2024-07-30 Nr. BB-3898-1-01-1-17549-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2822/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17549-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios A. A. ir jos gynėjo advokato Rido Žemkausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 12 d. nutarties priėmimo klausimą, taip pat susipažinusi su prašymu sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji A. A. ir jos gynėjas advokatas R. Žemkauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį, paskirti nuteistajai švelnesnę bausmę ar jos rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 3 dalį, nes paskyrė nuteistajai savo rūšimi ir dydžiu per griežtą bausmę, kuri prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę ne iki galo įvertino bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į esminius teigiamus nuteistosios gyvenimo pokyčius ir akcentavo tik buvusias iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistąją neigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Nuteistoji ir jos gynėjas pažymi, kad, nors iki paskutinės nusikalstamos veikos padarymo nuteistoji ne kartą buvo teista už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau po to pakeitė gyvenimo būdą: turėdama priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, nutraukė jų vartojimą ir daugiau nei metus jų nevartoja, naujų teisės pažeidimų nepadarė, dirbo, sukūrė šeimą ir laukiasi kūdikio. Laisvės atėmimo bausmės taikymas yra kraštutinė priemonė, o esminį poveikį nuteistajai galima padaryti jos neizoliavus nuo visuomenės, paskiriant jai laisvės apribojimą, įpareigojant dirbti, atlikti darbus visuomenės labui ir pan.

Su realiu laisvės atėmimu nesusijusi, švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė išreikštų pasitikėjimą nuteistąja ir įspėtų ją, kad ateityje nepakeitus elgesio, teisiniai padariniai būtų griežtesni. Nuteistoji ir jos gynėjas pažymi, kad nuteistajai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir taip izoliavus nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jos socialiniams ryšiams, ypač jos santykiams su šeimos nariais. Kaip pirmiau nurodyta, nuteistoji šiuo metu laukiasi, ir nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nustato laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumus besilaukiančiai ir kūdikio susilaukusiai moteriai, bausmės vykdymo ypatumai niekada neatstos normalaus šeimos modelio, juolab kad siekiant pasinaudoti šiais laisvės atėmimo bausmės vykdymo ypatumais reikalingos tam tikros gyvenimo ir finansinės galimybės, kurių nuteistosios šeima neturi.

Nuteistoji ir jos gynėjas pažymi, kad maksimali motinos ir jos kūdikio sveikatos apsauga galima tik būnant laisvėje. Dėl to nuteistosios ir jos gynėjo manymu, siekiant apsaugoti pirmiau nurodytus interesus, nuteistajai skirtina švelnesnė negu įstatymo nustatyta, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Taigi, tinkamo bausmės parinkimo klausimas yra fakto, o ne teisės klausimas. Šie klausimai kasacijos dalyku gali būti tik tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-72-489/2020, 2K-179-942/2021, 2K-51-387/2024 ir kt.).

Kasaciniame skunde nuteistoji A. A. ir jos gynėjas savo teiginius dėl paskirtos per griežtos bausmės grindžia apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, siūlydami jas kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip, tačiau nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą ar teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus skiriant bausmę. Toks skundo argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasacinį skundą paduodančio asmens (asmenų) nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 12 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios A. A. ir jos gynėjo Rido Žemkausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė