Legislator Case Law & Legislation
161029d0-4603-4afa-8dd2-764faead20cd AI generated

161029d0-4603-4afa-8dd2-764faead20cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 161029d0-4603-4afa-8dd2-764faead20cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-535-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-02316-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja N. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL, Ligoninė), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–2).

Legislator headnote

AI generated

161029d0-4603-4afa-8dd2-764faead20cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: IÅ¡ atsiliepime į skundÄ nurodytų duomenų ir pareiÅ¡kėjos Gydymo stacionare istorijų (b. l. 16-23) matyti, kad ji nuo 2013-05-31 iki 2016-04-04 (ginčo laikotarpis) LAVL buvo gydoma 8 kartus: 2014-07-03–2014-07-09, 2015-05-21–2015-05-27, 2015-10-06–2015-10-14, 2016-01-13–2016-01-20 ir 2016-03-15–2016-04-14 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 21 (plotas 15,39 kv. m, įrengtos 8 lovos), 2014-03-27–2014-04-03 ir 2015-04-01–2015-04-08 Vidaus ligų kamerų tipo palatoje Nr. 21 (15,39 kv. m, įrengtos 8 lovos) bei 2015-10-23–2015-11-26 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 22 (15,39 kv. m, įrengtos 8 lovos).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-535-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-02316-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja N. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL, Ligoninė), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–2).

PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2012 m. iki 2016 m. periodiÅ¡kai buvo laikoma LAVL kamerose Nr. 21 ir 22. Kadangi patalpos buvo perpildytos, laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėja prilygina kankinimui. Ji buvo priversta nuolat gulėti arba sėdėti ir tai buvo nepakeliama. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėja teigia patyrusi neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ ir galimybių sumenkinimÄ , be to, laikymo sÄ lygų pažeidimai sukeldavo konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti (b. l. 9-13).Nurodė, kad pareiÅ¡kėja LAVL periodiÅ¡kai buvo laikoma nuo 2012-11-14 iki 2016-04-04, tačiau statistika kiek konkrečiu metu palatose buvo asmenų LAV nevedama.

Pasak atsakovo atstovo, ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes čia turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems asmenims. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių ir Suėmimo vykdymo įstatymuose, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Dėl Å¡ių priežasčių teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Ligoninė nurodė, kad visose palatose oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir apÅ¡vietimas atitinka higienos normų reikalavimus. Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje yra iÅ¡kabinta visos Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir ženklai. Atsižvelgiant į tai, LAVL laiko, kad tinkamai vykdo draudimo rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje įgyvendinimo pareigÄ .

Pažymi, kad Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės skirstyti asmenis į rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kameras, nenumato ir rÅ«kymui skirtų vietų, kadangi Tabako kontrolės įstatymas galioja visoje Ligoninės teritorijoje ir jos patalpose. LAVL pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais, grįstas bendro pobÅ«džio teiginiais, neįrodytas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis, todėl tenkinti jo skundÄ nėra teisinio pagrindo.

Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėja kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, nuo 2012 m. iki 2016 m. periodiÅ¡kai neužtikrinus tinkamų laikymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas jį atmesti, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi 2016-06-01 (b. l. 2a), todėl spręstina, kad ji praleido senaties terminÄ reikalavimui, apimančiam 2012 m.–2013-05-31 laikotarpį, pareikÅ¡ti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 9-13) ir tai yra pagrindas jÄ taikyti. Kita vertus CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , šį klausimÄ teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ , teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė. PareiÅ¡kėja teigė, kad dėl netinkamų LAVL gyvenimo sÄ lygų patyrė eilę neigiamų iÅ¡gyvenimų, jautėsi kankinama ir todėl praÅ¡o priteisti 20 000 EUR neturtinę žalÄ .

Teismo vertinimu, tai rodo, kad skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus vertino kaip itin reikÅ¡mingus, todėl darytina iÅ¡vada, kad objektyviai turėjo ir galėjo suvokti, jog laikymo Ligoninėje metu buvo pažeidžiamos jos teisės ir laiku kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo bylose, atsižvelgęs į pažeidimų pobÅ«dį, ne kartÄ yra konstatavęs, kad paprastai pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra suteikiama teisė siųsti ir gauti korespondencijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja, manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turėjo realiÄ galimybę per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su reikalavimu priteisti neturtinę žalÄ , tačiau to nepadarė, savo teises į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėjos skundo dalis už 2012 m.–2013-05-31 laikotarpį atmestina CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, pateikusio reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra reikalaujama nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su laikymo sÄ lygomis, vykdymÄ paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).PareiÅ¡kėja teigė, kad Ligoninės palatose jai nebuvo užtikrintas minimalus plotas.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 111.4 punktas (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjo buvimo ligoninėje metu) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ nurodytų duomenų ir pareiÅ¡kėjos Gydymo stacionare istorijų (b. l. 16-23) matyti, kad ji nuo 2013-05-31 iki 2016-04-04 (ginčo laikotarpis) LAVL buvo gydoma 8 kartus: 2014-07-03–2014-07-09, 2015-05-21–2015-05-27, 2015-10-06–2015-10-14, 2016-01-13–2016-01-20 ir 2016-03-15–2016-04-14 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 21 (plotas 15,39 kv. m, įrengtos 8 lovos), 2014-03-27–2014-04-03 ir 2015-04-01–2015-04-08 Vidaus ligų kamerų tipo palatoje Nr. 21 (15,39 kv. m, įrengtos 8 lovos) bei 2015-10-23–2015-11-26 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 22 (15,39 kv. m, įrengtos 8 lovos).

Atsakovo atstovas nurodė, kad LAVL nekaupia duomenų apie tai, kiek vienu metu konkrečioje kameroje yra laikoma asmenų, t. y. nepaneigė su kamerų perpildymu susijusių pareiÅ¡kėjos skundo argumentų. Ä®vertinus LAVL atsiliepime nurodytų konkrečiose kamerose pastatytų lovų skaičių ir kamerų plotÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjos laikymo Ligoninėje metu vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimų. Teismas neturi duomenų apie konkrečiais laikotarpiais kartu su pareiÅ¡kėja vienoje palatoje buvusių asmenų skaičių, tačiau pagal teismų praktikÄ visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015 ir kt.) ir, nesant prieÅ¡ingos informacijos, teismas laiko, kad visÄ ginčo laikotarpį (113 parų) buvo pažeista pareiÅ¡kėjos teisė į minimalų plotÄ .Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Ligoninės administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, sprendžiant klausimÄ dėl jo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ , valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

IÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 63955/00 ir kt.). PareiÅ¡kėja teigė, kad Ligoninėje buvo Å¡alta ir drėgna, dėl netinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo – tamsu.Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) bei nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, abi kartu – Higienos normos).HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 134:2015 14 punkte įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, tačiau joje nėra nustatyti reikalavimai natūraliam apšvietimui. Vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu ir HN 134:2015 3 punktu, Higienos normos yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad LAVL Higienos normų įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jai nėra taikomas HN 76:2010 22 punkto reikalavimas, kadangi didesnių, skaidraus stiklo langų įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų. Kita vertus, iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų kopijų (b. l. 31, 34, 37, 45) matyti, kad kamerose, kuriose laikyta pareiškėja, yra dideli skaidraus stiklo langai, todėl spręstina, kad natūralus dieninis apšvietimas buvo užtikrintas, tuo tarpu pareiškėjos teiginys, kad jis buvo nepakankamas, nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis.

Teismo vertinimu, vien pareiÅ¡kėjos subjektyvus suvokimas, jog natÅ«ralus apÅ¡vietimas yra nepakankamas, nepatvirtinta HN 76:2010 22 punkto pažeidimo fakto.Pagal HN 76:2010 26 punktÄ ir HN 134:2015 16 punktÄ kamerose oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė kamerose atitinka Higienos normų reikalavimus, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos nusiskundimas oro temperatÅ«ra ir drėgme yra pernelyg abstraktaus pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėja teigė, kad kamerose buvo Å¡alta ir drėgna, tačiau nurodyti argumentai yra paremti subjektyviais pareiÅ¡kėjos pojūčiais ir nepatvirtina neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja LAVL laikyta 8 kartus, tiek Å¡iltuoju, tiek Å¡altuoju metų laiku, kuomet tiek temperatÅ«ra, tiek santykinė oro drėgmė kamerose objektyviai gali bÅ«ti skirtinga, tačiau teismui pateiktame skunde nenurodė, kuriuo bÅ«tent laikotarpiu laikymo sÄ lygos neatitiko HN 76:2010 26 punkto ir HN 134:2015 16 punkto reikalavimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu Ligoninėje laikyta net aštuonis kartus, darytina išvada, kad proporcingumo principo neatitiktų reikalavimas atsakovo atstovui paneigti deklaratyvius pareiškėjos teiginius, jog kamerose buvo šalta ir drėgna. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nusiskundimas dėl santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros pažeidimų yra nepakankamai konkretizuotas, byloje, nėra įrodymų, patvirtinančių HN 76:2010 26 punkto ir HN 134:2015 16 punkto pažeidimus, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo pagrindu.Pareiškėja teigė, jog LAVL nerūkantys asmenys yra laikomi kartu su rūkančiaisiais.HN:76:2010 6, 14 punktuose numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtintas draudimas rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose (1 punktas), taip pat bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (3 punktas). Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Taigi, pagal nurodytÄ reglamentavimÄ , Ligoninės administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Ligoninės palatose ir kieme (matomose vietose) yra iÅ¡kabinti draudimo rÅ«kyti ženklai bei įspėjamieji užraÅ¡ai (b. l. 24, 26, 27, 28), todėl spręstina, kad apie draudimÄ rÅ«kyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose tinkamai buvo informuota tiek pareiÅ¡kėja, tiek kiti toje pačioje kameroje laikyti asmenys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje reikÅ¡minga aplinkybe, nustatant, ar įstaiga tinkami vykdė pareigÄ užtikrinti joje gydomiems asmenims apsaugÄ nuo pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, laikomas informacijos apie nustatyto draudimo pažeidimus turėjimas, t. y. suinteresuotas asmuo turi kreiptis į administracijÄ , praÅ¡ydamas užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodyti, kad kiti asmenys rÅ«ko ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja, teigdama, jog rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais, nusiskundimo neindividualizavo, nenurodė, kada ir kurioje kameroje buvo laikoma kartu su rÅ«kančiu asmeniu, nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administracijÄ , informuodama apie draudimo rÅ«kyti gydymo įstaigoje pažeidimÄ ir administracija nesiėmė priemonių. Teismo vertinimu, kartu su pareiÅ¡kėja kameroje buvusių asmenų subjektyvus apsisprendimas nesilaikyti draudimo rÅ«kyti Ligoninės patalpose nepriklausė nuo įstaigos administracijos veiksmų ir, nesant duomenų, jog įstaigos administracija, bÅ«dama informuota apie Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, nesiėmė priemonių jiems paÅ¡alinti, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LAVL veiksmų.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobÅ«džio, t. y. neturtinės žalos atlyginimu siekiama grÄ Å¾inti asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei jam apskritai nebÅ«tų padaryta žala, bei siekis nukentėjusiam atlyginti bÅ«tent tiek, kiek jis prarado. PareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos lygis apsprendžia ir jo patirtos žalos atlyginimo bÅ«do parinkimÄ , todėl, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do, teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo patirtų fizinių ir dvasinių kančių bei nepatogumų laipsnį – jų mastÄ , stiprumÄ bei intensyvumÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jautėsi kankinama, patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ ir galimybių sumenkinimÄ , t. y. iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyrusi, jei bÅ«tų laikoma tinkamomis sÄ lygomis. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 113 parų kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Teismo vertinimu, tai, kad pareiÅ¡kėjos teisė į minimalų plotÄ buvo pažeista LAVL, kur dėl savo specifinės padėties, ji nelabai galėjo įtakoti kameros, kurioje bus laikoma, parinkimÄ , o dėl blogos savijautos, galėjo stipriau iÅ¡gyventi dėl gyvenamosios erdvės, o tuo pačiu ir privatumo kasdieniniame gyvenime, trÅ«kumo.Kita vertus, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad LAVL pareiÅ¡kėja buvo laikoma periodiÅ¡kai, iÅ¡ esmės 7-8 paras ir tik kelis kartus po 31 ir 35 paras, todėl jos teisių pažeidimas nebuvo nuolatinio pobÅ«džio.

Ä®vertinus byloje esančiÄ pareiÅ¡kėjos sveikatos istorijos kopijÄ , nenustatyta, kad minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeisimas bÅ«tų įtakojęs jos fizinę ir psichinę sveikatÄ . Byloje taip pat nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjos teisės buvo pažeistos dėl tyčinių atsakovo atstovo veiksmų ar siekio iÅ¡skirti jÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė duomenų, kad byloje konstatuoti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ar kad ji pati dėjo pastangas, siekdama, jog perkelta į kitas, minimalaus ploto reikalavimus atitinkančias, kameras.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog dėl netinkamų LAVL laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas kompensuoti pinigais, tačiau jos praÅ¡oma priteisti 20 000 Eur neturtinė žala yra akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Ä®vertinęs byloje konstatuotų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, tai, jog konstatuoti pažeidimai buvo padaryti gydymo įstaigoje, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sÄ lygas, bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 400 Eur sumos priteisimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo N. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai N. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Margarita Stambrauskaitė