2021-05-25 Nr. BB-3258-1-01-1-50398-2015-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-118-458/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50398-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. ir jos gynėjo advokato Gintauto Danišausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant L. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Iš L. K. civiliniam ieškovui bendrovės „E“ Lietuvos filialui priteista 31 463,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nuteistosios L. K. ir jos gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. K. nuteista už tai, kad nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 2 d. dirbdama bendrovės „E“ Lietuvos filiale draudimo konsultante pasisavino jai patikėtą didelės vertės – 32 130,43 Eur svetimą, bendrovės „E“ Lietuvos filialui priklausantį turtą, t. y. pažeisdama 2012 m. gruodžio 18 d. darbo sutarties Nr. 2484 10.8 punktą, kuriame nurodyta, kad iš draudėjų gauti grynieji pinigai vieną kartą per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) įnešami į darbdavio sąskaitą, esančią banke, o jeigu gautų draudimo įmokų iš draudėjų grynaisiais pinigais suma viršija 1000 Lt (289,62 Eur), tai tokia pinigų suma nedelsiant įnešama į banke esančią darbdavio sąskaitą; 10.15 punktą, kuriame nurodyta saugoti įmonės materialinį turtą ir lėšas; 10.16 punktą, kuriame nurodyta praradus lėšas nedelsiant raštu arba telefonu apie tai informuoti Pardavimų tinklo departamento Marijampolės regioninės atstovybės vadovą; 2012 m. gruodžio 18 d. susitarimo dėl papildomo darbo užmokesčio (darbo sutarties priedo Nr. I) 3.1 punktą, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja surinktas (gautas) iš draudėjų ir darbdaviui priklausančias draudimo įmokas vieną kartą per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) įnešti (pervesti) į darbdavio sąskaitą, esančią banke, arba įnešti į kasą; per paskutinę mėnesio savaitę surinktas iš draudėjų draudimo įmokas darbuotojas įsipareigoja pervesti į darbdavio sąskaitą (įnešti į darbdavio kasą) kiekvieno mėnesio paskutinę dieną; 3.2 punktą, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja kontroliuoti ir rūpintis bei yra atsakingas, kad už kiekvieną mėnesį visos surinktos draudimo įmokos būtų pervestos į darbdavio sąskaitą arba įneštos į kasą kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną; 2015 m. balandžio 27 d. susitarimą dėl 2012 m. gruodžio 18 d. darbo sutarties Nr. 2484 ir 2012 m. gruodžio 18 d. susitarimo dėl papildomo darbo užmokesčio pakeitimo (įsigaliojo 2015 m. gegužės 1 d.), pagal kurį nuo 2015 m. gegužės 1 d. panaikinta darbuotojo teisė rinkti iš draudimo įmokų mokėtojų draudimo įmokas, 2 punktą, kuriame nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 18 d. darbo sutarties Nr. 2484 10.8 punktas laikomas netekusiu galios; 4 punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja visas savo surinktas iš draudimo įmokų mokėtojų draudimo įmokas pervesti (įnešti) į darbdavio banko sąskaitą iki 2015 m. balandžio 30 d.;

Draudimo konsultanto pareiginių nuostatų 2.1.4 punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojas privalo laiku ir tinkamai atsiskaityti už sudarytas draudimo sutartis; 2.1.10 punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojas privalo laiku vykdyti atsiskaitymą už sudarytas draudimo sutartis ir polisų vedimą į draudimo informacinę sistemą; 2.1.14 punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojas privalo tinkamai vykdyti lėšų priėmimo, apskaitos ir apsaugos operacijas pagal galiojančias taisykles; 2.1.22 punktą, pagal kurį darbuotojas privalo sąžiningai ir kruopščiai atlikti savo darbo funkcijas, būtent:

2014 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-035200, iš draudėjo paėmė 548,1 Eur, tačiau 548,1 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. T., atstovaujama G. T., Nr. 851-0458987, pagal kurią iš draudėjo paėmė 439,31 Eur, tačiau 206,95 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-035417, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1068,11 Eur, tačiau 1068,11 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. birželio 17 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su V. M. Nr. 851-0461306, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1126,6 Eur, tačiau 563,44 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

Nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartis su UAB „D“ Nr. 851-462345, 851-481352, 851-481625, 851-482452, 851-483057, 851-482698, 851-486437, 851-488674, 851-481325, 851-484565, 851-491036, 851-491741, 851-491738, 854-022194, 854-026538, 854-026539, 854-026563, 854-026566, 710-932-256545, pagal kurias iš draudėjo paėmė 4523,61 Eur, tačiau 4523,61 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. liepos 28 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. K. Nr. 851-0464741, pagal kurią iš draudėjo paėmė 610,77 Eur, tačiau 610,77 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-036287, pagal kurią iš draudėjo paėmė 72,41 Eur, tačiau 72,41 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-036283, pagal kurią iš draudėjo paėmė 446,07 Eur, tačiau 446,07 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su M. T. Nr. 412-036298, pagal kurią iš draudėjos paėmė 1137,41 Eur, tačiau 1137,41 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūtį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su T. L. Nr. 310-033659, pagal kurią iš draudėjo paėmė 354,76 Eur, tačiau 177,38 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su M. T. Nr. 02-02987451, pagal kurią iš draudėjos paėmė 29,08 Eur, tačiau 29,08 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su V. B., atstovaujama D. B., Nr. 851-0467001, pagal kurią iš draudėjo paėmė 722,14 Eur, tačiau 481,42 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su D. A. Nr. 300-0148085, pagal kurią iš draudėjos paėmė 202,73 Eur, tačiau 202,73 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 22 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su T. B. Nr. 051-0468903, pagal kurią iš draudėjo paėmė 507,21 Eur, tačiau 253,61 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su Č. K. Nr. 851-0469013, pagal kurią iš draudėjo paėmė 523,9 Eur, tačiau 523,9 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su D. R. Nr. 71-521-087623, pagal kurią iš draudėjo paėmė 300 Eur, tačiau 300 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 29 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. B. Nr. 853-0469513, pagal kurią iš draudėjo paėmė 173,77 Eur, tačiau 173,77 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartis su E. B. Nr. 851-0469655 ir Nr. 02-2713094, pagal kurias iš draudėjo paėmė 202,73 Eur, tačiau 165,08 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 7 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su J. S. Nr. 851-0470236, pagal kurią iš draudėjos paėmė 215,6 Eur, tačiau 215,6 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su S. Z. Nr. 851-0471326, pagal kurią iš draudėjos paėmė 540,52 Eur, tačiau 270,26 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su R. R., atstovaujamu T. R., Nr. 851-0471440, pagal kurią iš draudėjo paėmė 163,65 Eur, tačiau 163,65 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juo pasisavino;

2014 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-036787, pagal kurią iš draudėjo paėmė 262,48 Eur, tačiau 262,48 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 28 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su J. B., atstovaujama P. B., Nr. 851-0472020, pagal kurią iš draudėjo paėmė 318,58 Eur, tačiau 127,84 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. spalio 30 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su Ž. Ž. Nr. 851-0469669, pagal kurią iš draudėjo paėmė 280,79 Eur, tačiau 280,79 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 3 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su M. R. Nr. 851-0472463, pagal kurią iš draudėjo paėmė 740,21 Eur, tačiau 370,11 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su T. M. Nr. 851-0473058, pagal kurią iš draudėjo paėmė 922,16 Eur, tačiau 431,68 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su UAB „V“, atstovaujama A. G., Nr. 851-0473870, pagal kurią iš draudėjo paėmė 667,1 Eur, tačiau 667,1 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. T., atstovaujama G. T., Nr. 851-0474524, pagal kurią iš draudėjo paėmė 708,1 Eur, tačiau 708,1 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su L. L. Nr. 851-0474862, pagal kurią iš draudėjo paėmė 996,52 Eur, tačiau 249,13 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. lapkričio 28 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. Č. Nr. 851-0474859, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1138,50 Eur, tačiau 1138,50 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 4 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su J. A., atstovaujama A. A., Nr. 851-0475494, pagal kurią iš draudėjo paėmė 383,65 Eur, tačiau 182,23 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 8 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su D. G., atstovaujama D. A., Nr. 851-0475697, pagal kurią iš draudėjo paėmė 502,53 Eur, tačiau 376,9 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 10 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su L. K. Nr. 851-0476112, pagal kurią iš draudėjo paėmė 579,24 Eur, tačiau 270,27 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 11 d. „E“ atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su L. Š., atstovaujama A. Š., Nr. 851-0476200, pagal kurią iš draudėjo paėmė 492,35 Eur, tačiau 492,35 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 12 d. Kaune, prie prekybos centro „Mega“, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su UAB „S“, atstovaujama R. R., Nr. 851-0476361, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1213,39 Eur, tačiau 1095,42 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su UAB „A“, atstovaujama S. S., Nr. 851-0476501, kurios pagrindu iš draudėjo paėmė 460,99 Eur, tačiau 243,5 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 18 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su L. S. Nr. 851-0477057, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1057,44 Eur, tačiau 1057,44 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 22 d. „E“ atstovybėje, V. K. g. 24, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. P. Nr. 851-0477227, pagal kurią iš draudėjo paėmė 440,71 Eur, tačiau 440,71 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2014 m. gruodžio 29 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su L. U., atstovaujama D. O., Nr. 851-0477499, pagal kurią iš draudėjo paėmė 1345,71 Eur, tačiau 1009,28 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. sausio 6 d. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su J. R., atstovaujama A. R., Nr. 310-037237, pagal kurią iš draudėjo paėmė 657,48 Eur, tačiau 328,74 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. sausio 19 d. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su I. J. Nr. 851-0480294, pagal kurią iš draudėjo paėmė 363,56 Eur, tačiau 363,56 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. V. T. Nr. 851-0479830, pagal kurią iš draudėjo paėmė 189,21 Eur, tačiau 189,21 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-037665, pagal kurią iš draudėjo paėmė 172,04 Eur, tačiau 172,04 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 20 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su S. G. Nr. 851-0482401, pagal kurią iš draudėjo paėmė 108,33 Eur, tačiau 108,33 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su V. L., atstovaujamu T. L., Nr. 851-0482422, pagal kurią iš draudėjo paėmė 204,11 Eur, tačiau 136,08 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 24 d. Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su D. R., atstovaujama R. R., Nr. 851-0482716, pagal kurią iš draudėjo paėmė 388 Eur, tačiau 388 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 24 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su V. A. Nr. 851-0482713, pagal kurią iš draudėjo paėmė 230 Eur, tačiau 114,5 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su M. Č. Nr. 851-0482835, pagal kurią iš draudėjo paėmė 189,80 Eur, tačiau 189,8 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su M. S., atstovaujama I. K., Nr. 300-0164056, pagal kurią iš draudėjos paėmė 97,04 Eur, tačiau 97,04 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su V. A. Nr. 300-164068, pagal kurią iš draudėjo paėmė 121,6 Eur, tačiau 121,6 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su S. K. Nr. 300-0164217, pagal kurią iš draudėjos paėmė 287,99 Eur, tačiau 287,99 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 6 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su I. R., atstovaujama M. Č., Nr. 02-2871829, pagal kurią iš draudėjo paėmė 200 Eur, tačiau 130,04 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. V. T. Nr. 771-0550793, pagal kurią iš draudėjo paėmė 137,67 Eur, tačiau 137,67 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 771-0550789, kurios pagrindu iš draudėjo paėmė 53,99 Eur, tačiau 53,99 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 16 d. „E“ atstovybėje, V. K. g. 24, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su L. P. Nr. 02-2882743, pagal kurią iš draudėjo paėmė 120,25 Eur, tačiau 120,25 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. Š. Nr. 851-0484932, pagal kurią iš draudėjo paėmė 204,14 Eur, tačiau 204,14 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 18 d. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su UAB „V“, atstovaujama K. R., Nr. 851-0485106, pagal kurią iš draudėjo paėmė 370 Eur, tačiau 370 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 23 d. prie krautuvėlės, esančios (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su D. T. Nr. 300-0165978, pagal kurią iš draudėjo paėmė 81,70 Eur, tačiau 81,70 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su D. R. Nr. 851-0485943, pagal kurią iš draudėjo paėmė 326,76 Eur, tačiau 326,76 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 30 d. Sasnavos g. 70, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. G., Nr. 300-0166624, pagal kurią iš draudėjo paėmė 276,96 Eur, tačiau 276,96 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. G., Nr. 300-0166620, pagal kurią iš draudėjo paėmė 196,27 Eur, tačiau 196,27 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. G., Nr. 771-0552007, pagal kurią iš draudėjo paėmė 54,11 Eur, tačiau 54,11 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartis su T. R. Nr. 851-0486693 ir Nr. 02-2903631, pagal kurias iš draudėjo paėmė 140 Eur, tačiau 32,49 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su R. B., atstovaujama L. L., Nr. 02-2919230, pagal kurią iš draudėjo paėmė 82,41 Eur, tačiau 82,41 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 10 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su V. N. Nr. 851-0487947, pagal kurią iš draudėjos paėmė 212,82 Eur, tačiau 156,96 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su R. B., atstovaujama L. L., Nr. 851-0487968, pagal kurią iš draudėjo paėmė 234,08 Eur, tačiau 172,65 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su UAB „V“, atstovaujama K. R., Nr. 02-2924191, pagal kurią iš draudėjo paėmė 40,15 Eur, tačiau 40,15 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su R. M. Nr. 851-0489134, pagal kurią iš draudėjo paėmė 395,82 Eur, tačiau 395,82 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su G. P. Nr. 851-0489294, pagal kurią iš draudėjos paėmė 354,11 Eur, tačiau 354,11 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su P. T. Nr. 412-038449, kurios pagrindu iš draudėjo paėmė 205,72 Eur, tačiau 205,72 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su N. Š. Nr. 851-0490176, pagal kurią iš draudėjo paėmė 673,87 Eur, tačiau 505,41 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su R. K., atstovaujama A. K., Nr. 851-0490318, pagal kurią iš draudėjo paėmė 603,57 Eur, tačiau 603,57 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su R. K., atstovaujama A. K., Nr. 02-2951048, pagal kurią iš draudėjo paėmė 52,74 Eur, tačiau 52,74 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su V. S. Nr. 300-0169449, pagal kurią iš draudėjos paėmė 235,93 Eur, tačiau 235,93 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) , atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su K. S., atstovaujamu V. S., Nr. 771-0553904, pagal kurią iš draudėjo paėmė 41,22 Eur, tačiau 41,22 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su J. S. Nr. 02-2950591, pagal kurią iš draudėjos paėmė 178,67 Eur, tačiau 178,67 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 4 d. „E“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su J. S. Nr. 851-490280, pagal kurią iš draudėjos paėmė 191,6 Eur, tačiau 191,6 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 5 d., (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. B., atstovaujamu R. B., Nr. 851-0490504, pagal kurią iš draudėjo paėmė 342,4 Eur, tačiau 342,4 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. V. T. Nr. 851-0490703, pagal kurią iš draudėjo paėmė 191,34 Eur, tačiau 191,34 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 8 d. Vilkaviškyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su UAB „V“, atstovaujama A. G., Nr. 851-0490991, pagal kurią iš draudėjo paėmė 283,4 Eur, tačiau 283,4 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 15 d. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su Z. R., atstovaujama A. R., Nr. 851-0491955, pagal kurią iš draudėjo paėmė 427,97 Eur, tačiau 427,97 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su M. Š. Nr. 771-0554843, pagal kurią iš draudėjos paėmė 26,04 Eur, tačiau 26,04 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini), „E“ biuro kieme, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. M. Nr. 851-0458873, pagal kurią iš draudėjo paėmė 289,62 Eur, tačiau 68,96 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 29 d. Vilkaviškyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. R. Nr. 851-0493505, pagal kurią iš draudėjo paėmė 348,73 Eur, tačiau 348,73 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės 29 d. Vilkaviškyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su A. R. Nr. 02-2984137, pagal kurią iš draudėjo paėmė 52,8 Eur, tačiau 52,8 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. gegužės pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su UAB „V“, atstovaujama A. G., Nr. 851-0493154, pagal kurią iš draudėjo paėmė 599,36 Eur, tačiau 599,36 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino;

2015 m. birželio 15 d. aikštelėje, (duomenys neskelbtini), atstovaudama „E“, sudarė draudimo sutartį su R. L., atstovaujama M. V., Nr. 851-0495314, pagal kurią iš draudėjo paėmė 554,02 Eur, tačiau 554,02 Eur neįnešė į „E“ sąskaitą, o juos pasisavino.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji L. K. ir jos gynėjas advokatas G. Danišauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir bylą nutraukti; nepatenkinus šio prašymo, L. K. tęstinę nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į pavienes nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) (būtini dokumentai laidavimui taikyti yra byloje), atmesti bendrovės „E“ Lietuvos filialo civilinį ieškinį; nepatenkinus šio prašymo, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Apeliacinis teismas, pripažindamas, kad L. K. paėmė iš 87 draudėjų lėšas, kurių visų ar dalies nepervedė į bendrovės „E“ Lietuvos filialo sąskaitą, pripažino bendrovę patyrusia žalą, teisiškai nemotyvuodamas, kodėl dėl L. K. veiksmų nukentėjo tik bendrovė, o ne kas nors iš draudėjų ar jų atstovų, patikėjusių L. K. savo pinigus, nepatikrino faktų, kurių pagrindu nustatyta iš viso pasisavinta 32 130,43 Eur suma. Šios teismo nustatytos pasisavintos sumos nepatvirtina nei draudimo bendrovės finansiniai dokumentai, nei liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymai, priešingai, 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvada Nr. 64-(145)-IS-1-157 konstatuota, kad nustatyti, ar visi gauti pinigai buvo įnešti į bendrovės „E“ atsiskaitomąją sąskaitą ar kasą, iš dalies nėra galimybės, nes tokie duomenys nėra pateikti.

2.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ne visi teismo įvardijami liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (V. M., P. B., L. K., L. S., A. P., R. M., G. P., A. M. E. T. (buvusi B.)), todėl nepatikrinus liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymų tikrumo nėra aišku, kas konkrečiai nukentėjo, kurie iš liudytojų ar nukentėjusiųjų ir kiek pinigų patikėjo L. K., juo labiau kad byloje paaiškėjo tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kai kuriems liudytojams (S. S., D. R., N. Š.) tyrėjai davė pasirašyti iš anksto paruoštus apklausos protokolus. Šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant tiek civilinio ieškinio ir jo dydžio, tiek nusikalstamos veikos padarymo klausimus. Be to, teismas rėmėsi nuteistosios L. K. darbovietei pateiktais paaiškinimais, kuriuose neva ji prisipažino iš bendrovės pasisavinusi 22 223,05 Eur, nors šie duomenys nėra gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, t. y. L. K. jokių parodymų dėl pasisavintų sumų nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei prokurorui nėra davusi, ir jie nepatikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, be to, neįtikinama, kad nuteistoji, duodama paaiškinimus darbovietės administracijai, galėjo prisiminti tikslią neva pasisavintą pinigų sumą.

2.3. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino gynybos ginčijamų esminių bylos aplinkybių ir dėl jų motyvuotai nepasisakė, todėl padarė išvadas, kurios neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies normų reikalavimų, abiejų instancijų teismai pažeidė iš BPK 20, 305 straipsnių kylančius reikalavimus, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos dėl in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo, nekaltumo prezumpcijos laikymosi.

2.4. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas tiksliai neįvardijo, tačiau iš teismo pateiktų teiginių galima suprasti, kad teismas neteisingai, priešingai formuojamai kasacinio teismo praktikai, laikė, kad L. K. inkriminuotos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Spręsdamas dėl L. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas akcentavo bendrą sumanymą, tačiau sprendžiant, ar nusikaltimų sutaptis yra realioji, ar idealioji, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, nepakanka atsižvelgti vien tik į šį kriterijų, būtina įvertinti ir laiko tarpą, per kurį buvo daroma nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2010). Atribojant idealiąją sutaptį nuo realiosios pagal daromą laiko tarpą, akcentuojamas būtent trumpas laiko tarpas esant idealiajai sutapčiai, t. y. veikos turi būti daromos iškart viena po kitos per trumpą laiko tarpą, o jei laiko tarpas yra ilgesnis, veikos sudaro realiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-138/2015). Teismų praktikoje pabrėžiama dar ir tai, jog, nenustačius esminių idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai būdingų požymių, paprastai konstatuojama realioji padarytų veikų sutaptis (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-976/2015). Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad L. K. padarė nusikalstamas veikas ir jos sudaro realiąją sutaptį, veika perkvalifikuotina iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 183 straipsnio 1 dalį ir, taikant laidavimo institutą (BK 40 straipsnis), ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, kurios buvo patikrintos apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad L. K., nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 2 d. dirbdama bendrovės „E“ Lietuvos filialo draudimo konsultante, atstovaudama šiai draudimo bendrovei ir jos vardu sudarydama draudimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, visas jai sumokėtas ir draudimo bendrovei priklausančias draudimo įmokas ar dalį jų pasiimdavo sau, t. y. pasisavindavo. Būdai, kaip buvo sudaromos, panaikinamos, atšaukiamos draudimo sutartys, paimami pinigai ir iš dalies įnešami arba neįnešami į draudimo bendrovės sąskaitą, nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Teismas apklausė draudimo bendrovės klientus – draudėjus, jie nurodė, kad dažniausiai pinigus už draudimo polisus mokėjo L. K. grynaisiais pinigais, mokant grynaisiais, jiems L. K. taikė didesnę nuolaidą, be to, jiems ji teigė, jog draudimo įmokas gauti grynaisiais pinigais neva palankiau yra ir „E“ vadovybei. Kai liudytojai sužinodavo, kad jų sudaryta draudimo sutartis negalioja, ir susisiekdavo su draudimo agente L. K., ši tvirtindavo, kad tai sistemos klaida, priminimus apie įmokų mokėjimą sistema siunčia automatiškai, kad draudimas galioja ir pan.

Teismai pagrįstai konstatavo, kad tokie L. K. veiksmai rodo, kad ji save laikė draudiko įgaliota atstove ir yra tinkamas BK 183 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektas. Byloje nėra abejonių, kad, sudarydama draudimo sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis tiesiogiai ar per jų atstovus, L. K. veikė kaip draudiko – bendrovės „E“ Lietuvos filialo – atstovė, o grynaisiais pinigais paimtoms draudimo įmokoms neišrašydama pinigų priėmimo kvitų, pinigų neįnešdama arba tik iš dalies įnešdama į darbdavio sąskaitą, veikė neteisėtai ir pažeidė jai patikėto turto sąlygas, apibrėžtas darbo sutartyje ir jos priede.

Teismas, nustatęs, kad draudėjai draudimo įmokas L. K. mokėjo ne kaip trečiajam su draudimo sandoriu nesusijusiam asmeniui, o kaip draudimo bendrovės „E“ Lietuvos filialo atstovei, kuri pinigus, iš viso 32 130,43 Eur (didelės vertės turtą), pasiimdavo sau, pagrįstai konstatavo, jog L. K. veiksmuose yra visi nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnyje, sudėties požymiai. Teismas tinkamai atskleidė L. K. kaltės – tiesioginės tyčios – turinį ir pagrįstai konstatavo, kad L. K. suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jai patikėtą didelės vertės svetimą draudimo bendrovės „E“ Lietuvos filialui priklausantį turtą ir taip pažeidžia šios bendrovės interesus, daro jai materialinę žalą, ir to norėjo.

3.2. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad L. K. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas ir dėl to jai taikytina baudžiamoji atsakomybė.

3.3. Draudimo bendrovės „E“ Lietuvos filialas pagrįstai buvo pripažintas civiliniu ieškovu šioje byloje, nes būtent draudimo bendrovė dėl L. K. neteisėtų veiksmų patyrė materialinę žalą. Draudimo bendrovės „E“ Lietuvos filialui prisiėmus įsipareigojimus, 87 draudėjai žalos nepatyrė ir civilinių ieškinių nereiškė. Civilinio ieškovo atstovas pateikė įrodymus, kurie patvirtino bendrovės patirtos žalos dydį. Apskaičiuodamas turtinės žalos dydį, teismas įvertino pateiktus civilinio ieškovo duomenis, vadovavosi liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, specialistės išvada.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai išnagrinėjo apeliaciniame skunde pateiktą analogišką prašymą – L. K. padarytas veikas pripažinti padarytas realiąja sutaptimi ir perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 183 straipsnio 1 dalį bei taikyti laidavimo institutą, nustatytą BK 40 straipsnyje, ir jį pagrįstai atmetė. Teismas motyvavo, kodėl L. K. veikos negalima išskaidyti į atskiras veikas ir vertinti kaip kartotinių. Kasaciniame skunde iš esmės yra išdėstyti tie patys argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė, kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų nepadarė. Kasatoriaus pateikiamos savos įvykių versijos ir duomenų vertinimo atmetimas BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų motyvuotas ir neprieštaringas, o teismo padarytos išvados – pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, todėl apeliacinės instancijos teismas BPK 320–324 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nepažeidė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios L. K. ir jos gynėjo advokato G. Danišausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl L. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

5. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad juo ginčijamas nuteistosios L. K. pasisavintos pinigų sumos įrodytumas, dėl jos veiksmų turtinę žalą patyrusio subjekto klausimas, taip pat nesutinkama su nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažinimu tęstine ir kvalifikavimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, be to, nurodoma apie teismų padarytus esminius BPK 20, 305 straipsnių pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo neįvykdytą pareigą patikrinti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, pagrįstumą pagal paduotą nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 5 dalis). Šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

6. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-66-648/2018).

7. Dalis kasaciniame skunde nurodytų argumentų yra susiję su teismų nustatytų faktinių aplinkybių ginčijimu, įrodymų vertinimu ir jų nepakankamumu teismų padarytoms išvadoms pagrįsti, šiais argumentais iš esmės siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, o jų pagrindu – kitokių (kasatoriams palankių) teismo išvadų, tačiau, atsižvelgiant į kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką (BPK 369 straipsnis, 376 straipsnio 1 dalis), dėl šių argumentų pasisakytina tik tiek, kiek jie yra susiję su teisės taikymu.

8. Susipažinus su bylos medžiaga ir teismų sprendimais, nėra pagrindo konstatuoti, kad kasaciniame skunde ginčijami įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, buvo gauti, ištirti ir įvertinti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą įrodinėjimo tvarką (BPK 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis ir kt.), o faktinės aplinkybės, iš jų – ir L. K. pasisavinta iš draudimo bendrovės „E“ Lietuvos filialo pinigų suma, šioje byloje nustatytos neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo byloje apklaustų liudytojų (taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktus liudytojų S. S., D.

R., N. Š. rašytinius paaiškinimus), pačios nuteistosios L. K. paaiškinimus draudimo bendrovei bei jos parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvadoje Nr. 64-(145)-IS1-157 nurodytus duomenis, šią išvadą pateikusios specialistės paaiškinimus, kitus bylos įrodymus ir pateikė šių duomenų vertinimą, kuris sutapo su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atitinka bylos medžiagą ir yra tinkamai motyvuotas, todėl nesutikti su juo nėra teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes į visus esminius apeliacinio skundo argumentus teismas išsamiai atsakė.

Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, liudytojai A. M. (sudaręs automobilio draudimo sutartį sūnaus V. M. vardu), L. K., E. T. buvo apklausti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, taigi šių liudytojų parodymai yra teisėtas įrodymų šaltinis, kiti kasaciniame skunde nurodyti liudytojai (P. B., G. P., R. M.) nors teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neapklausti dėl objektyvių priežasčių, tačiau jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi ir jais patikrintas kitų bylos duomenų patikimumas.

Tai, kad šie liudytojai nebūtų kviečiami į teismo posėdį pakartotinai ir jų parodymai būtų paskelbti, neprieštaravo ir nuteistosios gynėja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistoji ir jos gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Nuteistosios L. K. rašytiniai paaiškinimai, pateikti draudimo bendrovės, taip pat buvo vertinami kitų bylos duomenų kontekste, o gynybos versija, kad jie galėjo būti gauti neteisėtu būdu – naudojant psichologinį spaudimą, įtikinamai ir motyvuotai teismų atmesta.

Tai, kad šie duomenys gauti ne apklausus L. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, jų įrodomosios reikšmės nesumenkina. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018). Šiomis taisyklėmis, be kita ko, siekiama užtikrinti asmenų parodymų, naudojamų kaip įrodymų byloje, patikimumą ir gynybos teisių įgyvendinimą.

9. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pasisavino didelės vertės jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs turtas ar turtinė teisė. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (turtinių teisių).

Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar savo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Teismų praktikoje patikėtu turtu pripažįstamas einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu.

Būtinasis turto pasisavinimo požymis – turtinė žala (jos dydis turi reikšmę veikos kvalifikavimui). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar savo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-269-648/2017, 2K-314-693/2018, 2K-21-628/2019).

10. Teismų nustatytos bylos aplinkybės visiškai pagrindžia BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą L. K. veikoje, nes: ji, nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 2 d. dirbdama bendrovės „E“ Lietuvos filiale draudimo konsultante ir veikdama šios bendrovės vardu, nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. iš viso sudarė 87 draudimo sutartis, pagal kurias iš draudėjų ar jų atstovų priėmė draudimo įmokas grynaisiais pinigais, tačiau jų neįnešė arba tik iš dalies įnešė į draudimo bendrovės (draudiko) sąskaitą, tokiu būdu L. K. neteisėtai užvaldė (pasisavino) jai patikėtą didelės vertės – 32 130,43 Eur dydžio svetimą, bendrovės „E“ Lietuvos filialui priklausantį turtą. Nuteistoji L. K., sudarydama su draudėjais ar jų atstovais turto draudimo sutartis, veikė kaip bendrovės „E“ Lietuvos filialo atstovė – draudimo konsultantė (o ne savo vardu, individualiai teikė tokias paslaugas) ir darbo teisinių santykių pagrindu, t. y. remiantis darbo sutartimi tarp L. K. ir ADB „E“, sudaryta 2012 m. gruodžio 18 d. Nr. 2484, jos priedais, Draudimo konsultanto pareiginiais nuostatais, turėjo įgaliojimus bendrovės „E“ Lietuvos filialui priklausančiam turtui – draudėjų grynaisiais pinigais sumokėtoms draudimo įmokoms (sutartyje ir jos prieduose buvo nustatytos darbuotojo pareigos, atsiskaitymo grynaisiais tvarka ir pan.). Taigi L. K. būtent dėl eitų draudimo konsultanto pareigų turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės „E“ Lietuvos filialui priklausančiam turtui ir nuteistajai šis turtas buvo svetimas – nuosavybės teise priklausė ne jai, o bendrovės „E“ Lietuvos filialui, kurio vardu ji ir išrašydavo draudimo liudijimus draudėjams. Neteisėtai ir neatlygintinai užvaldžiusi jai patikėtą turtą, ji padarė turtinę žalą, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ne atskiriems draudėjams (87 atvejais), kuriems draudimo bendrovė atkūrė draudimo sutarčių galiojimą, jie jokios žalos nepatyrė, pretenzijų nepareiškė ir civilinių ieškinių nepateikė, o būtent bendrovės „E“ Lietuvos filialui. Taigi „E“ Lietuvos filialas teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas civiliniu ieškovu, kuris patyrė turtinę žalą dėl nuteistosios L. K. neteisėtų veiksmų.

11. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015, 2K-P-31-788/2021).

12. Minėtų nusikalstamos veikos tęstinumo nustatymo taisyklių šioje byloje buvo laikomasi. L. K. nuo 2014 m gegužės 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. veikdama bendra tyčia pasisavinti svetimą, bendrovės „E“ Lietuvos filialui priklausantį turtą padarė 87 vienarūšes veikas. Nėra teisinio pagrindo jų pripažinti pavienėmis 87 nusikalstamomis veikomis ir kiekvieną jų atskirai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, apibūdinančias svetimo turto pasisavinimo iš vieno šaltinio mechanizmą, pobūdį (L. K. nesudarė, sudarė neteisingas, nutraukė ar draudėjams pateikė neegzistuojančias draudimo sutartis, neišrašydama pinigų priėmimo kvitų, ir iš draudėjų gautų lėšų neįnešė arba įnešė tik jų dalį į draudimo bendrovės sąskaitą), šių veiksmų tapatumą ir sistemingumą, kai beveik per vienerius metus ji 87 kartus pasisavino jai, kaip draudimo konsultantei, patikėtas draudėjų sumokėtas draudimo įmokas, darytina išvada, kad L. K. turėjo tikslą pagal galimybes neteisėtai užvaldyti kuo daugiau draudimo įmokų, jos tapačius ar vienarūšius veiksmus, laiko požiūriu nenutolusius vieną nuo kito, apėmė bendra tyčia, todėl padaryta nusikalstama veika atitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Pripažinus, kad L. K. padarė tęstinę veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunkų nusikaltimą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) padarius šiai kategorijai priskirtą nusikaltimą negali būti taikomas.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai esminių BPK pažeidimų vertindami įrodymus nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą L. K. neteisėtiems veiksmams, kvalifikuodami juos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios L. K. ir jos gynėjo advokato Gintauto Danišausko kasacinį skundą atmesti.

Rima Ažubalytė

Teisėjai

Tomas Šeškauskas

Arvydas Daugėla