2021-02-24 Nr. AB-3979-3-63-3-00070-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-160-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00070-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. įmonės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. įmonės skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimus Nr. 27.3-MD3-143462, Nr. 27.3-MD3-143463, Nr. 27.3-MD3-143464, Nr. 27.3-MD3-143465 apie nesuvestas deklaracijas į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę (toliau – ir Pranešimai), kuriuose nurodyta, kad nesuvestos pridėtinės vertės mokesčių deklaracijos (forma FR0600) į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, kadangi dokumentuose neteisingai nurodyti mokestiniai laikotarpiai, ir įpareigoti Klaipėdos AVMI teisės aktų nustatyta tvarka suvesti pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų (forma FR0600) duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad, aiškinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismas, atsižvelgęs į MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7, 14 punktų nuostatas, sprendė, jog atsakovas turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais (7 p.); kreiptis į mokesčių mokėtoją, kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas (14 p.). Teismo vertinimu, Pranešimai pareiškėjui nenulemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundžiami dokumentai laikomi tarpiniais (procedūrinį) pobūdį turinčiais dokumentais. Teisminėje praktikoje mokesčių administratoriaus duodamas nurodymas (pranešimas) suprantamas kaip dokumentas, kuris rengiamas, turint tikslą užtikrinti įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, ir mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumas gali būti vertinamas mokesčių administratoriui priėmus galutinį sprendimą, kuris ir sukelia realius teisinius padarinius. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl mokesčių administratoriaus įgaliojimų, jo kompetentingumo taip pat gali būti keliamas tik mokesčių mokėtojui skundžiant mokesčių administratoriaus baigiamąjį aktą.

Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos AVMI 2020 m. gruodžio 7 d. Pranešimai yra procedūriniai dokumentai, priimti mokesčių administratoriui atlikus mokestinio tyrimo veiksmus (MAĮ 136 str.), todėl jie patys savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, jie nėra galutiniai ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Taigi skundžiami Pranešimai negali būti laikomi teisės taikymo aktu (pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu) ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos AVMI sprendimais buvo anuliuotos pareiškėjo deklaracijos, todėl šie sprendimai sukėlė teisines pasekmes mokesčių mokėtojui, kadangi mokesčių administratorius be jokių teisinių motyvų panaikino mokesčių mokėtojo deklaracijas. Šie VMI sprendimai nėra tik procedūriniai tarpiniai dokumentai, tačiau jie yra valiniai viešojo administravimo subjekto sprendimai. Teismui negavus atitinkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimų, nebuvo jokio teisinio pagrindo šiuos sprendimus laikyti tarpiniais procedūriniais dokumentais, kadangi nebuvo teismui žinoma šių dokumentų teisinė kilmė ir / ar teisinis sprendimų priėmimo pagrindas. Atsakovas nevykdė MAĮ 136 straipsnyje reglamentuotų veiksmų, todėl jam nepateikė jokių pastabų dėl pareiškėjo pateiktų deklaracijų, taigi pareiškėjo deklaracijų patikrinimo administracinė procedūra nevyko arba mokesčių mokėtojui ji nėra žinoma. Teismui atsisakius priimti mokesčių mokėtojo skundą, pareiškėjo teisės mokesčių administravimo srityje buvo visiškai suvaržytos, kadangi pareiškėjui daugiau nėra ką skųsti, nes jam VMI nepateikė jokių kitų dokumentų, susijusių su Pranešimų priėmimu. Teismas užkirto pareiškėjui galimybę ginti savo pažeistas teises teisme dėl to, kad teismas netinkamai identifikavo Pranešimus. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teismų praktiką. Dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus teismas apskritai nepriėmė jokio sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Klaipėdos AVMI Pranešimai yra procedūriniai dokumentai, priimti mokesčių administratoriui atlikus mokestinio tyrimo veiksmus (MAĮ 136 str.), todėl jie patys savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nėra galutiniai ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, taigi skundžiami Pranešimai negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija nurodo, kad Klaipėdos AVMI sprendimais buvo anuliuotos pareiškėjo deklaracijos, todėl šie sprendimai sukėlė teisines pasekmes mokesčių mokėtojui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-602/2020).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI Pranešimų, kuriais pareiškėjui buvo pranešta, jog pareiškėjo pateiktos pridėtinės vertės mokesčių deklaracijos (forma FR0600) nesuvestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, kadangi dokumentuose neteisingai nurodyti mokestiniai laikotarpiai. Pranešimuose nurodyta, kad šie sprendimai gali būti apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų Klaipėdos AVMI Pranešimų turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokio pobūdžio dokumentai yra laikytini tarpinio pobūdžio ir todėl Pranešimai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Iš Klaipėdos AVMI Pranešimų matyti, kad Pranešimais nebuvo nustatyti pateiktų dokumentų trūkumai, tačiau, Klaipėdos AVMI priėmė sprendimus nesuvesti pareiškėjo pateiktų pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų (forma FR0600) į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Tokie Klaipėdos AVMI sprendimai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Analogiškai vertintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos AVMI teisės aktų nustatyta tvarka suvesti pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų (forma FR0600) duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, kaip susijęs su pagrindiniu reikalavimu.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, netinkamai pritaikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. vasario 23 d. gautas pareiškėjo procesinis prašymas dėl rašytinio įrodymo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. vasario 10 d. atsakymo Nr. R-607 į pareiškėjo skundą, priėmimo ir pridėjimo. Apeliacinės instancijos teismui perdavus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. įmonės atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė