2023-07-19 Nr. BB-5047-1-01-1-05298-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3336/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05298-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Editos Ročytės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė E. Ročytė kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai susiaurino neatsargios kaltės turinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 1 dalis), nevertino nusikalstamam nerūpestingumui taikomų kriterijų (BK 16 straipsnio 3 dalis) ir dėl to netinkamai aiškino teisiniam kazusui keliamus reikalavimus. Teismai neteisingai aiškino nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryšio tarp tokio asmens veiksmų bei sukeltų padarinių turinį. Apeliacinės instancijos teismas padarė ir esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas iš esmės yra išimtinai siejamas su BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių reikalavimų nesilaikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasaciniame skunde apsiribojama teismų praktikos nuostatų išdėstymų, tačiau nėra pateikiami konkretūs teisiniai argumentai, kuo pasireiškė netinkamas BK 16 straipsnio 3 dalies taikymas. Be kita ko, minėtų BPK nuostatų reikalavimų nesilaikymas argumentuojamas tik išreiškiant nesutikimą su teismų padarytomis išvadomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl susidūrimo mechanizmo. Savo ruožtu kasaciniame skunde pateikiamas specialisto išvadų, ekspertizės P. P., V. Z., M. B. parodymų vertinimas. Tokie kasacinio skundo argumentai, kuriais suponuojamas pakartotinis byloje esančių įrodymų įvertinimas, negali būti laikomi išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamai darytina išvada, kad formalus BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų išvardinimas, nepateikiant konkrečių teisinių argumentų, kaip pasireiškė netinkamas BK taikymas ar padaryti BPK esminiai pažeidimai, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Editos Ročytės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė