2025-10-08 Nr. AB-16014-3-64-3-01357-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-841-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01357-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi ir atnaujinti praleistą terminą dėl šios įsakymo dalies panaikinimo; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir Įsakymai). Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti tam tikras aplinkybes.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus dėl atsakovo 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies panaikinimo, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo, yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimui, svarbias termino praleidimo priežastis įvardijo – „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“, detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra praleisti terminai skundui dėl visų trijų administracinių sprendimų paduoti, nėra pagrindo juos atnaujinti, todėl pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo: 1) „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.).“; 2) „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės.“; 3) „LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025), 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025), 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025) ir 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (06-25 yra paskirti septyni, 07-02 – devyni, 07-09 – trys kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas, nutartyje esantys teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas, nes egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) atvejis, dėl kurio pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti teismo veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įsakymų panaikinimo ir nenurodė svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymais, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. birželio 13 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Įsakymų panaikinimo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-821/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-735-525/2025).

Pažymėtina, kad ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams ginčyti yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jam nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios force majeure aplinkybes. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Įsakymų panaikinimo padavimo terminą, o nenustatęs aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-752-520/2025; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė. Todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė