Legislator Case Law & Legislation
16228a1f-2d8e-436d-ba2e-cd1b0dd50c56 AI generated

16228a1f-2d8e-436d-ba2e-cd1b0dd50c56 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 16228a1f-2d8e-436d-ba2e-cd1b0dd50c56
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-372-519/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00546-2011-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.17.6.; 2.4.7.                                                                                                          ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                    N U T A R T I S                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2014 m. balandžio 24 d.                                                             Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei,gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,nuteistajam S. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 80 MGL dydžio (10400 Lt) bauda.

Legislator headnote

AI generated

16228a1f-2d8e-436d-ba2e-cd1b0dd50c56 · Å iaulių apygardos teismas: Taip pat nurodo, kad baudžiamajame procese visos abejonės yra aiÅ¡kinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl praÅ¡o, laikantis Å¡ių principų, jį pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisinti. Taip pat apeliantas nesutinka ir su kita teismo iÅ¡vada, kad jis įgijo 1335 litrus dyzelinio kuro iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytÄ pinigų sumÄ , turėdamas tikslÄ realizuoti, ir neturėjo įgijimÄ patvirtinančių dokumentų. Teigia, kad teisme jis paaiÅ¡kino, kaip įgijo dyzelinÄ , nurodė, kad jį pirko P. R. degalinėje, (duomenys neskelbtini) autobusų parko degalinėje, taip pat degalinėje „M.“, turėjo dyzelinio kuro įsigijimo dokumentus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-372-519/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00546-2011-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.17.6.; 2.4.7.                                                                                                          ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                    N U T A R T I S                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2014 m. balandžio 24 d.                                                             Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei,gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,nuteistajam S. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 80 MGL dydžio (10400 Lt) bauda.

Daiktiniai įrodymai – 42 talpos su dyzeliniu kuru, kurios saugomos (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, ir 42 indai su dyzelinio kuro pavyzdžiais, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, – sunaikintini.Priteista valstybei iÅ¡ S. B. 16,03 Lt proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : S. B. nuteistas už tai, kad pažeisdamas 2010 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1629 patvirtintų Prekybos nefasuotais naftos produktais licencijavimo taisyklių 2 punkto nuostatÄ , nustatančiÄ , kad verstis veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje, leidžiama tik Å¡ios veiklos licencijÄ turintiems asmenims, 2000 m. liepos 20 d.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio 11 dalies 5 punkto (2010 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XI-827 redakcija) nuostatÄ , nustatančiÄ , kad bÅ«tina licencija verstis mažmenine prekyba dyzeliniais degalais, 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio 12 dalies (2010 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XI-827 redakcija) nuostatÄ , nustatančiÄ , kad licencijos verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais iÅ¡duodamos fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pradžios, tikslus laikas nenustatytas, iki 2011 m. gruodžio 29 d. versliÅ¡kai ėmėsi komercinės veiklos - veikdamas kaip fizinis asmuo, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, nesumokėdamas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytÄ pinigų sumÄ Ä¯gijo 1335 litrų dyzelinio kuro, turėdamas tikslÄ realizuoti, jį perparduodant ir taip gaunant pajamų, iÅ¡ kurio 510 litrų per 18 kartų pardavė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gavo ne mažiau kaip 1854 Lt pajamų: 2011 m. lapkričio mėn., tikslus laikas nenustatytas, G.

B. pardavė 20 litrų dyzelinio kuro po 3,60 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso už 72 Lt; 2011 m. lapkričio 26 d. apie 16.30 val. K. B. pardavė 10 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,50 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 35 Lt; 2011 m. lapkričio 27 d. apie 16.45 val. K. N. pardavė 20 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,50Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 70 Lt; 2011 m. lapkričio 28 d. apie 17 val., tikslus laikas nenustatytas, G. B. pardavė 20 litrų dyzelinio po 3,60 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso už 72 Lt; laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m gruodžio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, V.

Å . pardavė 20 litrų dyzelinio kuro po 3,70 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso už 74 Lt; laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, V. Å . pardavė 20 litrų dyzelinio kuro po 3,70 Lt už litrÄ , iÅ¡ iÅ¡ viso už 74 Lt; laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m gruodžio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, A. B. pardavė 30 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,50 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 105 Lt; laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m gruodžio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, A.

B. pardavė 30 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,50 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 105 Lt; laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m gruodžio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, A. B. pardavė 30 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,50 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 105 Lt; laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, R. P. pardavė 20 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,50 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 70 Lt; laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, R.

P. pardavė 30 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,50 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 105 Lt; laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, P. I. pardavė 30 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,50 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 105 Lt; 2011 m. gruodžio 18 d. apie 13.35 val. E. P. pardavė 60 litrų dyzelinio kuro po 3,80 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso už 228 Lt; 2011 m. gruodžio 18 d. apie 14 val. E. V. pardavė 50 litrų dyzelinio kuro po 3,8 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso už 190 Lt;2011 m. gruodžio 21 d. apie 12.30 val.

R. A. pardavė 20 litrų dyzelinio kuro ne mažiau kaip po 3,5 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 70 Lt; 2011 m. gruodžio 24 d. apie 11.10 val. E. P. pardavė 30 litrų dyzelinio kuro po 3,80 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso už 114 Lt; 2011 m. gruodžio 24 d. apie 11.30 val. E. V. pardavė 50 litrų dyzelinio kuro po 3,80 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso už 190 Lt; 2011 m. gruodžio 27 d., tikslus laikas nenustatytas, R. B. pardavė 20 litrų dyzelinio kuro po 3,50 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso už 70 Lt bei tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , iki 2011m. gruodžio 29 d. 18.45 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 825 litrų dyzelinio kuro, turėdamas tikslÄ jį realizuoti ne mažiau kaip už 3,5 Lt už litrÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip už 2887,50 Lt, kol (duomenys neskelbtini) r.

PK pareigÅ«nai šį kurÄ rado ir paėmė kratos metu. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skunde nurodo, kad jis nuteistas nepagrįstai, kadangi jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Teigia, kad nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas, neteisėtas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies kontekste, o teismas, priėmęs tokį nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes byloje esančius prieÅ¡taravimus nepagrįstai vertino jo nenaudai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apelianto teigimu, teismas neteisingai jo veikÄ kvalifikavo kaip neteisėtÄ dyzelinio kuro laikymÄ , turint tikslÄ jį realizuoti. Nurodo, jog naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose taisyklių, patvirtintų LR Finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270, 12 p. nurodyta, jog Å«kininkai ir kiti fiziniai asmenys mobiliosiose ir kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų naftos produktų ir bioproduktų (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariniuose degalų ir tepalų bakuose) kartu su kroviniu privalo turėti Å¡ių produktų įsigijimÄ ar pagaminimÄ pagrindžiančius dokumentus, tų pačių Taisyklių 19 p. įtvirtina pareigÄ tokio kiekio (daugiau kaip 40 litrų) atvežto kuro laikymui turėti Å¡ių taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus.

Nuo 2011-01-01 įsigaliojusių Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 5 punktas numato, jog fiziniai asmenys laikydami degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų, privalo turėti šių produktų įsigijimo dokumentus tol, kol laikomi šie produktai.

Nuteistasis teigia, kad dyzelinis kuras garaže buvo rastas ir paimtas 2011 m. gruodžio 29 d., t. y. įsigaliojus 2011-01-01 Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pakeitimams. Jis neginčija rasto dyzelinio kuro kiekio, tačiau teigia, kad garaže laikomas dyzelinas priklausė ne tik jam, bet ir jo žmonai ir jo dviem suaugusiems vaikams, o dyzelinis kuras buvo naudojamas bendriems visų jų poreikiams. Dėl to mano, kad byloje nėra nustatyta, koks konkrečiai kuro kiekis priklausė jam, koks jo sutuoktinei ir kitiems šeimos nariams, todėl nurodo, kad rastas dyzelinio kuro kiekis neviršijo įstatymo nustatytos normos.

Taip pat nurodo, kad baudžiamajame procese visos abejonės yra aiÅ¡kinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl praÅ¡o, laikantis Å¡ių principų, jį pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisinti. Taip pat apeliantas nesutinka ir su kita teismo iÅ¡vada, kad jis įgijo 1335 litrus dyzelinio kuro iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytÄ pinigų sumÄ , turėdamas tikslÄ realizuoti, ir neturėjo įgijimÄ patvirtinančių dokumentų. Teigia, kad teisme jis paaiÅ¡kino, kaip įgijo dyzelinÄ , nurodė, kad jį pirko P. R. degalinėje, (duomenys neskelbtini) autobusų parko degalinėje, taip pat degalinėje „M.“, turėjo dyzelinio kuro įsigijimo dokumentus.

Apelianto teigimu, jis neketino Å¡io kuro parduoti, nes jis buvo reikalingas visos Å¡eimos poreikiams. Taip pat nurodo, kad dalį kuro jis atidavė savo pažįstamiems už paslaugas – Å«kininkui E. P. už bulves; K. N. – už miÅ¡ke įklimpusios transporto priemonės iÅ¡tempimÄ ; A. B. – už sutvarkytÄ elektros instaliacijÄ . Be to, nurodo ir tai, kad teismo nuosprendis neatitinka ir teismų praktikos. Grįsdamas tokį teiginį apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr. 2K-388/2009, kur buvo konstatuota, kad aiÅ¡kinant verslo tvarkÄ , kaip baudžiamųjų įstatymų saugomÄ vertybę, atsižvelgtina į tai, kad už įvairius verslo tvarkos pažeidimus nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė.

Pažymi, kad taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti ne tik neteisėtÄ Å«kinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos pobÅ«dį, bet ir Å¡ios veiklos versliÅ¡kumo ar stambaus masto požymius. Teigia, kad jis nesiekė pažeisti įstatymų ir nesiekė ekonominės veikos neteisėtumo, todėl praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Taip pat apeliantas nesutinka ir su kita teismo iÅ¡vada, kad jis nuo 2011 metų lapkričio mėnesio pradžios iki 2011 metų gruodžio 29 d. versliÅ¡kai ėmėsi komercinės veiklos, kaip fizinis asmuo per 18 kartų pardavė 510 litrų dyzelinio kuro ir gavo ne mažiau kaip 1854 litų pajamų.

Nuteistojo įsitikinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, prieÅ¡ingai, byloje yra tik liudytojų parodymai, kuriais grindžiama jo kaltė. Apelianto nuomone, liudytojai duoda tik menamus parodymus, nes nė vienas neprisimena, kada kiek kuro ir už kiek neva pirko iÅ¡ jo ir ar iÅ¡ viso pirko. IÅ¡ kaltinimo teksto nuteistasis mato, kad ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo nustatyta, nes jis kaltinamas gavęs pajamų „ne mažiau kaip 1854 Lt“ ir tai konstatuojama vien tik liudytojų parodymais.

Dėl to mano, kad toks teismo nuosprendis neatitinka teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Nurodo, jog 2011 m. lapkričio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-574/2011 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos versliÅ¡kumo požymio ir ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties turinys yra skirtingas. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikia neturint licencijos (leidimo) veikiai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu bÅ«du, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitÄ prekių vertė nevirÅ¡ija 500 MGL dydžio sumos.

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Teisėjų Kolegija nutartyje taip pat konstatavo, jog pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė siejama su papildomais požymiais, numatytais BK 202 straipsnyje. Šie požymiai yra veiklos versliškumas arba stambus mastas.

Stambaus masto sÄ voka Baudžiamajame kodekse nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, kad, virÅ¡ijus ATPK 173 straipsnyje numatytÄ 500 MGL dydžio sumÄ , kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliÅ¡kumo požymį sudėtingesnis, nes ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veikios versliÅ¡kai“ reiÅ¡kia ne kÄ kita kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį.

Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už versliÅ¡kÄ Ä—mimÄ si Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu bÅ«du galima ir nesant stambaus masto požymio. Taigi versliÅ¡kumo sÄ voka turi apimti ne tik veiklos pastovumÄ ir nuolatinį jos pobÅ«dį, bet ir kitus požymius, skiriančius jÄ nuo vertimosi komercine ar kitokia veikla sÄ vokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (Nr.2K-574/2011).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliantas teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis neatitinka Å¡ios teismų praktikos, nes byloje nėra įrodymų, kad jis įvykdė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Nurodo, kad jis veikė kaip fizinis asmuo, Å¡iai veiklai vykdyti sÄ lygų nesukÅ«rė, todėl tokiÄ veiklÄ teismui nebuvo pagrindo vertinti kaip versliÅ¡kÄ . Taip pat nurodo, kad teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu remdamasis prielaidomis, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teigia, kad byloje apklausti liudytojai, duodami parodymus, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas. Liudytojai tiesiog spėliojo, kada buvo atvykę pas jį, kiek kuro galėjo iÅ¡ jo pasiimti ir kiek galbÅ«t jam mokėjo. Taigi mano, kad liudytojų parodymai – tik prielaidos, o įstatymo leidėjas draudžia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, grįstÄ prielaidomis. Be kita ko, nurodo ir tai, kad teismo nuosprendyje pasisakyta ir dėl liudytojos G. B. parodymų, nurodant, kad padaryta raÅ¡ymo klaida, tačiau, apelianto teigimu, tai prieÅ¡taravimai byloje, kurių niekas nepaÅ¡alino.

Todėl mano, kad tokie prieÅ¡taravimai turėjo bÅ«ti vertinami tik jo, kaip kaltinamojo, naudai, kaip reikalauja įstatymai, bet teismas to nedarė. Taip pat teigia, kad teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl įrodymų baudžiamajame procese, nurodė, kad pareigÅ«nai, atlikdami teismo nutartimi sankcionuotÄ jo telefoninių pokalbių turinio kontrolę ir fiksavimÄ , gavo duomenis ir Å¡ie duomenys gauti teisėtais bÅ«dais, tačiau apeliantas nesutinka ir su tokia iÅ¡vada. Nurodo, jog iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo pirmininko 2011-11-23 nutarties Nr. 758KF matyti, kad operatyvinė priemonė taikyta, remiantis tuo, kad jis galimai vykdė BK 199/2 numatytÄ veikÄ .

Tačiau, pasak nuteistojo, tai nepasitvirtino ir kaltinimas jam Å¡ios veikos įvykdymu nebuvo pareikÅ¡tas. Todėl apeliantas mano, kad operatyvinis tyrimas prieÅ¡ jį buvo pradėtas dirbtinai sukÅ«rus informacijÄ apie neva jo vykdomÄ veikÄ pagal BK 1992 str. Taigi mano, kad vykdyti prieÅ¡ jį operatyvinius veiksmus, nebuvo jokio pagrindo, tai pasitvirtino byloje. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu bÅ«du. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, nesumokėdamas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių, versliÅ¡kai ėmėsi komercinės veiklos – prekybos dyzeliniu kuru.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka visiÅ¡kai. Sprendžiant kaltininko atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį klausimÄ atsižvelgtina į tai, kad už neteisėtÄ vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu bÅ«du, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitÄ prekių vertė nevirÅ¡ija 500 MGL dydžio sumos.

Taigi baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ vertimÄ si Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla siejama su papildomais alternatyviais požymiais – versliÅ¡kumu ar (ir) stambiu mastu. Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BK 202 straipsnio ir ATPK 173 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad, virÅ¡ijus ATPK 173 straipsnyje nurodytÄ 500 MGL dydžio sumÄ , kyla ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-174/2012).

Kartu teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad versliÅ¡kumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi bÅ«ti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumÄ nei analogiÅ¡ko administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali bÅ«ti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumÄ ar sistemingumÄ . ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliÅ¡kai“ reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį.

Dėl to versliÅ¡kumo sÄ voka turi apimti ne tik veiklos pastovumÄ ir nuolatinį jos pobÅ«dį, bet ir kitus požymius, skiriančius jÄ nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sÄ vokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju Å¡is klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011,                         2K-335/2012, 2K-7-58/2013).

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, vertinant, ar užsiėmimas ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint tokiai veiklai reikalingos licencijos (leidimo) ar kitokiu neteisėtu būdu padaryta stambiu mastu ar ne, būtina atsižvelgti į gaunamų pajamų dydį, kaltininko gaminamos produkcijos ar paslaugų dydį, veiklos apimtis bei trukmę, suteiktų paslaugų rūšį ir pan. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo posėdžių metu išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištirtais įrodymais – liudytojų K.

N. (4 t., 157–158 b. l.), V. Å . (4 t., 158–159 b. l.), A. B. (4 t., 159–160 b. l.), R. P. (4 t., 160 b. l.), P. I. (4 t., 160–161 b. l.), R. A. (161 b. l.), R. B. (4 t., 162–163 b. l.), G. B. (5 t., 13–14 b. l.), K. B. (5 t., 27–28 b. l.), E. V. 5 t., 28–29 b. l.), specialistės A. Å . (4 t., 155–157 b. l.), iÅ¡ dalies E. P. parodymais (5 t., 15–18 b. l.), kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis – kratos protokolu (1 t., 54–55 b. l.), 2012-03-16 Å iaulių naftos produktų bandymų laboratorijos pažyma (1 t., 69 b. l.), operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais (2 t., 2–43, 52–60 b. l.), nustatyta, kad nuteistasis S. B., kaip fizinis asmuo, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, nesumokėdamas privalomų mokesčių valstybei, laikotarpiu nuo 2011 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2011 metų gruodžio 29 d. versliÅ¡kai ėmėsi komercinės veikos – prekybos dyzeliniu kuru, ir iÅ¡ Å¡ios komercinės veikos gavo ne mažiau kaip 1854 Lt pajamų ir turėdamas tikslÄ realizuoti už 2887,50 Lt (ne mažesne kaip 3,5 Lt už litrÄ kaina) laikė namuose dar 825 litrus dyzelinio kuro.

Ir nors nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka, kad jis komercine veika vertėsi versliÅ¡kai, tačiau byloje, anksčiau nurodytų duomenų pagrindu, nustatytos aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad apeliantas, iÅ¡ nenustatytų asmenų, be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, įsigijęs gana didelį kiekį dyzelinio kuro – 1335 litrus, iÅ¡ kurio 510 litrų per laikotarpį nuo 2011 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2011 metų gruodžio 29 d., per 18 kartų pardavė skirtingiems asmenims, ir gavo ne mažiau kaip 1854 Lt pajamų, bei dar turėdamas tikslÄ realizuoti namuose laikė 825 litrus dyzelinio kuro už 2887,50 Lt (ne mažiau kaip 3,5 Lt už litrÄ kaina), yra tie objektyvÅ«s duomenys, kurie pagrindžia plika akimi nematomÄ apeliantui inkriminuotos veikos požymį – versliÅ¡kumÄ , ir kurie parodo ne kÄ kita, kaip veiklos pastovumÄ ir nuolatinį jos pobÅ«dį.

TokiÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. 18.19 val. iki 2011 m. gruodžio 29 d. 13.40 val., atliekant S. B. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomų telefoninių pokalbių ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slaptÄ kontrolę bei įrašų darymÄ , duomenys (2 t., 2–43, 52–60 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kad pokalbiai dėl kuro pardavimo vyko ne tik su liudytojais, apylinkės teismo posėdžio metu apklaustais asmenimis, bet ir su kitais, tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Taigi tokia apraÅ¡yta S. B. veika buvo ne tik sisteminga, bet ji buvo ir papildomas apelianto pajamų Å¡altinis.BÅ«tent tokios nustatytos aplinkybės ir pagrindžia S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, didesnį nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl jam pagrįstai taikyta ne administracinė (ATPK 173 straipsnis), o baudžiamoji atsakomybė (BK 202 str. 1 d.). Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad byloje nenustatyta, koks konkrečiai kuro kiekis priklausė jam, koks jo sutuoktinei ir kitiems Å¡eimos nariams, kadangi byloje apklaustų liudytojų parodymais ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais nustatyta, kad dėl dyzelinio kuro pirkimo liudytojais apklausti asmenys tarėsi tik su nuteistuoju, o jį pastariesiems parduodavo taip pat tik nuteistasis.

Tuo tarpu apelianto Å¡eimos nariai parodymus apylinkės teismo posėdžio metu duoti atsisakė ir tokiu bÅ«du tokių nuteistojo teiginių nepatvirtino. Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad dyzelinį kurÄ jis buvo įgijęs ne iÅ¡ nenustatytų asmenų, o iÅ¡ P. R. degalinėje, (duomenys neskelbtini) autobusų parko degalinėje, degalinėje „M.“, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esantys duomenys iÅ¡ tiesų tvirtina, kad apeliantas pateikė kasos čekius apie degalų įsigijimÄ (duomenys neskelbtini) autobusų parko degalinėje, degalinėse „M.”, „A.”, tačiau byloje esantys duomenys tvirtina ir tai, kad dyzelinis kuras, kuris buvo rastas kratos metu nuteistojo namuose, buvo pagamintas ne Lietuvoje, o B. ar R., tai patvirtina iÅ¡ nuteistojo paimto dyzelinio kuro mėginiai, iÅ¡ kurių nustatyta, kad iÅ¡ apelianto paimtas dyzelinis kuras yra su padidintu sieros kiekiu – virÅ¡ 100 mg / kg, kai tuo tarpu L. gaminamo ir naudojamo dyzelinio kuro sieros kiekis yra iki 10 mg / kg (1 t., 69–116 b. l.).Taip pat apeliantas skundu mano, kad byloje apklausti liudytojai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas, jie tik spėliojo, todėl nuteistojo nuomone, liudytojų parodymai – tik prielaidos.

Atsakant į šį nuteistojo teiginį pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , ar teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys laikytini įrodymais, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Ä®rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Antra, aukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį apelianto atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien liudytojų parodymais duotais teismo posėdžio metu, tačiau ir teismo posėdžio metu jų patvirtintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bei apylinkės teismo teisiamųjų posėdžių metu iÅ¡nagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. tiek kratos, apžiÅ«ros protokolais, naftos produktų bandymų laboratorijos pažymomis, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, t. y. apylinkės teismas grįsdamas apelianto kaltę rėmėsi iÅ¡tirtų ir iÅ¡nagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ S. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Taigi, nors apeliantas skunde ir nurodo, kad jis nuteistas nepagrįstai, kadangi jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau visi anksčiau apraÅ¡yti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. B. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , todėl jis už tai privalo atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, apeliantas skunde nurodo ir tai, kad vykdyti prieÅ¡ jį operatyvinius veiksmus nebuvo jokio pagrindo, nes operatyvinė priemonė jo atžvilgiu taikyta remiantis tuo, kad jis galimai įvykdė BK 1992 straipsnyje numatytÄ veikÄ .

Tačiau ir su tokiu nuteistojo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir jį atmeta. Byloje esantys duomenys iÅ¡ tiesų tvirtina, kad operatyviniai veiksmai apelianto atžvilgiu buvo pradėti dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnyje, Å iaulių apygardos teismo pirmininko 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi Nr. 758 KF, nuo 2011-11-24 iki 2012-02-24, sankcionavus S. B. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos slaptÄ kontrolę bei įrašų darymÄ (2 t., 46–47 b. l.).

Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu operatyvinis tyrimas atliekamas dėl vienų veikų, o paaiÅ¡kėja kitų nusikalstamų veikų požymiai, tai gauti duomenys gali bÅ«ti panaudoti jei naujai paaiÅ¡kėjusios veikos yra panaÅ¡aus pobÅ«džio ir pavojingumo kaip ir veikos, dėl kurių buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Å ioje byloje, atsižvelgusi į tai, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas dėl neteisėtos galimai vykdomos nusikalstamos veiklos, susijusios su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis – kuru iÅ¡ R.

F., turint tikslÄ jį platinti, o apeliantas nuteistas už tai, kad jis neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, be įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, nesumokėdamas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių, versliÅ¡kai ėmėsi komercinės veiklos – prekybos dyzeliniu kuru, bei vertindama tÄ aplinkybę, kad ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (1 t., 1 b. l.), kolegija sprendžia, kad operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys Å¡ioje byloje naudoti teisėtai (kasacinė byla Nr. 2K-156/2013). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir jį iÅ¡teisinti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                        Vaclovas Iždonas                                                                                  Bronius Zalaga            Â