1600c8b4-e041-4325-aed7-c1b805c0d71c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-239-370/2015 (S)             Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15219-2011-8             Procesinio sprendimo kategorijos:             73.2.5.1; 121.11; 121.16 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1135-603/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ ieÅ¡kinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Å iaulių bankas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sudarė su atsakovu įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria nuo ugnies ir gamtinių jėgų buvo apdraustos ieÅ¡kovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini). Dėl smarkaus lietaus 2009 m. gruodžio 25–28 d. patalpos buvo apgadintos (toliau – Ä®vykis). Atsakovas Ä®vykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas Ä®vykį pripažinti draudžiamuoju. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – Ä®vykį pripažino draudžiamuoju ir įpareigojo atsakovÄ paskaičiuoti padarytÄ Å¾alÄ . Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundÄ , 2013 m. liepos 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad į bylÄ nebuvo įtrauktas naudos gavėjas – AB Å iaulių bankas, todėl buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, nurodė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar byloje siekiama žalos atlyginimo, jeigu siekiama, ar reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl konkretaus dydžio žalos atlyginimo, kurį nagrinėjant vertinamas ir įvykio pobÅ«dis, kurį ieÅ¡kovas nurodė kaip draudžiamÄ jį, ir Å¡io įvykio sukeltos pasekmės.             IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu, kuris pagal rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles buvo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 183 240 Lt draudimo iÅ¡mokos ir 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad ieÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 28 d. informavo atsakovÄ apie Ä®vykį, nurodydamas, jog per stogÄ lietaus vanduo užpylė patalpas pirmame ir antrame aukÅ¡te, dėl to nusėdo pamatai, o sienose bei kitose pastato konstrukcijose atsirado plyÅ¡iai. Atsakovas dėl Ä®vykio pradėjo žalos reguliavimo procedÅ«rÄ , 2009 m. gruodžio 29 d. pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) paklausimÄ dėl informacijos apie lietaus kiekį 2009 m. gruodžio 24–28 d. (duomenys neskelbtini), pateikimo.

Atsakovas, gavęs Å¡ios tarnybos 2010 m. sausio 11 d. raÅ¡tÄ ir ieÅ¡kovo 2010 m. rugsėjo 16 d. pateiktÄ raÅ¡tÄ su lokalinėmis sÄ matomis, vadovaudamasis Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau – Taisyklės) 203.1 punktų, priėmė sprendimÄ Ä®vykį pripažinti nedraudžiamuoju. Gavęs ieÅ¡kovo pretenzijÄ , atsakovas atnaujino žalos bylos administravimÄ , atsakovo partnerio UAB „Meistrų paslaugos“ ekspertas R. P. apžiÅ«rėjo ginčo patalpas ir 2010 m. lapkričio 12 d. sudarė sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo aktÄ , jame padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos galėjo bÅ«ti užlietos dar prieÅ¡ stogo remontÄ 2007 m. ir tai galėjo turėti įtakos pastato viduje atsiradusiems padariniams.

Atsakovas 2010 m. lapkričio 25 d. pateikė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 203.1 punkte yra nurodyti draudžiamieji įvykiai, kuriems esant atsakovas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Vienu iÅ¡ tokių įvykių nurodyta liÅ«tis, tačiau ji Taisyklėse apibrėžiama kaip smarkus lietus, kai per 12 valandų ar trumpesnį laikÄ iÅ¡krinta 50 mm ar daugiau kritulių. IÅ¡ byloje pateiktos Tarnybos 2010 m. sausio 10 d. pažymos, parengtos pagal Druskininkų vandens matavimo stoties duomenis, teismas nustatė, kad Ä®vykio metu (2009 m. gruodžio 28 d.) iÅ¡kritusių kritulių kiekis buvo 0,4 mm, todėl akivaizdu, kad Ä®vykio dienÄ liÅ«ties, kaip draudžiamojo įvykio pagal minėtas Taisyklių nuostatas, nebuvo.

IeÅ¡kovo pateikta tos pačios tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. pažyma taip pat patvirtina, kad Ä®vykio dienÄ nebuvo Taisyklėse nurodyto kiekio lietaus. Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje pažymoje nurodyta aplinkybė apie iÅ¡kritusių kritulių kiekio laikymÄ pavojingu meteorologiniu reiÅ¡kiniu nepaneigia Taisyklių nuostatų, kuriose numatytas atitinkamas kiekis kritulių per atitinkamÄ laikotarpį, taikymo. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių apie Ä®vykio vietos zonoje padarytų panaÅ¡ių nuostolių geros bÅ«klės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo, kaip ir apdraustasis turtas, daiktams ar kad sugadinti ginčo turtÄ galėjo tik liÅ«tis.

Teismo vertinimu, atsakovas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl atsisakymo mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ pagal Taisyklių 203.1 punktÄ .Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, pavedant jÄ atlikti ekspertui V. B. E., pateikiant jam klausimÄ , ar per trumpÄ liÅ«tį 2009 m. gruodžio 28–29 d. per nesugadintÄ stogÄ ginčo pastatas galėjo bÅ«ti užlietas ir sukelti pastato sugadinimo pasekmes, užfiksuotas 2010 m. lapkričio 12 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo akte.

Ekspertas 2013 m. gegužės 20 d. ekspertizės akte konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Ä®vykio metu stogas tikrai buvo suremontuotas ir tai buvo padaryta 2007 m., apžiÅ«rėtose patalpose sienos ir grindys vietomis įmirksta dėl nesandarios lietaus vandens nuvedimo sistemos, konstatavo, kad naujai įrengtoje stogo dangoje neįrengus vandens surinkimo ir nuvedimo įlajų, buvo sudarytos sÄ lygos vandeniui patekti į patalpas. Nors ieÅ¡kovo teigimu, pastato stogas Ä®vykio metu buvo suremontuotas, ekspertas pažymėjo, kad tiek įvykio vietoje apžiÅ«rėjus stogÄ , tiek ir padarytose stogo nuotraukose nesimato, kad bÅ«tų kas nors padaryta su įlajomis, t. y. jos iÅ¡trauktos ar iÅ¡plėšos trečiųjų asmenų, tuo labiau, abi esančios įlajos ant stogo yra neįrengtos.

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad vanduo pastate atsirado taip pat dėl netolygių mÅ«rų suspaudimo, atsiradusių įtrÅ«kių, dėl netolygios konstrukcijos, drėgmė pastate atsirado dėl pastato nenaudojimo, nes pastatas nėra vėdinamas, neprižiÅ«rimas. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 6.2 punkto e papunktį, jei turtas sugadinamas dėl grunto tyrimo klaidų, klaidų projektuojant, statant, montuojant, rekonstruojant, renovuojant draudžiamÄ turtÄ , tai įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Be to, pagal Taisyklių 203.2 punkto a papunktį nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas turto sugadinimas dėl lietaus, kruÅ¡os, sniego, purvo, vandens ar vandens neÅ¡amų daiktų įsiveržimo pro nesandariai ar nevisiÅ¡kai sandariai uždarytus langus, lauko duris ar kitas pastato/statinio konstrukcijų angas.

Atsižvelgęs į eksperto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Ä®vykis laikytinas nedraudžiamuoju ir pagal Taisyklių 6.2 punkto e papunktį bei 203.2 punkto a papunktį, nes ginčo pastato sienos įmirksta ir drėksta dėl nesandarios lietaus vandens nuvedimo sistemos, be to, stogo dangoje nėra įrengtos vandens surinkimo ir nuvedimo įlajos, tai sudaro sÄ lygas vandeniui patekti į apdraustas patalpas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo dalis dėl Ä®vykio pripažinimo draudžiamuoju yra įsiteisėjusi, o atsakovas nesutiko tik su patikslinto ieÅ¡kinio dydžiu. Skundžiamame sprendime į tai neatsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas nepateikė savo iÅ¡vadų dėl apylinkės teismo sprendimo ir apygardos teismo nutarties, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.             2.

Pagal draudimo įstatymÄ ir draudimo taisykles, įvykus draudžiamajam įvykiui ir draudėjui praneÅ¡us apie jį, draudikas privalo atvykti į įvykio vienÄ , suraÅ¡yti draudžiamojo įvykio aktÄ , nustatyti įvykio aplinkybes ir paskaičiuoti padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau bÅ«tent Å¡ių veiksmų atsakovas sÄ moningai nevykdė ir nesiruošė vykdyti. Teismui pateiktas atsakovo Ä®vykio aktas suraÅ¡ytas tik po metų ir tik po to, kai atsakovas gavo ieÅ¡kovo pretenzijÄ . Po praneÅ¡imo atsakovui apie Ä®vykį, bÅ«tent jis turėjo pareigÄ nustatyti Ä®vykio aplinkybes, kada ir kaip buvo sugadintas turtas, kaip vanduo pateko į patalpas.

Byloje pateikti įrodymai, kada stogas buvo suremontuotas, tai patvirtina ir atsakovo eksperto 2010 m. lapkričio 12 d. aktas (išvada), kuriame nurodyta, kad stogas geros būklės. Per dvejus metus stogo stovis galėjo pablogėti, stogo įlajas kas nors ištraukti. Išvada, kad patalpų užliejimas įvyko dėl įlajų neįrengimo, yra nepagrįsta. Joks stogo remontas įsigijus patalpas ir po Įvykio nebuvo papildomai atliekamas, jokio patalpų užliejimo daugiau nebuvo. Ekspertas teisme paaiškino, kad labiausiai tikėtina, kad, prasidėjus žiemai ir šalčiams, nutekėjimo vamzdžiuose (stoge) staiga sušalo vanduo, o prasidėjus atodrėkiui, sniegui ir krituliams, vanduo neturėjo kur bėgti, todėl pateko į patalpas.

BÅ«tent tai ir patvirtina, kad įvyko draudžiamasis įvykis. Skundžiamame sprendime daroma iÅ¡vada, kad tuo metu toje vietovėje kiti pastatai nebuvo užlieti, todėl ginčo patalpų užliejimas negali bÅ«ti laikomas draudžiamuoju įvykiu, yra nesuprantama ir nelogiÅ¡ka. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus draudikas neturi teisės atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu ir nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

BÅ«tent atsakovui kyla pareiga įrodyti ir pagrįsti savo atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai Ä®vykį laikė nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 63.2, 203.2 ir 203.1 punktus, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus ir skundžiamo sprendimo motyvus. Jokie darbai, montavimai ar galbÅ«t padarytos klaidos galiojant draudimo sutarčiai įrodymais nepatvirtinti. Ginčo patalpos pastatytos 1989 m., todėl atsakovas turėjo įvertinti draudimo rizikÄ prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį.             3.

Ginčo patalpų vietovėje nėra atliekami meteorologiniai stebėjimai, todėl atsakovo atsikirtimai, kad nebuvo liÅ«ties pagal Taisyklių 203.1 punktÄ , yra nepagrįsti. Dėl to, atsakovas, žinodamas, kad Ä®vykio vietoje nevykdomi meteorologiniai stebėjimai, neapžiÅ«rėjęs Ä®vykio vietos ir vietovės, neiÅ¡tyręs Ä®vykio, nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Svarbu tai, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. pažymoje nurodyta, kad artimiausioje meteorologinėje stotyje buvo užfiksuotas pavojingas meteorologinis reiÅ¡kinys, kuris netgi laikomas stichiniu reiÅ¡kiniu, ginčo patalpų vietovėje iÅ¡krito daugiau kritulių nei kartu sudėjus stočių visus rezultatus.

IeÅ¡kovas turtÄ apdraudė bÅ«tent nuo gamtinių jėgų.              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 20014 m. liepos 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Apeliacinis skundas, atsakovo nuomone, yra tik minčių kratinys, iÅ¡ kurio nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečius procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimus teismas padarė.             2.

Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad, anot apelianto, teismas netinkamai ištyrė aplinkybes, susijusias su Įvykio administravimu ir tyrimu. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Atsakovas tinkamai vykdė CK 6.987 straipsnio nuostatas, numatančias, kad draudikas neturi pareigos išmokėti draudimo išmokos, jei neįvyko draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Skundžiamame sprendime išsamiai aptarta Įvykio tyrimo (administravimo) eiga.             3.

Atsakovo sprendimas atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ buvo priimtas dar 2010 m. spalio 14 d., vadovaujantis Taisyklių 203.1 punktu. Be to, byloje teismo buvo paskirta ekspertizė, kurios iÅ¡vadose nurodyta, kad ginčo patalpų užliejimo priežastimi galėjo bÅ«ti tinkamai neužbaigtas stogo dangos remontas, dangoje neįrengus lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo įlajų. Todėl draudimo iÅ¡moka negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ir pagal Taisyklių 63.2 punkto e papunktį ir 203.2 punkto 4 papunktį.

Visas Å¡ias aplinkybes tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino teismas, todėl apelianto teiginiai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Ä®vykis yra nedraudžiamasis, yra atmestini kaip nepagrįsti.             4. Byloje pateiktos dvi Tarnybos pažymos dėl Ä®vykio dienÄ ginčo patalpų vietovėje iÅ¡kritusių kritulių kiekio. Viena buvo iÅ¡duota atsakovui, kita – ieÅ¡kovui. Tiek Druskininkų vandens matavimo stotis (ji yra vos 10 km atstumu iki Ä®vykio vietos), tiek Varėnos meteorologijos stotis (ji yra 50-60 km atstumu iki Ä®vykio vietos) atlieka kritulių matavimus.

Atsakovas, priimdamas sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, pagrįstai vadovavosi 2010 m. sausio 11 d. pažyma, t. y. oficialiu kompetentingos institucijos iÅ¡duotu dokumentu, todėl apelianto argumentai, kad Ä®vykio vietoje nėra atliekami meteorologiniai matavimai, yra nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl atsakovo praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka              Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas; dalyvaujantis byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas visiÅ¡kai nemotyvuoja praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nors nurodyti tokio praÅ¡ymo motyvus įpareigoja CPK 322 straipsnis.

Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi ir iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas, todėl atsakovo praÅ¡ymas atmestinas.              Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų              Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl skundo turinio nenuoseklumo. Kita vertus, tai netrukdo iÅ¡skirti pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo dalis, kuria Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju, yra įsiteisėjusi, nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi jį panaikino ir perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantas teigia, kad atsakovas po ieÅ¡kovo praneÅ¡imo apie Ä®vykį gavimo neatvyko į Ä®vykio vietÄ , nenustatė Ä®vykio aplinkybių ir padarytos žalos, t. y. netinkamai vykdė Ä®vykio administravimÄ (tyrimÄ ), todėl neturėjo teisės pripažinti Ä®vykį nedraudžiamuoju.

Galiausiai apeliantas mano, kad jis ginčo turtÄ apdraudė nuo gamtinių jėgų, o nagrinėjamu atveju turtas buvo apgadintas dėl pavojingo meteorologinio (stichinio) reiÅ¡kinio.              Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje              Minėta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas Ä®vykį pripažinti draudžiamuoju.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir įpareigojo atsakovÄ paskaičiuoti padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundÄ ir nustatęs absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 2013 m. liepos 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nepasisakė dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados dėl Ä®vykio pripažinimo draudžiamuoju pagrįstumo ar nepagrįstumo, o sprendimÄ panaikino dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo.

Taigi apelianto argumentai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo dalis, kuria Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju, yra įsiteisėjusi, o byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui tik nustatyti padarytos žalos dydį, neturi teisinio pagrindo, todėl atmestini.              Dėl ginčo faktinių aplinkybių              IeÅ¡kovas (draudėjas) su atsakovu (draudiku) 2009 m. rugpjūčio 21 d. sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, jos sudarymÄ patvirtina draudimo liudijimas (polisas) Serija IT Nr. 00009819 (t. 1, b. l. 13).

Draudimo sutartimi nuo ugnies ir gamtinių jėgų buvo apdraustos ieškovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini). Iš draudimo liudijimo (poliso) taip pat matyti, kad draudimo sutartis buvo sudaryta Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 pagrindu. Šalių paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir byloje surinkta medžiaga (šalių susirašinėjimas, atsakovo vidinis susirašinėjimas, t. 1, b. l. 15, 34), nustatyta, kad ieškovas 2009 m. gruodžio 28 d. pranešė atsakovui apie 2009 m. gruodžio 28 d.

įvykį, nurodydamas, kad per stogÄ lietaus vanduo stipriai užpylė apdraustas patalpas antrame ir pirmame aukÅ¡te, prasėdo pastato pamatai, sienose ir kitose pastato konstrukcijoje atsirado plyÅ¡iai. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovas pradėjo žalos sureguliavimo procedÅ«rÄ (t. 1, b. l. 33). Atsakovas 2009 m. gruodžio 29 d. iÅ¡siuntė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paklausimÄ , nurodydamas, kad siekdamas tinkamai ir operatyviai sureguliuoti žalÄ praÅ¡o pateikti informacijÄ apie lietaus kiekį 2009 m. gruodžio 24–28 d. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51).

IÅ¡ Tarnybos buvo gauta 2010 m. sausio 11 d. pažyma apie meteorologines sÄ lygas, kurioje nurodyta, kad Druskininkų vandens matavimo stoties duomenimis iÅ¡kritusių kritulių kiekis 2009 m. gruodžio 28 d. buvo 0,4 mm (t. 1, b. l. 52). Atsakovo teigimu, 2010 m. sausio mėnesio pradžioje atsakovo ekspertė A. Å . telefonu susisiekė su ieÅ¡kovo vadovu R. M., paprašė atsiųsti Ä®vykio vietos nuotraukas ir preliminariÄ remonto sÄ matÄ , informavo, kad sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos bus priimtas tik tada, kai ieÅ¡kovas pateiks minėtus duomenis ir bus gautas atsakymas iÅ¡ Tarnybos.

Nors apeliantas neigia Å¡iÄ aplinkybę, teigdamas, kad byloje nėra įrodymų apie kokius nors atsakovo duotus nurodymus ieÅ¡kovui, atsakovo teiginius patvirtina tolesnis ieÅ¡kovo elgesys. IeÅ¡kovas 2010 m. rusėjo 16 d. praneÅ¡imu priminė atsakovui apie Ä®vykį, nurodydamas, kad po praneÅ¡imo apie Ä®vykį atsakovas įsipareigojo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau to nepadarė (t. 1, b. l. 53). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su Å¡iuo praneÅ¡imu ieÅ¡kovas pateikė atsakovui dvi lokalines sÄ matas, pagal kurias ir prašė paskaičiuoti žalos dydį (t. 1, b. l. 54–55).

Å i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ esmės patvirtina minėtus atsakovo teiginius (2010 m. sausio mėnesio pradžioje įvykusi Å¡alių telefoninį pokalbį dėl Ä®vykio administravimui reikalingos medžiagos pateikimo) ir kartu paneigia apelianto teiginius, kad jis nebuvo informuotas apie preliminarios remonto sÄ matos atsakovui pateikimÄ , kuri, kaip ir minėtas Tarnybos atsakymas dėl meteorologinių sÄ lygų, yra reikalinga sprendimui dėl draudimo iÅ¡mokos priimti. Atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo 2010 m. rugsėjo 16 d. praneÅ¡imÄ ir įvertinęs Tarnybos 2010 m. sausio 11 d. pažymÄ , vadovaudamasis Taisyklių 203.1 punktu, 2010 m. spalio 14 d. praneÅ¡imu Ä®vykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1, b. l. 58).

Pažymėtina ir tai, kad, gavęs ieÅ¡kovo 2010 m. spalio 26 d. pretenzijÄ , atsakovas atnaujino žalos bylos administravimÄ , nusiuntė į Ä®vykio vietÄ ekspertÄ ir, atsižvelgdamas į jo nuomonę, 2010 m. lapkričio 25 d. pateikė ieÅ¡kovui iÅ¡samų ir motyvuotÄ atsakymÄ , pakartotinai nurodydamas priežastis, dėl kurių atsakovo Ä®vykį laiko nedraudžiamuoju (t. 1, b. l. 59–89). Taigi nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad atsakovas netinkamai tyrė Ä®vykio aplinkybes, nevyko apžiÅ«rėti Ä®vykio vietos ar kitaip vengė atlikti savo, kaip draudiko, pareigas.

Be to, aplinkybė, kad atsakovas galbÅ«t nevisiÅ¡kai tinkamai administravo žalÄ , t. y. po telefoninio pokalbio su ieÅ¡kovu neskubėjo, kol nebuvo paragintas ieÅ¡kovo 2010 m. rugsėjo 16 d. praneÅ¡imu, spręsti dėl draudimo iÅ¡mokos, teisėjų kolegijos nuomone, neturi įtakos paties sprendimo pripažinti Ä®vykį nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 203.1 punktÄ teisėtumui ir pagrįstumui.              Dėl Ä®vykio pripažinimo nedraudžiamuoju              Apeliantas yra teisus teigdamas, kad bÅ«tent atsakovo (draudikas) privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė Å¡ias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡samius motyvus dėl Ä®vykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 203.1 punktÄ . Teisėjų kolegija, neatkartodama skundžiamo sprendimo motyvų Å¡iuo klausimu, visiÅ¡kai sutinka su tokiu Ä®vykio vertinimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl ieÅ¡kovo pateiktoje Tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas nurodyto vertinimo, kad 2009 m. gruodžio 25 d.

įvykusi liÅ«tis laikytina pavojingu meteorologiniu reiÅ¡kiniu Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nurodė, jog Å¡i aplinkybė nepaneigia Taisyklių nuostatų, kuriose numatytas atitinkamas kiekis kritulių per atitinkamÄ laikotarpį, taikymo. Tai, kad ieÅ¡kovas apdraudė ginčo patalpas nuo gamtinių jėgų, nereiÅ¡kia, jog bet kokia gamtinė jėga, nors ji ir bÅ«tų laikoma pavojingu meteorologiniu reiÅ¡kiniu, sudaro pagrindÄ Ä®vykį pripažinti draudžiamuoju. Taisyklių 203.1 punkte konkrečiai nurodyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikytinas apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl atsitikimų, staiga ir netikėtai įvykusių draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, tokių kaip liÅ«tis, konkretizuojant, kad liÅ«timi laikomas smarkus lietus, kai per 12 val. ar trumpesnį laikÄ iÅ¡krinta 50 mm ir daugiau kritulių.

Byloje pagal dvi Tarnybos pažymas nustatyta, kad Ä®vykio vietovėje atitinkamu laikotarpiu nebuvo tokio kritulių kiekio. Tai reiÅ¡kia, kad Ä®vykio metu nebuvo užfiksuota liÅ«ties kaip draudžiamojo įvykio pagal Taisyklių 203.1 punktÄ .             Apelianto teigimu, atsakovas nepagrįstai vadovavosi tuo, kad nebuvo liÅ«ties, kaip tai numato Taisyklių 203.1 punktas, nes Ä®vykio vietoje neatliekami meteorologiniai stebėjimai. Pažymėtina, kad taip teigdamas apeliantas pats sau prieÅ¡tarauja, kadangi pats vadovaujasi Tarnybos pažyma dėl Ä®vykio metu ir vietoje buvusio pavojingo (stichinio) meteorologinio reiÅ¡kinio.

Be to, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Tarnybos interneto puslapyje pateikta informacija tiek Druskininkų vandens matavimo stotis, tiek Varėnos meteorologijos stotis atlieka kritulių kiekio matavimus. Pažymėtina ir tai, kad Druskininkų stotis yra 10 km atstumu iki Ä®vykio vietos, o Varėnos – 50–60 km. Taigi nėra pagrindo nesivadovauti Tarnybos, remiantis Å¡ių stočių pateiktais duomenimis, iÅ¡duotomis pažymomis apie meteorologines sÄ lygas Ä®vykio vietoje.             Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Ä®vykis laikytinas nedraudžiamuoju ir pagal Taisyklių 63.2 punkto e papunktį bei 203.2 punkto a papunktį.

             Dėl apribojimo keisti (pildyti) apeliacinio skundo pagrindÄ ir naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimų              Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė naujus, t. y. apeliaciniame skunde neminėtus, argumentus dėl ekspertizę atlikusio eksperto suinteresuotumo, neteisėtų veiksmų, neteisėtų iÅ¡vadų ir melagingų paaiÅ¡kinimų. Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kovo pateiktame apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija Å¡iuos ieÅ¡kovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus vertina kaip bandymÄ keisti (papildyti) pateiktÄ apeliacinį skundÄ , pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju atsižvelgia ir į tai, kad esmine aplinkybe, sudariusia pagrindÄ atsakovui atsisakyti iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , laikytina liÅ«ties, kaip ji apibrėžiama Taisyklių 203.1 punkte, nebuvimas. Dėl Å¡ios aplinkybės teismo paskirtas ekspertas nebuvo pasisakęs. Kartu su minėtais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais apeliantas pateikė Daugiabučio namo savininkų bendrijos „2A“ 2009 m. spalio 12 d. raÅ¡tÄ dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros rezultatų.

Be to, apeliantas prieÅ¡ pat posėdį apeliacinės instancijos teisme pateikė Å¡ios bendrijos 2015 m. birželio 17 d. pažymÄ dėl minėto namo stogo ir lietaus nuvedimo sistemos bÅ«klės, taip pat antstolės J. J. 2015 m. birželio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Pažymėtina, kad apeliantas, pateikdamas minėtus dokumentus į bylÄ , nenurodė motyvų, pagrindžių Å¡ių dokumentų pateikimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinybę, kaip to reikalauja CPK 314 straipsnį.

Pagal šį straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantui nenurodžius tokių motyvų, teisėjų kolegija atsisako priimti ir vertinti pateiktus dokumentus.              Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi atidėjo apeliantui 984,42 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto valstybei priteistinas atidėtas žyminis mokestis (CPK 84, 96 straipsniai).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statybų ekspertas“ (j. a. k. 300632679) valstybei 984,42 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 42 ct) žyminio mokesčio. TeisėjaiArtÅ«ras Driukas Danguolė Martinavičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė