2017-11-29 Nr. AB-22230-3-61-3-04631-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4827-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04631-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybės tarnybos departamentui, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašė panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. lapkričio 14 d. raštą (sprendimą) neleisti dalyvauti konkurse, įpareigoti Tarnybą skelbti konkursą iš naujo ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 20 d. Valstybės tarnybos departamento (toliau – ir VTD) svetainėje buvo paskelbtas konkursas Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Norėdamas dalyvauti minėtame konkurse, pareiškėjas pateikė elektroninį prašymą, prisegė gyvenimo aprašymą ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją bei kitus reikalaujamus dokumentus, taip pat vėliau pateikė prašomus papildomus dokumentus, tačiau dar nesuėjus papildomos informacijos pateikimo terminui, pareiškėjas buvo informuotas, jog neatitinka reikalavimų ir jam neleidžiama dalyvauti konkurse.

1.2. Pareiškėjo manymu, reikalavimas Žuvininkystės tyrimų ir mokslo vedėjo pareigas einančiam asmeniui turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio keliamus sveikatos reikalavimus yra perteklinis. Pabrėžė, jog Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus nuostatuose (toliau – ir Skyriaus nuostatai) nėra numatyta jokių funkcijų, kurios reikalautų laivavedžio kvalifikacijos, nėra numatyta jokia skyriaus vedėjo funkcija, tiesiogiai reikalaujanti turėti laivavedžio dokumentus. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus pavaldume yra jūrų žvejybos laivas „Darius“ ir keletas vidaus vandenų transporto priemonių. Funkcija „organizuoja laivo „Darius“ eksploatavimą, vykdo jo aptarnavimą ir priežiūrą“ atsirado tik Skyriaus nuostatų redakcijoje, patvirtintoje Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V1-180, kurio teisės aktų registre nėra, todėl tokie pakeitimai yra negaliojantys ir jais nebuvo galima naudotis, rengiant specialiuosius reikalavimus konkurso Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybei užimti. Tačiau net jei Skyriaus nuostatų pakeitimai įsigaliotų, ginčijamas konkurso specialusis reikalavimas nesutaptų su funkcija „organizuoja laivo „Darius“ eksploatavimą, vykdo jo aptarnavimą ir priežiūrą“. Paaiškino, kad laivas „Darius“ yra jūrų žvejybos laivas, o vidaus vandenų transporto priemonės specialisto kompetencijos galioja laivuose, kurie plaukioja tik vidaus vandenyse. Pareiškėjo įsitikinimu, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas laivo „Dariaus“ techninės priežiūros atlikti negali, jis tik privalo būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymu, bet jam nebūtina turėti techninę kompetenciją patvirtinantį dokumentą. Pabrėžė, jog jūrų laivų aptarnavimą vykdo įmonės, turinčios leidimą tokiai veiklai. Jūrų laivų aptarnavimą paprastai prižiūri laivo kapitonas arba atitinkamos jūrininko kompetencijos diplomą turintis asmuo. Mokslo skyriaus vedėjo uždavinys yra surasti ir įdarbinti atitinkamą kompetenciją turinčius specialistus.

1.3. Taip pat pažymėjo, kad Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo funkcija „pagal kompetenciją ir kvalifikaciją vykdo skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas“ yra nemotyvuota ir trukdanti atlikti kitas būtinas skyriaus vedėjo kompetencijos funkcijas. Skyriui priklausančios vidaus vandenų transporto priemonės – viena valtis, kuri naudojama mokslinei žvejybai Baltijos jūros priekrantėje. Mokslinė žvejyba turi būti vykdoma griežtai laikantis mokslinės metodikos principų, ypač išlaikant reikalingumą mokslinių žvejybų kiekį, dažnumą ir periodiškumą. Skyriaus vedėjas negali tiesiogiai ir efektyviai vykdyti mokslinę žvejybą. Jo funkcija yra ją organizuoti. Atkreipė dėmesį, jog visoje Europoje ir pasaulyje mokslinę žvejybą tiesiogiai vykdo samdyti žvejai, turintys atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį. Tokia mokslinė žvejyba iki šiol yra vykdoma ir Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje. Pabrėžė, jog visi specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.

2. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47–51) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Paaiškino, kad Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas pagal kompetenciją ir kvalifikaciją turi vykdyti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas, todėl ir pareigybės aprašymo 6.7 punkte nustatytas specialusis reikalavimas turėti laivavedžio funkcijoms atlikti reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiui keliamus sveikatos reikalavimus.

2.2. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 3 dalį motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai turi turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Vadovaujantis Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5E), 3 punktu, kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi motorinių pramoginių laivų, kurių variklių galingumas daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) ir kurie plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vandenų keliuose, laivavedžiams. Laivų, kurie plaukioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, teritorinėje jūroje ir jūrų vandenyse, laivavedžiams kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi nepriklausomai nuo valdomo laivo variklio galios. Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų 4 punktas nustato, kad laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai, I–V grupių vidaus vandenų laivų kapitonai, kapitonai-mechanikai, turintys B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą ir diplomo patvirtinimą arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimą, ir asmenys, turintys budinčio kapitono padėjėjo, vyriausiojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, turi teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir teritorinės jūros ribose. Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų 21.4 punkte nurodyta, kad asmenys, ketinantys laikyti egzaminą ir siekiantys gauti kvalifikacijos liudijimą ar tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, turi pateikti vidaus vandenų transporto specialisto ir motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatos pažymėjimą (Nr. 048-2/a) arba jūrininko sveikatos pažymėjimą (Nr. 048-1/a).

2.3. Teigė, kad Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriui, be kitų uždavinių pavesta įgyvendinti Nacionalinę aplinkos monitoringo programą bei Nacionalinę žuvininkystės duomenų rinkimo programą, kurias įgyvendinant monitoringas atliekamas Baltijos jūroje, Baltijos jūros priekrantėje ir tuo metu naudojamos savaeigės plaukiojimo priemonės, kurių laivavedžiams kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi. Vykdant monitoringą, savaeigės plaukiojimo priemonės naudojamos ekspedicijose ne mažiau kaip 48 kartus per metus (priklauso nuo oro sąlygų Baltijos jūroje – jeigu būna prastos oro sąlygos ir tenka grįžti kasdien, faktinis išplaukimų į jūrą skaičius dar padidėja), vienu metu skirtingose vietose, plaukiojimo rajonuose, atliekant skirtingas užduotis, skirtingos apimties ir trukmės tyrimus, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą monitoringo vykdymą, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje tai atlikti turi gebėti ne tik šio skyriaus darbuotojai, bet ir skyriaus vedėjas.

2.4. Taip pat pažymėjo, jog Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 28 punktas nustato 5 darbo dienų terminą pretendentui tikslinti dokumentus, t. y. laikotarpį, per kurį pretendentas turi suspėti pateikti prašomą informaciją. Minėtas punktas nedraudžia pretendentui prašomą papildomą informaciją pateikti tiek nustatyto termino pirmąją darbo dieną, tiek ir paskutiniąją darbo dieną. Atkreipė dėmesį, jog Aprašo 28 punktas taip pat nustato 5 darbo dienų terminą konkursą organizuojančiai įstaigai atsakyti asmeniui, pateikusiam prašomus dokumentus, ar jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, t. y. laikotarpį, per kurį nuo gautų patikslintų dokumentų įstaiga turi atsakyti pretendentui.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 77–79) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą

3.1. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 481 straipsnio 1 dalį įstaigose įtvirtinta decentralizuota personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, o tai suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Vadovaujantis VTĮ 8 straipsnio 8 dalies 1 punktu, įstaigose valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus tvirtina įstaigų vadovai. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685.

3.2. Pažymėjo, kad, išanalizavęs Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą ir įvertinęs Tarnybos pateiktus argumentus, mano, jog teisės aktų pažeidimų padaryta nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad konkursas į minėtas pareigas neįvyko.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 127–132) pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, pažymėjo, kad vadovaujantis VTĮ 9 straipsniu, asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalyje, bei specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme (VTĮ 9 str. 5 d.). Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Vadovaudamasis Metodikos 11, 11.6 punktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad specialieji reikalavimai turi atitikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, todėl pareiškėjo teiginiai apie galimą specialiojo reikalavimo neatitikimą Skyriaus nuostatams, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad specialiųjų pareiginių reikalavimų nustatymo tikslas yra užtikrinti, kad norintis užimti atitinkamas pareigas asmuo turėtų tinkamą pasirengimą atlikti šiai pareigybei priskiriamas funkcijas.

6. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo funkcija „pagal kompetenciją ir kvalifikaciją vykdo skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas“ yra nemotyvuota ir trukdanti atlikti kitas būtinas skyriaus vedėjo kompetencijos funkcijas. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 8 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 481 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad būtent įstaigos vadovas turi teisę spręsti, kokias funkcijas atliekančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo reikia jo vadovaujamai institucijai. Taigi pareiškėjo teiginiai apie tam tikrų pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų netikslingumą atmesti kaip nepagrįsti, nes šiuo atveju gali būti vertinama tik tai, ar pareigybės reikalavime nustatyti specialieji reikalavimai būtini pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms atlikti.

7. Įvertinęs Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.24 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, jog tai, kad laivavedžio kvalifikacija valdyti laivą „Darius“ iš tiesų yra nepakankama, patvirtina Lietuvos saugios laivybos administracijos raštas (b. l. 122), tačiau atkreipė dėmesį, jog Tarnybai taip pat priklauso irklinė valtis su pakabinamu varikliu „Mercury“ (14,73 AG), valtis „Ornen“ su pakabinamu varikliu „Mercury F50 LPT“ (49,13 AG) (b. l. 114–117). Vadovaudamasis Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5 E), (toliau – ir Nuostatai) 3, 4 punktais, Tarnybos paaiškinimais, kad mokslinių tyrimų tikslais duomenys pagal Lietuvos nacionalinę žuvininkystės 2014–2016 m. duomenų rinkimo programą (dabar Lietuvos nacionalinę žuvininkystės 2017–2019 m. duomenų rinkimo programą) renkami Baltijos jūros teritorinės jūros priekrantėje į ją išplaukiant iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos, teismas padarė išvadą, kad Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriui priklausančioms valtims valdyti, tiek atsižvelgiant į jų variklių galingumą, tiek į renkamų duomenų vietą, reikia asmens, turinčio laivavedžio pažymėjimą.

8. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas specialusis reikalavimas turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio keliamus sveikatos reikalavimus atitinka pareigybei priskirtą funkciją pagal kompetenciją ir kvalifikaciją vykdyti skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas ir negali būti pripažintas pertekliniu. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, netenkintas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 9. Pareiškėjas R. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 135–142), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad Žuvininkystės tarnybos atstovai netinkamai supranta ir traktuoja dvi sąvokas „organizuoja“ ir „vykdo“. Sąvoka „organizuoja“ numatyta ne vienoje Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo funkcijoje, išvardytoje konkurso skelbime (pvz., 7.4, 7.5, 7.6), tačiau nei vienoje iš jų nėra nustatyta funkcija „atlieka“ arba „vykdo“ monitoringą. Be to, nors konkurso skelbime nurodyta funkcija: „7.24. pagal kompetenciją ir kvalifikaciją vykdo skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas“, tačiau nėra nurodyta, kokios tai kompetencijos. Iš pateikto atsiliepimo matyti, kad Skyriui priklausančios savaeigės plaukiojimo priemonės naudojamos Nacionalinės aplinkos monitoringo programos ir Žuvininkystės duomenų rinkimo programos įgyvendinimui, t. y. monitoringui Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje atlikti, tačiau daugiau sričių, kuriuose naudojamos savaeigės plaukiojimo priemonės, rašte nenurodyta. Teismas neatsižvelgė, kad mokslinė (monitoringinė) žvejyba Baltijos jūros priekrantėje vykdoma verslinės žūklės arba mokslinės žūklės įrankiais, paprastai tai būna įvairaus akytumo statomieji tinklai. Žvejojant tinklais, valtyje turi būti du žmonės: laivavedys ir asmuo, kuris tikrina tinklus. Laivavedžio funkcija yra išlaikyti valtį tam tikroje saugioje pozicijoje, kad tikrinat tinklus jie neįsipainiotų į sraigtą ir asmeniui, tikrinančiam monitoringinės žvejybos tinklus (tiesiogiai vykdančiam monitoringą), būtų saugu dirbti. Vykdant mokslinę žvejybą, valtyje dar gali būti trečias asmuo, kuris registruoja informaciją. Taigi laivavedžio funkcija yra netgi ne monitoringinės žvejybos vykdymas, o monitoringinės žvejybos aptarnavimas.

9.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad yra supainiotos dviejų ministerijų – Aplinkos ir Žemės ūkio – funkcijos. Nacionalinę aplinkos monitoringo programą vykdo aplinkos ministerija, o Nacionalinę žuvininkystės duomenų rinkimo programą vykdo žemės ūkio ministerija, todėl šias dvi programas negalima traktuoti kaip vieną jungtinę programą. Nacionalinėje aplinkos apsaugos programoje yra numatytas verslinių žuvų monitoringas dviejose stotyse Baltijos jūros priekrantėje (Aplinkos ministro 2016 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 01-161). Šiam darbui atlikti ar jį organizuoti reikia turėti atitinkamą hidrologijos ir biologijos kvalifikaciją, bet ne laivavedžio pažymėjimą.

9.3. Pirmosios instancijos teismas objektyviai netyrė skunde ir posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, kad Nacionalinė žuvininkystės duomenų rinkimo programa vykdoma pagal principus, kurie nustatyti 2008 m. vasario 25 d. Europos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros politikos. Konkretūs reikalavimai nacionalinėms žuvininkystės duomenų rinkimo programoms 2017 – 2019 m. laikotarpiui yra nustatyti 2016 m. liepos 12 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017 – 2019 m. daugiametė Europos Sąjungos duomenų rinkimo tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa. Pagal Europos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 Bendrijos žvejybos laivų kapitonai turi įleisti į laivą pagal stebėsenos jūroje schemą dirbančius ir už nacionalinę programą atsakingos institucijos paskirtus stebėtojus bei bendradarbiauti su jais, kad jie galėtų atlikti savo pareigas Bendrijos žvejybos laivuose. Taigi tai reiškia, kad monitoringą atliekantys pareigūnai neprivalo patys būti laivavedžiais, o jie turi būti įleisti į laivus. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/1251 taip pat yra išvardyti moksliniai tyrimai jūroje, kuriuos privalo vykdyti valstybės narės. Tokie moksliniai tyrimai Baltijos jūroje gali būti atliekami tik laivu, kuris turi jūrų laivo klasifikaciją, taigi vidaus vandenų transporto priemonės laivavedžio klasifikacija yra netinkama nei šiai funkcijai vykdyti, nei šiai funkcijai aptarnauti.

9.4. Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius savo kompetencijų ribose privalo analizuoti ir teikti informaciją Lietuvos, ES ir kai kurioms tarptautinėms institucijoms, todėl šio skyriaus vedėjas privalo nuolat sekti žuvininkystės tyrimų metodologijos raidą, dalyvauti įvairiose Europos Sąjungos mokslininkų forumuose (įskaitant ir internetiniuose), sekti ir analizuoti ne tik Lietuvos bet ir kitų šalių žuvininkystės tyrimų medžiagą, kad Lietuvos atsakingiems pareigūnams, dalyvaujantiems ES ar tarptautinėse derybose būtų pateikiami argumentai, kurie atspindi realias žuvininkystės politikos aktualijas ir tai padėtų pasiekti Lietuvos valstybei naudingus tikslus, neprieštaraujančius ES bendrosios žuvininkystės politikos principams. Priešingu atveju gali nukentėti ne tik Lietuvos pozicijos įvairiose ES ar tarptautinėse derybose, bet Lietuva gali susilaukti ir finansinių sankcijų iš ES. Tačiau vienas išplaukimas į monitoringinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje (įskaitant ir valties bei žvejybos įrankių paruošimą), priklausomai nuo įvairių sąlygų, trunka nuo 3 iki 8 valandų. Taigi vairuoti valtį (būti laivavedžiui) gali būti tik papildomas vedėjo užsiėmimas, kuris galėtų būti realizuotas kaip hobis, o ne kaip valstybės tarnautojo, atsakingo už žuvininkystės mokslinių tyrimų organizavimą, darbas. Be to, siekiant vykdyti monitoringinę žvejybą, nenusižengiant Europos Sąjungos teisės aktams, didžioji dauguma duomenų yra gaunama iš Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių verslininkų, o duomenys, kurie gaunami naudojant Skyriaus valtį (vidaus vandenų transporto priemonę) sudaro tik mažą dalį ir nėra pagrindiniai (kaip yra daugumoje ES šalių). Kaip rodo patirtis daugumoje ES šalių, žuvininkystės mokslo tiriamoji veikla nėra tiesioginė valstybės tarnybos funkcija, kadangi tai atlieka nepriklausomi mokslo tiriamieji institutai ar privačios tyrimo kompanijos.

9.5. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 12 d. rašte Nr. R-18-437 (2.21) norima sulyginti du visiškai skirtingus dalykus: Žuvininkystės tarnybos Mokslo skyrių ir Saugios laivybos administraciją, kurios pagrindinė funkcija yra laivybos saugumo ir navigacijos kontrolė, todėl reikalavimas turėti atitinkamos klasės laivavedžio pažymėjimą yra susijęs su tiesiogine Saugios laivybos administracijos funkcija. Žuvininkystės tarnybos Mokslo skyriaus pagrindinė funkcija – mokslinių tyrimų vykdymas, o ne laivybos saugumo kontrolė. Todėl iš pretendento turėjo būti reikalaujama mokslinių tyrimų kompetencijos įrodymo, o ne laivavedžio pažymėjimo. Specialusis reikalavimas Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjui turėti laivavedžio pažymėjimą, ne tik, kad nepadeda, bet gali trukdyti vykdyti, kitas 28 funkcijas, išvardytas šio Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7 punkte.

9.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, sprendime perrašė tam tikras įstatymų normas, išdėstė argumentus, kurie visiškai neatsakė į klausimą, kodėl Žuvininkystės tarnybos Mokslo skyriaus vedėjas privalo turėti laivavedžio pažymėjimą, neaiškindamas ir nepateikdamas jokių motyvų. Iš teismo sprendimo galima suprasti, kad klausimas sprendžiamas dėl laivavedžio pareigybės, bet ne dėl Mokslo skyriaus vedėjo pareigybės, kadangi vardijami kai kurie Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso reikalavimai, susiję su laivavedžio liudijimo suteikimu. Teismas nesigilino ir neanalizavo 6.7 papunktyje nustatyto specialiojo reikalavimo turėti laivavedžio funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų plaukiojimo priemonių laivavedžiui keliamus reikalavimus, kuriame nėra nurodyta, kokio tipo laivams tai taikoma. Taigi teismas nedalyvavo aktyviai tirdamas įrodymus, nustatydamas visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirdamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81, 86 str.), taip sudarydamas atsakovui pranašumą prieš pareiškėją. Tokiu būdu teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostatų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (pvz., 2007 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-568/2007).

9.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir objektyviai neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei nepateikė motyvų apie tai, kad dar nepasibaigus konkurso organizatoriaus atsakovo nustatyto papildomos informacijos pateikimo terminui pareiškėjui buvo apribota teisė dalyvauti konkurse. Teismas objektyviai netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, todėl nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl teismo sprendimo motyvavimo būtinumo (pvz., 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2516/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-388/2011). Taigi teismo sprendimas nemotyvuotas.

10. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 157–159) prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš dalies argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

10.1. Žuvininkystės tarnyba pirmosios instancijos teismui 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. R18-437 „Dėl informacijos pateikimo“ yra pateikusi papildomus duomenis bei paaiškinimus apie tai, kokius laivus turi valdyti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas. Reikalavimas Žuvininkystės tarnybos struktūrinio padalinio vadovui turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus dokumentus nėra taikomas tik Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjui, tačiau ir Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjui. Praktika atitinkamo struktūrinio padalinio vadovui, atsižvelgiant į jo vadovaujamam struktūriniam padaliniui bei jam pavestas funkcijas, nustatyti reikalavimą turėti atitinkamus dokumentus, liudijančius teisę valdyti atitinkamas vandens transporto priemones, būdinga ne tik Žuvininkystės tarnybai (pvz., ir Lietuvos saugios laivybos administracijai).

10.2. Valstybės tarnybos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyto reikalavimo turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus dokumentus, nustatė, kad teisės aktų pažeidimų nebuvo padaryta.

10.3. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad supainiotos dviejų ministerijų – Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos funkcijos. Žuvininkystės tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-259 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“, 9.27 papunktyje numatyta, kad Žuvininkystės tarnyba pagal kompetenciją įgyvendina Nacionalinę žuvininkystės duomenų rinkimo programą, o 10.1 papunktyje nurodyta, kad Žuvininkystės tarnyba pagal kompetenciją įgyvendina Valstybinę aplinkos monitoringo programą.

10.4. Terminų žodyne pateikta kur kas platesnė žodžio „organizuoti“ reikšmė, nei ją traktuoja pareiškėjas: organizuoti – tai ir daryti, rengti, kurti, steigti, telkti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 152–153) prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. VTD 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 27D-1958 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pagrįsti, kodėl Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas „turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio keliamus sveikatos reikalavimus“. Tarnyba 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. R18-1264(2.21) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog „Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriui, be kitų uždavinių, pavesta įgyvendinti Nacionalinę aplinkos monitoringo programą, Nacionalinę žuvininkystės duomenų rinkimo programą (toliau kartu – Programa). Įgyvendinant Programą monitoringas atliekamas Baltijos jūroje, Baltijos jūros priekrantėje ir tuo metu naudojamos savaeigės plaukiojimo priemonės, kurių laivavedžiams, kaip nurodyta anksčiau, kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi. Pažymėtina, kad vykdant monitoringą savaeigės plaukiojimo priemonės naudojamos ekspedicijose ne mažiau kaip 48 kartus per metus (priklauso nuo oro sąlygų Baltijos jūroje - jeigu būna prastos oro sąlygos ir tenka grįžti kasdien, tai faktinis išėjimų į jūrą skaičius dar padidėja), vienu metu skirtingose vietose, plaukiojimo rajonuose, atliekant skirtingas užduotis, skirtingos apimties ir trukmės tyrimus, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą monitoringo vykdymą, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje tai atlikti turi gebėti ne tik šio skyriaus darbuotojai, bet ir skyriaus vedėjas“. Išanalizavęs Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą ir įvertinęs Tarnybos pateiktus argumentus, VTD mano, kad, aprašant minėtą pareigybę, buvo laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo ir Metodikos nuostatų.

11.2. Padalinio vadovo, šiuo atveju minėto skyriaus vedėjo, pareigybė yra skirta ne tik vadovauti ar „organizuoti“ skyriaus darbą, bet ir užtikrinti nustatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą (minėtos pareigybės aprašymo „7.2. punktas užtikrina skyriui pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą“) bei sėkmingą jų įgyvendinimą, bet ir esant būtinybei (pvz., susirgus specialistui, atostogų, komandiruotės laikotarpiu ir pan.) tiesiogiai vykdyti jas.

12. Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus (b. l. 161–163), kuriuose nurodo, kad:

12.1. Remiantis atsakovu, Skyriaus vedėjui turėtų būti numatyta ne tik valties bet ir jūrinių laivų laivavedžio funkcija, nes monitoringinė žvejyba atliekama ne tik Baltijos jūros priekrantėje, bet ir atviroje Baltijos jūroje. Tokiu atveju, skyriaus vedėjui reikėtų priskirti ne tik laivavedžio, bet ir laivo mechaniko, jūreivio ar laivo virėjo funkcijas, nes susirgus bent vienam iš šių darbuotojų, laivas negalėtų išplaukti į jūrą ir vykdyti monitoringinę žvejybą.

12.2. Žuvininkystės tarnyba akcentuoja tik valties laivavedžio gebėjimų reikalingumą, tačiau konkurso į Mokslo skyriaus vedėjo pareigybes aprašyme visiškai nebuvo reikalavimo turėti mokslinio darbo patirtį.

12.3. Reikalavimas turėti valties laivavedžio dokumentus Žvejybos kontrolės Baltijos jūroje skyriaus vedėjui Tarnybos direktoriaus įsakymu įvestas tik 2017 m. vasario mėn., t. y. daugiau nei dvidešimt metų tokio reikalavimo šio skyriaus vedėjui nereikėjo, o jis tapo būtinas tik po to, kai prasidėjo šis teisminis procesas. Be to, vienam pareigūnui negali būti pavedama atlikti dvi funkcijas, kurios gali trukdyti viena kitai. Pagrindinė žvejybos kontrolės pareigūno funkcija yra kontroliuoti žvejybos taisyklių laikymąsi. Dažnai tai galima atlikti tik būnant kitame žvejybos laive, tačiau laivavedys negali palikti savo laivo. Be to, manevravimas ir švartavimasis prie kito laivo yra veiksmai, kurie reikalauja navigacijos patirties, taigi negalima reikalauti daryti tuos veiksmus žmogaus, kuris tik retkarčiais plaukioja valtimi. Inspekciniame laive visada privalo būti bent du žmonės, vieno pagrindinė funkcija – laivavedyba, kito – žvejybos kontrolė. Laivavedžio dokumentų turėjimas Žvejybos kontrolės skyriaus vedėjui gali būti tik privalumas, o ne prievolė.

12.4. Saugios laivybos administracijos pagrindinė funkcija yra navigacijos, arba laivavedybos kontrolė. Todėl laivavedžio dokumentų turėjimas tik patvirtina, kad Saugios laivybos administracijos skyriaus vedėjas turi praktinę patirtį, kuri reikalinga pagrindinei funkcijai atlikti. Žuvininkystės tarnybos Mokslo skyriaus pagrindinė funkcija yra žuvininkystės moksliniai tyrimai, todėl šio skyriaus vedėjas privalėtų turėti dokumentus, įrodančius jo praktinę patirtį žuvininkystės moksliniuose tyrimuose.

12.5. Valstybės tarnybos departamentas mano, kad aprašant minėtą pareigybę buvo laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo ir Metodikos nuostatų, cituoja teismų praktiką apie vadovų teisę ir diskreciją, atkartoja atsakovo pateiktus argumentus, klaidina teismą savo pozicija apie Skyriaus vedėjo pareigybės paskirtį, kad vadovauti ar organizuoti skyriaus darbą tai neužtikrina skyriaus uždavinių vykdymo.

12.6. Konkurso nuostatai grindžiami Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymais (2015 m. gruodžio 31 d. Nr. VI-180, ir 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. VI-157), kurie nėra paskelbti Teisės aktų registre, taigi jie neturi juridinės galios. Teismas negali priimti sprendimų, remdamasis tokiais dokumentais.

12.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra precedentas, kai remiantis metodikomis, patvirtintomis Vyriausybės nutarimais, norima iškreiptai taikyti įstatymais nustatytas normas (VTĮ 9 str. 5 d. – negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, o Metodikoje – „jeigu reikia“ nustatyti kitus būtinus specialiuosius reikalavimus). Teismo sprendimu įstaigos vadovui suteikiama galimybė traktuoti įstatymo nuostatas tik pagal savo poreikius, kas prieštarauja įstatymo viršenybės principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pareiškėjas savo materialinį- teisinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo skelbti konkursą, kuriame jam būtų leista dalyvauti, iš esmės grindžia teiginiu, kad Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas specialus reikalavimas turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus dokumentus, yra perteklinis, nes nėra būtinas vykdant Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjui priskirtas funkcijas bei užduotis.

14. Reikalavimų, keliamų priimamiems į valstybės tarnybą asmenims, klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1-5 dalių nuostatas, asmeniui priimamam į valstybės tarnybą, gali būti taikomi bendrieji ir specialieji reikalavimai. Specialieji reikalavimai turi būti nustatyti pareigybės aprašyme, o šį aprašymą turi patvirtinti atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai.

15. Byloje nustatyta, kad Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V1-157 buvo patvirtintas ginčo pareigybės aprašymas, jame nustatant minėtą specialųjį reikalavimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad <...> „Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“

16. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad specialiojo reikalavimo nustatymas turi būti siejamas su būtinybe atlikti bei įvykdyti funkcijas, kurios yra priskirtos atitinkamai pareigybei. Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat yra konstatuota, jog Valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisės aktais gali būti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės arba savivaldybės įstaigoje, - specialiosios sąlygos siekiantiesiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje; šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Iš tokių reikalavimų - specialiųjų stojimo į valstybės tarnybą sąlygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt., o priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).“

17. Iš ginčo pareigybės aprašymo matyti, kad pagrindinė šiuos pareigybės veiklos sritis- vykdyti žuvininkystės tyrimo ir mokslo funkciją. Vykdant šią funkciją, asmeniui einančiam šias pareigas pavedama planuoti ir organizuoti jam pavaldaus skyriaus darbą, atlikti įvairias kitas funkcijas, tame tarpe atlikti ir skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkciją (Pareigybės aprašymo 7.24. p.).

18. Kolegijos vertinimu akivaizdu, kad žuvininkystės tyrimo ir mokslo funkcijų vykdymas yra susijęs su veikla, kuri gal būti atliekama turint sąsajų su vandens telkiniais. Byloje nagrinėjamu atveju ši veikla yra siejama su Baltijos jūros teritorija, kuriai priklauso Lietuvos ekonominė zona. Kaip nurodo atsakovas, vykdant ginčo pareigybės vykdant Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus funkcijas (monitoringą), savaeigės plaukiojimo priemonės naudojamos ekspedicijose ne mažiau kaip 48 kartus per metus. Tai, kad šių funkcijų vykdymas yra susiujęs su vandens telkiniais ir atitinkamų plaukiojimo priemonių naudojimu, neginčija ir pareiškėjas.

19. Visa tai neduoda pagrindo išvadai, kad nustatytas aptariamas specialus reikalavimas, akivaizdžiai nėra būtinas vykdant funkcijas, kurios yra nustatytos ginčo pareigybės aprašyme.

20. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir jį įgyvendinančios Metodikos nuostatas teisė nustatyti atitinkamus specialiuosius reikalavimus yra suteikta įstaigos vadovui. Minėta, kad ši teisės nėra absoliuti, ji yra saistoma sąlygos, reikalaujančios, jog nustatytas specialus reikalavimas būtų susijęs funkcijų, kurios yra priskirtos tai pareigybei vykdymu.

21. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V1-157 patvirtindamas ginčo pareigybės aprašymą, bei nustatydamas jame aptariamą specialų reikalavimą, jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribų neperžengė, todėl ir atsisakymas leisti pareiškėjui dalyvauti konkurse yra pagrįstas bei teisingas.

22. Pažymėtina ir tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismui nėra suteikta teisė vertinti ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismui pavesta tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Dėl ko, apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su ekonominiu netikslingumu nustatyti ginčo pareigybei aptariamą specialų reikalavimą ir pan., yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų.

23. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys