2022-06-09 Nr. BB-4073-1-01-1-51263-2016-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-158-489/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51263-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

nuteistajam N. Ž., jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislovo Razmos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio.

Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu N. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridėjus dalį švelnesnės, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyriaus ieškinys tenkintas visiškai – iš N. Ž. VSDFV Mažeikių skyriui priteista 313 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškiniai tenkinti visiškai – iš N. Ž. Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteista 452,58 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai žalai atlyginti už A. G. gydymą ir 29,78 Eur už G. B. gydymą.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu iš dalies tenkintas nuteistojo N. Ž. gynėjo advokato Mariaus Griciaus apeliacinis skundas ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria N. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, – N. Ž. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. N. Ž. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. sausio 7 d. apie 18.15 val. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Plungėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgęs prie G. B., sugriebė už jos rankoje laikomos rankinės, o nukentėjusiajai pasipriešinus, N. Ž. pastūmė nukentėjusiąją ir ši atsitrenkė į stulpą, taip G. B. padarė galvos sumušimą, poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiosios G. B. rankinę, kurios vertė 5 Eur, su rankinėje esančiais 20 Eur vertės raktais, 3 Eur vertės pinigine, kurioje buvo 1,5 Eur, neįvertintų įvairių nuolaidų kortelių, dėl to nukentėjusiajai G. B. padaryta 29,50 Eur turtinė žala.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, todėl padarė nemotyvuotas išvadas dėl N. Ž. kaltės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Šio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko įrodymų turinio ir vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma nesuteikė pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad N. Ž. padarė jam G. B. plėšimą.

3. N. Ž. kaltę dėl G. B. plėšimo pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų E. U. ir A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ikiteisminio tyrimo metu E. U. ir A. K. parodymai buvo teisingi, o teismo posėdžio metu duotieji – neteisingi ir jais siekiama padėti išvengti N. Ž. atsakomybės. Teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, apklausė N. Ž. motiną V. Ž. ir jos parodymus vertino kaip neinformatyvius.

4. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, teismas nustatė, kad N. Ž. 2015 m. sausio 10 d. išvyko iš Vilniaus oro uosto, o 2020 m. vasario 7 d. atvyko į Vilniaus oro uostą. Apeliacinės instancijos teismo sprendime pažymėta, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nepatvirtina, kad N. Ž. šiuos penkerius metus nebuvo grįžęs į Lietuvą, kadangi teisme pats kaltinamasis teigė iš Lietuvos išvykęs 2017 metų sausio mėnesio pradžioje. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas N. Ž. kaltę dėl G. B. plėšimo, rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažyma. Joje nurodoma, kad iš Interpolo Prancūzijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, kuriame Prancūzijos policijos tarnybos nurodė, kad duomenų, jog N. Ž., (duomenys neskelbtini), būtų perėjęs per Diunkerko keltų terminalą, nėra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys neįrodo, jog N. Ž. dalyvavo G. B. apiplėšime.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Bronislovas Razma prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, išsamiai netyrė bylos aplinkybių, sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į įrodymų visetą, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, taip padarė esminį BPK pažeidimą. Teismo sprendime pasigendama ne tik įrodymų vertinimo vientisumo, bet ir priimto sprendimo motyvavimo. Teismo išvados, padarytos vertinant byloje surinktus įrodymus, kuriais grindžiamas N. Ž. išteisinimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, yra prieštaringos.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo taikymo.

5.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys turi atitikti BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Skundžiamo nuosprendžio 23 punkte nurodoma, kad teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tai neatitinka tikrovės, kadangi skundžiamu nuosprendžiu buvo panaikinta Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. priimto nuosprendžio dalis, kuria N. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jis išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislovo Razmos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų pažeidimais

7. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacine tvarka bylą nagrinėjančiam teismui nei BPK nuostatos, nei kasacinė praktika nesuteikia pareigos būti trečiąja teismine instancija, kuri privalo iš naujo vertinti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-511/2017, 2K-10-689/2020 ir kt.).

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių N. Ž. kaltę, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu, kitaip įvertinęs bylos įrodymus ir pripažinęs juos nepakankamais N. Ž. kaltumui pagrįsti, N. Ž. dėl plėšimo išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

9. Nagrinėjant šią bylą teisės taikymo aspektu, kasacinio skundo argumentai ir skirtingos teismų išvados dėl N. Ž. inkriminuotos veikos padarymo įgalina kasacinės instancijos teismą patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Šioje byloje aktualus ir in dubio pro reo principas. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

11. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas N. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų ir in dubio pro reo principo, įvertino visus byloje dėl inkriminuoto N. Ž. plėšimo surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Šio teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos kasaciniame skunde nurodo prokuroras, neturi.

12. Iš bylos duomenų ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, ne tik atliko dalinį įrodymų tyrimą, t. y. papildomai apklausė nuteistojo motiną V. Ž., bet ir iš naujo vertino visus bylos duomenis, surinktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turėjo reikšmės N. Ž. veikos baudžiamajam teisiniam įvertinimui, įvertino byloje esančius liudytojų A. K., E. U., paties N. Ž., nukentėjusiosios G. B., A. D. parodymus, duomenis apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymą. Dėl šių bylos duomenų, patikrinus jų tikrumą, pakankamumą N. Ž. kaltumui pagrįsti, tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę, padarytos atitinkamos išvados.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje dėl N. Ž. kaltinime inkriminuoto G. B. plėšimo byloje yra akivaizdi šį asmenį kaltinančių įrodymų stoka, netgi nėra nustatytos aiškios aplinkybės dėl to, kad nukentėjusioji atpažino N. Ž., nepašalinti byloje kilę prieštaravimai dėl bylai aktualiu laikotarpiu šio nuteistojo faktinės buvimo vietos nustatymo. Kasaciniame skunde dėstomas kasacinio teismo nutartyse suformuotas BPK 20 straipsnio reikalavimų aiškinimas ir šiam aiškinimui skiriama nemažai dėmesio, tačiau kasatoriaus argumentai abstraktūs, nėra priartinami prie nagrinėjamos bylos aplinkybių, taigi nėra atskleidžiama, kokių konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė. Nors Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendyje nurodytos nustatytos aplinkybės ir įrodymai, išsamūs motyvai, kuriais apeliacinės instancijos teismas kitaip vertino byloje dėl G. B. plėšimo surinktus įrodymus.

14. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, kadangi sprendime apibendrinant išvadas pasisakoma dėl kito teismo sprendimo. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). Iš tiesų, kaip ir nurodo prokuroras kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl apeliacinio skundo, pasisako dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio, nors byloje apeliacine tvarka buvo atliekamas tik Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Matyti, kad nuosprendžio tekste padaryta akivaizdi rašybos klaida, padaryta greičiausiai dėl neapdairumo naudojant „copy-paste“ funkciją, perkeliant į nuosprendžio tekstą iš kito dokumento, nesusijusio su nagrinėjama byla, išsaugotą tekstą, taip suformuojant vieną nuosprendžio pastraipą. Toks nesusijusio su byla teksto suformavimas naujame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje negali būti pripažintas esminiu BPK pažeidimu (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes iš esmės nesuvaržė N. Ž. įstatymo garantuotų teisių, nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Tokia nuosprendžio motyvuojamosios dalies paskutinė pastraipa nepaneigia viso apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio ir jo atitikties BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimams.

15. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Plungės apylinkės teismas, 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu N. Ž. nuteisdamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskyrė už du nusikaltimus atskiras bausmes, kurias subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismui N. Ž. išteisinus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, rezoliucinėje dalyje turėjo būti aiškiai nurodyta, kad subendrintos bausmės nebeliko, nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio taikymo naikintina.

16. Tiek šis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio netikslumas, tiek kasatoriaus pastebėtas vienos nuosprendžio pastraipos neaiškumas taisytini nuosprendžio vykdymo metu BPK 361–362 straipsniuose nustatyta tvarka.

17. Darytina bendra išvada, kad šioje byloje nenustačius, jog Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendis būtų priimtas iš esmės pažeidus kasaciniame skunde nurodytas BPK nuostatas, byloje paduotas kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislovo Razmos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas