Legislator Case Law & Legislation
160952ed-d33b-4975-8501-6fdd96eccc5b AI generated

160952ed-d33b-4975-8501-6fdd96eccc5b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 160952ed-d33b-4975-8501-6fdd96eccc5b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Marytės Mitkuvienės, Donato Å erno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieÅ¡kinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Koresta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Legislator headnote

AI generated

160952ed-d33b-4975-8501-6fdd96eccc5b · Lietuvos apeliacinis teismas: Kadangi teismas nagrinėjamoje byloje visų Å¡ių sÄ lygų nenustatė, todėl Å¡iuo aspektu plačiau nepasisakė.Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu jis buvo nemokus. IeÅ¡kovas sandorių sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų, tačiau įmonės veikla nebuvo nutrÅ«kusi, jis ir toliau vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, taip pat ėmėsi teisinių priemonių mažinti įsiskolinimus tiek iki ginčo sandorių sudarymo, tiek po jų sudarymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-956/2012                                                                 2-56-3-01745-2010-6                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 41.(S)                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D i M A sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Marytės Mitkuvienės, Donato Å erno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieÅ¡kinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Koresta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Murena“ pareikÅ¡tu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Koresta“ actio Pauliana ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2009-02-02 susitarimÄ ir 2009-02-26 susitarimÄ Nr. 42 dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Koresta“ 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad 2009-02-02 susitarimu Å¡alys susitarė dėl tokios tarpusavio prieprieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tvarkos: ieÅ¡kovas perleido atsakovui UAB „Koresta“ reikalavimo teisę į 100 000 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2008-05-29 Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt ieÅ¡kovo kreditoriui UAB „Koresta“. UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 100 000 Lt UAB „Koresta“, bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ atsiskaitė su UAB „Koresta“. 2009-02-26 susitarimu Nr. 42 Å¡alys susitarė dėl tokios tarpusavio prieprieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tvarkos: ieÅ¡kovas perleido atsakovui UAB „Koresta“ reikalavimo teisę į 50 000 Lt UAB „Grand SPA Lietuva“ skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2008-05-29 Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieÅ¡kovo kreditoriui UAB „Koresta“.

UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 50 000 Lt UAB „Koresta“ bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ atsiskaitė su UAB „Koresta“. 2009-06-03 skolų suderinimo aktu UAB „Koresta“ ir UAB „Murena“ patvirtino, jog UAB „Murena“ nėra skolinga UAB „Koresta“. UAB „Koresta“ nėra įtraukta į ieÅ¡kovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje, vadinasi, UAB „Grand SPA Lietuva“ įvykdė iÅ¡ minėtų susitarimų kylančius įsipareigojimus.

Å alių sudaryti susitarimai yra negaliojantys, nes jie buvo sudaryti, kai ieÅ¡kovas turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję; jais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, sandorių sudarymo momentu ieÅ¡kovas buvo nemokus, įsiskolinimai kreditoriams 2008-12-31 dienÄ sudarė 18 979 112 Lt, kai turto bendrovė turėjo už 21 125 905 Lt. Nuo 2008 m. spalio mėn. bendrovės turtui buvo pritaikytas areÅ¡tas. IeÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, su atsakovais sudarė sutartis, kuriomis sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ , taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Koresta“, kuris yra trečios eilės kreditorius, prieÅ¡ kitus kreditorius; nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamas sutartis; sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jos turėjo žinoti, kad susitarimais pažeidžiami kitų kreditorių interesai bei apie ieÅ¡kovo nemokumÄ .

IeÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie ginčijamus sandorius ieÅ¡kovo bankroto administratorius sužinojo 2009 m. gruodžio pabaigoje. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į pradinę padėtį, tai yra UAB „Koresta“ turėtų grÄ Å¾inti UAB „Grand SPA Lietuva“ 150 000 Lt, o UAB „Grand SPA Lietuva“ Å¡iÄ sumÄ turėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovo įsiskolinimas UAB „Koresta“ turėtų padidėti 150 000 Lt.

Kadangi pagal ginčo sandorį pinigus gavo UAB „Koresta“, taikant restitucijÄ ginčo sandoriu pervestos lėšos turi bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovo naudai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 26 d. sprendimu ieÅ¡kovo BUAB „Murena“ ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius, remiantis Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 punktu, turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad bankrutuojančios įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2009-12-28 ir 2010-01-04, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

Šalys buvo susijusios neabejotinomis ir galiojančiomis reikalavimo teisėmis, kylančiomis iš 2008-05-29 statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06 ir 2008-09-01 subrangos sutarties Nr. ADO3-08-06-17, ir ginčijamų sandorių sudarymo metu buvusiu tarpusavio įsiskolinimu. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas UAB „Koresta“ atliko statybos darbų iš viso už 150 000 Lt ir kad atsakovui UAB „Koresta“, remiantis ginčo susitarimais, buvo sumokėta būtent ši dalis įsiskolinimo už atliktus darbus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 150 000 Lt mokėjimas buvo dalinis, bet ne galutinis atsiskaitymas pagal subrangos sutartį, o po Å¡io mokėjimo subrangovui dar liko skola, ginčo santykiams netaikė subrangos sutarties sÄ lygų (7.4. punkto nuostatos dėl sulaikymo teisės), kurios taikytinos ginčo Å¡alims užbaigus darbus, vykdant galutinį atsiskaitymÄ , o ne atliekant tarpinius mokėjimus, ir todėl atmetė ieÅ¡kovo motyvÄ , jog ginčo susitarimu Å¡alys nesilaikė darbų apmokėjimo tvarkos.

Teismas sprendė, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius negalima vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl ginčijami sandoriai nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos reikalavimus (CK 1.5, 6.158 str.). Å iuo atveju už subrangovo atliktus darbus užsakovui, pastarasis atsiskaitė tiesiogiai, iÅ¡vengdamas tarpininko – generalinio rangovo, kuris nebuvo įgijęs teisės gauti atlygį už savo atliktus darbus.

Teismas laikė, kad toks sandoris jo sudarymo metu galimai buvo vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto ir toliau vystyti veiklÄ . Byloje teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas turėjo įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, tačiau su kitais analogiÅ¡koje situacijoje esančiai kreditoriais (subrangovais) buvo elgiamasi analogiÅ¡kai. Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo taikymo teismas pažymėjo, kad jame nustatytos atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau tik nustačius visas bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas.

Kadangi teismas nagrinėjamoje byloje visų Å¡ių sÄ lygų nenustatė, todėl Å¡iuo aspektu plačiau nepasisakė.Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu jis buvo nemokus. IeÅ¡kovas sandorių sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų, tačiau įmonės veikla nebuvo nutrÅ«kusi, jis ir toliau vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, taip pat ėmėsi teisinių priemonių mažinti įsiskolinimus tiek iki ginčo sandorių sudarymo, tiek po jų sudarymo.

Teismas nenustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.). Apie ieÅ¡kovo finansinius sunkumus atsakovams negalėjo bÅ«ti žinoma, nes ieÅ¡kovo balansas už 2008 metus Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas 2009-07-17. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų iÅ¡ VMI dėl informacijos apie jį, kaip įmonę nevykdančiÄ Ä¯sipareigojimų. Duomenys apie ieÅ¡kovui iÅ¡keltas bylas, taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neturint duomenų apie ieÅ¡kovo turimÄ turtÄ ir pradelstus įsipareigojimus, nesudarė pagrindo atsakovams ginčijamÄ sandorį vertinti kaip pažeidžiantį kreditorių interesus ir nelaikytini pakankamais duomenimis priimant sprendimÄ sudaryti sandorį ir vertinant, ar sudaromas sandoris nėra rizikingas.

Nesidomėjimas minėta informacija nereiÅ¡kia, kad atsakovai sandorio sudarymo metu buvo nesÄ Å¾iningi. Pats atsiskaitymas pagal ginčijamus triÅ¡alius susitarimus visiÅ¡kai atitiko tiek versle, tiek ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus, nes užsakovas pagal rangos sutartį privalėjo sumokėti už atliktus darbus, šį atlygį Å¡alių susitarimu sumokėjo tiesiogiai subrangovui, o rangovo mokumas dėl to nepasikeitė, ir tai nedarė jokios tiesioginės įtakos kitų kreditorių teisėms.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal actio Pauliana taisykles negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų viseto, numatyto CK 6.66 straipsnyje.Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ex officio, kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir taikyti restitucijÄ pagal CK 1.80 straipsnį. Byloje esantys turto areÅ¡to aktai nepatvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovui buvo draudžiama gauti pinigines lėšas, dalyvauti tam tikrose sandoriuose, perduoti kitiems asmenims turtÄ ar vykdyti kitas prievoles.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas BUAB „Murena“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1. Ginčo susitarimais buvo pažeistos kitų apelianto kreditorių teisės ir Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas.

Norint konstatuoti kreditorių teisių pažeidimÄ dėl pirmenybės vienam kreditoriui suteikimo nereikia nustatyti, kad dėl piniginio atsiskaitymo skolininkas tapo nemokus. Kreditorių teisių pažeidimui nustatyti pakanka, kad egzistuotų viena iÅ¡ CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad apeliantui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė trečios eilės kreditoriui UAB „Koresta“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad su atsakovu UAB „Koresta“ buvo atsiskaityta tik iÅ¡ dalies, nes Å¡is atsakovas nėra įtrauktas į apelianto kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Sudarant ginčo susitarimus apeliantas buvo nemokus, o nemokumas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti įrodinėjamas kaip actio Pauliana viena iÅ¡ aplinkybių, o ne kaip nemokumas Ä®monių bankroto įstatymo prasme. Teismo teiginiai, kad su kitais kreditoriais, esančiais analogiÅ¡koje situacijoje, buvo elgiamasi analogiÅ¡kai, nepagrįsti įrodymais. Ne su visais subrangovais buvo atsiskaitoma sudarant susitarimus.2. Sudarant ginčo sandorius Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo UAB „Koresta“ pareigos pateikti draudimo garantijÄ , kurį įrodytų atsakovo teisės gauti apmokėjimÄ atsiradimÄ , neįvykdymo ir Å¡ios aplinkybės netyrė.

Teismas, vertindamas Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007), konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis apelianto finansine situacija. Teismas nevertino įrodymų, kad vieÅ¡ai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama informacija apie tai, jog apeliantas turi finansinių sunkumų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jie domėjosi apelianto finansine situacija.

Apelianto nemokumÄ rodė jau 2007 metų balansas, kuris sandorių sudarymo metu buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Duomenys apie apeliantui sandorių sudarymo metu taikytus laikinus turto areÅ¡tus taip pat buvo vieÅ¡ai prienami.3. Ginčijami susitarimai pažeidė Mokesčių administravimo įstatymÄ , konstitucinę pareigÄ mokėti mokesčius, imperatyvų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko sprendimÄ bei imperatyvias teisės normas, nustatančias laikino turto areÅ¡to privalomumÄ , todėl ginčo sandoriai teismo privalėjo bÅ«ti pripažinti niekiniais ex officio, kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas (CK 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str.).

Susitarimų sudarymo metu apelianto turtui galiojo laikinas turto areÅ¡tas, areÅ¡tuotas turtas identifikuotas nebuvo, todėl laikoma, kad buvo areÅ¡tuotas visas apelianto turtas, kuriuo disponuoti jis neturėjo teisės. Reikalavimo teisė įeina į turto sÄ voka, todėl negalėjo bÅ«ti perleista, o atsakovai neįrodė, kad į areÅ¡tuoto turto masę Å¡i teisė nepateko.4. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje atitinkamų įrodymų, konstatuodamas, jog apelianto ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini ir restitucija netaikytina, pažeidė CPK 12, 178, 185, 265, 270 straipsnių nuostatas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Koresta“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliacinis skundas pateiktas netinkamo subjekto – apelianto vardu skundÄ padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti skundÄ priimti.2. Apeliantas neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka, nes ginčijo savo paties kaip skolininko sudarytus sandorius.3. Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia nauju argumentu, kuris nebuvo nurodytas ieÅ¡kinyje, įrodinėdamas atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ tuo, kad atsakovas privalėjo domėtis ar apelianto turtas yra areÅ¡tuotas ir iÅ¡ to spręsti dėl sandorio sudarymo galimybės. Apeliantas neįrodė, kad sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

CK 6.67 straipsnio nuostatos Å¡iuo atveju netaikomos.Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundÄ nepateikė.    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, ir netinkamai taikė bei aiškino actio Pauliana instituto nuostatas, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsIeškovas UAB „Murena“, kaip rangovas, ir atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvęs UAB „Lietuvos sanatorija“), kaip užsakovas, 2008 m. gegužės 29 d. sudarė Kapitalinės statybos rangos sutartį Nr. AD3-08-06 (toliau – Rangos sutartis).

IeÅ¡kovas UAB „Murena“, kaip generalinis rangovas, ir atsakovas UAB „Koresta“ (buvęs IÄ® „Koresta“), kaip subrangovas, 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė subrangos sutartį Nr. ADO3-08-06-17 (toliau – Subrangos sutartis). Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas UAB „Koresta“ įsipareigojo atlikti įvarius darbus už 240 800 Lt sumÄ ir perduoti juos ieÅ¡kovui. Dalį subrangos sutartyje nurodytų darbų už 150 000 Lt sumÄ atsakovas UAB „Koresta“ atliko ir perdavė juos ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas darbus priėmė, tačiau su UAB „Koresta“ neatsiskaitė.Å alys, atsižvelgdamos į 2008 m. gegužės 29 d. Rangos sutartį bei 2008 m. rugsėjo 1 d. Subrangos sutartį, 2009 m. vasario 2 d. sudarė susitarimÄ (toliau – Susitarimas) dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimo įskaitymo. Pagal šį SusitarimÄ užsakovas (atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“) rangovui (ieÅ¡kovui) mokėtinÄ 100 000 Lt sumÄ pagal Rangos sutartį įsipareigojo sumokėti tiesiogiai subrangovui (atsakovui UAB „Koresta“).

Susitarimu taip pat sutarta, jog atlikus minėtÄ mokėjimÄ bus laikoma, kad užsakovas tinkamai atsiskaitė su rangovu pagal Rangos sutartį, o rangovas tinkamai atsiskaitė su subrangovu pagal Subrangos sutartį.Å alys, atsižvelgdamos į minėtas Rangos ir Subrangos sutartis, 2009 m. vasario 26 d. sudarė susitarimÄ Nr. 42 (toliau – Susitarimas Nr.

42) dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimo įskaitymo. Pagal šį SusitarimÄ Nr. 42 užsakovas (atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“) rangovui (ieÅ¡kovui) mokėtinÄ 50 000 Lt sumÄ pagal Rangos sutartį įsipareigojo sumokėti tiesiogiai subrangovui (atsakovui UAB „Koresta“). Atlikus minėtÄ mokėjimÄ bus laikoma, kad užsakovas tinkamai atsiskaitė su rangovu pagal Rangos sutartį, o rangovas tinkamai atsiskaitė su subrangovu pagal Subrangos sutartį.Byloje esantys 2009 m. balandžio 3 d., 2009 m. birželio 12 d. mokėjimų nurodymai (t. 1, b. l. 13, 15), tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (t. 1, b. l.

39) patvirtina, kad Å¡alys savo įsipareigojimus tiek pagal SusitarimÄ , tiek pagal SusitarimÄ Nr. 42 įvykdė. Ginčo dėl to byloje nėra.IeÅ¡kovui UAB „Murena“ Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla. Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir bankroto administratoriaus teisės pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinįĮmonių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®monių bankroto įstatymas, pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ bankrutuojančios įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir turi pareigÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir tikėtinai turėjusių įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Ä®monių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiÅ¡ki sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – prieÅ¡ingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).Nagrinėjamu atveju BUAB „Murena“ bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama teise ginčyti administruojamos bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie galimai pažeidė jos kreditorių interesus, BUAB „Murena“ vardu 2010 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo actio Pauliana pagrindu.

Kauno apygardos teismui atmetus ieÅ¡kinį BUAB „Murena“ bankroto administratorius pateikė apeliacinį skundÄ , jame iÅ¡dėstė argumentus, kurias praÅ¡o pripažinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepagrįstu ir neteisėtu. Kaip jau minėta, Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnyje yra įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga ginti kreditorių interesus, o ir iÅ¡ sisteminės Å¡io įstatymo analizės galima spręsti, kad viena iÅ¡ svarbiausių bankroto administratoriaus funkcijų yra ginti ir atstovauti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-224). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės bankroto administratorius turėjo teisę atstovaudamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovo BUAB „Murena“, kaip skolininko, sudaryto sandorio, kurio pastarasis sudaryti neprivalėjo, o sudaręs, administratoriaus nuomone, vienam kreditoriui suteikė prioritetÄ kitų atžvilgiu, ir tuo pažeidė visų kitų skolininko kreditorių interesus.

Å iuo atveju teigtina, kad buvo nesilaikyta paritas creditorum principo, užtikrinančio, kad skolininkui faktiÅ¡kai esant nemokiam, jis privalo visus savo kreditorius traktuoti vienodai (net jei formali bankroto procedÅ«ra dar nėra prasidėjusi). Dėl kitų ieÅ¡kovo UAB „Murena“ kreditorių teisių pažeidimoCK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises ir iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

Tai atvejai, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. IeÅ¡kovas teigia, kad nagrinėjamu atveju Susitarimas ir Susitarimas Nr. 42 yra vertintini kaip pažeidžiantys kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises, nes jais UAB „Murena“, faktiÅ¡kai bÅ«dama nemoki, suteikė prioritetÄ trečios eilės kreditoriui UAB „Koresta“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo ieÅ¡kovo teiginiu.Byloje esantis ieÅ¡kovo 2007 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 2, b. l. 18-20) patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2007 metais turėjo 19 517 486 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 696 111 Lt.

Iš ieškovo 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l.

21) matyti, kad ieškovas 2007 metais patyrė 246 492 Lt nuostolių. Ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 1, b. l. 102-104) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas turėjo 21 125 905 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt. Iš ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l.

22) matyti, kad ieÅ¡kovas 2008 metais patyrė 6 360 633 Lt nuostolių. Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovo finansinė padėtis iki bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo sunkėjo. Taigi ginčijami susitarimai buvo sudaryti, kai ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Be to, jie buvo sudaryti prieÅ¡ pat bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimÄ (4 mėnesiai). Atsakovai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo nemokumÄ ginčo susitarimų sudarymo metu (CPK 178 str., 314 str.).

Nagrinėjamu atveju tuo metu, kai buvo sudaromi ginčijami susitarimai, t. y. 2009-02-02 ir 2009-02-26 BUAB „Murena“ jau buvo skolinga įmonės darbuotojams (1 t. b. l. 40-45), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (1 t. b. l. 48-51), kitiems kreditoriams (1 t. b. l. 71-84). Å ios skolos buvo atsiradusios nuo 2008 metų spalio mėnesio. IeÅ¡kovo kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismus. Taigi ieÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, sudarė sutartį su atsakovais, kuria sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimÄ .

Tai reiškia, kad buvo nesilaikyta paritas creditorum principo ir su kreditoriumi UAB „Koresta“ buvo atsiskaityta pažeidžiant įmonės darbuotojų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos bei kitų kreditorių interesus. Dėl to kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Murena“ būdama faktiškai nemoki sudarė ginčijamus susitarimus taip suteikdama pirmumo teisę UAB „Koresta“ kitų kreditorių atžvilgiu ir tuo pažeidė kitų savo kreditorių teises.

Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoCK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieÅ¡kinys actio Pauliana pagrindu gali bÅ«ti pareikÅ¡tas per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nors atsakovai pirmosios instancijos teisme siekė įrodyti, kad ieÅ¡kovas pažeidė vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepraleido vienerių metų termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Kaip nustatyta pirmos instancijos teisme, ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2009-12-28 ir 2010-01-04, o ieškinys teismui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo pateiktas Kauno apygardos teismui 2010-11-10, todėl pritartina pirmos instancijos teismui, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.) nėra praleistas. Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorioSandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.).

Å ioje normoje įtvirtinta taisyklė, jog skolininkas neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčijamo sandorio, turi vienÄ iÅ¡imtį, t. y. kai skolininkas, bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus, sudarytu sandoriu suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams. Pabrėžtina, kad Å¡i iÅ¡imtis yra taikoma esant iÅ¡skirtinei situacijai, t. y. tada, kai skolininkas yra faktiÅ¡kai nemokus, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas jau minėtas paritas creditorum principas, užtikrinantis, kad nebus suteikta pirmenybė vieniems nemokaus skolininko kreditoriams kitų atžvilgiu.

Kaip jau buvo minėta, turėdama kitų kreditorių, tokių kaip įmonės darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir kitų, kuriems BUAB „Murena“ jau buvo skolinga, pažeisdama jų interesus ieškovė sudarė ginčijamus susitarimus su atsakovais, todėl spręstina, kad BUAB „Murena“ neprivalėjo sudaryti 2009-02-02 Susitarimo ir 2009-02-26 Susitarimo Nr. 42 dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo su UAB „Koresta“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“.

Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumoApeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad sudarant ginčo sandorius Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Å is teiginys grindžiamas argumentais, kad teismas vertindamas Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ nukrypo nuo teismų praktikos, nevertino jam pateiktų įrodymų apie apelianto nemokumÄ sandorių sudarymo metu. Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti.

„Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Taigi sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su turtÄ parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių).

Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvienÄ sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad Å¡is nebÅ«tų iÅ¡reikalaujamas. Tai reiÅ¡kia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu.

Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai. IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sÄ Å¾iningu, minėta, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kuriÄ sustiprina Å¡io asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).Teismų praktikoje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas bylÄ teismas privalo nustatyti, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininkÄ , ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitÄ sutarties Å¡alį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais turto įgijėjais.

Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ užtenka, kad Å¡is reikÅ¡tųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumÄ , t. y. nebuvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).Dėl to kas pasakyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamų susitarimų sudarymo dalis ieÅ¡kovo kreditorių siekė iÅ¡ieÅ¡koti skolas teismuose (t. 1, b. l. 85-87, 90-93, 96, 97, 100).

Teismai nagrinėjamose bylose ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – buvo areÅ¡tuotas ieÅ¡kovo turtas (t. 1, b. l. 88, 89, 94, 95, 98, 99, 105-130). Turto areÅ¡to duomenys vieÅ¡i, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio Å¡alies daiktinės teisės, kad ateityje iÅ¡vengti dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovui visos Å¡ios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieÅ¡kinius, buvo žinomos, todėl, kaip atidus ir rÅ«pestingas verslininkas, ieÅ¡kovas privalėjo apie minėtÄ situacijÄ informuoti sandorio Å¡alis, tačiau įrodymų, kad tokiÄ pareigÄ Ä¯vykdė, į bylÄ nepateikta.

Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad jie, kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamų susitarimų sudarymo pasidomėjo kitos sandorio Å¡alies – ieÅ¡kovo patikimumu, prašė informacijos apie Å¡alies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoriai nepažeis skolininko kreditorių interesų. Atsakovai turėjo suabejoti ieÅ¡kovo mokumu jau ginčo susitarimų sudarymo metu, kai atsiskaityti už skolininkÄ â€“ ieÅ¡kovÄ , negalintį atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinktas kitas skolininkas – UAB „Grand SPA Lietuva“.

IÅ¡ byloje esančių teismų nutarčių taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėse bylose bei turto areÅ¡to aktų matyti, kad susitarimų metu buvo areÅ¡tuotas ieÅ¡kovo turtas, taip pat ir piniginės lėšos. Be to, vieÅ¡oje erdvėje jau buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad ieÅ¡kovas nemoka atlyginimų ir stringa jo gamybinė veikla (t. 1, b. l. 131-133). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų susitarimų Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Dėl Å¡ios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ , todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimas naikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui.Dėl teisinių pasekmių Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). TokiÄ nuostatÄ lemia actio Pauliana kompensacinis pobÅ«dis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui BUAB „Murena“ iÅ¡kelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei įprastai taikant actio Pauliana institutÄ :

CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju skolininko BUAB „Murena“ nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. AnalogiÅ¡kos nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad Ä®monių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali bÅ«ti taikomos Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiÅ¡kusiam kreditoriui.

Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistÄ turtÄ (ar jo vertę) negali bÅ«ti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Å is turtas (ar jo vertė) turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi tokiais atvejais yra svarbus turto iÅ¡ trečiojo asmens valdymo grÄ Å¾inimo skolininkui natÅ«ra klausimas. Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimÄ sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grÄ Å¾intino natÅ«ra daikto bÅ«kle ir galimybe tÄ daiktÄ grÄ Å¾inti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamus susitarimus pinigus gavo atsakovas UAB „Koresta“, o pripažinus ginčo susitarimus negaliojančiais, jų pagrindu sumokėtos minėtam atsakovui lėšos turi bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovo BUAB „Murena“ naudai, taigi iÅ¡ atsakovo UAB „Koresta“ ieÅ¡kovo naudai priteistina 150 000 Lt suma. Tuo pačiu UAB „Koresta“ įgyja reikalavimo teisę BUAB „Murena“ bankroto byloje. Patenkinus ieÅ¡kinį, priteisus iÅ¡ atsakovo UAB ,,Koresta“ ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ , iÅ¡ to paties atsakovo priteisiamos ir Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 ir 2 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliantas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl toks praÅ¡ymas netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti 2009 m. vasario 2 d.

SusitarimÄ bei 2009 m. vasario 26 d. SusitarimÄ Nr. 42, sudarytus tarp ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Grand SPA Lietuva“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Koresta“, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Koresta“ ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ naudai 150 000 Lt (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties tÅ«kstančių Lt 00 ct) sumÄ ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teisėjai                                                                                 Marytė Mitkuvienė                                                                    Donatas Å ernas                                                                   Dalia VasarienėÂ