16282b5e-7ffd-469b-bf8d-bd97d02b4656 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?2-2716-832/2018Civilinė byla Nr. e2-872-832/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00131-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; (S) 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. TELŠIŲAPYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos jėgainė“, „Tryškių energija“, „Saulės vėjo energija“ atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui, atsakovui L.

S. ir jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės atstovui M. N., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovei V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos jėgainė“, „TryÅ¡kių energija“, „Saulės vėjo energija“ ieÅ¡kinį atsakovui L. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybei, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti vieÅ¡ojo naudojimo kelio ribas).

Teismas nustatė: IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sedos jėgainė“, UAB „TryÅ¡kių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“ ieÅ¡kiniu prašė: įpareigoti atsakovÄ L. S. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus taip, kad iÅ¡ nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bÅ«tų iÅ¡skirtas valstybinės žemės sklypas – vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo kelias, ir atlikus kadastrinius matavimus, naujai suformuotus žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Taip pat priteisti iš atsakovo L. S. ieškovų UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinyje nurodė, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4-215/2019, pagal L. S. ieškinį atsakovams UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“, kurioje vienas iš reikalavimų yra iš L.

S. priklausančių žemės sklypų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) paÅ¡alinti ieÅ¡kovams priklausančius 10 kV elektros kabelius. IeÅ¡kovės nurodo, jog reikalavimas tikslinti atsakovui nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas iÅ¡skiriant žemės sklypuose valstybės nuosavybės teise valdomÄ vieÅ¡ojo naudojimo keliÄ turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas teismui atskiru reikalavimu (ieÅ¡kiniu). IeÅ¡kovės yra įsitikinusios, jog jų nuosavybės teise valdomi 10 kV elektros kabeliai yra pakloti vieÅ¡o bendro naudojimo kelio ribose, o ne atsakovo nuosavybės teise valdomoje žemėje.

IeÅ¡kovės taip pat nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui L. S. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus reikia tikslinti. Formuojant atsakovo žemės sklypus kelias į Å¡ių sklypų plotÄ nebuvo įskaičiuotas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypų planai turi bÅ«ti tikslinami (I t., 1-5 e. b. l.). Atsakovas L. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, be to, ieÅ¡kovės neturi subjektinės teisės reikÅ¡ti tokius reikalavimus.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 40 straipsnyje numatyti atvejai, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Tik patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Atsakovas nurodo, kad pirmiausia jam reikėtų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, projektus svarstyti ir tvirtinti, tik po to galima bÅ«tų atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tačiau ieÅ¡kovės teisme nereiÅ¡kia reikalavimo atsakovÄ Ä¯pareigoti pradėti teisines procedÅ«ras dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo.

Be to, įsiterpęs keliukas yra viešojo naudojimo, o šis žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, todėl pagal ŽĮ 40 straipsnį atsakovas neturi jokių teisių atlikti ar vykdyti kokius nors žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, nes tokia teisė suteikta valstybės institucijoms (I t., 87-92 e. b. l.). Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagrindinė problema šioje situacijoje yra ta, kad žemės sklypų savininkas nesutinka atlikti kadastrinių matavimų, ir taip išlieka sklypų įbraižymo kadastro žemėlapyje problema, neišskiriamas kelias.

Pirminiuose žemės sklypų privatizavimo dokumentuose, t. y. 1997-05-16 žemės sklypų ribų paženklinimo aktuose nurodyta, kad esantis kelias yra bendro naudojimo ir į plotÄ neįskaičiuotas. Sklypai įbraižyti taip, kad bendro naudojimo kelias patenka į sklypų plotus. NŽT neturi teisės organizuoti privalaus žemės sklypo kadastrinių matavimo tikslinimo, Å¡iÄ procedÅ«rÄ inicijuoti turi teisę tik žemės sklypo savininkas. Ginčo kelias yra bendro naudojimo vietinės reikÅ¡mės kelias, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei (I t., 155-158 e. b. l.).

Tretysis asmuo Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Ginčo teritorijoje esantis kelias Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21 „Dėl Mažeikių rajono vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aikÅ¡telių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, įraÅ¡ytas į Mažeikių apylinkės seniÅ«nijos vidaus kelių sÄ raÅ¡Ä .

Šiam keliui suteiktas Nr. A-1-12, kelio pavadinimas – privažiavimo kelias prie Viekšnių nuo viešojo kelio (Nr. 4), kelio ilgis 0,250 km, kelio plotis 6 m, kelio danga – žvyras. Pagal Mažeikių rajono savivaldybės duomenis elektros tinklai (raudonos linijos) yra kelio (geltonos linijos) ribose (I t., 166-167 e. b. l.). Ieškovių atstovas advokatas Audrius Vaičiūnas teismo posėdyje ieškinį palaikė, teismo siūlymu atsakovo L. S. nekeitė kitu atsakovu Mažeikių rajono savivaldybe ar Nacionaline žemės tarnyba.

Atstovas paaiÅ¡kino, kad yra NŽT žymos, kad ribas reikia tikslinti. Per sklypus einantis keliukas nėra iÅ¡skirtas. Ar vieÅ¡o naudojimo keliuku kabeliai eina ar atsakovo sklype neaiÅ¡ku. Teismo posėdyje atsakovas L. S. parodė, kad 1997 m. nusipirko du žemės sklypus, 1961 ir 1811 plotų. Kabeliai be jo žinios pravesti, o paraÅ¡ai suklastoti. Atsakovo atstovas advokatas Romanas Lupeika teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovui nežinant prakiÅ¡ti kabeliai, dalis kabelių per jo žemę eina, o ne per keliÄ .

IeÅ¡kinys atmestinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui L. S. nuosavybės teise pagal 1997-10-16 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5177, priklauso 1,0961 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, ir 1,0811 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (I t., 7-8, 9-10 e. b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad žemės sklypo planas turi bÅ«ti tikslinamas (NŽT iÅ¡vada) (11 punktas).

Iš regia.lt nuotraukos bei Topografinio plano vizualiai matyti, kad per abu atsakovo žemės sklypus eina viešo naudojimo kelias bei po žeme nutiesti elektros kabeliai (I t., 11, 12 e. b. l.). Ieškovei UAB „Sedos jėgainė“ nuosavybės teise priklauso 0,7250 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 13-15 e. b. l.). Ieškovei UAB „Tryškių energija“ nuosavybės teise priklauso 0,6240 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 16-18 e. b. l.).

IeÅ¡kovei UAB „Saulės vėjo energija“ nuosavybės teise priklauso 0,5640 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 19-21 e. b. l.). Visuose ieÅ¡kovių sklypuose yra pastatas – modulinė transformatorinė, kiti inžineriniai statiniai – saulės jėgainė, 99 kW galingumo saulės elektrinė Nr. 2, 99 kW galingumo saulės elektrinė Nr. 3 bei tvora. NŽT 2016-09-21 raÅ¡te dėl privažiavimo kelio į žemės sklypÄ nurodė, kad kelias į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ yra pažymėtas žemės reformos žemėtvarkos projekte bei valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės plane per gretimus atsakovo žemės sklypus.

Å iems žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie Mažeikių skyriaus nuomone yra neteisingi. Savininkas L. S. informuotas dėl bÅ«tinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus (I t., 22-23 e. b. l.). NŽT 2016-09-07 iÅ¡vadoje apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ nurodyta, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) planai parengti neteisingai, nes pagal sklypų paženklinimo, eksplikacijos duomenis bei Valstybės įmonės Registrų centro duomenis bendro naudojimo keliai į sklypo plotÄ nebuvo įskaičiuoti.

Žemės sklypų planai turi bÅ«ti tikslinami (I t., 25 e. b. l.). 1997-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad esantis kelias yra bendro naudojimo į plotÄ neįskaitomas (I t., 26-27; 40-41; 59-60 e. b. l.). 1997 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro registre pažymėjime nurodyta, kad L. S. įregistruota nuosavybės teise į 1,0961 ha žemės sklypÄ , kuriame kelių nėra (I t., 29-30 e. b. l.). 1997 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro registre pažymėjime nurodyta, kad L.

S. įregistruota nuosavybės teise į 1,0811 ha žemės sklypÄ , kuriame kelių nėra (I t., 33-34 e. b. l.). Žemės sklypo plane, 10811 kv. m., nurodytas kelias iÅ¡ vienos pusės į K., iÅ¡ kitos – į laukÄ . Bendro naudojimo kelias – 135 m2 (I t., 36-37 e. b. l.). Laikiname 1,09 ha žemės sklypo plane nurodytas kelias (I t., 46-47 e. b. l.). Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, kuriame nurodyta, kad L. S. neatlikus kadastrinių matavimų ir nepakeitus Å¡ių žemės sklypų planų, nuosavybės teisės į bendro naudojimo keliÄ (105 kv. m. ir 135 kv. m.) nepereina (I t., 67-72 e. b. l.).

Trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės pateiktoje plano ištraukoje matyti geltonai pažymėtas 6 m. pločio kelias, kurio ribose matyti raudonos linijos – elektros kabeliai (I t., 170 b. l.). Iš atsakovo L. S. atstovo advokato R. Lupeikos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovių iniciatyva 2017-10-02 parengtuose kadastriniuose žemės sklypo planuose numatyta, kad valstybei priklausančio žemės sklypo plotis yra 4 metrai. Atsakovo iniciatyva 2018-04-24 sudarytas žemės sklypų situacinis planas, iš kurio matyti, kad bendras kelio plotas, kertantis atsakovui priklausančius žemės sklypus, galėtų sudaryti 236 m2.

Jeigu visas kelio ilgis, kertantis abu žemės sklypus, yra 56,89 m., tai tokiu atveju bendras kelio plotis yra iki 4,15 m. Jeigu laikyti, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019-02-01 sprendimu Nr. T1-21 „Dėl Mažeikių rajono vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aukÅ¡telių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ nustatytas kelio plotis yra 6 metrai, tokiu atveju atsakovui nesuprantama, kaip ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovas galėtų kelio plotį padaryti nuo 4,1483 m. iki 6 m., padidinant kelio, kertančio abu žemės sklypus, bendrÄ plotÄ nuo 236 m2 iki 341,34 m2, kas reiÅ¡kia, kad valstybės naudai jis turėtų papildomai iÅ¡ savo žemės atseikėti 105,34 m2 (I t., 171-174, 175-183 b. l.).

IÅ¡ 10811 kv. m. žemės sklypo Nr. 61200007, plano matyti, kad jame įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 135 m2, ir žemės sklypo plotas tokiu atveju yra 10944 kv. m. (I t., 36, 52-53 b. l.). O 10961 kv. m. žemės sklype Nr. 61200007, įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 105 m2, ir žemės sklypo plotas tokiu atveju yra 11064 kv. m. (1 t., 63, 70 b. l.). Taigi, bendras kelio plotas pagal žemės sklypų planus yra 240 m2. Kas atitiktų atsakovo pateiktuose kadastrinių žemės sklypų planuose nurodytÄ kelio plotį (236 m2).

Mažeikių rajono savivaldybės tarybai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21, grafoje vidaus keliai 12 punktu A-1-12 nustačius, kad privažiavimo kelio prie Viekšnių nuo viešojo kelio (Nr. 4), ilgis yra 0,250 km, o plotis 6 m (priedo 38 lapas) (www.lrs.lt, prisijungimas 2019-09-19 11.50 val.). Tokiu būdu kelio plotas būtų 341,34 m2, o ne 240 m2, ir 105,34 m2 sumažėtų atsakovo žemės sklypai, kas prieštarautų konstituciniams principams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 34/2000-28/01), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sÄ lygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciÅ¡kai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus.

Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Visais atvejais nuosavybės teisės suvaržymas turi bÅ«ti teisingai kompensuojamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija) nustatyta, kad <...> „Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius).

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų iÅ¡nagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitÄ kartografinę medžiagÄ , nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente bÅ«tinumo.

Å iuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities virÅ¡ininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimÄ , o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

Taigi, žemėtvarkos skyriaus pareiga inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , o ne atsakovo. Å ioje byloje NŽT vengia savo pareigos, dėl vietinės reikÅ¡mės kelio nesiima jokių priemonių ir jo valdytojas – savivaldybė. IÅ¡ aukščiau paminėtos teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos).

Ir tik nustatyta tvarka konstatavus Å¡iÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę (suraÅ¡ius atitinkamÄ iÅ¡vadÄ ), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė Å¡iÄ klaidÄ , priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai iÅ¡taisyti:

1. arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigÅ«racijÄ ) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis;

2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigÅ«racijÄ ). Å ios klaidos iÅ¡taisymo rezultate faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) ir žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu bÅ«du užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aptardamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio ir Kadastro nuostatų taikymo klausimus, yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miÅ¡ko sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumas virÅ¡ija leistinÄ matavimo tikslumÄ ir iÅ¡matuoto žemės, miÅ¡ko sklypo plotas yra mažesnis, Å¡io žemės, miÅ¡ko sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Å is teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, Å¡ios ribos turi iÅ¡likti nepakitusios, o gali bÅ«ti tikslinamas leistinose ribose tik Å¡iuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas (žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858‑904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-438‑1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016).

Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali bÅ«ti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010). Žemės sklypas formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Kadastro įstatymo 7 str. 2 d.) ir Å¡io sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.).

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Pagal nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3–6 punktus, be kitų duomenų, į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡omi duomenys apie pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, žemės sklypo plotÄ , žemės sklypo ploto sudėtį pagal žemės naudmenų rÅ«Å¡is: žemės Å«kio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natÅ«ralios ganyklos; miÅ¡ko žemė; keliai; užstatyta teritorija;

žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kuriÄ sudaro medžių ir krÅ«mų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė. Å iuo atveju atsakovo L. S. žemės sklypuose keliai nenurodyti ir neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovui L. S. tikslinant planus, ir iÅ¡skyrus valstybei priklausantį 6 metrų keliÄ , kokį nustatė savivaldybė, o ne 4 metrų koks buvo nuo pat sklypų įsigijimo dienos, akivaizdu, kad keistųsi atsakovo sklypų dydis.

Tokiu atveju galimas kelio perkėlimas, jei toks įmanomas, ar žemės sklypų ribų paslinkimas nekeičiant sklypų dydžių, tačiau tai turi spręsti ne atsakovas, o valstybės institucijos, kurių klaida padaryta pirminiame etape. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį atsakovui fiziniam asmeniui dėl savivaldybei priklausančio vietinės reikÅ¡mės kelio iÅ¡skyrimo iÅ¡ sklypo, pasirinko netinkamÄ atsakovÄ . Atsakovas L. S. neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (keliui), kuris faktiÅ¡kai nors ir yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau jam nepriklauso.

Kita vertus, iÅ¡skiriant vietinės reikÅ¡mės keliÄ , akivaizdu, kad keistųsi atsakovo sklypo ribos, ir tai prieÅ¡tarautų žemės sklypo ribų stabilumo taisyklei, nes anksčiau tikslus kelio plotis nebuvo nurodytas, galimai jis buvo apie 4 metrų pločio, kai dabar nustatytas kelio plotis turėtų bÅ«ti 6 metrai. Å iuo atveju kelio savininkas turi teisę inicijuoti procedÅ«ras dėl kelio suformavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir pan. Taigi, esant susidariusiai situacijai ir padarytai Nacionalinės žemės tarnybos klaidai, netinkamai formuojant žemės sklypus, turėtų bÅ«ti inicijuojamos procedÅ«ros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (žemės įstatymo 46 straipsnis), o tai daryti turi teisę valstybės institucija arba savivaldybės taryba ar inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , kuriuo bÅ«tų iÅ¡taisyta Nacionalinės žemės tarnybos padaryta klaida.

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovės neįrodė ir nepagrindė suinteresuotumo Å¡ioje byloje ir jos teisės reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ , be to, teismo nuomone, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui. Teismas ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovių atstovui advokatui Audriui VaičiÅ«nui pakeisti atsakovÄ , tačiau tai daryti primygtinai atsisakė, todėl teismas bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovėms nepakeitus atsakovo, joms tenka prisiimti tenkančiÄ rizikÄ ir prisiimti ir to pasekmes.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nenurodė jokios teisės normos, kuri bÅ«tų pažeista, ir jokio teisinio pagrindo dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus. Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas advokatas Romanas Lupeika, CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymÄ , tačiau Å¡i norma taikoma kaimyninių sklypų savininkams, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės nėra gretimo sklypo savininkės su atsakovu. Å iuo atveju ginčas dėl sklypo ribų yra ir galėtų/turėtų bÅ«ti sprendžiamas tarp Nacionalinės žemės tarnybos, patvirtinusios tokius sklypų kadastrinius duomenis, Mažeikių rajono savivaldybės kaip kelio savininkės, kuri vienaÅ¡aliÅ¡ku sprendimu padidino kelio plotÄ , tuo galimai neteisėtai sumažinusi atsakovo L.

S. valdomus žemės sklypus 105,34 m2 ir atsakovo L. S.. Kartu pažymėtina, kad dėl padarytos Nacionalinės žemės tarnybos klaidos pradiniame etape, negali nepagrįstai nukentėti L. S. interesai. Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo. Vis dėlto poreikis iÅ¡taisyti anksčiau padarytas klaidas neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kuriÄ asmuo įgijo gera valia, sÄ Å¾iningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu.

Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 45092/07, par. 61; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41248/06, ir kt.). Valstybės klaidų taisymas neturėtų sukurti naujos neproporcingos žalos (žr.

EŽTT 2017 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Misiukonis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 49426/09 par. 63). Å iuo atveju ieÅ¡kovių pasirinktas bÅ«das taisyti valstybės padarytas klaidas prieÅ¡tarautų aukščiau paminėtai teismų praktikai ir padarytų neproporcingos žalos atsakovui L. S., kuris visų pirma turėtų atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovėms, savo sÄ skaita inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ (kÄ turi daryti Nacionalinė žemės tarnyba), daryti naujus žemės sklypų kadastrinius matavimus, iÅ¡skirti valstybei priklausantį žemės sklypÄ â€“ keliÄ , suformuoti kitÄ inžinerinį statinį – keliÄ , kuris iki Å¡iol nėra įregistruotas, ir įregistruoti naujus suformuotus žemės sklypus, tame tarpe ir valstybei priklausantį keliÄ , tokiu bÅ«du tuo pačiu sumažinant savo žemės sklypus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje kadastro duomenys keičiami Nacionalinės žemės tarnybos skyrių sprendimu, taigi, ieÅ¡kiniu praÅ¡omus veiksmus ir iÅ¡skirti valstybei priklausantį keliÄ turėtų ir galėtų atlikti kelio savininkas – Mažeikių rajono savivaldybė ir/ar Nacionalinė žemės tarnyba. O ginčijant jos sprendimus dėl kadastro duomenų pakeitimo, bÅ«tent Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakovė tokio pobÅ«džio ginčuose ir pagal juos nagrinėjamose bylose (pvz.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-388-552/2019). Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Å ios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008).

Å ioje byloje ieÅ¡kovės neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, valstybės klaidų taisymas negali bÅ«ti atliekamas fizinio asmens, Å¡iuo atveju atsakovo L. S. sÄ skaita. Esant kitam atsakovui, Å¡ioje byloje teismas atsižvelgęs į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iÅ¡ Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ byloje ir Å¡itaip įvykdyti teisingumÄ . Antraip bÅ«tų apriboti ar net paneigti iÅ¡ Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumÄ , nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumÄ vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų.

Tačiau Å¡iuo atveju, esant padarytai valstybės klaidai, atsakovu negali bÅ«ti sÄ Å¾iningas žemės sklypų įgijėjas L. S., todėl ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos Å¡alims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „TryÅ¡kių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“ ieÅ¡kinys atmetamas, ieÅ¡kovėms bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, o atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å ioje byloje atsakovo patirtas iÅ¡laidas sudaro 1600 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, pažyma, sÄ skaitos ir pavedimai (I t., 135-136, 138, 139, 185 b. l.).

Todėl atsakovui L. S. priteistina iš ieškovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“ 1600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 533,33 Eur iš kiekvieno. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, nusprendžia: Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Sedos jėgainė“, įmonės kodas 302471897, Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Senkelio g. 18A, uždarosios akcinės bendrovės „Tryškių energija“, įmonės kodas 302501803, Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Montuotojų g. 2, ir uždarosios akcinės bendrovės „Saulės vėjo energija“, įmonės kodas 302499430, Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Žemaitės skg. 22, ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Sedos jėgainė“, uždarosios akcinės bendrovės „TryÅ¡kių energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Saulės vėjo energija“, po 533,33 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus.

Teisėjas Mindaugas Klemenis