliamą problemą ir pateikė atsakymą (Ligoninės 2022 m. balandžio 29 d. raštas), kuriuo paaiškino, dėl kokių priežasčių kilo problemos dėl registracijos pas gydytojus ir kaip buvo spręsta problema; 2) skunde keliamos problemos iš esmės susijusios su politikos sveikatos priežiūros srityje formavimu, įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole, asmens duomenų apsauga.

8.8. Ministerija pareiškėjai į jos 2022 m. liepos 2 d. kreipimąsi ir Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 14 d. raštą pateikė atsakymą 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu.

8.9. Pareiškėja 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi su skundu, kurį 2022 m. liepos 9 d. patikslino, į Inspekciją.

8.10. Ligoninė 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 16-2964 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė Inspekcijai, kad 2022 m. balandžio 12 d. gavo pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. el. laišką, persiųstą iš Administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus (savivaldybės gydytojo), dėl negalėjimo prisiregistruoti pas gydytoją oftalmologą, esant parašytam el. siuntimui; Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, kartu su gydytoju oftalmologu, tikslu operatyviai ir tikslingai išspręsti pareiškėjos akių ligų problemą, įvertinę gydytojos siuntime esamą medicininę informaciją, nustatė, kad dėl pareiškėjos akių susirgimo būtina gydytojo oftalmologo konsultacija centre Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikoje; apie tai 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 7-1388 buvo informuotas Administracijos Sveikatos apsaugos skyrius (savivaldybės gydytojas); rašte savivaldybės gydytojui buvo nepakankamai atidžiai įvertintas asmens medicininių duomenų saugumas, pateikiant informaciją apie pareiškėjos ligą.

8.11. Inspekcija priėmė Sprendimą, kuriame pripažino pareiškėjos 2022 m. liepos 4 d. skundą pagrįstu ir pareiškė Ligoninei papeikimą už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų, 15 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Inspekcija Sprendime konstatavo, kad:

8.11.1. Išnagrinėjus pareiškėjos skundą, nustatyta, jog pareiškėja 2022 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Ministeriją dėl situacijos, susijusios su vizitų rezervavimo sistema Ligoninėje, paaiškinimo. Ligoninė, gavusi pareiškėjos prašymą, peržiūrėjo jos asmens duomenis ir pateikė atsakymą Administracijai. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos prašymą ir Ligoninės pateiktą atsakymą, nustatė, kad Ligoninė pateikė ne tik paaiškinimą dėl bendros vizitų pas gydytoją rezervacijos situacijos, kas buvo pareiškėjos prašymo dalykas, bet kartu pateikė ir konkrečius pareiškėjos sveikatos duomenis, nors tai nebuvo būtina atsakant į pareiškėjos prašymą. Ligoninė pripažino, jog netinkamai įvertino, kokia yra pareiškėjos prašymo apimtis ir pateikė platesnės informacijos duomenis, nei buvo prašoma. Inspekcija konstatavo, jog Ligoninė, peržiūrėdama pareiškėjos asmens duomenis ir pateikdama atsakymą Administracijai kartu su pareiškėjos sveikatos asmens duomenimis, pareiškėjos sveikatos duomenis tvarkė (įskaitant perdavimą) nesant nei vienos BDAR 9 straipsnyje nustatytos teisėto tvarkymo sąlygos bei pažeisdamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą, tos pačios dalies b punkte įtvirtintą tikslo ribojimo bei c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą;

8.11.2. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Ligoninę su prašymu pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis Ligoninė tikrino pareiškėjos asmens duomenis bei kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis jie buvo perduoti Administracijai. Tačiau nei iki 2022 m. birželio 4 d., nei iki skundo pateikimo dienos Ligoninė nepateikė pareiškėjai atsakymo. Inspekcija 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštais prašė nurodyti, ar Ligoninė gavo pareiškėjos prašymą dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo ir ar pateikė pareiškėjai atsakymą. Tačiau Ligoninė atsakyme nurodė, kad pareiškėjos prašymą gavo 2022 m. gegužės 4 d., bet neatsakė, nes atsakymą pateikė Administracijai.

9. Teismas vadovavosi BDAR nuostatomis, įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, Inspekcijos Sprendimo turinį ir sprendė, kad Inspekcijos Sprendimu Ligoninei pritaikyta poveikio priemonė – papeikimas – yra proporcinga, adekvati Ligoninės padarytiems pažeidimams, nes teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurioms remdamasis galėtų daryti išvadą, kad Ligoninei turėjo būti skirta griežtesnė poveikio priemonė. Teismas atmetė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybės, motyvus, kuriais remdamasi ji manė, kad Inspekcija turėjo Ligoninei skirti griežtesnę poveikio priemonę, nurodęs, jog vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Ligoninei paskirta poveikio priemone, savaime nereiškia, jog paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga, neadekvati padarytiems teisės pažeidimams. Teismas atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimo dalį dėl poveikio priemonės skyrimo ir taikyti griežtesnę poveikio priemonę.

10. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vadovavosi VAĮ, CK nuostatomis, vertino pareiškėjos skundo argumentus, kuriais ji grindė Inspekcijos, Administracijos ir Ministerijos veiksmų neteisėtumą ir pažymėjo, kad, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustatė Inspekcijos, Administracijos ir Ministerijos neteisėtų veiksmų. Inspekcija pareiškėjos skundą išnagrinėjo nepažeisdama ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino. Teismas nustatė, kad pareiškėja neturtinę žalą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, skunde nėra aiškiai išdėstyta, kokia būtent neturtinė žala jai padaryta dėl Administracijos, Inspekcijos, Ministerijos veiksmų. Teismas atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš Administracijos, Inspekcijos ir Ministerijos.

11. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Ligoninės neturtinę žalą, kuri pareiškėjai kilo iš Ligoninės darbuotojų veiksmų neteisėtai perdavus jos sveikatos duomenis Administracijai, teismas atsižvelgė į Inspekcijos Sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Ligoninė, peržiūrėdama pareiškėjos asmens duomenis ir pateikdama atsakymą Administracijai kartu su pareiškėjos sveikatos asmens duomenimis, pareiškėjos sveikatos duomenis tvarkė pažeisdama BDAR, ir sprendė, jog ginčas kyla dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Ginčas kilo ne dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo santykių, atlyginimo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 103 straipsnio 1 punktu ir nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Ligoninės.

12. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Inspekcijos Sprendimo dalies panaikinimo, teismas atmetė ir pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 13. Pareiškėja L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą ir nagrinėti bylą iš esmės, priteisti pareiškėjai 10 000 Eur neturtinę žalą.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, faktines aplinkybes, cituoja Konstitucinio Teismo jurisprudenciją žalos atlyginimo aspektu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką valstybės civilinės atsakomybės aspektu, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo, šios žalos įrodinėjimo aspektais, nurodo, kad nusivylimas valdžios institucijomis yra specifinė žalos rūšis, būdinga tik atsakomybei už viešojo administravimo subjektų padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2472/2011; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3255/2011), ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

14.1. Pareiškėja dėjo visas pastangas bei tikslino skundo reikalavimus, akcentavo, jog prašė įvertinti Ligoninei skirtos poveikio priemonės proporcingumą, tačiau teismas pareiškėjos argumentų neišnagrinėjo, pats nusprendė, kas yra pareiškėjos teikto skundo dalykas, skundžiamame sprendime nurodęs, jog „ginčas kyla dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Ginčas kilo ne dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo santykių, atlyginimo“. Pareiškėja akcentuoja, jog neturtinė žala kilo tik dėl viešojo administravimo subjektų netinkamo veikimo, byloje neginčijo sveikatos paslaugų kokybės, nes tokiu atveju skundą būtų teikusi ne Inspekcijai, o Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Lietuvos bioetikos komitetui.

14.2. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime išaiškinta, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės.

14.3. Tiek teismas sprendime, tiek atsakovai atsiliepimuose nepripažįsta jokių neteisėtų veiksmų, o neveikimą, nekompetenciją, Konstitucijos 5 straipsnio pažeidimą laiko normaliu ir teisingu elgesiu ar veiksmais. Jei atsakovai būtų vykdę savo funkcijas, tai daugiau nei metus trunkantis teisinis procesas nebūtų buvęs pradėtas. Pareiškėja akcentuoja prašiusi tik to, kas reglamentuota įstatymu, todėl turi teisę į neturtinę žalą, patirtą daugiau nei metus laiko eikvojant jėgas, laiką ir sveikatą, patiriant stresą, įtampą, nerimą, rengiant raštus atsakovams, procesinius dokumentus teismui. Neįgaliam žmogui net menkiausias nervinis susijaudinimas sukelia didžiulius, kartais jau nebepataisomus sveikatos sutrikimus, dėl ko pareiškėjai teko atnaujinti vizitus į Kauno klinikas gydymui tęsti.

15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Teismas aiškiai ir vienareikšmiškai nustatė pareiškėjos skundo teismui apimtį ir nenagrinėjo Inspekcijos Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkto, kuriuo pareiškėjos 2022 m. liepos 4 d. skundas Inspekcijai pripažintas pagrįstu.

15.2. Pareiškėja neturtinę žalą vienu iš atvejų sieja būtent su jos asmens duomenų naudojimu, o asmens duomenų naudojimas gali būti siejamas tik su Ligoninės veiksmais. Ligoninė negali būti kaltinama dėl per švelnios nuobaudos, nes jai nuobaudą paskyrė Inspekcija. Teismas sprendime konstatavo, kad Ligoninei paskirta poveikio priemonė – papeikimas – yra proporcinga ir adekvati Ligoninės padarytiems pažeidimams. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti šią teismo išvadą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja prašo priteisti iš Ligoninės neturtinę žalą, kurią kildina iš Ligoninės darbuotojų veiksmų neteisėtai perdavus jos sveikatos duomenis Administracijai, t. y. patvirtina pačios pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktą informaciją, kad pareiškėja siekia žalos atlyginimo už neteisėtą jos asmens duomenų naudojimą.

15.3. Vadovaujantis BDAR 82 straipsnio 6 dalimi, bylos dėl naudojimosi teise gauti kompensaciją iškeliamos pagal valstybės narės teisės aktus kompetentinguose (bendrosios kompetencijos) teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje [C-300/21] Generalinis advokatas pateikė išvadą, kad BDAR 82 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad norint pripažinti teisę į žalos, kurią asmuo patyrė dėl BDAR pažeidimo, kompensaciją, nepakanka vien teisės normos pažeidimo per se (savaime), jeigu kartu nėra padaryta atitinkamos turtinės ar neturtinės žalos; jame reglamentuojama neturtinės žalos kompensacija netaikoma esant vien atitinkamo asmens nepasitenkinimui dėl BDAR nuostatų pažeidimo. Nacionaliniai teismai turi nustatyti, kada subjektyvus nepasitenkinimo jausmas dėl savo pobūdžio konkrečiu atveju gali būti laikomas neturtine žala. Teisiškai pagrįsta teismo išvada, kad ginčo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš Ligoninės siejama būtent su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kadangi Ligoninė pareiškėjos asmens duomenis tvarkė, teikdama jai sveikatos priežiūros paslaugas ir nagrinėjamu atveju atliko Inspekcijos Sprendime nustatytus neteisėtus asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Atitinkamai, ginčas dėl žalos priteisimo iš Ligoninės yra civilinės teisės reguliavimo dalykas.

15.4. Pareiškėjos skundas Inspekcijoje buvo gautas 2022 m. liepos 4 d., 2022 m. liepos 11 d. pašalinus trūkumus, priimtas nagrinėti 2022 m. liepos 14 d., Inspekcijos Sprendimas priimtas 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo patikslinto skundo gavimo. Vadovaudamasi ADTAĮ 30 straipsnio nuostatomis, Inspekcija pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu net 2 kartus informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo eigą, pareiškėjos skundas Inspekcijoje buvo išnagrinėtas griežtai laikantis ADTAĮ III skirsnyje nustatytų reikalavimų bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E), nuostatų. Pareiškėja nekonkretizuoja, kokių konkrečiai funkcijų nevykdė Inspekcija (atsakovas), savo nepasitenkinimą reiškia dėl daugiau kaip metus trunkančio teisinio proceso, kurį pati inicijavo ir į jį įtraukė visą eilę institucijų bei teismus.

16. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja teismui teikto atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su pareiškėjos informavimu, atkreipia dėmesį, jog pareiškėja patikslintame skunde pripažino, jog supainiojo 2022 m. gegužės 5 d. rašto rengėjus, o apeliaciniame skunde vėl nurodo, kad ji kreipėsi į Ministeriją 2022 m. balandžio 12 d. bei 2022 m. gegužės 4 d. gavo Ministerijos persiųstą atsakymą, iš kurio pareiškėjai paaiškėjo, kad VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojas patikrino jos sveikatos duomenis ir šiuos duomenis perdavė Ministerijai bei Administracijai, ir akcentuoja, kad teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino, kad Ministerijos veiksmuose nėra civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, t. y., Ministerijos veiksmuose nenustačius neteisėtų veiksmų, neidentifikavus pareiškėjos neturtinės žalos pobūdžio (pareiškėja skunde savo neturtinę žalą grindė bendro pobūdžio reikalavimais, kokią neturtinę žalą yra galimai patyrusi, aiškiai nenurodė). Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių konkrečių teisinių argumentų bei aplinkybių, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, o apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika bei dėstomi emocinio pobūdžio pasisakymai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir panaikinti teismo sprendimą.

18. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti teismo sprendime padarytą išvadą, teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

20. Ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu ir papildomai nurodo, jog vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Ligoninei paskirta poveikio priemone, savaime nereiškia, kad taikyta poveikio priemonė yra neadekvati. Pareiškėja neturtinę žalą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, nepagrįstais jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 3R-952 (2.13-1E) „Dėl L. J. 2022-07-04 skundo“ dalies dėl poveikio priemonės skyrimo ir reikalavimo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą lygiomis dalimis iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės, pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dalį atmetė, konstatavęs, kad nenustatyti atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Inspekcijos ir Ministerijos, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, neteisėti veiksmai, t. y. viena iš privalomų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėja neturtinę žalą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, skunde nėra aiškiai išdėstyta, kokia būtent neturtinė žala jai padaryta Administracijos, Inspekcijos bei Ministerijos veiksmais. Dėl Ligoninės civilinės atsakomybės teismas nurodė, kad ginčas kyla dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Nustatęs, kad ginčas kilo ne dėl neturtinės žalos, atsiradusios iš viešojo administravimo santykių, atlyginimo pirmosios instancijos teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių nustatymu, prašo priimti naują teismo sprendimą – tenkinti jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nagrinėti bylą iš esmės.

25. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pastebėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėja iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, cituoja Konstitucinio Teismo jurisprudenciją žalos atlyginimo aspektu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką valstybės civilinės atsakomybės aspektu, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo, šios žalos įrodinėjimo aspektais, tačiau konkrečiai nenurodo kokias teisės taikymo ar aiškinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados.

27. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Ligoninei skirtos poveikio priemonės proporcingumo ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nenustatė aplinkybių, kuriomis remdamasis galėtų daryti išvadą, kad Ligoninei turėjo būti skirta griežtesnė poveikio priemonė nei papeikimas, todėl sprendė, kad tokia Inspekcijos Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė yra proporcinga Ligoninės padarytiems pažeidimams. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų argumentų šiuo aspektu.

28. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė (taip pat ir neturtinė) žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pabrėžtina, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę.

29. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti, pareiškėjo nuomone, neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių Ministerijos, Inspekcijos, Administracijos (jų tarnautojų) neteisėtus veiksmus (neveikimą) pareiškėjos atžvilgiu. Byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Ministerija, Inspekcija, Administracija neatliko jokių veiksmų ar privalėjo juos atlikti, tačiau to nepadarė, kurie galėtų būti laikomi neteisėtais pareiškėjos atžvilgiu, todėl pareiškėjos teiginiai, jog šios institucijos piktybiškai nevykdė savo pareigų laikytini deklaratyviais bei nepagrįstais. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovų veiksmai, dėl kurių pareiškėja teigia patyrusi jos nurodomą neturtinę žalą, pagrįstai netenkintas pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

30. Taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, jog neturtinė žala kilo tik dėl viešojo administravimo subjektų netinkamo veikimo, tačiau šią žalą ji taip pat prašė priteisti iš Ligoninės, kuri tokių subjektų ratui nėra priskiriama. Akcentuotina, kad viešasis administravimas yra suprantamas teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.) Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 str. 5 d.). Taigi apibendrinant konstatuotina, kad Ligoninė nedalyvauja viešųjų paslaugų teikimo administravime, tačiau teikia visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administracinių teismų kompetencijai priskiriami tik tie ginčai dėl žalos atlyginimo, kurie nurodyti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

31. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. nutarties 8 p.) bei vadovaudamasi išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada (nors padaryta ir netinkamų argumentų, t. y. kad ši neturtinė žala yra susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, pagrindu), kad pareiškėjos ginčas su Ligonine dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nenagrinėtinas administracinių teismų, todėl byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

32. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamai bylai išspręsti ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė