2021-04-07 Nr. AB-6865-3-62-3-03388-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-191-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03388-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl akto, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 1T-23-(7.5.) „Dėl R. K. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT pašalinti padarytus ir skunde įvardytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų pažeidimus; pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 9 d. skundą išnagrinėti užtikrinant pareiškėjos ar jos įgalioto asmens dalyvavimą VAĮ 20 straipsnyje numatyta tvarka.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas ginčyti NŽT Druskininkų skyriaus administracinius aktus, sukeliančius pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, pateikti teismui NŽT Druskininkų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas) bei NŽT Druskininkų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 50SD-1298-(14.50.92) „Dėl Druskininkų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. vertės apskaičiavimo akto Nr. 1 patikslinimo“ (toliau – ir Raštas).

2021 m. sausio 21 d. teisme gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašė: 1) panaikinti Aktą; 2) įpareigoti atsakovą NŽT pavesti NŽT Druskininkų skyriui 8,00 ha miško sklypo vertę apskaičiuoti vadovaujantis Miško lygiavertiškumo nustatymo metodikos 5.1 punkto nuostatomis bei užtikrinti, kad minėtas pavedimas būtų įvykdytas nepažeidžiant VAĮ 20 straipsnyje numatytos administracinės procedūros atlikimo tvarkos; 3) panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus Raštą; 4) panaikinti Sprendimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. K. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašomas panaikinti Aktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1286 redakcija) (toliau – ir Metodika). Metodika taikoma apskaičiuojant žemės, miško ir vandens telkinių, priskirtų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą valstybės išperkamiems žemei, miškui, vandens telkiniams, vertę (išskyrus atvejus, kai atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinį perduodami nuosavybėn lygiaverčiai žemės, miško sklypai, vandens telkiniai kitoje vietoje) (Metodikos 1 p.).

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 105 punktą, kuriame reglamentuota tvarka, kurios laikomasi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, darė išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Aktas (valstybės išperkamo turto vertės skaičiavimai) yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris tik sudarė prielaidas išvadai dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priimti, pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Akto panaikinimo ir išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašomi panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus Raštas ir NŽT Sprendimas priimti išnagrinėjus ginčą išankstino ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjai nesutinkant su Aktu. Kadangi pareiškėja NŽT Druskininkų skyriui ir NŽT teikė skundus dėl teisines pasekmes nesukeliančio administracinio akto (procedūrinio dokumento), NŽT Druskininkų skyriaus rašto ir NŽT sprendimo panaikinimas pareiškėjai taip pat nesukels teisinių pasekmių, todėl konstatuota, jog pareiškėjos reikalavimus dėl šių administracinių aktų panaikinimo taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su nutarties išvada, kad Aktas neatitinka individualaus administracinio akto požymių, kurie įvardyti VAĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pareiškėjos teigimu, teismas neįvertino kai kurių su ginčijamo Akto parengimu bei paskirtimi susijusių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į teismų praktikos suformuotas taisykles, kuriomis buvo būtina vadovautis tiriant ginčijamo Akto atitikimo įstatymų nustatytiems individualaus administracinio akto požymiams procedūrą.

Pareiškėjos tvirtinimu, ginčijamas Aktas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įvardytus individualaus administracinio akto požymius. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Daugelis ABTĮ bei VAĮ nuostatose nurodytų viešojo administravimo subjekto priimto akto požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, būtinai turi išsiaiškinti visas faktines akto priėmimo aplinkybes. Sprendžiant, kokio pobūdžio yra konkretus skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma. Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (individualus ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus. Būtina atsižvelgti į specialiuosius teisės aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui. Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą.

Pareiškėjos teigimu, atitinkama sritis, kurioje veikia viešojo administravimo subjektas (ginčo atveju – nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų sritis), apima ir skundų dėl ginčų, kilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese, pateikimo bei tokių ginčų nagrinėjimo ypatumus nustatantį teisinį reglamentavimą.

Pareiškėja nurodo, kad teisės normos, reguliuojančios specifinius nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, nustato dvejopą tvarką ir sąlygas, pagal kurias nagrinėjami ginčai, kilę nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. išskiria ginčus, atsiradusius nuosavybės teisių atkūrimo procese iki paties sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir ginčus, kilusius po tokio sprendimo priėmimo. Ginčus, atsiradusius nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, reglamentuoja bendro pobūdžio teisės norma – Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kurio 18 straipsniu nustatyta išankstinė skundo nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundą paduodant NŽT. Vadovaudamasi šia tvarka, pareiškėja dėl ginčijamo Akto panaikinimo pirmiausia kreipėsi į NŽT direktorių, kuris 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu atsisakė tenkinti jos reikalavimą. Žemės reformos įstatyme taip pat nustatyta, kad dėl ginčų, kilusių po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, asmuo gali tiesiogiai su skundu kreiptis į teismą.

Pareiškėja pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jį įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 (toliau – ir Nutarimas) yra specialiosios teisės normos Žemės reformos įstatymo atžvilgiu, todėl nustatant išankstine ne teismo tvarka nagrinėjamų ginčų pobūdį ir ribas, būtina vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis.

Pareiškėjos teigimu, pateiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste vertintinas Akto reikšmingumas sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš Nutarimo XVI skyriaus 117 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, įvardydamas Aktą viešojo administravimo subjekto (NŽT) priimamo dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo priedu (Nutarimu patvirtinta šio akto forma), t. y. nustatydamas jam būtinos ir neatskiriamos priimamo sprendimo sudėtinės dalies statusą, tuo pačiu patvirtino, jog šis administracinis aktas iš esmės prilygintinas sprendimo teisiniam statusui, nes be Akto ir juo nustatytų duomenų negali būti parengtas ir tinkamai įgyvendintas viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėja daro išvadą, kad teismas, nuspręsdamas dėl ginčijamo administracinio akto statuso teisinio kvalifikavimo, su Akto priėmimu susijusių aplinkybių viseto neanalizavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomenduojama jų tyrimo tvarka nepasinaudojo (pvz., ginčo situacijai nepritaikė specialiaisiais teisės aktais nustatytos išskirtinės skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos nuostatų ir pan.). Visas šias aplinkybes išsiaiškinti ir tinkamai jas teisiškai kvalifikuoti teismas galėjo tik pareiškėjos patikslinto skundo teisminio nagrinėjimo metu, tuo užtikrindamas ABTĮ 6 straipsniu teismui deleguotą ir kiekvienoje administracinėje byloje įgyvendintiną teisingumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. K. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėjos skundžiamas Aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris tik sudarė prielaidas išvadai dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priimti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareiškėja NŽT Druskininkų skyriui ir NŽT teikė skundus dėl teisines pasekmes nesukeliančio administracinio akto (procedūrinio dokumento), padarė išvadą, kad NŽT Druskininkų skyriaus Rašto ir NŽT Sprendimo panaikinimas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.

Pareiškėja atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ginčijamo administracinio akto statuso teisinio kvalifikavimo, su Akto priėmimu susijusių aplinkybių viseto neanalizavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomenduojama jų tyrimo tvarka nepasinaudojo (pvz., ginčo situacijai nepritaikė specialiaisiais teisės aktais nustatytos išskirtinės skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos nuostatų ir pan.). Pareiškėjos teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų ir teisinio reglamentavimo kontekste Aktas iš esmės prilygintinas sprendimo teisiniam statusui, nes be Akto ir juo nustatytų duomenų negali būti parengtas ir tinkamai įgyvendintas viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020). Apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-429-520/2017).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nustatyta, kad pareiškėja siekia inicijuoti ginčą dėl NŽT Druskininkų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo akto Nr. 1, NŽT Druskininkų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 50SD-1298-(14.50.92) „Dėl Druskininkų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. vertės apskaičiavimo akto Nr. 1 patikslinimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, t. y. atsisakyta patikslinti minėtą Aktą, bei NŽT 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1T-23-(7.5.) „Dėl R. K. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjos skundas dėl NŽT Druskininkų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto panaikinimo pripažintas nepagrįstu.

Šioje byloje paduotame skunde pareiškėja iš esmės nurodo argumentus, dėl kurių nesutinka su apskaičiuota miško sklypo verte, užfiksuota skundžiamame NŽT Druskininkų skyriaus Akte, taip pat nesutikimo argumentus su NŽT Druskininkų skyriaus Raštu, kuriuo pripažinta, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą tikslinti Aktą.

Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo, kokios konkrečios jos teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl ginčijamų Akto ir Rašto priėmimo.

Tvarkos 105 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės išperkamo turto vertę ir piliečiui sutikus žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Tvarkos 117 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (išskyrus ūkinės-komercinės paskirties pastatus) atkuriamos išperkant visą išlikusį nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, kartu su sprendimu išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertę (šios tvarkos 5 priedas).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad NŽT Druskininkų skyriaus Aktas nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nagrinėjamu atveju tik sudaro prielaidas išvadai dėl žemės ir miško perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priimti, kuri skundžiama NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Taigi, nors skundžiamame Akte nustatyti vertės skaičiavimai gali turėti įtakos priimant sprendimą dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, tačiau tai savaime nepaneigia, kad NŽT Druskininkų skyriaus Aktas yra tarpinis vertinimo dokumentas.

Įvertinusi ginčijamų Akto ir Rašto turinį, atsižvelgusi į ABTĮ, Tvarkos nuostatas, į skundo ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus, konstatavęs, jog skundžiamas Aktas pareiškėjai nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjai apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes.

Nustatęs, kad pareiškėja neturi teisinio subjektiškumo ginčyti NŽT Druskininkų skyriaus Akto, kuris nėra atskirai ir savarankiškai skundžiamas tarpinis (procedūrinis) sprendimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl NŽT Druskininkų skyriaus Akto panaikinimo ir su juo susijusius reikalavimus dėl NŽT Druskininkų skyriaus Rašto ir NŽT Sprendimo panaikinimo, kaip nenagrinėtinus ABTĮ įstatymo nustatyta tvarka. Akcentuotina, kad skundo reikalavimas dėl NŽT Druskininkų skyriaus įpareigojimo miško sklypo vertę apskaičiuoti vadovaujantis Metodika ir užtikrinti, kad šis pavedimas būtų įvykdytas nepažeidžiant administracinės procedūros atlikimo tvarkos yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus Aktą, todėl atsisakius priimti reikalavimą panaikinti skundžiamą NŽT Druskininkų skyriaus Aktą, pagrįstai atsisakyta priimti ir iš jo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 1 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė