Legislator Case Law & Legislation
162799aa-5891-445a-a824-0d9a45e5bc80 AI generated

162799aa-5891-445a-a824-0d9a45e5bc80 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 162799aa-5891-445a-a824-0d9a45e5bc80
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir I. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. G. (V. G.) ir M. G. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovų R. G. ir I. G. ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovams 205 290,67 Eur nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovo V. G. ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; atsakovės M. G. atžvilgiu ieÅ¡kinį atmetė. 2016 m. rugsėjo 1 d. papildomu sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.IeÅ¡kovas R.

Legislator headnote

AI generated

162799aa-5891-445a-a824-0d9a45e5bc80 · Lietuvos apeliacinis teismas: UAB „Ajantas“, UAB „Strugas“ ir UAB „Vita NTP“, dviem iÅ¡ Å¡ių įmonių (UAB „Strugas“ ir UAB „Vita NTP“) vadovauja pats ieÅ¡kovas, o UAB „Ajantas“ vadovauja ieÅ¡kovo sutuoktinė. Pažymas iÅ¡ minėtų darboviečių yra pasiraÅ¡iusi ieÅ¡kovo sutuoktinė kaip buhalterė. Å ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti darbo užmokesčio minėtose įmonėse mokėjimo tvarka bei kelia abejonių dėl itin mažo ieÅ¡kovo gaunamo darbo užmokesčio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-2052-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01786-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1.2 (S)                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo R. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2544-275/2016 pagal ieÅ¡kovų R.

G. ir I. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. G. (V. G.) ir M. G. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovų R. G. ir I. G. ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovams 205 290,67 Eur nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovo V. G. ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; atsakovės M. G. atžvilgiu ieÅ¡kinį atmetė. 2016 m. rugsėjo 1 d. papildomu sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.IeÅ¡kovas R.

G. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, be to, sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio, prašė atidėti dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ , mokėjimÄ atidėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo R.

G. praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir atidėjo ieÅ¡kovui 4 708 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, nustatė ieÅ¡kovui terminÄ iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sumokėti likusiÄ 4 508 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalį. Vertindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pagrįstumÄ , pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakanka iÅ¡vadai apie jo sunkiÄ turtinę padėtį padaryti.

Teismas pažymėjo, kad, esant duomenų apie ieÅ¡kovo turimÄ didelės vertės turtÄ , su praÅ¡ymu pateikti duomenys apie darbo užmokestį ir sÄ skaitos banke iÅ¡raÅ¡ai vertintini kaip neatskleidžiantys tikrosios ieÅ¡kovo turtinės padėties. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡komos skolos, dėl ko areÅ¡tuotos sÄ skaitos ir turtas, taip pat, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis yra pajėgus sumokėti tik 200 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Teismas nurodė, kad pagal pateiktus duomenis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo pradėtas dar 2009 metais. Kaip patvirtina Å¡ios civilinės bylos duomenys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi, spręsdamas kasacinio skundo priėmimo klausimÄ , įpareigojo ieÅ¡kovus sumokėti 23 070 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ . Tuo metu ieÅ¡kovai buvo pajėgÅ«s finansiÅ¡kai įvykdyti šį įpareigojimÄ ir jį įvykdė, todėl ieÅ¡kovui apeliaciniame skunde teigiant, kad jo finansinė padėtis nepasikeitusi, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡ios nutarties priėmimo dienÄ ieÅ¡kovas yra pajėgus sumokėti daugiau nei 200 Eur žyminio mokesčio.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovo turtinę padėtį pagal byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų teisinga atidėti ieÅ¡kovui 50 procentų žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas R. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria teismas iÅ¡ dalies tenkino jo praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ atidėti 9 216,25 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ tenkinti.

Be to, prie bylos praÅ¡o prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis, kurios neparemtos jokiais objektyviais įrodymais. Nors teismas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo atžvilgiu nustatė tas pačias aplinkybes (visas turtas areÅ¡tuotas, vykdoma daugybė iÅ¡ieÅ¡kojimų), tačiau jas įvertino skirtingai ir priėmė skirtingus sprendimus, t. y. atsakovo praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ tenkino visiÅ¡kai, o ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies.Teismas nepagrįstai abejojo ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu.

IeÅ¡kovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį teismas be jokio pagrindo traktavo kaip nesÄ Å¾iningÄ siekį nuslėpti tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį.Ä®vertinęs tai, kad 2013 metais ieÅ¡kovas už kasacinį skundÄ Å¡ioje byloje sumokėjo 23 000 Lt žyminį mokestį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ir dabar ieÅ¡kovas yra pajėgus sumokėti daugiau nei 200 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kovas ir 2013 metais neturėjo galimybės sumokėti 23 000 Lt žyminio mokesčio, už ieÅ¡kovÄ Å¾yminį mokestį sumokėjo kiti asmenys.

Su praÅ¡ymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ ieÅ¡kovas pateikė antstolio pažymÄ apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus ir areÅ¡tuotÄ turtÄ , iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko sÄ skaitos ir pažymas apie gaunamÄ darbo užmokestį. Pateiktos darbo užmokesčio pažymos teismui galėjo sukelti abejonių dėl ieÅ¡kovui iÅ¡mokamo darbo užmokesčio dydžio dėl to, kad jose nebuvo nurodyta, jog nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, prieÅ¡ iÅ¡mokant jį ieÅ¡kovui, yra daromi atskaitymai antstoliams.

IeÅ¡kovo gaunamos piniginės lėšos yra mažesnės nei minimalios dėl vykdomų atskaitymų antstoliams. Visos skolos, turto areÅ¡tai ir sunki ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra atsakovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmė. Atsakovai V. G. ir M. G. atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovo su atskiruoju skundu teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti ir su praÅ¡ymu atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ , todėl jų pateikimas tik apeliacinės instancijos teismui turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pavėluotas.IÅ¡ ieÅ¡kovo su atskiruoju skundu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas dirba net trijose darbovietėse:

UAB „Ajantas“, UAB „Strugas“ ir UAB „Vita NTP“, dviem iÅ¡ Å¡ių įmonių (UAB „Strugas“ ir UAB „Vita NTP“) vadovauja pats ieÅ¡kovas, o UAB „Ajantas“ vadovauja ieÅ¡kovo sutuoktinė. Pažymas iÅ¡ minėtų darboviečių yra pasiraÅ¡iusi ieÅ¡kovo sutuoktinė kaip buhalterė. Å ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti darbo užmokesčio minėtose įmonėse mokėjimo tvarka bei kelia abejonių dėl itin mažo ieÅ¡kovo gaunamo darbo užmokesčio.

Dėl tos pačios priežasties kritiÅ¡kai vertintini ir duomenys apie ieÅ¡kovės darbo užmokestį. Abejonių dėl tikrosios ieÅ¡kovo finansinės padėties kelia ir tos aplinkybės, kad pats ieÅ¡kovas save pristato kaip verslininkÄ bei asmenį, turintį naudingų verslo pažinčių ir kontaktų, be to, vien Å¡ios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sumokėjo nemaÅ¾Ä honorarÄ savo advokatams. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.

Turi bÅ«ti ginamos tik sÄ Å¾iningo asmens teisės ir teisėti interesai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas ne tik kad pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, bet ir iniciavo nepagrįstai prieÅ¡ atsakovÄ kitas bylas, kuriose buvo įrodyta, kad ieÅ¡kovas sudarinėjo neteisėtus sandorius, perleisdamas kitiems asmenims savo turtÄ , siekdamas iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. IeÅ¡kovo argumentas, kad teismas nevienodai vertino ieÅ¡kovo ir atsakovų turtinę padėtį yra nepagrįstas, kadangi atsakovai pagrindė savo sunkiÄ finansinę padėtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimoIeÅ¡kovas su atskiruoju skundu pateikė naujų raÅ¡ytinių įrodymų:

UAB „Vita NTP“, UAB „Strugas“ ir UAB „Ajantas“ pažymas apie gaunamÄ darbo užmokestį, kuriose yra iÅ¡skirtos kiekvienÄ mėnesį antstolių nuskaičiuojamos pinigų sumos, antstolių raÅ¡tus ir bankinių mokėjimų iÅ¡raÅ¡us, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovo teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas, juos priima ir vertina kitų į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste. Dėl žyminio mokesčioEuropos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Pažymėtina, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan.

Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismÄ bÅ«tų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas bÅ«tų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali bÅ«ti jo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiÅ¡kai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiÅ¡kiamÄ procesinį praÅ¡ymÄ mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę praÅ¡yti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba jį atidėti (CPK 84 str.).Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimas.

Pagal CPK 84 straipsnį teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ .Nagrinėjamu atveju pagal apeliantės pareikÅ¡tus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 9 416 Eur. Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundÄ sumokėjo dalį mokėtino žyminio mokesčio – 200 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies (9 216 Eur) mokėjimÄ dėl sunkios jo turtinės padėties prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. atidėjo ieÅ¡kovui 4 708 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo bei nustatė ieÅ¡kovui terminÄ iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sumokėti likusiÄ 4 508 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalį. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl Å¡io instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismÄ dienÄ , tačiau bus pajėgus atlikti Å¡iÄ pareigÄ per ilgesnį laiko tarpÄ .

Tokiu bÅ«du asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamÄ sumokėti sumÄ . Å ios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali bÅ«ti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012).

Taigi praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ , bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieÅ¡kinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iÅ¡ jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sÄ skaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobÅ«džio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus.

Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ pateikė ieÅ¡kovės I. G. ir ieÅ¡kovo R. G. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, darbo užmokesčio pažymas bei antstolio raÅ¡tus, iÅ¡ kurių matyti, kad tam tikras ieÅ¡kovų turtas yra areÅ¡tuotas ir kad jų atžvilgiu yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai.

Susipažinus su ieÅ¡kovų pateiktais dokumentais apie gaunamÄ darbo užmokestį, matyti, kad ieÅ¡kovas dirba net trijose darbovietėse, t. y. UAB „Ajantas“, kuriai vadovauja ieÅ¡kovė I. G., bei UAB „Strugas“ ir UAB „Vita NTP“, kurioms vadovauja pats ieÅ¡kovas. Visas pažymas dėl gaunamo darbo užmokesčio yra pasiraÅ¡iusi ieÅ¡kovė kaip įmonių buhalterė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų pateikti įrodymai nėra pakankami iÅ¡vadai apie itin sunkiÄ jų finansinę padėtį, be to, pritartina ir atsakovams, jog pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie ieÅ¡kovų gaunamÄ darbo užmokestį, įvertinus jų turinį ir tai, kad jie pasiraÅ¡yti pačios ieÅ¡kovės, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad darbdavių parengtos pažymos apie gaunamÄ darbo užmokestį konkrečiose darbovietėse patvirtina tik tose darbovietėje gaunamas pajamas, tačiau savaime nepagrindžia aplinkybės, jog ieÅ¡kovai negauna jokių kitų pajamų.Nei su praÅ¡ymu atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ , nei su atskiruoju skundu ieÅ¡kovui nepateikus duomenų, iÅ¡ kurių matytųsi, kiek tiksliai turto priklauso ieÅ¡kovams, teismas įvertinęs tik antstolių raÅ¡tus, negali daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad visas ieÅ¡kovų turtas yra areÅ¡tuotas.

Vien ta aplinkybė, kad tam tikram ieÅ¡kovų turtui yra taikomas areÅ¡tas ir yra vykdomos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, negali bÅ«ti suponuoti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovų turtinė padėtis yra itin sunki.Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad ieÅ¡kovai 2013 m. sausio mėnesį už kasacinį skundÄ nagrinėjamoje byloje sumokėjo 23 070 Lt žyminio mokesčio, kas leidžia manyti, jog tuo metu ieÅ¡kovai vis dėlto turėjo finansines galimybes įvykdyti šį įsipareigojimÄ .

Jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tai, jog nuo 2013 m. iki dabar ieÅ¡kovų turtinė padėtis pablogėjo, ieÅ¡kovai nepateikė (CPK 178 str.). Vien aplinkybė, kad minėtÄ Å¾yminį mokestį už ieÅ¡kovus sumokėjo kiti fiziniai asmenys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali paneigti anksčiau padarytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neįrodė to, jog jis negali sumokėti daugiau nei 200 Eur žyminio mokesčio.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovai visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį naudojosi mokamomis advokatų ir teisininkų paslaugomis, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti daugiau nei 200 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog Å¡alis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatÄ , leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).Nors ieÅ¡kovas praÅ¡o atidėti didesnę dalį žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ , nei atidėjo pirmos instancijos teismas, tačiau visiÅ¡kai neįrodinėja, kad, apeliacinės instacijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ , neva sunki ieÅ¡kovų turtinė padėtis pagerės, ir tuo atveju, jei bus priimtas ieÅ¡kovams nepalankus teismo procesinis sprendimas, jis turės galimybę sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Taigi net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovų turtinė padėtis bÅ«tų įvertintinta kaip itin sunki, nebÅ«tų teisinio pagrindo atidėti didenės žyminio mokesčio dalies nei atidėjo pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi, kadangi apeliantas neįrodinėjo antrosios žyminio mokesčio atidėjimo sÄ lygos.Atskirojo skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas nebuvo vienodai teisingas ieÅ¡kovų ir atsakovų atžvilgiu, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamam klausimui, todėl dėl jų nepasisakoma.Dėl bylos procesinės baigtiesKadangi ieÅ¡kovai nagrinėjam atveju nei su praÅ¡ymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiÅ¡kai įvertinti jos tikrÄ jÄ turtinę padėtį, bei objektyvių duomenų apie tai, kad jų turtinė padėtis gali pagerėti ir kad ieÅ¡kovus užklupę finansiniai sunkumai yra tik laikino pobÅ«džio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas, įvertinęs didelę mokėtino žyminio mokesčio sumÄ , pagrįstai ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkino tik iÅ¡ dalies, t. y. atidėjo 4 708 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, bei nustatė terminÄ sumokėti likusiÄ 4 508 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti 4 708 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Nustatyti ieÅ¡kovui R. G. terminÄ iki 2016 m. gruodžio 9 d. (imtinai) sumokėti 4 508 Eur (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų aÅ¡tuonių eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui mokėjimo faktÄ patvirtinančius įrodymus.             BylÄ su ieÅ¡kovo R. G. apeliaciniu skundu gražinti Vilniaus apygardos teismui, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas.Teisėja                                                                              Romualda Janovičienė