16209a1c-b081-4d43-b560-ed9bfdfd53e3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji bylaBaudžiamosios bylos Nr. 1-352-1078/2020 Proceso Nr. 1-01-1-35486-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1, 1.1.7.2.3, (S) 1.1.8.12, 2.1.15.3.3.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, kaltinamajam J. M. (J. M.), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiajam J. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, J.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. M. muÅ¡damas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, 2018 m. liepos 24 d., apie 0.00 val., bÅ«damas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, konflikto metu tyčia sudavė J.

V. deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ (nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų), jam atsikėlus, spyrė deÅ¡inės kojos pėda pastarajam į pilvÄ (nuo ko J. V. vėl parkrito), pastarajam vėl atsistojus, sudavė nemažiau keturių smÅ«gių kumščiu į įvairias kÅ«no vietas bei koja, keliu, į veido sritį, vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į krÅ«tinės sritį bei du kartus kumščiu bei vienÄ kartÄ koja į veido sritį, nuo ko J. V. prarado sÄ monę, tuo padarydamas J.

V. specialisto iÅ¡vadoje konstatuotÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, ties lÅ«pų kairiuoju kampu ir kairės ausies kauÅ¡elyje, bei kraujo iÅ¡siliejimu kaukolės viduje: po minkÅ¡taisiais galvos dangalais ir po kietuoju smegenų dangalu: po smegenėlių padangte ir virÅ¡ jos, bei virÅ¡ galvos smegenų pusrutuliu, nesukėlęs ryÅ¡kesnio smegenų spaudimo ir dislokacijos. Å iais veiksmais J. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. M. kaltę pripažino, parodė, kad konfliktas įvyko 2018 m. rugpjÅ«tį. Jis M. B. (jo su J. V. bendram draugui) pasiÅ«lė nuvykti į barÄ iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų. SiÅ«lė atvykti ir J. V., tačiau jis atsisakė, bet vėliau į barÄ atvyko ir J. V., ir M. B., ir R. Å .. Gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau kažkas iÅ¡kvietė taksi, J. V. pasiÅ«lė vykti pas jį. Visi atvažiavo pas J. V. į namus, gėrė alkoholinius gėrimus ir tuomet jis (J.

M.) užmigo ant sofos. Kai atsibudo, įvyko konfliktas, muštynės su J. V.. Kaltinamasis nurodė, jog tarp jo ir J. V. įvyko žodinis konfliktas, po žodinio konflikto įvyko muštynės, įvykio metu buvo sunkiai apgirtęs, aplinkybių tiksliai negali papasakoti, nes praėjo daug laiko. Nurodė, jog kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės galėjo būti. Kiek smūgių buvo konflikto metu, nepamena. Patvirtino, kad galėjo atlikti tuos veiksmus, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Aplinkybių dėl peilio nurodė neprisimenantis, ar nukentėjusysis turėjo peilį, negali pasakyti.

Savo kaltę pripažino pilnai, gailisi. Kadangi kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebÅ«tų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. M. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad 2018 m. liepos 23 d. jis pasiÅ«lė M. B. nueiti į barÄ . Prie jų prisijungė R. Å . ir J. V.. MinėtÄ vakarÄ bare jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, iÅ¡ pradžių gėrė alų, po to R. Å . nupirko visiems stipresnių alkoholinių gėrimų. Kai jie visi gerokai apsvaigo nuo iÅ¡gerto alkoholio, J. V. pasiÅ«lė nuvažiuoti pas jį į namus, pratęsti vakarėlį. Pas J. V. namuose dar vartojo alkoholinius gėrimus.

Jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atsisėdo ant sofos ir užmigo. Jį pažadino J. V., kuris jį purtė ir rėkė: „varyk iÅ¡ čia“. Jis (J. M.) paklausė: „kas yra?“. Jie su J. V. susistumdė. J. V. jam trenkė smÅ«gį ranka į deÅ¡inę akį. Tuomet jis jam trenkė deÅ¡ine ranka į veidÄ . Nuo suduoto smÅ«gio J. V. nugriuvo. Prie jo (J. M.) priėjo M. B., kuris ranka iÅ¡ už nugaros apkabino jam kaklÄ ir suspaudė. Tuomet jis parvertė M. B.. Tuomet J. V. atsikėlęs nuo grindų, pasiėmė peilį, galimai sudavė stalo koja jam (J.

M.) per galvÄ . Kai J. V. pagrasino jam, kad jį papjaus, jis jam liepė mesti peilį. Kai J. V. laikė rankoje peilį, jis prie jo priÅ¡okęs, sudavė porÄ kartų jam į veidÄ . Nuo suduotų smÅ«gių J. V. nugriuvo ant žemės. Tada jis (kaltinamasis) spyrė M. B., nes jis kėlėsi nuo grindų agresyviai nusiteikęs. Kai J. V. vėl kėlėsi, spyrė ir jam. Liepė paleisti peilį, tačiau jis jo nepaleido. Kadangi J. V. nepaleido peilio, jis jį spardė deÅ¡ine koja. IÅ¡ pradžių spardė kojos pėda, o po to deÅ¡inės kojos keliu.

Spardė J. V. į nugarÄ ir į Å¡onus. Galimai jis jam įspyrė 4-5 kartus. Spardė tol, kol J. V. paleido iÅ¡ rankos peilį. Paėmęs peilį, kažkur jį padėjo. Tada atsisėdo ant sofos ir užmigo. Tuo metu M. B. buvo susmukęs ant grindų, o J. V. gulėjo susirietęs ant grindų. Nurodė, jog minėto įvykio metu galėjo suduoti ir daugiau smÅ«gių J. V., tiesiog to neprisimena. SmÅ«gius J. V. sudavė dėl to, nes jis turėjo peilį, kuriuo jam grasino, rėkė: „aÅ¡ tave papjausiu, nejuokauju“.

Supranta, kad suduodamas smÅ«gius J. V., jį sužalojo, dėl to labai nuoÅ¡irdžiai gailisi. Prisipažįsta, kad J. V. sudavė visus smÅ«gius nurodytus praneÅ¡ime apie įtarimÄ (t. 1, b.l. 106-107). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaltinamasis J. M. nurodė ir ankstesnėje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (t. 1, b.l. 101, 102). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 00.00 val., jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp jo draugo M.

B. ir pažįstamo J. M.. Dėl ko – nežino. Jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl konflikto aplinkybių neprisimena. Norėjo ginti draugÄ M. B., galbÅ«t tarp jų vyko muÅ¡tynės. Konflikto metu buvo sutrenkta galva, ant kairės akies matosi poodinė kraujosruva. Neatmeta galimybės, kad galėjo pats susižaloti krisdamas. Dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio negali tiksliai nurodyti konflikto aplinkybių. Nurodė, kad pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, pretenzijų niekam neturi, nes galėjo susižaloti pats krisdamas (t. 1, b.l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nukentėjusysis J. V. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. liepos 24 d., nakties metu. Jis su savo draugais M. B. ir R. Å . buvo nuėję į barÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Jiems bendraujant, prie jų prisijungė J. V. draugas – J. M., ir jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko nusprendė visi keturiese vykti pas jo tėvus į jų butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus į minėtÄ butÄ , toliau gėrė alkoholį. Nurodė, kad pas jį bute J.

M. nusprendė prisidegti cigaretę, tada jis (J. V.) pasakė J. M., kad nerÅ«kytų. KÄ J. M. atsakė, nepamena. Po to J. V. pasakė J. M., kad nepageidauja tokių žmonių savo bute ir prašė iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Nurodė, kad tada į konfliktÄ Ä¯sitraukė jo draugas M. B. ir tuomet jau jis barėsi su J. M., o jis (J. V.) pradėjo ginti M. B.. Kas vyko toliau, nepamena. Ar buvo praradęs sÄ monę, nežino, bet prabudo tik kitÄ rytÄ , 2018 m. liepos 25 d., apie 10.00 val., bÅ«damas antrame namo aukÅ¡te.

Pajuto, kad nejaučia kojų ir pažvelgęs į veidrodį, pamatė, kad jo veidas yra iÅ¡tinęs, kraujosruvos - tiek kairėje veido pusėje, tiek ir deÅ¡inėje. Nusileidęs į pirmÄ aukÅ¡tÄ pamatė, kad yra didžiulė bala kraujo virtuvės salono patalpoje ant grindų, stalas perlaužtas pusiau, virtuvėje indai iÅ¡daužyti. IÅ¡kart paskambino draugui M. B. pasiteirauti, kas iÅ¡ties nutiko, nes pats neatsiminė. Po kurio laiko pas jį į namus atvažiavo M. B. su kitu savo draugu A. B. ir tada jis pamatė, kad ir M.

B. yra su sumušimais veido srityje. M. B. papasakojo, kad jis (J. V.) pradėjo skirti J. M. nuo M. B. ir taip mėgino jį apginti, nes J. M. priėjo prie M. B., sugriebė savo viena ranka, sulenkta per alkūne, jam už kaklo, ir taip jį tempdamas parvertė ant grindų. M. B. išvykus, jis išsikvietė GMP medikus, kurie atvykę jį apžiūrėjo ir išsivežė į RVUL ligoninę. Ligoninėje buvo nustatyta, kad į smegenis yra išsiliejęs kraujas, bei nustatė smegenų kraujosruvas bei veido kraujosruvas.

Jis gulėjo ligoninėje tris savaites ir dvi dienas. Liko liekamieji reiškiniai - galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, kojų nevikrumas. Nurodė, jog nors ir nepamena šio įvykio aplinkybių, neatmeta tikimybės, kad tai būtent J. M. jam sukėlė minėtus sužalojimus, kuriuos nustatė RVUL medikai, o ne jis pats susižalojo. Pirmos apklausos metu nurodė, kad tai jis pats susižalojo, nes buvo šoko būsenoje ir viso įvykio iki dabar net nepamena, dėl to taip ir pasakė. Taip pat parodė, kad neatsimena, jog būtų rankoje laikęs peilį.

Nurodė, jog visÄ konfliktÄ pradėjo J. M., kuris užpuolė jį ir jo draugÄ (t.1, b.l. 29-33). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad 2018 m. liepos 23 d., vakaro metu, jis kartu su draugu J. V. ir savo pažįstamu J. M. buvo kavinėje, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Su taksi grįžo namo pas J. V., adresu (duomenys neskelbtini). Visi buvo neblaivÅ«s. Grįžę iÅ¡ kavinės, dar gėrė alkoholinius gėrimus. Konkrečiai visų aplinkybių neatsimena, tačiau 2018 m. liepos 24 d., apie 1.00 val., ar vėliau, tiksliai laiko neatsimena, tarp jo ir J.

M. kilo žodinis konfliktas, galbÅ«t dėl to, kad kažkÄ ne taip pasakė, ir J. M. tai nepatiko. J. M. pradėjo muÅ¡tis, trenkė jam su deÅ¡ine ranka į akį. SmÅ«gis buvo vienas, po smÅ«gio jis daugiau nieko neatsimena. J. V. tuo metu taip pat buvo tame pačiame kambaryje. Girdėjo, kad J. V. ir J. M. tarpusavyje stumdėsi, girdėjosi riksmai. Daugiau nieko neprisimena. Kai atsikėlė, aplink jį nieko nebuvo. Apie 02.40 val. jis nuvažiavo ligoninę. Po pietų, apie 14.00 val., susitiko su J. V., kuris buvo sumuÅ¡tas (t.1, b.l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai liudytojas M. B. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, papildydamas, kad tarp J. V. ir J. M. konfliktas kilo dėl kažkokios smulkmenos, galimai J. M. norėjo rÅ«kyti namuose, o J. V. jam to daryti neleido, žodinis konfliktas peraugo į susistumdymÄ . Nurodė, jog kiek jis (M. B.) matė, tai susistumdymo metu nė vienas jokių smÅ«gių nesudavė, jie tik pasistumdė. M. B. norėjo juos skirti, atsistojo iÅ¡ Å¡ono tarp jų, kad juos iÅ¡skirtų. Tuomet J.

M. sudavė jam vienÄ stiprų smÅ«gį rankos kumščiu į kairiÄ jÄ veido pusę, pataikė prie kairiosios akies, praskėlė kairį antakį. Nuo suduoto smÅ«gio jis, praradęs pusiausvyrÄ , nugriuvo ant žemės. Kas vyko po to, kai nugriuvo - nematė. Nurodė, jog niekur aplinkoje peilio nematė, kad kas nors iÅ¡ jo draugų jį turėtų, juo naudotųsi, ar vienas kitam juo grasintų, nematė (t. 1, b.l. 41, 42). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis iÅ¡ savo seno pažįstamo M.

B. sužinojo, kad 2018 m. liepos 24 d., nakties metu, jį ir J. V., sumušė J. M.. Jam paskambino po įvykio, 2018 m. liepos 24 d. iki pietų, apie 11.30 val., M. B. ir pasakė, kad nemato viena akimi, kad susimušė su J. M.. Tada jie susitiko ir nuėjo pas J.V. į jo namus. Namuose pamatė J. V. su ištinusiu veidu ir visa galva, suprato, kad jis buvo sumuštas. Pasiteiravo kas nutiko, o jis atsakė, kad J. M. norėjo namuose prisidegti cigaretę, kadangi nuo to būtų suveikę dūmų detektoriai jis norėjo J.

M. išprašyti iš namų. Tiek M. B., tiek J. V. buvo neblaivūs. Namuose buvo išvartyti gėlių vazonai, mėtėsi šukės ant žemės, tiek lėkščių, tiek bokalo ir matėsi kraujo dėmės, tiek ant baldų, tiek ant grindų, bet kraujas, jau buvo išdžiuvęs. M. B. jam nurodė, kad jį pirmas puolė J. M., tuo tarpu J. M., kad ant jo puolė pirmas M. B.. J. V. neminėjo, dėl ko įvyko užpuolimas, sakė, kad ant jo užpuolė J. M. (t. 1, b.l. 51). Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolo, kuriame įrašyta specialisto išvada, nustatyta, jog apžiūrėjus J.

V. VÅ¡Ä® RVUL pateiktus medicininius dokumentus, konstatuojama, kad J. V. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, ties lÅ«pų kairiuoju kampu ir kairės ausies kauÅ¡elyje, bei kraujo iÅ¡siliejimas kaukolės viduje: po minkÅ¡taisiais galvos dangalais ir po kietuoju smegenų dangalu: po smegenėlių padangte ir virÅ¡ jos bei virÅ¡ galvos smegenų pusrutulių, nesukėlęs ryÅ¡kesnio smegenų spaudimo ir dislokacijos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal sužalojimo pobÅ«dį atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kraujo iÅ¡siliejimo kaukolės viduje, sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų (t. 1, b.l. 68, 69).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir specialisto paaiÅ¡kinimų protokole, papildomai nurodant, jog nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais ir visumoje bÅ«dingi smÅ«gių kietu buku daiktu (-ais) sudavimams (t. 1, b.l. 71, 72). IÅ¡ byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d., 13.22 val., J. V. iÅ¡kvietė GMP brigadÄ , kvietimo priežastis – lėtinės ligos paÅ«mėjimas (vakar sumuÅ¡tas, Å¡iandien tirpsta kojos) (t.1, b.l.58,59).

Iš Bendrojo pagalbos centro užregistruoto pranešimo nustatyta, jog 2018 m. liepos 24 d., 20.48 val., buvo gautas pranešimas, kad 2018 m. liepos 24 d., 14.14 val., į RVUL GMP brigada pristatė J. V., kuriam diagnozuota galvos subolurinė hematoma. Paguldytas į neurochirurgijos skyrių. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 0.30 val., namuose sumušė atėjęs kaimynas (t.1, b.l. 14). Iš 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

ApžiÅ«ros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t.1, b.l. 16-25). IÅ¡ byloje esančios J. V. Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo kopijos matyti, jog diagnozuota trauminė subdurinė hemoragija, Å«minė deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio subdurinė, interhemisferinė ir supratentorinė hematoma (t. 1, b.l. 62). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimÄ ar susargdinimÄ , jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo J. M. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiÅ¡kino, kad tarp jo ir J. V. įvyko žodinis konfliktas, po žodinio konflikto įvyko muÅ¡tynės, įvykio metu buvo sunkiai apgirtęs. Patvirtino ir sutiko su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, jog jis, konflikto metu tyčia sudavė J.

V. deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , (nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų), jam atsikėlus, spyrė deÅ¡inės kojos pėda pastarajam į pilvÄ , (nuo ko J. V. vėl parkrito), pastarajam vėl atsistojus, sudavė nemažiau keturių smÅ«gių kumščiu į įvairias kÅ«no vietas bei koja, keliu į veido sritį, vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į krÅ«tinės sritį bei du kartus kumščiu bei vienÄ kartÄ koja į veido sritį, nuo ko J. V. prarado sÄ monę, tuo padarydamas J.

V. specialisto iÅ¡vadoje konstatuotÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be J. M. prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo J. V. ir liudytojų M. B., A. B. parodymais, apžiÅ«ros protokolu, kuriame įraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada, kurioje J. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, ties lÅ«pų kairiuoju kampu ir kairės ausies kauÅ¡elyje, bei kraujo iÅ¡siliejimas kaukolės viduje: po minkÅ¡taisiais galvos dangalais ir po kietuoju smegenų dangalu: po smegenėlių padangte ir virÅ¡ jos bei virÅ¡ galvos smegenų pusrutulių, nesukėlęs ryÅ¡kesnio smegenų spaudimo ir dislokacijos.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal sužalojimo pobÅ«dį atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kraujo iÅ¡siliejimo kaukolės viduje sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Kaltinamojo duotus parodymus taip pat patvirtina iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gauta informacija bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Visi aptarti byloje surinkti įrodymai yra nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis Å¡ių įrodymų visuma konstatuoja, kad J.

M. 2018 m. liepos 24 d. apie 0.00 val., bÅ«damas buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, konflikto metu tyčia sudavė J. V. deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , (nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų), jam atsikėlus, spyrė deÅ¡inės kojos pėda pastarajam į pilvÄ , (nuo ko J. V. vėl parkrito), pastarajam vėl atsistojus, sudavė nemažiau keturių smÅ«gių kumščiu į įvairias kÅ«no vietas bei koja, keliu į veido sritį, vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į krÅ«tinės sritį bei du kartus kumščiu bei vienÄ kartÄ koja į veido sritį, nuo ko J.

V. prarado sÄ monę, tuo padarydamas J. V. specialisto iÅ¡vadoje konstatuotÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, ties lÅ«pų kairiuoju kampu ir kairės ausies kauÅ¡elyje, bei kraujo iÅ¡siliejimu kaukolės viduje: po minkÅ¡taisiais galvos dangalais ir po kietuoju smegenų dangalu: po smegenėlių padangte ir virÅ¡ jos bei virÅ¡ galvos smegenų pusrutuliu, nesukėlęs ryÅ¡kesnio smegenų spaudimo ir dislokacijos. Bausmės skyrimo motyvai, kiti klausimai Kaltinamojo J.

M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nepaisant to, jog įvykio metu kaltinamajam J. M. girtumas nebuvo nustatinėjamas ir byloje nėra pateikta tikslų jo girtumo laipsnį įvykio metu patvirtinančių dokumentų, tačiau iÅ¡ paties kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei nukentėjusiojo J.

V. bei liudytojo M. B. paaiškinimų, akivaizdu, jog kaltinamasis įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs ir toks girtumo laipsnis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę J. M. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia konflikto, kuris kilo vartojant alkoholinius gėrimus metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis J.

V. konflikto metu taip pat vartojo alkoholį. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. M. – jauno amžiaus, praeityje neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, tarp kurių kelis kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, kuriuos padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, jog kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siÅ«loma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis, taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus – bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, bei per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis J. M. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ä® laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas J. M. buvimo ekspertizės įstaigoje laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (11 parų), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginama 22 laisvės apribojimo dienoms (t. 1, b. l. 193-200) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalis). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2977,96 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 75,76).

Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad J. V. bei M. B. dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2977,96 Eur, ji buvo sumokėta iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetÄ vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl nukentėjusiajam J. V. padarytų sužalojimų, civiliniu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų piniginių reikalavimų pagrįstumÄ vertina tik ta apimtimi, kuria praÅ¡oma iÅ¡ J. M. atlyginti J. V. gydymo iÅ¡laidas. Pagal byloje esančius duomenis, nukentėjusiojo J. V. gydymo iÅ¡laidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalÄ asmenį (J. M.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiojo J. V. gydymo iÅ¡laidos yra 2912,10 Eur (t. 1, b.l. 77), todėl Å¡i suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iÅ¡ kaltinamojo J. M.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieÅ¡kiniu 2912,10 Eur sumai sutiko visiÅ¡kai, tačiau prašė sumÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta, iÅ¡skaidyti vieneriems metams, kas mėnesį mokant nustatyto dydžio įmokÄ . Teismas pažymi, jog vadovaujantis Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as), patvirtintu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu, 19 straipsnyje numatyta galimybė skolininkui bet kuriuo metu, iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui vykdyti, sudaryti ApraÅ¡o 1 priede pateiktos formos sutartį su teritorine ligonių kasa, kurioje galima nusimatyti sumos iÅ¡skaidymÄ dalimis, atitinkamai kas mėnesį mokant nustatytÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , teismas spręsdamas dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo, nesprendžia dėl atlygintinos sumos iÅ¡dėstymo, tokiu bÅ«du paliekant galimybę kaltinamajam J. M., teisės aktų nustatyta tvarka, sudaryti sutartį su civiline ieÅ¡kove Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo dalimis. Dėl kitų klausimų Ikiteisminio tyrimo metu J. M. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J.

M. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti J. M.:

1) visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

2) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalimi, įskaityti J. M. buvimo ekspertizės įstaigoje laikÄ nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (11 parų, kas atitinka 22 laisvės apribojimo dienas). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ J. M. 2912,10 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvylika eurų ir 10 ct) turtinei žalai atlyginti. IÅ¡aiÅ¡kinti J. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Narbutaitė