161deb60-e480-4b08-90c7-e0b985990864 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-579/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00014-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.18.8.1; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vitalijos NorkÅ«naitės, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei RadiÅ¡auskienei, gynėjui advokatui Liutaurui LukoÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: - pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) 300 MGL dydžio bauda; - pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d.

įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) (dėl 10 792 Eur nesumokėtų mokesčių) 100 MGL dydžio bauda; - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio bauda. Civiliniam ieÅ¡kovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iÅ¡ J. S. priteista 48 165 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. J. S. nuteistas už tai, kad: 1.1. apgaulingai tvarkė apskaitÄ , o bÅ«tent: nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d. bÅ«damas UAB „J“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai veiklÄ vykdžiusios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , paslėpė avansines apyskaitas už 2017 m. spalio mėnesį, 2018 m. gegužės mėnesį bei dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal UAB „V“ (duomenys pakeisti) įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2017 m. lapkričio 30 d.

ABC Nr. 0403983, 2017 m. gruodžio 29 d. ABC Nr. 0403991, 2018 m. kovo 30 d. ABC Nr. 0404013, 2018 m. balandžio 9 d. ABC Nr. 0404018 ir 2018 m. balandžio 30 d. ABC Nr. 0404026; taip pat 2016 m. rugsėjo 30 d. perdavimo aktu įformino interjero atnaujinimo darbų atlikimÄ â€žB“ UAB (duomenys pakeisti), už kuriuos dalimis pagal iÅ¡ankstines sÄ skaitas buvo sumokėta iki 2016 m. gruodžio 20 d., tačiau 2016 m. UAB „J“ (duomenys pakeisti) apskaitoje nefiksavo pardavimo pajamų už „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus; taip pat UAB „J“ (duomenys pakeisti) po du kartus įformino PVM sÄ skaitas faktÅ«ras numeriais KURT 0791 ir JNR 0000026, kurios tuo pačiu numeriu buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir 2018 m. vasario 28 d.

„B“ UAB (duomenys pakeisti), ir 2018 m. balandžio 9 d. UAB „V“ (duomenys pakeisti); taip pat UAB „J“ (duomenys pakeisti) apskaitoje nefiksavo autobokÅ¡telio nuomos ir ,, (duomenys neskelbtini)“ darbų lapkričio mėn. 22 d. pardavimo pagal 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KURT Nr. 0791, įvairių prekių ir paslaugų pardavimo UAB „V“ (duomenys pakeisti) pagal 2018 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JNR 0000018 ir 2018 m. balandžio 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JNR 0000026, taip pat paslaugų įsigijimo iÅ¡ UAB „V“ (duomenys pakeisti) pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2017 m. lapkričio 30 d.

ABC Nr. 0403983, 2017 m. gruodžio 29 d. ABC Nr. 0403991, 2018 m. kovo 30 d. ABC Nr. 0404013, 2018 m. balandžio 9 d. ABC Nr. 0404018 ir 2018 m. balandžio 30 d. ABC Nr. 0404026; taip pat UAB „J“ (duomenys pakeisti) neįtraukė į apskaitÄ ir paslėpė 2016 m. rugsėjo 30 d. pardavimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros KURT0351, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokios Å«kinės operacijos joje buvo įformintos; taip pat J. S. avansinėse apyskaitose ir atskaitingo asmens apyvartos žiniaraÅ¡tyje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atskirais atvejais fiksuoti atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tačiau nenurodyti pirkėjų / tiekėjų pavadinimai ir neiÅ¡saugoti pajamas / iÅ¡laidas pagrindžiantys bei atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai, tyrimo metu negalima nustatyti, iÅ¡ kokių klientų ir kokiu pagrindu gauti bei į J.

S. avansinių apyskaitų pajamas įraÅ¡yti iÅ¡ viso 11 298,36 Eur, kokiems tiekėjams ir kokiu pagrindu sumokėti bei į J. S. avansinių apyskaitų iÅ¡laidas nuraÅ¡yti iÅ¡ viso 6 823,85 Eur; taip pat 2018 m. balandžio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 04/1 įformintas 2 890,36 Lt (837,11 Eur) iÅ¡mokėjimas J. S., tačiau atskaitingo asmens apyvartos žiniaraÅ¡tyje fiksuotas 2 890,36 Eur iÅ¡mokėjimas; taip pat skirtinguose to paties laikotarpio apskaitos dokumentuose (avansinėse apyskaitose, atskaitingo asmens apyvartos žiniaraščiuose, suvestiniuose buhalterinių sÄ skaitų registruose, Kasos knygoje (272-1) už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) fiksuoti skirtingi atskaitingo asmens J.

S. finansiniai įsipareigojimai bendrovei (2018 m. gegužės 31 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) suvestiniame buhalterinių sÄ skaitų registre fiksuotas 221 208,19 Eur nepanaudoto avanso likutis pas J. S., o avansinėje apyskaitoje ir atskaitingo asmens J. S. apyvartos žiniaraÅ¡tyje – 227 952,23 Eur; vienu atveju Kasos knygoje fiksuotas 1 901,91 Eur avanso iÅ¡davimas J. S. pagal 2018 m. balandžio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 04/2, kitu atveju Kasos knygoje fiksuotas 7 401,91 Eur avanso iÅ¡davimas J.

S. pagal 2018 m. balandžio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 04/2; taip pat UAB „J“ (duomenys pakeisti) VÄ® „Registrų centras“ nepateikė finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinio už 2017 metus. Dėl Å¡ių pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. 1.2. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. birželio 6 d. bÅ«damas UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir objektyviÄ tikrovę atitinkančios informacijos įraÅ¡ymÄ Ä¯ deklaracijas bei jų pateikimÄ mokesčių administratoriui, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis: 2016 m. spalio 25 d.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėnesio mokestinį laikotarpį 115 945 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 24 348 Eur sumažino standartinio tarifo pardavimo PVM; 2016 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 115 945 Eur pardavimo pajamų už ,,B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus ir 2016 m birželio 30 d. perdavimo aktu įformintus interjero atnaujinimo darbus, Å¡ių pajamų neįtraukė į Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2016 metus, kuri VMI buvo pateikta 2017 m. birželio 6 d., todėl nedeklaravo ir į Valstybės biudžetÄ nesumokėjo 13 025 Eur (86 832 x 0,15) pelno mokesčio.

Tokiu bÅ«du J. S. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. nedeklaravo ir į Valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso nesumokėjo 37 373 Eur (24 348 Eur PVM + 13 025 Eur pelno mokesčio) mokesčių. 1.3. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. nedeklaravo ir į Valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso nesumokėjo 10 792 Eur mokesčių. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:

1) sumažinti J. S. paskirtas baudas;

2) iÅ¡teisinti J. S. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl 10 792 Eur mokesčių nesumokėjimo), perkvalifikuoti J. S. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį ir palikti civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu J. S. paskirta galutinė subendrinta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda laikytina kaip itin griežta bausmė pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui. Be to, skundžiamame nuosprendyje nuteistajam paskirtos baudos dydis nurodytas tik MGL dydžiu, bet ne eurais, dėl to galima neteisingai interpretuoti paskirtos baudos dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka (eurais).

Pažymima, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintam asmeniui turi bÅ«ti skiriama tinkamai individualizuota bausmė, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo reikalavimų nesilaikė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad už dvi analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas dėl mokesčių nesumokėjimo buvo paskirtos dvi skirtingos 300 MGL ir 100 MGL dydžio baudos, bet skundžiamame nuosprendyje nenurodžius motyvų, kodėl už pirmÄ jÄ veikÄ paskirta tokia didelė bauda.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistajam J. S. taip pat buvo paskirta itin didelė 300 MGL dydžio bauda, nors buhalterinės apskaitos pažeidimai susiję su aplaidumu, o ne tyčia iÅ¡kreipti svarbiausius įmonės buhalterinės apskaitos rodiklius, dėl to Å¡i veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir atitinkamai J. S. turėtų bÅ«ti paskirta mažesnė bauda. Skundo autoriaus teigimu, skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad J. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , nuo pat pirmosios apklausos pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , visas jam žinomas įvykių aplinkybes, perdavė bankroto administratoriui visus turimus bendrovės dokumentus, teikė paaiÅ¡kinimus, nesislapstė ir netrukdė atlikti jokių bankroto procedÅ«rų.

Atsižvelgtina ir į tai, kad civilinio proceso metu bankroto administratorius nuginčijo įmonės veiklos metu sudarytÄ paskolos sutartį tarp UAB „J“ (duomenys pakeisti) ir J. S. bei iÅ¡ nuteistojo buvo priteista visa įmonės paskolinta pinigų suma. Taigi, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo J. S. realÅ«s finansiniai įsipareigojimai apimtų baudžiamojoje byloje paskirtÄ 20 000 Eur dydžio baudÄ ir priteistÄ 48 164 Eur civilinį ieÅ¡kinį bei civilinio proceso metu įmonei prisiteistÄ 223 924,29 Eur paskolos sumÄ .

J. S. nurodo turįs Å¡eimÄ , dvi dukrytes, žmonÄ , kuri dirba (duomenys neskelbtini), finansiniai sunkumai po įmonės bankroto Å¡eimai ir taip yra dideli ir reikÅ¡mingi, todėl papildomai paskirta bauda turi bÅ«ti realiai įgyvendinama ir nesukelti nepagrįstai neproporcingų nuteistojo ir jo Å¡eimos teisių ir teisėtų interesų suvaržymų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skunde praÅ¡oma paskirti J. S. mažesnę baudÄ , kuri atitiktų bausmei keliamus tikslus. 2.2. Nesutinkant su J.

S. veikos kvalifikavimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, skunde nurodoma, kad dalis nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų yra susiję su dokumentų neišsaugojimu bei privalomų apskaitos dokumentų neišrašymu, kiti kaltinime nurodyti buhalterinės apskaitos pažeidimai niekaip nėra susiję nei su aplaidžiu, nei su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu (pavyzdžiui, apskaitos dokumentų eiliškumo ir numeracijos pažeidimai, avanso likučio neatitikimai ar finansinės atskaitomybės nepateikimas).

J. S. teisme nurodė, kad prastėjant įmonės būklei, nebeišgalėdamas samdytis profesionalaus buhalterio, jis dėl savo neišmanymo aplaidžiai vykdė pareigas susijusias su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Skundo autoriaus vertinimu, reikšmingos buhalterinės apskaitos duomenų klaidingas užpildymas, buhalterinės apskaitos dokumentų numeracijos ir sekos klaidingas pildymas, dokumentų neišsaugojimas yra laikytina ne padaryta tyčia ir apgaule, bet neatsargiai, todėl nuteistojo J. S. veika perkvalifikuotina pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. 2.3.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (10 792 Eur mokesčių nesumokėjimo) atkreipiamas dėmesys į tai, kad į UAB „J“ (duomenys pakeisti) deklaracijas neįtrauktos tiek iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tiek gautos. IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad neįtraukiamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nebuvo skirstomos pagal jų naudingumÄ padedant iÅ¡vengti mokesčių. Penkių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų laikotarpis yra pakankamai artimas – 2018 m. kovo – balandžio mėnesiai, jų turinys nėra tapatus, dėl sandorių realumo abejonių nekyla.

Be to, tuo laikotarpiu bendrovėje nebebuvo buhalterės, faktiÅ¡kai buhalterio funkcijas atliko pats J. S., dėl bendrovės patiriamų finansinių sunkumų, net ir įtraukus PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į pateikiamas deklaracijas, mokestinės prievolės vis tiek nebÅ«tų įvykdytos. 2015-2017 metais UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhaltere dirbusi I. Č. parodė, kad ne kartÄ bÅ«davo nepateikiami visi buhalterinės apskaitos dokumentai arba bÅ«davo pateikiami pavėluotai. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys apie PVM deklaracijų tikslinimÄ .

Nagrinėjamu atveju matyti, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo, jos buvo perduotos su kitais dokumentais bankroto administratoriui, tik nebuvo įtrauktos į PVM deklaracijas. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad PVM sÄ skaitų faktÅ«rų netraukimÄ Ä¯ deklaracijas lėmė J. S. aplaidumas, o ne tyčia, siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Netyčinis ar aplaidus PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neįtraukimas į mėnesinę deklaracijÄ kiekvienu atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčinis nusikalstamas veiksmas siekiant iÅ¡vengti mokesčių.

Nenustačius tikslo vengti mokesčių, neįrodžius tyčios, J. S. veiksmuose nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. 2.4. Nurodoma, kad išteisinus J. S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl 10 792 Eur mokesčių nesumokėjimo) keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinei ieškovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistos žalos atlyginimo. Skundo autoriaus nuomone, civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas ir dėl to, kad civilinio proceso metu iš J.

S. pagal bankroto administratoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nuginčijus paskolos sutartį su nuteistuoju buvo priteista pinigų suma, kurių dalis gali bÅ«ti panaudoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui. Mokant pinigus pagal įsiteisėjusį sprendimÄ civiliniame procese, jie bus panaudoti ne mokesčiams sumokėti, bet bankroto administratoriaus ar kito asmens naudai. Kadangi dviem įsiteisėjusiems civiliniams ieÅ¡kiniams padengti gali bÅ«ti sumokėta daugiau pinigų nei yra priteista, todėl Å¡iems klausimams spręsti bÅ«tinas atskiras civilinis procesas.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. S. gynėjas advokatas Liutauras LukoÅ¡ius prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė prašė J. S. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas. Nors atskiros byloje nustatytos aplinkybės ir nėra ginčijamos, bet, apelianto teigimu, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina J. S. kaltės, t. y. tiesioginės tyčios.

5. Tačiau įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir tokio vertinimo pasėkoje padarytomis iÅ¡vadomis dėl J. S. kaltės apgaulingai tvarkius UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ bei pateikus neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelnÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, J.

S. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Skundžiamo nuosprendžio turinys iÅ¡ esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

6. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra iš esmės teisingos ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos vertinimu, galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad ne visi nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai laikytini nusikalstamais BK 222 straipsnio 1 dalies prasme, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, pašalinant iš nuteistojo J.

S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡ymo atskiras aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. S. paskyrė neteisingÄ bausmę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ skirdamas subendrintÄ bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindais. Taip pat nuteistajam J. S. nustatytinas paskirtos baudos sumokėjimo terminas, ko skundžiamame nuosprendyje nepadarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 7. Skundžiamu nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ , paslėpė dalį Å¡ios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpio UAB „J“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

8. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ , priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas aptariamo straipsnio prasme – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas, pvz., dvigubos buhalterijos vedimas, Å«kinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali bÅ«ti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslÄ , kad juo nebÅ«tų pasinaudota tikrinant asmens veiklÄ , jo turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ . Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Suformuotoje nuoseklioje teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, tai reiÅ¡kia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

9. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Taigi, už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai atsako įmonės buhalteris, o įmonės vadovas gali bÅ«ti tik Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimÄ jam. Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju.

10. Nuteistajam UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriui J. S. apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas inkriminuotas už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, nustatytus ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „J“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ suraÅ¡ytoje 2020 m. balandžio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/11-2-38-4339 (t. 2, b. l. 58-90): - paslėpus ir tyrimui nepateikus J. S. kaip atskaitingo asmens avansinių apyskaitų už 2017 m. spalio mėnesį, 2018 m. gegužės mėnesį bei dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal UAB „V“ (duomenys pakeisti) PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2017 m. lapkričio 30 d.

ABC Nr. 0403983, 2017 m. gruodžio 29 d. ABC Nr. 0403991, 2018 m. kovo 30 d. ABC Nr. 0404013, 2018 m. balandžio 9 d. ABC Nr. 0404018 ir 2018 m. balandžio 30 d. ABC Nr. 0404026, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarkÄ , įpareigojančios iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus, kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai; - 2016 m. rugsėjo 30 d. perdavimo aktu įforminus interjero atnaujinimo darbų atlikimÄ â€žB“ UAB (duomenys pakeisti), už kuriuos dalimis pagal iÅ¡ankstines sÄ skaitas buvo sumokėta iki 2016 m. gruodžio 20 d., bet 2016 m.

UAB „J“ (duomenys pakeisti) apskaitoje nefiksavus pardavimo pajamų už „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, jog į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, jog įvykęs prekių tiekimas arba paslaugų teikimas įforminamas PVM sÄ skaita faktÅ«ra, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos, jog iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitÄ turi bÅ«ti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. VAS-62 patvirtintų 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ metodinių rekomendacijų 34 punkto nuostatos, jog paslaugos baigiamos teikti tÄ patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pradėtos, pajamos pripažįstamos tÄ patį laikotarpį ir įvertinamos sutartyje nurodyta suma; - neįtraukus į buhalterinę apskaitÄ bei paslėpus ir tyrimui nepateikus 2016 m. rugsėjo 30 d. pardavimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros KURT0351, dėl to negalint nustatyti, kokios Å«kinės operacijos joje buvo įformintos, buhalterinėje apskaitoje nefiksavus autobokÅ¡telio nuomos ir ,, (duomenys neskelbtini)“ darbų lapkričio mėnesio 22 d. pardavimo pagal 2017 m. lapkričio 30 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ KURT Nr. 0791, įvairių prekių ir paslaugų pardavimo UAB „V“ (duomenys pakeisti) pagal 2018 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JNR 0000018 ir 2018 m. balandžio 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JNR 0000026, taip pat paslaugų įsigijimo iÅ¡ UAB „V“ (duomenys pakeisti) pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2017 m. lapkričio 30 d. ABC Nr. 0403983, 2017 m. gruodžio 29 d. ABC Nr. 0403991, 2018 m. kovo 30 d. ABC Nr. 0404013, 2018 m. balandžio 9 d. ABC Nr. 0404018 ir 2018 m. balandžio 30 d.

ABC Nr. 0404026, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios pareigÄ Ä¯ apskaitÄ Ä¯traukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose; - UAB „J“ (duomenys pakeisti) po du kartus įforminus PVM sÄ skaitas faktÅ«ras numeriais KURT 0791 ir JNR 0000026 (tuo pačiu numeriu iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir 2018 m. vasario 28 d.

„B“ UAB (duomenys pakeisti), ir 2018 m. balandžio 9 d. UAB „V“ (duomenys pakeisti)), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių 12 punkto nuostatos, įpareigojančios PVM mokėtojus užtikrinti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numerio, paremto serija (serijomis), unikalumÄ , t. y. skirtingose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose negali bÅ«ti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija); - J.

S. avansinėse apyskaitose ir atskaitingo asmens apyvartos žiniaraÅ¡tyje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atskirais atvejais užfiksavus atsiskaitymus grynaisiais pinigais – 2017 m. gruodžio mėnesį 23 įraÅ¡ai apie iÅ¡ klientų gautÄ bendrÄ 4 400,52 Eur sumÄ ir 10 įrašų apie atsiskaitymÄ su tiekėjais už bendrÄ 4 238,61 Eur sumÄ , 2018 m. sausio mėnesį 3 įraÅ¡ai apie atsiskaitymÄ su tiekėjais už bendrÄ 1 323,74 Eur sumÄ , 2018 m. kovo mėnesį 3 įraÅ¡ai apie atsiskaitymÄ su tiekėjais už bendrÄ 407,65 Eur sumÄ , 2018 m. balandžio mėnesį 4 įraÅ¡ai apie iÅ¡ klientų gautÄ bendrÄ 6 897,84 Eur sumÄ ir 9 įraÅ¡ai apie atsiskaitymÄ su tiekėjais už bendrÄ 790,82 Eur sumÄ , bet nenurodžius pirkėjų / tiekėjų pavadinimų ir neiÅ¡saugojus pajamas / iÅ¡laidas pagrindžiančių bei atliktus mokėjimus patvirtinančių dokumentų, dėl to negalint nustatyti, iÅ¡ kokių klientų ir kokiu pagrindu gauti bei į J.

S. avansinių apyskaitų pajamas įraÅ¡yti iÅ¡ viso 11 298,36 Eur, kokiems tiekėjams ir kokiu pagrindu sumokėti bei į J. S. avansinių apyskaitų iÅ¡laidas nuraÅ¡yti iÅ¡ viso 6 823,85 Eur, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, jog visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) suraÅ¡ant buhalterinę pažymÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimai, kad iÅ¡mokant pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis, atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais Å«kio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos suraÅ¡o į avanso ataskaitÄ , atskaitingas asmuo, gavęs iÅ¡ fizinių asmenų arba Å«kio subjektų pinigus už jiems parduotÄ turtÄ , suteiktai paslaugas, avansÄ arba kitas pinigų įplaukas, iÅ¡duoda apskaitos dokumentÄ (kasos aparato kvitÄ , pinigų priėmimo kvitÄ arba kita); - tyrimui pateiktuose dviejuose UAB „J“ (duomenys pakeisti) Kasos knygos (272-1) už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. egzemplioriuose užfiksavus skirtingÄ avanso iÅ¡davimÄ J.

S. pagal 2018 m. balandžio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 04/2: vienu atveju – 1 901,91 Eur, kitu atveju – 7 401,91 Eur, taip pat užfiksavus skirtingÄ J. S. nepanaudoto avanso likutį 2018 m. gegužės 31 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) suvestiniame buhalterinių sÄ skaitų registre – 221 208,19 Eur, o avansinėje apyskaitoje ir atskaitingo asmens J. S. apyvartos žiniaraÅ¡tyje – 227 952,23 Eur, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams; - nepateikus VÄ® „Registrų centras“ UAB „J“ (duomenys pakeisti) finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinio už 2017 metus, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto nuostatos, numatančios pareigÄ Ä¯monėms sudaryti metines finansines ataskaitas pasibaigus finansiniams metams, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu praneÅ¡imu ir auditoriaus iÅ¡vada pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

11. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita negali bÅ«ti laikoma tinkama, objektyvia ir palyginama, iÅ¡samia ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, bendrovės finansinės ataskaitos nėra sudarytos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus, pajamas ir sÄ naudas, dėl padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpio UAB „J“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

12. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti specialisto iÅ¡vadų objektyvumu, iÅ¡samumu ir teisingumu. Nuteistasis J. S. ir jo gynėjas taip pat neginčija specialisto iÅ¡vadoje konstatuotų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų.

13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. S. nurodė, kad 2018 metais jo vadovaujama UAB „J“ (duomenys pakeisti) susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, iÅ¡ darbo išėjo buhalterė, pinigų pasamdyti naujÄ buhalterį bendrovė neturėjo, todėl buhalterinę apskaitÄ tvarkė pats nuteistasis. J. S. teigimu, jis neturėjo kompetencijos tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , galėjo suklysti iÅ¡raÅ¡ydamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, be to, neturėjo prisijungimo prie buhalterinės apskaitos programos ir sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo iÅ¡ atminties, todėl kai kurios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dubliuojasi, kitų dokumentų per neapsižiÅ«rėjimÄ galėjo neįtraukti į apskaitÄ .

Dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) PVM sÄ skaitų faktÅ«rų J. S. nurodė, kad tuo metu dar dirbo buhalterė, kuri dirbo ir UAB „V“ (duomenys pakeisti), todėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytos ir iÅ¡ karto įtrauktos į UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ , J. S. tvirtino, jog nežino kokiomis aplinkybėmis PVM sÄ skaitos faktÅ«ros galėjo dingti. Taip pat J. S. nurodė, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už darbus, atliktus „B“ UAB (duomenys pakeisti) 2016 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo pasiraÅ¡ytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, neiÅ¡rašė per klaidÄ , tai pastebėjęs 2018 metais PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė, bet neturėjo prieigos prie buhalterinės programos, todėl susidubliavo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numeris.

Dėl trÅ«kstamų avansinių apyskaitų J. S. paaiÅ¡kino, jog visos avansinės apyskaitos buvo sudarytos, bet galimai jos buvo neiÅ¡saugotos, taip pat galėjo pasimesti ir kiti dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymÄ su tiekėjais ar pinigų gavimÄ iÅ¡ klientų, kadangi dokumentai buvo laikomi kabinete, į kurį galėjo patekti ir kiti darbuotojai. Dėl skirtingų J. S. kaip atskaitingo asmens įsipareigojimų nurodymo skirtinguose buhalterinės apskaitos dokumentuose (apeliantas) nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, nes buhalterė iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderį.

Kaip nurodė J. S., jis 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio Juridiniam asmenų registrui neparengė ir nepateikė, nes šis rinkinys turėjo būti teikiamas tuo metu, kai įmonei buvo keliama bankroto byla.

14. Kaip matyti iÅ¡ J. S. parodymų, nors nuteistasis ir neneigė, kad specialisto iÅ¡vadoje nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai galėjo bÅ«ti padaryti, bet buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus (duomenų nesutapimÄ , PVM sÄ skaitų faktÅ«rų neiÅ¡raÅ¡ymÄ ar dubliavimÄ si), atskirų dokumentų neiÅ¡saugojimÄ aiÅ¡kina savo aplaidumu, neapsižiÅ«rėjimu, kompetencijos stoka, taip pat buhalterės, kol Å¡i dar dirbo, klaidomis. Nuteistasis kategoriÅ¡kai tvirtino, jog neturėjo tikslo apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitÄ , taip pat neturėjo tikslo paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus, tiesiog jie galėjo pasimesti.

15. Tačiau tokius nuteistojo paaiÅ¡kinimus paneigia kitų byloje apklaustų asmenų parodymai. UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhaltere dirbusi ir įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi I. Č. parodė, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) dirbo iki 2017 m. lapkričio 30 d., paaiÅ¡kino jog darbo santykius nutraukė, nes buvo didelė dokumentų netvarka. Liudytoja nurodė, kad PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡raÅ¡ydavo ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ vesdavo pagal tuos duomenis, kuriuos gaudavo iÅ¡ įmonės direktoriaus, tačiau J.

S. labai daug dokumentų nepristatydavo į buhalterijÄ arba pristatydavo pavėluotai, todėl tekdavo ne kartÄ tikslinti buhalterinės apskaitos dokumentus. Å ios liudytojos teigimu, ji ne kartÄ Ä¯spėjo nuteistÄ jį dėl netinkamai apskaitytų pinigų, gautų už darbus „B“ UAB (duomenys pakeisti), kadangi kaip avansai apskaitytos pinigų sumos turėjo bÅ«ti perkeltos į pardavimo pajamas iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už atliktus darbus, bet J. S. į tai nekreipdavo dėmesio, vis žadėdavo dokumentus sutvarkyti.

Dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų I. Č. paaiÅ¡kino, jog kaltinime nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos jai jau išėjus iÅ¡ darbo UAB „J“ (duomenys pakeisti), todėl iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ji elektroniniu paÅ¡tu persiuntė J. S., kad Å¡ios bÅ«tų įtrauktos į apskaitÄ . Taip pat liudytoja nurodė, kad iÅ¡eidama iÅ¡ darbo visus dokumentus perdavė J. S., kuris buvo suradęs kitÄ UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ tvarkysiančiÄ Ä¯monę.

Liudytojas M. L., prižiÅ«rėjęs UAB „J“ (duomenys pakeisti) atliekamus darbus „B“ UAB (duomenys pakeisti), parodė, kad visi darbai buvo pradėti ir užbaigti 2016 metais, taip paneigdamas J. S. paaiÅ¡kinimus, jog galimai PVM sÄ skaita faktÅ«ra 2016 metais nebuvo iÅ¡raÅ¡yta, nes darbų pridavimas užsitęsė iki 2016 m. pabaigos. Liudytojas E. B. parodė, kad 2017 m. rudenį tarėsi su J. S. dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet kaip suprato, Å¡i bendrovė turėjo finansinių sunkumų, todėl sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo taip ir nebuvo pasiraÅ¡yta.

Visgi liudytojas nurodė, kad vėliau padėjo J. S. teikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurias pildydavo pagal skundo autoriaus pateiktus duomenis. Liudytojas A. V. nurodė, kad vadovavo UAB „V“ (duomenys pakeisti), iÅ¡ kurios patalpas nuomojosi UAB „J“ (duomenys pakeisti). Kaip paaiÅ¡kino Å¡is liudytojas, UAB „V“ (duomenys pakeisti) bendradarbiavo su UAB „J“ (duomenys pakeisti), UAB „V“ (duomenys pakeisti) užsiėmė užsakymų paieÅ¡ka, o UAB „J“ (duomenys pakeisti) gamino reklamÄ , bendrovės viena kitai iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios paprastai susidengdavo.

16. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių, dalį tiriamojo laikotarpio, t. y. iki 2017 m. lapkričio 30 d., UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ tvarkė I. Č., kuri iÅ¡eidama iÅ¡ darbo visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė įmonės vadovui J. S., po to su jokiu juridiniu ar fiziniu asmeniu sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sudaryta, toliau UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ tvarkė pats įmonės vadovas J. S., todėl skundo autorius laikytinas atsakingu už tuo laikotarpiu padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus.

IÅ¡ nuteistajam inkriminuoto BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybių matyti, kad su laikotarpiu, kai buhalterinę apskaitÄ tvarkė I. Č., yra siejamas iÅ¡ esmės tik vienas pažeidimas – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neiÅ¡raÅ¡ymas ir pardavimo pajamų neapskaitymas už 2016 metais „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus. Å ioje dalyje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios I. Č. tyčinių neteisėtų veiksmų. PrieÅ¡ingai, dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus neiÅ¡raÅ¡ymo I.

Č. paaiÅ¡kino, kad ne kartÄ Ä¯spėjo J. S., jog atlikus darbus bÅ«tina iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir avansu gautas pinigines lėšas apskaityti kaip pardavimo pajamas, bet J. S. to nepadarė. IÅ¡ to galima spręsti apie sÄ moningÄ nuteistojo J. S. neveikimÄ , buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ignoravimÄ . Visi kiti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti po buhalterės I. Č. išėjimo iÅ¡ darbo, kai buhalterinės apskaitos tvarkymÄ perėmė įmonės vadovas J.

S.. Nors skundo autorius teigė dėjęs visas pastangas, kad įmonės buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau jo veiksmai liudija prieÅ¡ingai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog J. S. bÅ«tų ėmęsis veiksmų užtikrinti tinkamam UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymui. Atliekant Å¡ios bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ nustatyta, kad dar nuo 2016 m. gegužės mėnesio pas J. S. kaip atskaitingÄ asmenį kaupėsi nepanaudotų piniginių lėšų likutis, kuris vis didėjo toliau iÅ¡simokant dideles pinigų sumas kaip avansÄ , o pagrindžiant tik dalies iÅ¡simokėtų pinigų panaudojimÄ , pavyzdžiui, 2018 m. kovo 1 d. esant apskaitytam nepanaudotam avanso likučiui 173 000,19 Eur, 2018 m. kovo 31 d. kasos iÅ¡laidų orderiais Nr. 03/1 ir Nr. 03/2 įformintas iÅ¡ viso 44 811,29 Eur iÅ¡mokėjimas.

Å ios aplinkybės rodo, kad net nepaisant sunkios finansinės padėties J. S. disponavo pakankamai didelėmis pinigų sumomis, kartu ir paneigia nuteistojo paaiÅ¡kinimus, jog įmonėje nebuvo pakankamai piniginių lėšų buhalterei pasamdyti ar buhalterinės apskaitos programai įsigyti. Kita vertus, tinkamas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas, įtraukiant į jas visus parduotus darbus ir paslaugas, iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įtraukimas į apskaitÄ , nereikalauja jokios iÅ¡skirtinės kompetencijos.

Ä®vertinus J. S. patirtį vadovaujant bendrovei, didžiÄ jÄ dalį įmonės veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ kartu su buhaltere, nekyla abejonių dėl to, kad skundo autorius J. S. žinojo elementariausius buhalterinės apskaitos tvarkymo principus, bet, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų sistemingumÄ , sÄ moningai jų nesilaikė, taip pat neperdavęs bankroto administratoriui ir tyrimui nuslėpė dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių dauguma susiję su pajamų neįtraukimu į apskaitÄ ir kaip atskaitingam asmeniui iÅ¡mokėtų pinigų panaudojimu.

Akivaizdu ir tai, kad J. S. suprato, jog dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad J. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, neva J. S. veika Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti vertinama ne kaip apgaulingas, o kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo sistemingumas rodo kryptingÄ siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , o ne atsitiktines apskaitos tvarkymo klaidas, todėl J. S. veika teisingai buvo kvalifikuota kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

18. Nors J. S. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai, bet ne visos J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės pasitvirtino, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu. 18.1. Be kitų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų J. S. inkriminuota ir tai, kad 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 04/1 įformintas 2 890,36 Lt (837,11 Eur) išmokėjimas J. S., bet atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje fiksuotas 2 890,36 Eur išmokėjimas.

Taigi, kasos išlaidų orderyje ir atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje J. S. išmokėto avanso suma skaitmenimis nurodyta ta pati – 2 890,36, bet kasos išlaidų orderyje nurodyta, jog pinigų suma buvo išmokėta litais, o atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje – eurais. Akivaizdu, jog 2018 metais avansas J. S. negalėjo būti išmokėtas litais, kadangi Lietuvos Respublikoje euras buvo įvestas dar 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, nesutampančių duomenų įrašymas į buhalterinės apskaitos dokumentus vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida, todėl šalintinas iš J.

S. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo. 18.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-38-4339 dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, jog dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau skundžiamame nuosprendyje BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti ne tik šie specialisto išvadoje nurodyti padariniai, bet ir tai, jog negalima nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) veiklos, nors šis nusikaltimo sudėties požymis yra neįrodytas jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ J. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo Å¡alintina aplinkybė, jog dėl padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) veiklos. Dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelnÄ pateikimo, siekiant iÅ¡vengti mokesčių 19. Taip pat J. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų apie UAB „J“ (duomenys pakeisti) pajamas ir pelnÄ Ä¯raÅ¡ymÄ Ä¯ deklaracijas ir pateikimÄ VMI siekiant iÅ¡vengti mokesčių.

20. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯raÅ¡ymu į deklaracijÄ , nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ bei pateikimu valstybės įgaliotai institucijai. BÅ«tinasis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik nustačius siekį iÅ¡vengti mokesčių. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinis ir padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, 2K-236-648/2020).

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tiek už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ .

21. Atlikus UAB „J“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad: - 2016 metais buvo neįtrauktos pardavimo pajamos (115 944,67 Eur) už „B“ (duomenys pakeisti) UAB atliktus darbus, taip sumažinant 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 24 348 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM, be to, į UAB „J“ (duomenys pakeisti) pelno mokesčio bazę įtraukus 115 945 Eur pajamų, vietoje deklaruoto 29 113 Eur nuostolio apskaičiuotinas 86 832 Eur pelnas, todėl į valstybės biudžetÄ nebuvo sumokėtas 13 025 Eur dydžio pelno mokestis; - 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 244 Eur sumažinta PVM apmokestinamų sandorių vertė, 51 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM bei 192 Eur pirkimo PVM, 2017 m. gruodžio mėnesį buvo 159 Eur sumažintas pirkimo PVM, 2018 m. sausio mėnesį buvo 138 Eur sumažinta PVM apmokestinamų sandorių vertė ir 29 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM, 2018 m. kovo mėnesį buvo 295 Eur sumažintas pirkimo PVM, 2018 m. balandžio mėnesį buvo 54 935 Eur sumažinta PVM apmokestinamų sandorių vertė, 11 536 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM bei 178 Eur pirkimo PVM, t. y. pateikus neteisingas PVM deklaracijas buvo nesumokėta 10 792 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM.

22. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. S. tvirtino, kad neturėjo tikslo iÅ¡vengti mokesčių, bet tokie nuteistojo parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad apie kaltininko nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iÅ¡ jo paties parodymų apie nusikalstamos veikos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir iÅ¡ jo atliktų veiksmų.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realiÄ situacijÄ , kaltininko asmenines savybes (profesinę ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį), taip pat ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-53-628/2020 ir kt.).

23. Kaip jau buvo aptarta ankstesnėje nuosprendžio dalyje (13-17 nuosprendžio punktai), 2016 m. rugsėjo mėnesį pasiraÅ¡ius atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktÄ , kilo pareiga iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus ir gautas pinigų sumas UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip pardavimo pajamas. Tačiau J. S. sÄ moningai ignoravo daugkartinius buhalterės I. Č. nurodymus, ko pasėkoje Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM ir pelno mokesčio deklaracijose, tikslu iÅ¡vengti mokesčių (skunde Å¡ios nuosprendžio dalies apeliantas neginčija) buvo nurodyti neteisingi duomenys.

Buhalterei I. Č. 2017 m. lapkričio 30 d. nutraukus darbo sutartį, UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje 2017 m. lapkričio – 2018 m. balandžio mėnesiais į Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukta daugiau pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kartu tai nulėmė neteisingų duomenų į PVM deklaracijas įraÅ¡ymÄ . Kaip jau minėta, UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhaltere dirbusi I. Č. nurodė, kad bendrovės vadovas J. S., net ir raginamas, dažnai nepateikdavo visų reikalingų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų.

Taigi, dar buhalterinę apskaitÄ tvarkant liudytojai I. Č. nuteistasis sistemingai neteikdavo visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukti į apskaitÄ , tai tęsėsi ir buhalterei I. Č. nebedirbant, tai yra buhalterinės apskaitos tvarkymÄ perėmus skundo autoriui J. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl didžiosios dalies į apskaitÄ neįtrauktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų UAB „J“ (duomenys pakeisti) bÅ«tų atsiradusi prievolė mokėti didesnius mokesčius.

24. Nagrinėjamu atveju negalima atsietai vertinti skundo autoriaus atliktų veiksmų, jau nebedirbant buhalterei, nuo ankstesnio, jau aptarto Å¡iame nuosprendyje, J. S. elgesio ir tuo pačiu daryti iÅ¡vadÄ , kad apelianto tikslai pasikeitė. O įvertinus nuteistojo veiksmus visÄ vadovavimo UAB „J“ (duomenys pakeisti) laikotarpį, J. S. padarytų pažeidimų pobÅ«dį, kryptingumÄ , sistemingumÄ , galima neabejotinai spręsti, jog tokie veiksmai buvo atlikti turint aiÅ¡kų tikslÄ â€“ iÅ¡vengti mokesčių. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartyje dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) bankroto pripažinimo tyčiniu aptartas ir įvertintas J. S. elgesys.

25. Dėl skundo autoriaus J. S. teiginio, kad į UAB „J“ (duomenys pakeisti) pateiktas VMI deklaracijas nurodytu laikotarpiu buvo neįtrauktos tiek pardavimo, tiek ir pirkimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡ ko padaryta iÅ¡vada, jog neįtraukiamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nebuvo skirstomos pagal jų naudingumÄ padedant iÅ¡vengti mokesčių, teisėjų kolegija pažymi, kad neįtrauktos pirkimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (skirtingai nuo pardavimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų), vertinant jas Å¡ios baudžiamosios bylos kontekste, yra už visiÅ¡kai maÅ¾Ä ir nereikÅ¡mingÄ sumÄ (824 Eur). Be to, Å¡iai nusikalstamai veikai kvalifikuoti neturi reikÅ¡mės, ar pagal tikrovės neatitinkančius duomenis asmens pajamos, pelnas sumažintas ar padidintas. Esminę reikÅ¡mę turi tai, kad teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ siekiama iÅ¡vengti mokesčių, kas ir nustatyta Å¡ioje byloje.

26. Taigi J. S. 2017 m. gruodžio 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį, 244 EUR sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę, 51 EUR – standartinio tarifo pardavimo PVM bei 192 EUR pirkimo PVM; 2018 m. sausio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį, 159 EUR sumažino pirkimo PVM; 2018 m. vasario 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2018 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį, 138 EUR sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 29 EUR standartinio tarifo pardavimo PVM; 2018 m. balandžio 25 d.

Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2018 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį, 295 EUR sumažino pirkimo PVM; 2018 m. gegužės 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2018 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį, 54 935 EUR sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę 11 536 EUR – standartinio tarifo pardavimo PVM bei 178 EUR pirkimo PVM, todėl neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Valstybės biudžetÄ nesumokėjo 10 792 EUR (standartinio tarifo pardavimo PVM sumažintas 11 616 Eur (11536+51+29) – pirkimo PVM sumažintas 824 Eur (192+159+295+175)) pridėtinės vertės mokesčio.

Akivaizdu, kad J. S. suprato, jog dėl neteisėtų veiksmų bus iÅ¡vengta mokesčių ir to sÄ moningai siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad J. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tiek už 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. birželio 6 d., tiek už 2017 m. lapkričio – 2018 m. balandžio mėnesį padarytas nusikalstamas veikas. Dėl paskirtų bausmių 28. Nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde praÅ¡oma sumažinti skundžiamu nuosprendžiu apeliantui tiek už kiekvienÄ veikÄ atskirai paskirtas baudas, tiek paskirtÄ subendrintÄ baudÄ , kurios, skundo autoriaus manymu, yra per didelės byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

29. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

30. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki 4 metų. BK 220 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. BK 220 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (iki 2017 m. spalio 6 d. ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda.

BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojanti bei BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (dėl 10 792 Eur nesumokėtų mokesčių) numatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad už apysunkį nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu J. S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) paskirta 300 MGL dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d.

įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) – 100 MGL dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL dydžio bauda.

31. Pirmosios instancijos teismas J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. nors ir baustas administracine tvarka, bet anksčiau neteistas, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, augina du vaikus, registruotas Užimtumo tarnyboje.

J. S. pripažintas kaltu padaręs tris tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, du – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad J. S. padarė tris apysunkius nusikaltimus, nors BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) numatytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, J. S. asmenybę ir padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, nuteistajam už BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) (dėl 10 792 Eur nesumokėtų mokesčių) numatytus nusikaltimus paskirtos baudos, atitinkančios BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytÄ už apysunkius nusikaltimus skirtinos baudos minimumÄ ir nežymiai už jį didesnė, neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali bÅ«ti vertinamos kaip aiÅ¡kiai per griežtos.

33. Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta, nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje už nesunkų nusikaltimÄ buvo nustatyta bauda iki 500 MGL dydžio, bet skundžiamu nuosprendžiu J. S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) nuteistas 300 MGL dydžio bauda, t. y. bauda, kurios dydis virÅ¡ija BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos už nesunkų nusikaltimÄ vidurkį. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti atskiri motyvai, kodėl už nesunkų nusikaltimÄ nuteistajam J.

S. skirtina griežtesnė bausmė nei už apysunkius nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ J. S. skirtinos baudos dydis nustatytinas nežymiai mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos už nesunkų nusikaltimÄ vidurkį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės, sumažinant J.

S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) paskirtÄ baudÄ iki 150 MGL dydžio.

34. Be to, skundžiamame nuosprendyje nuteistajam J. S. paskirtų baudų dydžiai nurodyti tik MGL dydžiais, bet nenurodė baudos dydžio eurais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijoje) buvo patvirtintas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, įsigaliojęs nuo 2018 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) numatytas nusikaltimas padarytas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d., todėl skiriant bausmę pagal Å¡iÄ veikÄ taikytinas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) (dėl 10 792 Eur nesumokėtų mokesčių) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2018 metais, todėl nustatant baudų dydžius už Å¡iuos nusikaltimus taikytinas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Atsižvelgiant į tai, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) paskirta 150 MGL dydžio bauda sudaro 5 649 Eur, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) (dėl 10 792 Eur nesumokėtų mokesčių) paskirta 100 MGL dydžio bauda sudaro 5 000 Eur, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 300 MGL dydžio bauda sudaro 15 000 Eur.

35. Bendrindamas už kiekvienÄ veikÄ atskirai paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas jas iÅ¡ dalies sudėjo ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – 400 MGL dydžio baudÄ . Tokiu bÅ«du, skirdamas subendrintÄ bausmę pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. spalio 6 d.) reikalavimų, kad taikant bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , prie griežčiausios bausmės pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, J. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos ne jas iÅ¡ dalies sudedant, o apimant, nes sudaro idealiÄ jÄ sutaptį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų konstatuota, kad nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų apie PVM ir pelnÄ pateikimo gali bÅ«ti vertinamos kaip padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2014). Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, 2016 metais neiÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus, 2017 m. birželio 6 d.

VMI pateikiant Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , į kuriÄ buvo neįraÅ¡yta 115 945 Eur pardavimo pajamų už minėtus atliktus darbus, paskui 2017 m. lapkričio – 2018 m. balandžio mėnesiais neįtraukiant į apskaitÄ kitų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už atliktus darbus ir paslaugas, taip sistemingai siekiant sumažinti mokėtinus mokesčius, nuteistojo J. S. nusikalstamas sumanymas pirmiausia buvo nukreiptas į siekį iÅ¡vengti mokesčių tuo tikslu buhalterinėje apskaitoje nefiksuojant dalies Å«kinių operacijų, kartu nurodant neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose deklaracijose.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju padarytas veikas sieja bendra tyčia, iÅ¡ esmės vienarÅ«Å¡iais nusikalstamais veiksmais buvo siekiama to paties tikslo, todėl pripažintina, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos idealiÄ ja sutaptimi. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi nuteistajam J. S. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis ne BK 63 straipsnio 4 dalimi, o BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu.

36. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriÅ¡ko ir priverstinio įvykdymo tvarkÄ , sÄ lygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminÄ , per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Nuteistasis J. S. Å¡iuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, augina du nepilnamečius vaikus, akivaizdu, kad paskirtos galutinės subendrintos bausmės J. S. per trumpÄ laikotarpį neturės galimybių sumokėti, todėl baudos sumokėjimui nustatomas dvideÅ¡imt keturių mėnesių terminas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 37. Taip pat apeliaciniame skunde praÅ¡oma palikti nenagrinėtÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, pagal kurį iÅ¡ J. S. buvo priteista nesumokėta mokesčių suma – 48 165 Eur.

38. BPK 115 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik dviem atvejais:

1) iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis);

2) priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

39. Baudžiamojoje byloje iÅ¡teisinamasis nuosprendis nebuvo priimtas. Apeliaciniame skunde praÅ¡ymas palikti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ grindžiamas tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje iÅ¡ J. S. yra priteista skola UAB „J“ (duomenys pakeisti), kurios dalis gali bÅ«ti panaudota nesumokėtiems mokesčiams sumokėti, todėl vykdant civilinius ieÅ¡kinius tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje neva gali bÅ«ti sumokėta daugiau pinigų nei yra priteista ir yra tikslinga Å¡ių civilinių ieÅ¡kinių vykdymÄ spręsti viename procese.

40. Tačiau apelianto teiginiai apie galimÄ dvigubÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ J. S. yra atmetami kaip nepagrįsti. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-601/2020 tarp UAB „J“ (duomenys pakeisti) ir J. S. 2017 m. lapkričio 6 d. sudaryta paskolos sutartis pripažinta negaliojančia bei iÅ¡ J. S. priteista bankrutuojančiai UAB „J“ (duomenys pakeisti) 223 924,29 Eur (t. 3, b. l. 75-80). IÅ¡ Kauno apygardos teismo sprendimo matyti, kad J. S., iÅ¡ esmės siekdamas pateisinti jam kaip atskaitingam asmeniui avansu iÅ¡mokėtų pinigų, kurių panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų neturi, negrÄ Å¾inimÄ , su UAB „J“ (duomenys pakeisti) sudarė paskolos sutartį, kuri pripažinta prieÅ¡taraujančia vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei bei juridinio asmens teisnumui, todėl laikytina niekine ir negaliojančia.

Taigi, civilinėje byloje iÅ¡ J. S. UAB „J“ (duomenys pakeisti) naudai buvo priteista 223 924,29 Eur, kurie buvo iÅ¡mokėti J. S. kaip avansas, bet J. S. nepateikė jų panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iÅ¡ J. S. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį priteista 48 165 Eur nesumokėtų mokesčių. Kaip matyti iÅ¡ nurodytų aplinkybių, tiek iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindas, t. y. prievolė (deliktas), iÅ¡ kurios kildinama J.

S. pareiga atlyginti žalÄ , tiek subjektas, kuriam atlygintina žala yra visiÅ¡kai skirtingi ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti tapatinami. Tuo labiau, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi nutarta bankrutuojančiÄ UAB „J“ (duomenys pakeisti) likviduoti dėl bankroto, o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimu likviduojamos dėl bankroto UAB „J“ (duomenys pakeisti) veikla pripažinta pasibaigusia. Esant tokiai situacijai tolesnis iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal civilinėje byloje priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį UAB „J“ (duomenys pakeisti) naudai nebegalimas.

41. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje nėra pagrindo Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . PrieÅ¡ingai, nustačius, kad dėl J. S. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo nesumokėti mokesčiai, dėl kurio dydžio apskaičiavimo nekyla abejonių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ J. S. visiÅ¡kai pagrįstai priteista atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš J. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 04/1 įformintas 2 890,36 Lt (837,11 Eur) išmokėjimas J. S., tačiau atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje fiksuotas 2 890,36 Eur išmokėjimas, ir aplinkybę, kad dėl padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) veiklos.

J. S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 150 MGL dydžio (5 649 Eur). Nustatyti, kad J. S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) (dėl 10 792 Eur nesumokėtų mokesčių) paskirta 100 MGL dydžio bauda sudaro 5 000 Eur, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 300 MGL dydžio bauda sudaro 15 000 Eur. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl subendrintos bausmės J.

S. paskyrimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti J. S. nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę – 500 MGL dydžio baudÄ sumokėti per 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Evaldas Gražys Vitalija NorkÅ«naitė Linas Å iukÅ¡ta