1609d6ec-97b7-4d6c-a6fa-18eea4124c8d · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas Vanagas Teisėja Liudmila Kuzmickienė                                           Nr. 1S-427-193/2013                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.  (S)                                                                                                                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 16 d.

Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas G. S. skundas, n u s t a t ė: 2013-04-09 Zarasų rajono apylinkės teisme gautas pareiÅ¡kėjo G. S. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M.

R. 2013-03-22 nutarimÄ , kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. K. 2013-03-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-04-19 nutartimi atmestas G. S. skundas, motyvuojant tuo, kad iÅ¡naudojus visas galimas procesines priemones faktinėms aplinkybėms nustatyti, nebuvo gauta objektyvių duomenų, duodančių pagrindÄ teigti, jog grasinimas buvo realus ir J.

R. bÅ«tų grasinimÄ Ä¯vykdęs. Ä®tariamojo veiksmas - Å¡Å«vis į viršų, buvo iÅ¡provokuotas nukentėjusiojo veiksmų, nors jis pats tai ir neigia. Ä®tariamasis, panaudodamas savigynai turėtÄ ginklÄ , tik gynė savo nuosavybę. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nuomone, prokurorų nutarimuose pagrįstai nustatyta, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., sudėties požymių, t. y. nėra subjekto, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , nerealizuotos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės. Skundu pareiÅ¡kėjas G.

S. praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-04-19 nutartį. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu buvo nutrauktas nepagrįstai, nes jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėties požymių. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu jis nurodė, jog 2012 m. liepos 27 d. apie 10 val. su sÅ«numi M. jodinėjo žirgais. Jodami (duomenys neskelbtini) k. pastebėjo iÅ¡ matymo pažįstamÄ J. R., stovintį ir laikantį deÅ¡inėje rankoje ginklÄ .

J. R. nieko nesakęs Å¡ovė į jo pusę. Prijojo prie J. R.. Jis Å¡aukė ant jo (pareiÅ¡kėjo), kad jis joja per jo žemę ir gali sugadinti pievÄ . Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. R. iÅ¡sitraukė iÅ¡ dėklo ginklÄ ir nusitaikęs į jį pasakė, jog nuÅ¡aus. J. R. pasakė, kad skambins policijai, po ko jis nuėjo namo. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir papildomos apklausos metu. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir jo sÅ«nus M. S.. Mano, kad teismo nutartyje visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, jog J.

R. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. J. R. atliko sÄ moningus, tyčinius veiksmus, kuriuos jis suprato kaip realų grasinimÄ jam, todėl jie turi bÅ«ti vertinamai kaip nusikalstama veika. Nurodo, kad Å¡iuo atveju prokuratÅ«ra ir teismas ignoravo surinktus įrodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisinėje valstybėje niekas negali savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas savo teisėmis įgyvendinti nustatytos tvarkos, atlikti veiksmus, pažeidžiančius kitų asmenų interesus. Akivaizdu, kad tokius veiksmus atlikęs J.

R. puikiai suprato, jog atlieka neteisėtus veiksmus, kurie atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. Pažymi, kad teismo nutartyje nėra nė vieno žodžio apie liudytojo M. S. parodymus. Į liudytojo M. S. parodymus nebuvo kreipiamas joks dėmesys ir ikiteisminio tyrimo metu. Tai buvo vienas pagrindinių jo skundo motyvų, tačiau teismas apie tai nutartyje nieko nepasisakė. Dėl to buvo grubiai pažeistos jo teisės ir imperatyvūs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)  reikalavimai, nes teismas, nepasisakydamas apie minėto liudytojo parodymus, tinkamai neišnagrinėjo ikiteisminio tyrimo medžiagos bei jo skundo, o tai vertintina kaip grubus pažeidimas.

Mano, kad teismas ne tik nesiėmė jokių veiksmų tam, jog bÅ«tų nustatyta tiesa, bet ir neiÅ¡dėstęs jokių motyvų ar priežasčių, ignoravo pirmiau nurodytus faktus, nutylėdamas apie juos. Nurodo, kad teismas, neiÅ¡nagrinėjęs esminių ikiteisminio tyrimo aplinkybių bei sÄ moningai apie jas nutylėdamas, buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismas medžiagoje esančius įrodymus vertino vienaÅ¡aliÅ¡kai, subjektyviai, dėl nesuprantamų priežasčių vadovavosi vien tik J. R. parodymais, visai neatkreipdamas dėmesio į tai, jog J.

R. yra suinteresuotas savo veiksmus suÅ¡velninti ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, jam yra žinoma, jog J. R. artimi giminaičiai dirba teisėsaugos institucijose, todėl tai galėjo turėti įtakos neobjektyvaus ir Å¡aliÅ¡ko sprendimo priėmimui. Mano, kad yra neleistina, jog žmogus, tokiu bÅ«du (Å¡audydamas) reaguodamas į paprastus, kasdienius įvykius, galėtų valdyti ir turėti ginklÄ , o prokuratÅ«ra ir teismas bÅ«tent tokiais sprendimais sudaro sÄ lygas bet kuriuo metu atsirasti žymiai didesnei tragedijai Akivaizdu, kad J.

R. reakcija buvo neadekvati ir neleistina civilizuotoje visuomenėje, todėl privalo bÅ«ti įvertinta teisiniu požiÅ«riu ne tik dėl baudžiamosios atsakomybės, bet ir dėl Å¡aunamojo ginklo panaudojimo. Skundas atmetamas. Skundas paduotas dėl prokuroro sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kurį teisėtu pripažino aukÅ¡tesnysis prokuroras bei skundžiama nutartimi apylinkės teismas, kuris konstatavo, kad prokurorai, prieÅ¡ priimdami skundžiamus nutarimus, visus galimus duomenis surinko, iÅ¡tyrė ir įvertino teisingai.

Apygardos teismui paduotas skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimo yra identiÅ¡kas skundams paduotiems aukÅ¡tesniajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, perkopijuojant skundo argumentus ir motyvus iÅ¡ vieno skundo į kitÄ . Jame nėra skundžiamas atlikto ikiteisminio tyrimo pilnumas ir visapusiÅ¡kumas, t.y. nėra nurodoma kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti dar bÅ«tina ar galima juos atlikti. Skundu iÅ¡ esmės ginčijamos prokuroro iÅ¡vados susijusios su surinktų įrodymų vertinimu - ar ikiteisminio tyrimo byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad J.

R. veiksmuose yra BK 145 straipsnio 1 dalyje ar kituose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos sudėtis. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK nuostatų prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimÄ ir vadovauti jam taip, kad bÅ«tų surinkta objektyvi, iÅ¡sami informacija apie nusikalstamÄ veikÄ ir asmenį, įtariamÄ padarius Å¡iÄ veikÄ . SkundÄ nagrinėjantis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatė, kad medžiagoje esanti informacija apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes bÅ«tų neobjektyvi ir neiÅ¡sami.

Kaip seka iÅ¡ bylos duomenų proceso dalyvių praÅ¡ymų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo byloje, kuriuos prokuroras privalėtų apsvarstyti ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus skundžiamus BPK 63 str. numatyta tvarka, nėra paduota, be to, prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo (jo atstovo) pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Taigi, ikiteisminį tyrimÄ jo pilnumo ir visapusiÅ¡kumo prasme prokuroras organizavo ir atliko tinkamai.

Spręsti apie duomenų pakankamumÄ Ä¯tariamojo kaltei pagrįsti yra iÅ¡imtinė prokuroro teisė, taip pat nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str., irgi yra iÅ¡imtinai prokuroro kompetencija.            Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad skundÄ nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagrindo tenkinti G. S. skundus nėra. Skunde apygardos teismui nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį, todėl skundÄ nagrinėjantis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

SkundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, konstatuoja, kad prokurorų nutarimuose daromos iÅ¡vados, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kurias skundžiama nutartimi teisėtomis pripažino apylinkės teismas, yra pagrįstos, jos padarytos surinkus bei įvertinus visus reikÅ¡mingus Å¡io klausimo teisingam iÅ¡tyrimui duomenis.               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., n u t a r ė:

 Atmesti G. S. skundÄ ir palikti galioti 2013-04-19 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį.            Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                           Ričardas Gilys Â