161bb7cb-ce0f-4acb-87ee-1c2f6f026bf4 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-238-723/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03261-2011-8Procesinio sprendimo kategorija35.1; 35.2; 35.3.6; 44.2.1; 44.5.2.17; 73.2.6.1; 99.3; 99.5; 113.1; 114.2; 114.3; 114.9.2; 114.9.3.2; 114.11; 116.4. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 4 d.Vilnius  Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D. D., dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui V. P.,atsakovui V. V., adv. R. P.vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

V. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl 8808,60 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko įvykdymo ir 264 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ V. V.. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2008-11-15 Vilniaus r., PutniÅ¡kių k., įvykusios avarijos metu buvo sugadintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis ,,VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas AB ,,Lietuvos draudimas“.

Dėl automobilio sugadinimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas 8806,60 Lt dydžio žala. AB ,,Lietuvos draudimas“ už sugadintÄ automobilį draudėjui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo 8808,60 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Remiantis Vilniaus rajono policijos komisariato 2008-11-17 pažyma, avarija įvyko dėl į važiuojamÄ jÄ kelio dalį išėjusio arklio, o automobilio ,,VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo bei Kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Arklio savininkas yra V. V. (b.l. 2).  Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 45-46). Nurodė, kad sutinkamai su LR CK 6.1015 str. 2 d. nuostatomis reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, gyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai ar automobilį 2008-11-15 vairavo teisėtas valdytojas, kadangi pagal automobilio techninio paso duomenis jo savininkas tuo metu buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o lizingo sutarties, kuri patvirtintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisėtas Å¡io automobilio valdytojas autoįvykio metu, teismui nėra pateikta.

Taip pat byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tariamai automobilį vairavęs R. J. bÅ«tų teisėto automobilio valdytojo darbuotojas ar turėtų kitokiÄ teisę, kuri suteikė jam vairuoti automobilį. Sprendžiant atlygintinos žalos klausimÄ taip pat yra aktualus ir ieÅ¡kininės senaties terminas, kuris prasideda nuo tos dienos, kuomet yra iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, tačiau nors autoįvykis yra įvykęs daugiau negu prieÅ¡ tris metus (maksimalus ieÅ¡kininės senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo), tačiau byloje nėra jokio raÅ¡ytinio įrodymo, kuris patvirtintų kada konkrečiai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, todėl tokių dokumentų nebuvimas eliminuoja atsakovo teisę pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kininės senaties taikymo.

Pirmasis ieÅ¡kovo pateiktas transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas yra suraÅ¡ytas tik 2008-11-17, t.y. praėjus dviem paroms po autoįvykio kai tuo tarpu byloje nėra jokios informacijos apie tai kur ir kokiomis sÄ lygomis po autoįvykio iki apžiÅ«ros automobilis buvo saugomas ir ar dėl netinkamo automobilio saugojimo jis negalėjo bÅ«ti paveiktas trečiųjų asmenų. Kartu ieÅ¡kovo pateiktas transporto priemonės papildomos techninės apžiÅ«ros aktas prie žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas, kadangi pagal jame užfiksuotÄ informacijÄ neįmanoma nustatyti kada, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatytos jame užfiksuotos aplinkybės. SuraÅ¡ant abu patikrinimo aktus ir apžiÅ«rint automobilį nedalyvavo atsakovas, jis nebuvo apie tai informuotas, todėl tai taip pat kelia pagrįstas abejones ar aktuose užfiksuota informacija atitiko realias aplinkybes.

Taip pat nesant byloje draudimo sutarties kopijos yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokius veiksmus turėjo atlikti vairuotojas po autoįvykio, t.y. visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kada apie autoįvykį buvo praneÅ¡ta draudimo bendrovei, ar tas praneÅ¡imas buvo atliktas per nustatytÄ draudimo sutartyje terminÄ . Pagal kartu su ieÅ¡kiniu pateiktÄ informacijÄ taip pat nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios ir paties autoįvykio aplinkybės, kadangi automobilyje buvusių asmenų paaiÅ¡kinimai dėl autoįvykio aplinkybių yra prieÅ¡taringi ir kartais paneigiantys vieni kitus.

Dėl ieškovo pateikto akto prie žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) turime pastebėti, kad jame užfiksuota draudimo išmokos suma ir ieškinio suma skiriasi, todėl visiškai neaišku kodėl buvo atsisakyta reikalauti dalies įvykdytos išmokos sumos ir ar su tuo susijusios aplinkybės nesudaro prielaidų atmesti bent iš dalies ir ieškinyje keliamus reikalavimus. Minėtame akte taip pat nurodoma, kad remonto darbai su PVM yra įvertinti 10866,15 Lt, o išlaidų detalėms ir kitų išlaidų vertinė išraiška yra lygi nuliui.

Å iuo aspektu yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų tokias dideles atliktų remonto darbų iÅ¡laidas. Nesant tokių dokumentų atsakovas mano, kad reikalavimas priteisti tokias remonto iÅ¡laidas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad sutinkamai su LR CK 6.1015 str. 4 d. nuostatomis - jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba jÄ Ä¯gyvendinti tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jau iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8808,60 Lt žalos atlyginimo, palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl subrogacijos teise praÅ¡o žalos iÅ¡ atsakingo asmens pagal CK 6 knygÄ ir draudimo taisykles. Transporto priemonę galėjo valdyti visi asmenys, pagal sudarytÄ sutartį jokių apribojimų nebuvo. Draudimo taisyklės yra bendros standartinės sÄ lygos, o sutartyje sÄ lygos aptariamos individualiai ir vadovaujamasi draudimo liudijimu.

Remonto kaina nurodyta su PVM mokesčiu, nes automobilio valdytojas yra PVM mokėtojas, iÅ¡mokos suma mažinta PVM mokesčio suma, įskaičiuota 400 Lt frančizė. Ä®vykis įvyko tamsiu paros metu, todėl nebuvo galimybių iÅ¡vengti susidÅ«rimo. (b.l.82-86). Atsakovas teismo posėdžio metu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jam priklausantis arklys atitrÅ«ko nuo grandinės ir iÅ¡bėgo į keliÄ . Supranta, kad jis turėjo pasirÅ«pinti arkliu, matė autoįvykį, po įvykio iÅ¡kvietė veterinarÄ , nes arklys buvo sužalotas.

Vairuotoju prisistatė R. D., bet protokole surašė, kad J.. Policijai kovo mėnesį nurodė, kad automobilio vairuotojas ne tas. Vairuotojas kaltas, kad užvažiavo ant arklio, nes reikia atsargiai važinėti, pasukti į Å¡onÄ , siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Taip pat nurodė, kad yra įregistruotas darbo biržoje, pajamų neturi, iÅ¡mokų negauna, dirba atsitiktinius darbus su arkliu, žiemÄ gauna pajamų (b.l.84-85).Liudytoja S. V. nurodė, kad yra atsakovo žmona, autoįvykis įvyko 30-50 metrų nuo jų namų, po įvykio jÄ iÅ¡kvietė policija, bet įvykio ji nematė.

Automobilyje sėdėjo trys vyrai – vienas labai jaunas vairuotojas 1983 m gimimo, kitas 1957 metų gimimo. Vienas vaikinas labai drebėjo. Arklys buvo visas kruvinas, todėl iÅ¡kvietė veterinarÄ , atvykęs nurodė, kad arklys negyvens. Policija liepė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ ir sakė, kad dėl įvykio kalti ,,pusę per pusę“ – vairuotojas ir arklys. Vairuotojas parodė teises, kur liudytoja pamatė, kad jis yra 1957 m. gimimo, jo pavardės neatsimena. Paskui susiskambino su juo ir jis pasakė, kad jie visi sveiki ir jie yra Klaipėdoje.

Po įvykio automobilį nuvairavo vyresnysis vyras. Taip pat nurodė, kad ji uždirba minimumÄ , vyras ieÅ¡ko darbo, Å¡eimos pajamos – 900 Lt (b.l. 85-86).Atsakovo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo ir liudytojos parodymai kelia abejonių kas vairavo automobilį įvykio metu. Sutinkamai su Taisyklių 4.1.4. p. nedraudiminiu įvykiu laikoma, kai automobilį vairuoja asmuo neturintis teisės vairuoti. Byloje nėra informacijos ar R. D. turėjo teisę vairuoti automobilį, o tai svarbu sprendžiant bylÄ , J. ir D. parodymai skiriasi dėl greičio, Å¡viesų, akivaizdu, kad vairuotojas neatsižvelgė ir vairavo neatsargiai, nesiėmė atsargumo priemonių, todėl dalis kaltės yra ir vairuotojo.

Sprendžiant žalos dydžio klausimÄ , reikia spręsti ir kaltės klausimÄ , žalÄ mažinti proporcingai kaltei. PraÅ¡yme iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nenurodyta, kas vairavo automobilį, dokumentai pildyti pavirÅ¡utiniÅ¡kai nesilaikant taisyklių, nėra informacijos koks asmuo apskaičiavo žalÄ , pačios žalos apskaičiavimas kelia abejonių, ieÅ¡kovo atstovas posėdžio metu taip pat negalėjo pagrįsti žalos dydžio (b.l. 86).           IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, nustatyta, kad tarp AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta transporto priemonės ,,VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis (b.l. 3-4).

Draudimo sutarčiai taikomos AB ,,Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (b.l. 64-77). Automobilis registruotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos atstovybės vardu, juo neterminuotai naudojasi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b.l. 18-19).Iš byloje pateikto Nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2008-11-15 apie 17.30 val. V. V. priklausantis arklys pabėgo iš ganyklos, esančios šalia V. V. namo kitoje kelio pusėje ir išbėgo tamsiu paros metu ant važiuojamosios kelio dalis.

Tuo metu nuo Užulaukių link Putiniškių važiavo automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. J., kuris išvengti susidūrimo su arkliu nesugebėjo, nes buvo labai mažas atstumas, o arklys išbėgo netikėtai, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis ir nukentėjo arklys (b.l .5).Teismo metu atsakovas papildomai paaiškino,kad arklys išbėgo iš kairės važiuojamosios kelio dalies į dešinę pagal automobilio judėjimo kryptį(b.l.84-85).

Eismo įvykio metu kelio danga buvo Å¡lapia, policijos pareigÅ«nai nustatė tokius transporto priemonės sugadinimus – priekinis stiklas, variklio dangtis, kairės pusės statramstis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės veidrodėlis, priekinis bamperis, kairės pusės žibintas, kairės pusės priekinės durelės (b.l. 6). Eismo įvykio aplinkybes patvirtina Eismo įvykio schema, R. J. ir V. V. paaiÅ¡kinimai, pažyma iÅ¡ AB ,,Lietuvos draudimas“ bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-17),praÅ¡ymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (b.l.20).Teismas turi pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovo atstovo argumentais,kad kelių policininkai negali objektyviai užfiksuoti visų realių sugadinimų,nes tokios apžiÅ«ros galimybės įvykio vietoje nėra.2008-11-17 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 20).

Atlikus transporto priemonės apžiÅ«rÄ buvo nustatyti Å¡ie transporto priemonės sugadinimai variklio gaubtas, pr. k. p. žibintas, pr. k. p. sparnas, pr. stiklas, pr. panelė, pr. stiklo apdaila, k. p. gaubto amortiz.; remontuojamos dalys – pr. k. p. durys, pr. k. p. lonžeronas (b.l. 22), atlikus papildomÄ techninę apžiÅ«rÄ buvo nustatyti Å¡ie sugadinimai, neįtraukti į pirminį transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ : keičiamos dalys – veidrodėlis k. p. (kompl. 3 vnt.), troselio laikiklis, valytuvų skydas, valytuvų apdaila 2 vnt., stiklo vidinė apdaila, oro filtro korpusas, valytuvo mechan., valytuvo koja, posparnis, grotelės k. d.; remontuojamos dalys – kėbulo def., prietaisų pan., met. skyd., k. p. lonžeronas, k. p. pr. stat. (b.l. 23).

Automobilio sugadinimus patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b.l. 58-63). AB ,,Lietuvos draudimas“ apskaičiavo 9208,60 Lt draudimo iÅ¡mokos sumÄ (b.l.

24) ir 2009-02-20 iÅ¡mokėjo 8808,60 Lt draudimo iÅ¡mokÄ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b.l. 33). Byloje pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-27).IeÅ¡kovo reikalavimas paremtas trečiÄ ja faktÅ«ra,kurios pagrindu buvo sumokėta draudimo iÅ¡moka 2009-02-20(b.l.33).Tokiu bÅ«du atsakovo nurodymas ,kad ieÅ¡kovas praleido trijų metų senaties terminÄ neturi pagrindo.IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ydamas atlyginti žalÄ (b.l. 7), tačiau atsakyme į pretenzija atsakovas su ja nesutiko.

Nurodė, kad nesuprantantis, kodėl turi atlyginti žalÄ , nei kokiu pagrindu priskaičiuota žalos suma, mano, kad jis nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už žalos atlyginimÄ , nes pats patyrė žalÄ dėl kumelės partrenkimo (b.l. 8-9). IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad ieÅ¡kovas, nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudikas, atlygino pastarosios patirtÄ Å¾alÄ ir subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgijo teisę iÅ¡sireikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, t.y. atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas LR CK 6.1015 straipsnį yra konstatavęs, kad „CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose. Atkreipė dėmesį, kad jau pati subrogacijos formuluotė (lot. subrogare - „pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito“) parodo kreditorių pasikeitimo bÅ«dÄ egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir taisykles suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, atskleidžiant subrogacijos taikymo civilinės atsakomybės draudimo atveju esmę“. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , įstatymo pagrindu perėjo draudėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė į žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju draudėjÄ UAB „(duomenys neskelbtini)" ir atsakovÄ sieja iÅ¡ žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, kuriam perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę. Vadovaujantis LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieÅ¡kovo padėtis yra tokia pati, kokia bÅ«tų UAB „(duomenys neskelbtini)". Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai.

Todėl ieÅ¡kovas subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. LR CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. IÅ¡dėstytos aplinkybės teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudėjai UAB „(duomenys neskelbtini)", įgijo subrogacijos teisę į atsakingÄ už žalÄ atsakovÄ , ir perėmė draudėjos teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å iÄ pozicijÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas LR CK 1.125 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje nustatytas teisės normas yra konstatavęs, kad „Kadangi tarp ginčo Å¡alių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, darytina iÅ¡vada, kad atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ taikant CK 1.125 straipsnio 7 dalį, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nebuvo pakankamo teisinio pagrindo. Å iuo atveju taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c.b.

Nr. 3K-3-255/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-7-73/2007).Teismas Å¡ioje byloje pagal esamus įrodymus mato,kad dėl autoįvykio kaltas ne vairuotojas,o arklys ir jo savininkas,kuris nesugebėjo jį pririÅ¡ti tokiu bÅ«du,kad Å¡is neturėtų galimybės iÅ¡bėgti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį,ko pasekoje įvyko autoįvykis.Automobilio vairuotojas pagal byloje esančius duomenis buvo R.

J..Atsakovo nurodomos abejonės dėl kito asmens vairavimo paremtos tik suinteresuotų asmenų-jo paties ir jo žmonijos paaiÅ¡kinimais,kuriuos teismas vertina kritiÅ¡kai.Taip pat teismui akivaizdu,kad iÅ¡bėgus arkliui iÅ¡ kairės į deÅ¡inę,vairuotojas privalėjo stabdyti,jeigu tai įmanoma,bet ne sukti vairÄ Ä¯ deÅ¡inę,į Å¡alikelę ir rizikuojant savo ir keleivių gyvybe bandyti iÅ¡vengti susidÅ«rimo net ir tuo atveju jeigu tai taip pat buvo techniÅ¡kai įmanoma atlikti(pasukti vairÄ laiku)(KET 9,134p.).

LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo, savo veiksmais pažeidęs Å¡ias elgesio taisykles, privalo visiÅ¡kai atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT nutartys - 3K-3-503/2005 ir 3K-3-46/2009 ) yra pasisakęs dėl subrogacijos sampratos, Å¡io instituto paskirties ir taikymo draudimo teisiniuose santykiuose ypatumų:,,Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ .CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui įstatymo pagrindu.Subrogacijos institutas turi mažiausiai du tikslus. Pirma, Å¡is teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų keliÄ nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko, t. y. gautų dvigubÄ kompensacijÄ ; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ draudėjo tai, kÄ Å¡iam iÅ¡mokėjo nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumÄ : jeigu nebÅ«tų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimÄ draudimo iÅ¡mokos pavidalu ir, jeigu draudimo iÅ¡moka padengtų visÄ patirtÄ Å¾alÄ , jis negalėtų nieko reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudimo iÅ¡mokos dydžio sumos, taigi taip žalÄ padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė.Taigi subrogacijÄ galima apibÅ«dinti kaip įstatymo pagrindu pereinančiÄ draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi.Nors CK Å¡eÅ¡tosios knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimÄ trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacijÄ ), nenurodyta regreso ir subrogacijos institutų skirtumo, tačiau, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡io skyriaus ir kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimÄ prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogacijÄ draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi.

Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininkÄ : kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininkÄ , skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininkÄ ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas iÅ¡moka pagal draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis: draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje.

Tokia pozicija iÅ¡dėstyta ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas v. UAB „Ergo Lietuva ir UAB „Litranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008, kt.).“Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui (draudikui) atlyginus draudėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas subrogacijos pagrindu perėmė teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, nagrinėjamu atveju – atsakovo V.

V., todėl ieÅ¡kovui AB ,,Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas 8808,60 Lt žalos atlyginimas (CK 6.1015 str. 1 d.). LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 264 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) (LR CPK 93 str. 1 d.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 265 str., 268 str., 269,270 str., teismas n u s p r e n d ė:

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.            Priteisti iÅ¡ atsakovo V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui AB ,,Lietuvos Draudimas“ (į.k.110051834, buv. Vilnius, Basanavičiaus g. 12) 8808,60 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuonis litus 60 ct) žalos atlyginimo, 5% metinių palÅ«kanų už priteistus 8808,60 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-11-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo,264 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų .Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

           Teisėjas                                                                                                            Vilmantas Ambrulevičius