161d38f1-6e4e-413b-b0cc-a5e03d0bf5ad · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-121-265/2014Teisėja G. Seselskytė             (Proceso Nr. 2-06-3-13380-2009-7)                          Procesinio sprendimo kategorija 121.14; (S)                                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. vasario 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės N. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. R. ieÅ¡kinį atsakovui J.

R. (J. R.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo BUAB „Briz“, ir pagal trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, BUAB „Briz“ praÅ¡ymÄ atsakovams J. R. (J. R.), N. R. dėl skolininko turto dalies nustatymo, trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti N. R. asmeninę nuosavybę į 66,22 kv. m. bendro ploto butÄ , esantį X. Nurodė, kad butÄ privatizavo pagal 1991-05-28 LR „Butų privatizavimo įstatymÄ â€œ Nr. I-1374 už asmenines lėšas, turėtas iki santuokos su atsakovu J.

R. sudarymo. Santuoka įregistruota 1985-09-27. IeÅ¡kovė už privatizuojama turtÄ 1991-12-24 sumokėjo 3 208,60 rub. grynais pinigais, buto kainos skirtumÄ 150 rub. grynais pinigais, 143,80 rub. grynais pinigais, turėtais iki santuokos sudarymo. Taip pat sumokėjo 12 882 rub. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis – investiciniais čekiais. LikusiÄ 10 000 rub. dalį ieÅ¡kovė padengė jos asmeniÅ¡kai iÅ¡ kitų asmenų įsigytais investiciniais čekiais. Jų iÅ¡saugoti nepavyko. Atsakovas prie buto privatizavimo nei asmeninėmis lėšomis, nei kitaip neprisidėjo.

Todėl butas yra įgytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas ir vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip N. R. nuosavybė.Trečiasis asmuo BUAB „Briz“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl atsakovo J. R. turto dalies nustatymo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o trečiojo asmens BUAB „Briz“, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, praÅ¡ymÄ tenkino ir nustatė skolininko J. R. (J. R.) turto dalį bendrame su N. R. turte. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį nustatė, kad ginčo butas buvo privatizuotas 1992-02-06 ieÅ¡kovės N. R. vardu.

SusitarimÄ pirkti šį butÄ 1991-10-29 ieÅ¡kovės vardu pasirašė ir jos sutuoktinis J. R.. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Å¡alys tuo metu negyveno kartu ar nevedė bendro Å«kio. Teismas atsižvelgė į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytÄ tvarkÄ , jog teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPÄ® santuokos metu, turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

PasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl buto privatizavimo, jo Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kintas SÅ K 21 straipsnio turinys, t. y. tai, kad sutuoktiniai turi lygias teises į turtÄ , įgytÄ santuokos metu, ir kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno jų vardu. Nepaisant to, kad butas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, tai nesudaro pagrindo Å¡iam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimÄ .

Dėl to, atsižvelgdamas į suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ bei byloje nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise privatizavimo bÅ«du. IeÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos ieÅ¡kinys nesutiko, prašė jį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , –ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį netinkamai interpretavo suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei neteisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes.

Pasak ieÅ¡kovės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turtas, įgytas santuokos metu už vieno sutuoktinio lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, iÅ¡lieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jeigu sutuoktiniai nesutarė kitaip. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas pareiÅ¡kime dėl susitarimo pirkti privatizuojamÄ butÄ neprieÅ¡taravo, kad butas bÅ«tų įgyjamas ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ nustatyta, jog investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos.

BÅ«tent ieÅ¡kovė asmeniniais investiciniais čekiais apmokėjo už butÄ , kurį praÅ¡o pripažinti asmenine nuosavybe. Be to, kaip nurodo ieÅ¡kovė, atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko ir nurodė, kad prie buto privatizavimo neprisidėjo bei neprieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovė jį privatizuotų savo vardu. Pasak ieÅ¡kovės, teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovė tuo metu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise.

Trečiasis asmuo BUAB „Briz“su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turtas, įgytas privatizavimo bÅ«du, pagal teisinį reguliavimÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Å¡alims. Byloje Å¡alių turto bendrumo prezumpcija paneigta nebuvo, dėl to ieÅ¡kinys atmestas pagrįstai.             Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Å ios bylos nagrinėjimo kontekste aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 apžvalga „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“. Å ioje apžvalgoje kasacinės instancijos teismas, remdamasis teisiniu reguliavimu iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Taigi, privatizavus butus pagal minėtÄ Ä¯statymÄ ir įregistravus buto pirkimo-pardavimo sutartį atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jie įgyjami asmenų privatinėn nuosavybėn: bendrosios dalinės nuosavybės teise – kai butai buvo privatizuoti kelių asmenų vardu ir pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodytos kiekvieno bendrasavininkio dalys (sutuoktiniai, iki buto privatizavimo susitarę tapti perkamo buto bendrasavininkiais ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodę tenkančias kiekvienam iÅ¡ jų dalis į butÄ , irgi įsigijo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise); bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - kai butÄ privatizavo sutuoktiniai ir jų dalys į butÄ nėra nustatytos; vieno asmens nuosavybės teise - kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (iÅ¡skyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių).

Nagrinėjamu atveju butas buvo privatizuotas ieÅ¡kovės N. R. vardu, tačiau esant santuokoje su atsakovu. Dėl to konstatuotina, kad butas, nors ir privatizuotas ieÅ¡kovės vardu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nuosavybės teisė priklauso ieÅ¡kovei, ji nustatoma pagal tuo metu galiojusius Å¡eimos įstatymus. Lietuvos Respublikos Seimui 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildžius Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 dalį sakiniu “Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas”, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu arba jų abiejų vardu, nenurodant sutartyje konkrečių buto dalių, laikomi bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 str. 3 d.).

Minėtoje kasacinės instancijos teismo apžvalgoje nurodyta, kad sutuoktinių įsigyti butai pagal Butų privatizavimo įstatymÄ iki Å¡io įstatymo 5 str. 1 d. papildymo irgi yra laikomi bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes ir iki minėto įstatymo papildymo sutuoktinių įsigytas turtas vieno iÅ¡ jų vardu buvo laikomas bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (SÅ K 21 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos nuostatų, ne lėšos buvo esminis faktorius sprendžiant, kuriam iÅ¡ asmenų nuosavybės teise priklauso privatizuotas butas, o tai, ar asmenys butÄ privatizavo santuokoje, bei ar buvo jų valiÄ privatizuoti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Dėl to apeliantės argumentas, jog ieÅ¡kovė butui įsigyti panaudojo asmenines lėšas, dėl to butas turėtų bÅ«ti pripažintas jos asmenine nuosavybe, nepagrįstas. IeÅ¡kovė netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 apžvalgos „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ nuostatas, kuriose iÅ¡aiÅ¡kinta investicinių čekių reikÅ¡mė privatizuojant butÄ . Pagal Å¡ios apžvalgos nuostatas butai, įsigyti nors ir už vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenines lėšas (investicinius čekius, dovanotus, paveldėtus pinigus), laikytini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tik esant galimybei turėtų bÅ«ti dalijami priteisiant iÅ¡ kito sutuoktinio atitinkamo dydžio piniginę kompensacijÄ arba kompensuojant jam kitu bendrai įsigytu turtu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį tik dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir nėra pareikÅ¡to reikalavimo padalinti visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ , teismas neturi teisinio pagrindo spręsti ir kompensacijos klausimo. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999. Pažymėtina, jog viena iÅ¡ nutarčių, priimta atitinkamu klausimu, negali bÅ«ti traktuojama kaip teismų praktikos nuostatos, suformuotos atitinkamu klausimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje, kuria remiasi ieškovė, buvo pateiktas išaiškinimas dėl kilnojamojo turto – automobilio. Tuo tarpu dėl bylos dalies, kuria buvo sprendžiamas nekilnojamojo turto - namo nuosavybės klausimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo, nes dėl jo ginčo kasacinės instancijos teisme nebuvo. Šioje byloje sprendžiamas nekilnojamojo turto pripažinimas asmeninės nuosavybės teise, dėl to išaiškinimai dėl lėšų panaudojimo investicinių čekių pagrindu įsigyjant automobilį neturi teisinės reikšmės ir jais neturėtų būti vadovaujamasi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ginÄÄ iÅ¡ esmės nepaisant to, jog atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas turi skolų, byloje pareikÅ¡tas trečiojo asmens reikalavimas dėl skolininko turto dalies nustatymo. Dėl to, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl buto, kuris buvo įgytas santuokoje, pripažinimo jos asmenine nuosavybe, teismas pagrįstai ėmėsi kreditorių turtinių interesų apsaugos ir ginÄÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės, nors atsakovas su ieÅ¡kiniu ir sutiko.

             Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                          Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               Irma Čuchraj                                                                                                            Jolanta Gailevičienė