15ff2135-aa6d-4a5a-b4d9-4ddd1b8a85ce · Vilniaus apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. e2A-2146-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27033-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.4; 3.3.1.18.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo už įrodinėjamÄ darbo pareigų pažeidimÄ . IeÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ Nr. DGKS-2931 ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gegužės 27 d.

įsakymu Nr. 41-353 „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ atsakovui skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. pareiÅ¡kėjas A. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentui pateikė praÅ¡ymÄ Nr. A420-27 dėl leidimo privatizuoti savivaldybei priklausančiÄ namo dalį bei Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija (toliau – NGPP komisija) 2013 m. gegužės 29 d. pritarė UAB „Apus turtas“ 2012 m. spalio 9 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatytai 106 500 Lt praÅ¡omo privatizuoti turto vertei ir pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui rengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektÄ dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo. 2013 m. birželio pabaigoje Å¡iÄ užduotį atlikti pavesta atsakovui A.

K., kuris yra Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį. Atsakovas parengė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymo „Dėl namo dalies, Å«kinių pastatų, kiemo statinių ir žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), privatizuojamų (perkamų) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , įkainojimo akto tvirtinimo ir pardavimo“ projektÄ , Savivaldybės gyvenamųjų patalpų, jų priklausinių ir pagalbinio Å«kio paskirties pastato ar jo dalių įkainojimo akto projektÄ bei minėtÄ Ä¯sakymo aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ . 2013 m. rugsėjo 4 d. atsakovui buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento pastabos dėl rengiamo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto, nurodyta, kad įsakymo projekte nurodyti ne visi privatizavimo pagrindai, įsakymo projekte ir NGPP komisijos protokole nurodyti netinkami kiemo aikÅ¡telės ir lauko tualeto unikalÅ«s numeriai, NGPP komisijos protokolo nutarimo dalyje pritarta tik gyvenamųjų patalpų, o ne visų statinių pardavimui.

Po Teisės departamento pastabų klausimas pakartotinai pateiktas svarstyti NGPP komisijai tik 2014 m. gegužės 14 d., taigi atsakovas ilgiau nei 8 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų rengiamiems dokumentams pagal minėtas pastabas iÅ¡taisyti. 2014 m. gegužės 14 d. posėdžiui atsakovas pateikė medžiagÄ su nepakeista privatizavimo kaina – 106 500 Lt, nors į jÄ buvo įskaičiuota ir neparduodamos žemės sklypo dalies kaina. NGPP komisija pritarė UAB „Apus turtas“ nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir pavedė Ekonomikos ir investicijų departamentui rengti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektÄ dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo. 2014 m. rugsėjo 11 d. (t. y. beveik po 4 mėnesių) atsakovas parengė naujÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl namo dalies, Å«kinių pastatų, kiemo statinių (duomenys neskelbtini), privatizuojamų (perkamų) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, įkainojimo akto tvirtinimo ir pardavimo“ projektÄ bei naujÄ aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ . 2014 m. rugsėjo 15 d. atsakovui pateiktos Teisės departamento pastabos dėl naujo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto: nurodoma parengti naujÄ Ä¯kainojimo aktÄ patikslinant duomenis (iÅ¡braukti žemės sklypÄ , nes jis neparduodamas, neteisingai nurodyti unikalÅ«s numeriai, NGPP protokolas ir kt.).

PareiÅ¡kėjui A. M. pateikus 2015 m. sausio 26 d. praÅ¡ymÄ , 2015 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus raÅ¡tu, kurį parengė atsakovas A. K., nebuvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo klausimus, nepaaiÅ¡kinta, dėl kokių priežasčių jo praÅ¡ymo nagrinėjimas nuo 2013 m. gegužės 14 d. nėra baigtas. Atsakovo parengto raÅ¡to turinys leido manyti, kad pareiÅ¡kėjui jau nebeleidžiama privatizuoti pastatų, tačiau pareiÅ¡kėjas buvo informuojamas, kad namo dalį (duomenys neskelbtini) kartu su žemės sklypo dalimi jis gali įsigyti vieÅ¡o aukciono bÅ«du.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-2051 „Dėl A. M. skundo“ perdavė pagal kompetencijÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareiÅ¡kėjo A. M. ir jo sutuoktinės J. M. praÅ¡ymÄ (skundÄ ) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbuotojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimo. 2015 m. balandžio pradžioje atsakovo neatlikta užduotis buvo perduota vykdyti kitai specialistei. 2015 m. balandžio 9 d. parengtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pastato–gyvenamojo namo 46/100 dalių (duomenys neskelbtini), perkamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , įkainojimo akto tvirtinimo ir Å¡ių patalpų pardavimo“ projektas, įkainojimo aktas ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, o 2015 m. balandžio 15 d.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-2333 „Dėl pastato-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), perkamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , įkainojimo akto tvirtinimo ir Å¡ių patalpų pardavimo“ leido parduoti A. M. savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis už 4309,02 Eur. 2015 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas pateikė siÅ«lymÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pradėti galimo Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto A.

K. darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ . Nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. buvo A. K. laikino nedarbingumo laikotarpis. Pasibaigus Å¡iam laikotarpiui, 2015 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas praneÅ¡imu Nr. A164-19/15(3.4.53-PD3) „Apie darbo drausmės pažeidimÄ â€œ informavo atsakovÄ apie įtarimÄ padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir paprašė iki 2015 m. gegužės 5 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Atsakovas 2015 m. gegužės 5 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ . 2015 m. gegužės 21 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas surašė tyrimo dėl A. K. darbo drausmės pažeidimo iÅ¡vadÄ Nr. A164-29/15(3.4.53-PD3), kurioje nurodė, kad atsakovas nesprendė jo kompetencijai priskirtų klausimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. 41-353 „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“, kuriuo atsakovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2015 m. birželio 26 d. atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu panaikinti minėtÄ drausminę nuobaudÄ . 2015 m. liepos 9 d.

DGK priėmė sprendimÄ , kuriuo tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ , pripažino drausminę nuobaudÄ neteisėta ir jÄ panaikino. Darbo ginčų komisija nurodė, kad Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 241 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ drausminei nuobaudai skirti vieno mėnesio terminÄ , skaičiuojamÄ nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Administracija atsakovo darbo drausmės pažeidimÄ konstatavo 2015 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu, o nuo Å¡io raÅ¡to pasiraÅ¡ymo dienos turėjo bÅ«ti skaičiuojamas DK nustatytas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti.

Pagal terminų skaičiavimo taisykles termino eiga pasibaigė 2015 m. gegužės 17 d., tačiau, atsižvelgdama į aplinkybę, kad A. K. nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. buvo laikinai nedarbingas, Administracija termino pabaigÄ pratęsė 10 kalendorinių dienų. Drausminė nuobauda buvo skirta 2015 m. gegužės 27 d., o atsakovas su ja pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2015 m. gegužės 29 d., DGK vertino, kad nuobauda skirta praleidus vieno mėnesio terminÄ . IeÅ¡kovė teigė, kad drausminė nuobauda panaikinta nepagrįstai, todėl ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymÄ Nr. 41-353 „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“, kuriuo atsakovui už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ä®sakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, jog atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį biurokratizmu, nes nesprendė jo kompetencijai priklausančių klausimų, nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. vilkino pareiÅ¡kėjo A.

M. 2013 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymo leisti privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiÄ namo dalį su priklausiniais (duomenys neskelbtini), nagrinėjimÄ : 2013 m. liepos 10 d. parengtame Administracijos direktoriaus įsakymo projekte nurodė neteisingus kiemo statinių unikalius numerius ir parduodamų objektų sÄ raÅ¡e įrašė neparduodamo valstybei priklausančio žemės sklypo kainÄ , minėtus trÅ«kumus iÅ¡ dalies iÅ¡taisė tik 2014 m. rugsėjo 11 d. parengęs naujÄ Administracijos direktoriaus įsakymo projektÄ , o 2014 m. rugsėjo 15 d. gavęs Administracijos Teisės departamento pastabas iki 2015 m. balandžio 1 d. nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti nurodyti trÅ«kumai, atliktas naujas turto vertinimas, parengtas naujas įkainojimo aktas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl jo patvirtinimo.

Be to, A. K., iÅ¡nagrinėjęs 2015 m. sausio 26 d. A. M. praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, parengė Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymo Nr. A51-19850/15 (2.14.1.18-EK5) projektÄ , kuriame neatsakė į pareiÅ¡kėjo klausimus ir nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nuo 2013 m. gegužės 14 d. neiÅ¡nagrinėtas, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos. Ä®sakyme įvertinta, kad tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. 40-128 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5, 5.15, 5.20 ir 5.21 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2 ir 53.3 punktų reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 40-79 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 40 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1 ir 7.2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių 41.2 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228 straipsnio ir 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus.

Teismas nesutiko su Darbo ginčų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo, panaikinusio drausminę nuobaudÄ , argumentais, kad į DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ drausminės nuobaudos skyrimo terminÄ Ä¯skaitomas darbuotojo supažindinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo laikas ir kad drausminė nuobauda paskirta praleidus 1 mėnesio terminÄ drausminei nuobaudai skirti. DK 241 straipsnio 1 dalis nustato terminus, per kuriuos drausminę atsakomybę taikantis subjektas turi teisę skirti drausminę nuobaudÄ .

Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui. DK 241 straipsnio 2 dalis nustato terminus, kuriems pasibaigus drausminė nuobauda apskritai negali bÅ«ti skiriama. Å ie terminai yra naikinamieji (DK 28 straipsnis). Darbdavė gavo tyrimo dėl A. K. darbo drausmės pažeidimo iÅ¡vadÄ 2015 m. gegužės 21 d., taigi bÅ«tent Å¡i data laikytina darbdavės sužinojimo apie darbo drausmės pažeidimÄ momentu ir nuo jos pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio terminas.

Drausminė nuobauda atsakovui paskirta 2015 m. gegužės 27 d. nepažeidžiant DK nustatyto 1 mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti. Teismas pripažino, kad Darbo ginčų komisija netinkamai aiÅ¡kino DK 241 straipsnio 1 dalies normÄ , klaidingai nustačiusi termino drausminei nuobaudai skirti praleidimÄ . DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas skirti drausminę nuobaudÄ praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Å iuo atveju drausminės atsakomybės dalis dėl 2013 m. liepos 10 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. atsakovo parengtų Administracijos direktoriaus įsakymų trÅ«kumų negalėjo bÅ«ti taikoma, nes, net ir pripažinus, kad jie buvo netinkamai parengti ir laikant tai pažeidimu, nuo pažeidimo padarymo iki drausminės nuobaudos skyrimo buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, t. y. suėjęs DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento parengto Elektroninio praneÅ¡imo tarnybinės veiklos klausimais dėl A. M. ir J. M. praÅ¡ymo nurodytas siÅ«lymas nepradėti tarnybinių nusižengimų tyrimų Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriui V. G. ir Å¡io departamento Turto valdymo skyriaus vedėjai L. J., suėjus patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminui. DK 236 straipsnyje nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali bÅ«ti taikomos tik darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui.

Ä®statymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali bÅ«ti nustatyta ir už kitas pražangas. Darbo drausmės pažeidimu laikomas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). IÅ¡ 2013 m. gegužės 14 d. A. M. praÅ¡ymo matyti, kad jis norėjo ir tikėjosi nusipirkti ne tik savivaldybei priklausančiÄ namo dalį ir Å«kinius pastatus, bet ir žemės sklypo dalį, jis sutiko su savivaldybės nurodyta 106 500 Lt turto kaina, prašė leisti iÅ¡mokėti turto kainÄ dalimis per 10 metų laikotarpį. 2013 m. birželio 14 d. pareiÅ¡kėjui A.

M. iÅ¡siųstas raÅ¡tas Nr. A51-66349(2.14.1.17-EK5), kuriuo informuojama, kad NGPP komisija pritarė nustatytai 106 500 Lt turto vertei ir Ekonomikos ir investicijų departamentui pavesta rengti įsakymÄ dėl gyvenamųjų patalpų pardavimo, sumokant pinigus arba iÅ¡ karto arba atsiskaitant pinigais iÅ¡simokėtinai per 10 metų, sumokant pradinę įmokÄ â€“ 50 proc. apskaičiuotos sumos, o likusiÄ dalį paskirstant tolygiai kiekvienais metais mokant palÅ«kanas ir įkeičiant turtÄ savivaldybės naudai; raÅ¡to rengėja – Valdymo poskyrio vedėja R.

K. (2013 m. birželio 25 d. savivaldybės informacinėje sistemoje @vilys ji pažymėjo, kad užduotis baigta). Teismo vertinimu, iÅ¡ tokio raÅ¡to turinio pareiÅ¡kėjas galėjo suprasti, kad dėl jo praÅ¡ymo priimtas teigiamas sprendimas, turto sudėtis ir kaina nepasikeitė, nors, kaip minėta, iÅ¡ posėdžio protokolo turinio aiÅ¡kiai matyti, kad realiai buvo nuspręsta pritarti tik gyvenamųjų patalpų pardavimui už 106 500 Lt kainÄ , kurios didžiÄ jÄ dalį, remiantis 2012 m. spalio 9 d.

UAB „Apus turtas“ parengta turto vertinimo ataskaita, sudarė žemės sklypo vertė – 94 000 Lt. Taigi pažeidimai sprendžiant minėto turto privatizavimo klausimÄ buvo padaryti jau Å¡io NGPP komisijos posėdžio metu. 2013 m. liepÄ Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. perkeltas dirbti į kitÄ skyrių, o jo nebaigti darbai perduoti atsakovui. Valdymo poskyrio vedėja R. K. žodžiu pavedė atsakovui atlikti 2013 m. gegužės 29 d. NGPP komisijos pavedimÄ parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektÄ dėl minėtos gyvenamosios patalpos pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo. 2013 m. liepos 10 d. atsakovas parengė jam pavestus dokumentus: aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , Administracijos direktoriaus įsakymo projektÄ bei įkainojimo aktÄ , jie buvo vizuoti kompetentingų savivaldybės tarnautojų ir perduoti Teisės departamentui.

Teisės skyrius 2013 m. rugsėjo 4 d. atsakovui pateikė pastabas dėl parengto Administracijos direktoriaus įsakymo projekto. Atsakovo teigimu, po Teisės departamento pastabų gavimo, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, buvo taisomas įsakymo projektas ir vėl teikiamas vizuoti, tačiau jis nebuvo vizuojamas, nurodyta, kad reikia ištaisyti ir NGPP komisijos klaidas, kurios buvo padarytos remiantis kito specialisto paruošta ir posėdžiui pateikta medžiaga. Dėl šių priežasčių klausimas svarstyti vėl buvo rengiamas iš naujo (rengiamas naujas įkainojimo aktas, derinamas su Finansų departamentu) ir tik tada iš naujo teikiamas svarstyti NGPP komisijai.

Manyti, kad buvo prieÅ¡ingai, teismas neturi pagrindo, nes, atsakovui pataisius duomenis ir parengus naujÄ Ä¯kainojimo aktÄ , vėl buvo organizuotas naujas komisijos posėdis. Å is NGPP komisijos posėdis (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalies pirkimo (privatizavimo) klausimu įvyko tik 2014 m. gegužės 14 d. Jame vėl buvo nutarta pasiÅ«lyti pritarti 2012 m. spalio 9 d. UAB „Apus turtas“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytai 106 500 Lt turto kainai, vėl Ekonomikos ir investicijų departamentui pavesta parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektÄ .

Šį kartÄ dokumentus komisijai rengė atsakovas ir, bÅ«damas pareigingas ir atsakingas darbuotojas, Å¡iuo atveju negalėjo nežinoti, kad į turto kainÄ Ä¯skaičiuota neparduodamo žemės sklypo vertė ir tokia kaina yra nepagrįsta, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių ir vėl pateikė komisijai klaidingus duomenis dėl parduodamo turto kainos. Pagrindo manyti, kad tai buvo padaryta iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, teismas neturi. 2014 m. rugsėjo 11 d. atsakovas parengė naujÄ Administracijos direktoriaus įsakymo projektÄ , Å¡is vėl nustatyta tvarka buvo vizuojamas ir pateiktas Teisės departamentui.

Teisės departamentas 2014 m. rugsėjo 15 d. vėl pateikė pastabas, nurodydamas: „Parengti naujÄ Ä¯kainojimo aktÄ patikslinant duomenis (iÅ¡braukti žemės sklypÄ , nes jis neparduodamas, neteisingai nurodyti unikalÅ«s numeriai, NGPP protokolas ir kt.)“. Neginčytina, kad, įgyvendinant tokias pastabas, gali kilti neaiÅ¡kumų dėl to, kaip pakeisti privatizuojamo turto kainÄ , kuri kelis kartus jau patvirtinta komisijos ir su kuria jau sutiko pirkėjas. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad Teisės departamento pastabose nenurodyta, ar reikia užsakyti naujÄ turto vertinimÄ .

Kadangi atsakovas savo vienasmeniu sprendimu Å¡io klausimo iÅ¡spręsti negalėjo, tai, jo teigimu, kreipėsi į skyriaus vedėjÄ L. J. ir Teisės departamentÄ , bet sprendimo bÅ«das nebuvo rastas. Tai, kad atsakovas veikė su Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus V. G. ir Å¡io departamento Turto valdymo skyriaus vedėjos L. J. žinia, nepaneigia atsakovo pareigos rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai atlikti jam pavestas užduotis ir nevykdyti, jo nuomone, neteisėtų ar nepagrįstų vadovų nurodymų.

Atsakovas vengė bendrauti su interesantu telefonu, o atsiliepęs teisinosi dideliu užimtumu, tačiau realiai klausimas nebuvo sprendžiamas ir jam iÅ¡spręsti niekas iniciatyvos nerodė, todėl galbÅ«t atsakovas tiesiog nežinojo, kÄ pasakyti interesantui. Ä®rodymų, kad atsakovo vadovai bÅ«tų reikalavę iÅ¡ jo atsiskaityti už jam pavestÄ užduotį, bÅ«tų kontroliavę jos vykdymÄ , darbdavė nepateikė. Atsakovas iÅ¡samiai nurodė visÄ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo eigÄ nuo 2008 metų, Å¡ios eigos ieÅ¡kovė neginčijo, tai iÅ¡ esmės tik patvirtina teismo nuomonę, kad Ekonomikos ir investicijų departamente buvo nusistovėjusi ydinga tvarka, asmenų praÅ¡ymų dėl nekilnojamojo turto privatizavimo nagrinėjimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo klausimus sprendžiant ilgus metus, bÅ«tent todėl, teismo vertinimu, tiesioginiai atsakovo vadovai neįžvelgė, kad atsakovo veiksmai turi pažeidimo požymių, ir nemanė esant bÅ«tina kontroliuoti savo pavaldiniams pavestų užduočių vykdymÄ .

Vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiÅ¡kumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimÄ , o Å¡ios nepanaudojimas reiÅ¡kia atsakomybės prisiėmimÄ už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Atsakovo pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkte nurodyta, kad vyriausiojo specialisto pareigas einantis darbuotojas tiesiogiai pavaldus Poskyrio vedėjai.

Siekiant atsakovo tiesioginę vadovę Valdymo poskyrio vedėjÄ R. K. įspėti, nurodant griežtai kontroliuoti pavaldžių specialistų darbÄ , pateiktas pasiÅ«lymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento parengtame Elektroniniame praneÅ¡ime tarnybinės veiklos klausimais dėl A. M. ir J. M. praÅ¡ymo. Duomenų apie tai, kad Valdymo poskyrio vedėja bÅ«tų tikrinusi, kaip atsakovas vykdė užduotį, byloje nepateikta. Duomenų apie tai, kad Valdymo poskyrio vedėja R.

K. jos vadovų bÅ«tų įspėta dėl griežtos pavaldžių specialistų darbo kontrolės, byloje taip pat nėra. Taigi darbdavė, netinkamai įgyvendindama jai priskirtas vadovavimo ir kontrolės funkcijas, prisidėjo prie neigiamų pasekmių, kurios, kaip nurodyta tyrimo iÅ¡vadoje, pasireiÅ¡kė neigiama įtaka Administracijos teikiamų paslaugų gyventojams kokybei, „sukėlė pagrįstÄ pareiÅ¡kėjų nepasitenkinimÄ ir pakenkė savivaldybės prestižui“, atsiradimo, todėl taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už sukeltus neigiamus padarinius, tačiau, bylos duomenimis, atsakovo vadovų tarnybinis veiklos patikrinimas nebuvo pradėtas, drausminės nuobaudos niekam paskirtos nebuvo.

Gyvenamųjų patalpų privatizavimo klausimas realiai pradėtas spręsti tik savivaldybei gavus iÅ¡ Specialiųjų tyrimų tarnybos pagal kompetencijÄ nagrinėti A. M. ir J. M. pareiÅ¡kimÄ (skundÄ ). Å iam pareiÅ¡kėjui leista privatizuoti turtÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 40-212 patvirtintas kitokio turinio nei galiojęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40-128 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymas.

Tiek 2015 m. balandžio 28 d. praneÅ¡ime apie darbo drausmės pažeidimÄ , tiek įsakyme taikyti drausminę nuobaudÄ darbdavė nurodė negaliojančio pareigybės apraÅ¡ymo nuostatų pažeidimus. IÅ¡ pareigybės apraÅ¡ymo paÅ¡alinta senesnės redakcijos 5.5 punkte buvusi nuostata, nustačiusi vyriausiajam specialistui pareigÄ vykdyti privatizavimo, atliekamo vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymu, procedÅ«ras, kurios pažeidimu ir buvo kaltintas atsakovas.

Taigi atsakovas negalėjo pažeisti pareigų, už kurių vykdymÄ jis nebuvo atsakingas, o darbdavė negalėjo tokio pažeidimo konstatuoti. Vien dėl to 2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo, kuriuo atsakovui už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ skirta drausminė nuobauda – papeikimas, yra naikintinas, nes jame konstatuotas pažeidimas pareigų, kurių atsakovo pareigybės apraÅ¡ymas nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad drausminė nuobaudÄ atsakovui negali bÅ«ti paskirta, kadangi yra suėjęs Å¡eÅ¡ių mėnesių naikinamasis terminas. Pažymi, kad drausminė nuobauda atsakovui buvo paskirta ne už 2013-07-10 ir 2014-09-11 įsakymų netinkamÄ parengimÄ per se, tačiau už biurokratizmÄ veikų visumÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai biurokratizmÄ laikė tik neveikimÄ , pavyzdžiui, delsimÄ atlikti kai kuriuos veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovui nuobauda skirta už tęstinį darbo drausmės pažeidimÄ , padarytÄ tiek veikimu, tiek neveikimu. Netinkamas užduoties vykdymas buvo nutrauktas tik 2015-04-01 nuo kada ir turėjo bÅ«ti skaičiuojamas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas nuobaudai skirti, neiÅ¡skiriant konkrečių atsakovo veiksmų ar neveikimo, nes tiek atsakovo veikimo, tiek neveikimo atvejais pažeidimas (tinkamai neatliekama užduotis) toliau tęsėsi.

Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad taisomas įsakymo projektas buvo ir vėl teikiamas vizuoti, tačiau jis nebuvo vizuojamas, nurodant , jog reikia iÅ¡taisyti ir NGPPK klaidas. Teismas neįsigilino į faktÄ , kad į pastabas buvo sureaguota tik po 8 mėnesių, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ruošė naujÄ Ä¯kainojimo aktÄ , jį derino su Finansų departamentu ir todėl klausimas NGPPK svarstyti buvo pateiktas tik po 8 mėnesių nuo pastabų gavimo. Nesutinka su teismo iÅ¡vadÄ , kad V.

G. negalėjo nežinoti apie klaidingÄ nurodytÄ vertinimo kainÄ , tačiau jai neprieÅ¡taravo ir teikė komisijai tvirtinti. Pažymi, kad 2015-04-16 tarnybiniu raÅ¡tu Nr. A121-8033/15 personalo departamentas siÅ«lė įspėti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vedėjÄ R. K., nurodant griežtai kontroliuoti pavaldžių specialistų darbÄ . Teigia, kad gavus A. M. ir J. M. skundÄ buvo sužinota apie atsakovo galimai vykdomÄ biurokratizmÄ ir tik atitinkamai perdavus klausimÄ nagrinėti kitam darbuotojui, klausimas buvo galiausiai iÅ¡spręstas.

Teismas nepagrįsti vertino, kad praÅ¡ymÄ savivaldybė iÅ¡nagrinėjo tik dėl to, kad buvo gautas skundas. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad teismas ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡ esmės tuo pagrindu, kad atsakovo pareigybės apraÅ¡ymas nenumatė jam pareigų, kurių jis ir neatliko Teismas klaidingai traktavo, kuriame skyriuje ir poskyryje dirba atsakovas - atsakovas dirbo ne Verslo licencijavimo ir leidimų skyriuje, bet Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyryje. Todėl, kai buvo keičiamas Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus Licencijavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymas, atsakovo, kaip dirbančio kitame skyriuje, pareigybės apraÅ¡ymas nebuvo keičiamas.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kino, jog atsakovas ruošė tik įsakymo projektÄ ir jo aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , o įkainojimo akto atsakovas neruošė. Ä®kainojimo aktÄ privalėjo paruoÅ¡ti specialistas, ruošęs klausimo svarstymÄ Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai. Iki perduodant atsakovui žodžiu pavedimÄ paruoÅ¡ti minimo įsakymo projektÄ , klausimas dėl Å¡io nekilnojamojo turto privatizavimo jau buvo svarstomas ne vienus metus. Atsakovas neturi diskrecijos teisės savo nuožiÅ«ra nuspręsti kokia nekilnojamojo turto privatizavimo procedÅ«ra turėtų bÅ«ti.

Pažymi, kad atsakomybė už savivaldybės turto privatizavimo procedÅ«rų vykdymÄ buvo pavesta ne konkrečiai atsakovui, o Ekonomikos ir investicijų departamentui. Dokumentų vizavimas nėra vien tik formalus veiksmas, kaip nurodo ieÅ¡kovas. IÅ¡ byloje esančių aplinkybių matyti, kad privatizavimo procese buvo padaryti esminiai pažeidimai dar neperdavus Å¡io klausimo atsakovui, tačiau niekam už Å¡iuo veiksmus nebuvo taikyta drausminė atsakomybė. Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V.

G. negalėjo nežinoti apie klaidingai nurodytÄ vertinimo kainÄ , kadangi NGPP komisijos posėdžio metu pristatė šį klausimÄ . Teigia, kad jis buvo spaudžiamas padaryti pakeitimus turto vertėje, tačiau jis to negalėjo padaryti, nes atsakingi asmenys nepriėmė sprendimo atlikti naujÄ turto vertinimÄ . Nurodo, kad tik priėmus naujÄ darbuotojÄ buvo priimtas sprendimas atlikti naujÄ turto vertinimÄ ir parengtas naujas įkainojimo aktas bei perduotas svarstyti NGPP komisijai. Todėl akivaizdu, kad visas privatizavimo procesas užtruko ne dėl atsakovo kaltės. Visi atsakovo veiksmai buvo žinomi atsakovo vadovams, todėl nepagrįstas apeliacinio teismo teiginys, kad apie atsakovo biurokratizmÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik gavęs STT perduotÄ A.

M. ir J. M. skundÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi atmetė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ ir paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimÄ . Nutartyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad atsakovui A. K. inkriminuotas darbo drausmės pažeidimas yra neįrodytas.

Darbuotojui A. K. darbdavės 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 41-353 skirta drausminė nuobauda už biurokratizmÄ . Tačiau įsakyme nurodyti tik mažareikÅ¡miai darbuotojo padaryti darbo proceso apsirikimai (neteisingai dokumento projekte įrašė statinių unikalius numerius) ir kaltinimas sprendimo nepriėmimu, kurio darbuotojas pagal kompetencijÄ apskritai negalėjo priimti (įvertinti privatizuojamÄ objektÄ , leisti jį privatizuoti). Biurokratizmo kaip savarankiÅ¡ko darbo drausmės pažeidimo požymių įstatymas (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas) neapibrėžia, o bendrÄ ja prasme jis suprantamas kaip pareigų neatlikimas, vilkinimas.

Nagrinėjamu atveju darbuotojo A. K. kaltinimas, kad jis vilkino privatizavimo klausimo iÅ¡sprendimÄ , yra nepagrįstas. Nors A. M. 2013 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymas leisti privatizuoti namo dalį su priklausiniais (duomenys neskelbtini), iÅ¡ tiesų buvo nagrinėjamas ilgai, tačiau A. K. nebuvo įgaliotas priimti sprendimų pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl privatizavimo procedÅ«ros eigos, o atliko tik konkrečius veiksmus Å¡ioje procedÅ«roje. IÅ¡ A. M. 2015 m. vasario 2 d. skundo aiÅ¡ku, kad jis bendravo su keliais savivaldybės darbuotojais (S. B., L.

J.), tačiau Å¡ie negalėjo atsakyti į klausimÄ , kokia yra privatizuojamo objekto kaina ir kodėl ji tokia yra. Tai netiesiogiai patvirtina darbuotojo A. K. paaiÅ¡kinimus teisme, kad skyriaus vadovė L. J. neleido jam atlikti naujo vertinimo ir jis nežinojo, ar apskritai bus galima privatizuoti šį objektÄ . A. M. praÅ¡ymo sprendimas buvo vilkinamas dėl darbdavės toleruojamo neÅ«kiÅ¡ko darbo organizavimo, o ne dėl tyčinio A. K. piktnaudžiavimo pareigomis ir sisteminio ilgalaikio pareigų nevykdymo (biurokratizmo).

IÅ¡ A. M. skundo turinio yra aiÅ¡ku, kad specialistas A. K. veikė su Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus V. G. ir Å¡io departamento Turto valdymo skyriaus vedėjos L. J. žinia, Å¡ie jokių ataskaitų apie klausimo sprendimo eigÄ iÅ¡ darbuotojo nereikalavo. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip biurokratizmo ir dėl jo kaltės. Darbdavės reikalavimai Å¡ioje byloje negali bÅ«ti tenkinami ir dėl to, kad darbdavė ieÅ¡kiniu negina jokių iÅ¡ darbo santykių kylančių teisėtų interesų.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo santykiai buvo nutrÅ«kę dar iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, todėl joks darbdavės interesas, susijęs su siekiu nubausti darbuotojÄ ir užtikrinti darbo drausmę darbovietėje, neegzistuoja ir Å¡ioje byloje negintinas. V. Kasacinio teismo nutarties esmėLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neiÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Su pirmuoju kaltinimu atsakovui susijusi ieÅ¡kovės įsakymo skirti papeikimÄ dalis suformuluota taip: „2014 m. rugsėjo 15 d. gavęs Administracijos Teisės departamento pastabas, iki 2015 m. balandžio 1 d. atsakovas nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti nurodyti sprendimo projekto leisti privatizuoti objektÄ (duomenys neskelbtini)trÅ«kumai, atliktas naujas turto vertinimas, parengtas naujas įkainojimo aktas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl jo patvirtinimo“. Tirdami šį darbdavės įsakyme nurodytÄ drausminės nuobaudos pagrindÄ teismai turėjo nustatyti, pirma, ar pirmiau nurodytų veiksmų atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. galėjo imtis (ar jie priklausė jo kompetencijai ir buvo galimi, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus), antra, jei galėjo – ar turėjo imtis (veikdamas savo iniciatyva arba pagal vadovo nurodymÄ , atsižvelgiant, be kita ko, į Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. gegužės 2 d.

Nr. 1-545 sprendimu patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės teikiamų (priimamų) teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisyklių reikalavimus), trečia, jei turėjo – ar jų ėmėsi, ketvirta, jei nesiėmė – dėl kokių priežasčių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendime ir nutartyje pateiktas atsakovo veiksmų vertinimas 2013–2014 m. laikotarpiu, tačiau iš esmės nėra įvertinti atsakovo veiksmai (neveikimas) dėl gyvenamosios dalies pastato (duomenys neskelbtini)pardavimo pareiškėjui A.

M. per teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., už kuriuos galėjo bÅ«ti paskirta drausminė nuobauda (DK 241 straipsnio 2 dalis). Administracijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabose dėl atsakovo rengto Administracijos direktoriaus įsakymo projekto leisti privatizuoti A. M. objektÄ (duomenys neskelbtini)nurodyta parengti naujÄ Ä¯kainojimÄ aktÄ patikslinant duomenis (iÅ¡braukti žemės sklypÄ , nes jis neparduodamas, neteisingai nurodyti statinių unikalÅ«s numeriai, NGPP komisijos protokolas ir t. t.).

Teismai neiÅ¡tyrė, ar atsakovas, atsižvelgiant į Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabas, nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. galėjo ir turėjo imtis įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodytų veiksmų (iÅ¡taisyti sprendimo projekto trÅ«kumus, atlikti naujÄ turto vertinimÄ , parengti naujÄ Ä¯kainojimo aktÄ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ ), ar jis tokių veiksmų ėmėsi, o jei nesiėmė – dėl kokių priežasčių.

Taigi iÅ¡ esmės liko neįvertintas Å¡ios drausminės nuobaudos dalies skyrimo faktinis ir teisinis pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas kaltinamas sprendimo nepriėmimu, kurio jis pagal kompetencijÄ apskritai negalėjo priimti (atlikti privatizuojamo objekto įvertinimÄ , leisti privatizuoti), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tinkamai motyvuota. Pirma, nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad atsakovas pagal kompetencijÄ negalėjo priimti sprendimo dėl objekto įvertinimo.

Antra, net darant prielaidÄ , kad tokio sprendimo atsakovas savarankiÅ¡kai priimti negalėjo, kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į atliekamas funkcijas, jis negalėjo ir neturėjo bent jau inicijuoti tokio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad, 2015 m. balandžio 1 d. perdavus (duomenys neskelbtini)objekto privatizavimo klausimÄ kuruoti kitai specialistei (S. B.), buvo itin operatyviai atliktas objekto įkainojimo aktas, aiÅ¡kinamasis aktas, taip pat parengtas savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu leido objektÄ parduoti A.

M.. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo įvertinti, dėl kokių priežasčių analogiÅ¡kų veiksmų anksčiau neatliko atsakovas. Trečia, nors apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas pagal kompetencijÄ negalėjo priimti sprendimo dėl leidimo privatizuoti, yra iÅ¡ esmės pagrįsta, tačiau pažymėtina, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovas ir nėra kaltinamas tokio sprendimo nepriėmimu, o tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto neparengimu.Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad atsakovo įgaliojimai, pareigos, konkretÅ«s veiksmai (neveikimas) ir jų priežastys pirmiau nurodytu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu laikotarpiu turėjo bÅ«ti įvertinti, be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 dėl namo (duomenys neskelbtini) dalies įraÅ¡ymo į aukciono bÅ«du parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä kontekste, t. y. ar įtraukus (duomenys neskelbtini) objektÄ Ä¯ aukciono bÅ«du parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä atsakovas apskritai galėjo imtis kokių nors veiksmų, susijusių su NGPP komisijos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo įgyvendinimu, atsižvelgdamas į Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabas.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė įsakymu skyrė papeikimÄ ir už tai, kad A. K., iÅ¡nagrinėjęs 2015 m. sausio 26 d. A. M. praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, parengė Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymo Nr. A51-19850/15 (2.14.1.18-EK5) projektÄ , kuriame neatsakė į pareiÅ¡kėjo klausimus ir nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nuo 2013 m. gegužės 14 d. neiÅ¡nagrinėtas, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esant teisėtam pagrindui, drausminė atsakomybė atsakovui galėjo bÅ«ti taikyta, be kita ko, už galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančio dokumento – atsakymo A. M. į jo paklausimÄ parengimÄ . Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai dėl Å¡io įsakyme nurodyto darbo pareigų pažeidimo apskritai nepasisakė – t. y. liko neįvertinta, ar atsakovo parengtas 2015 m. vasario 25 d. atsakymas A. M. atitiko teisės aktų reikalavimus, jei neatitiko – ar nustatytas pažeidimas yra pakankamas (savarankiÅ¡kai ar kartu su kitais galimais pažeidimais) pagrindas skirti drausminę nuobaudÄ (papeikimÄ ).

Taigi, aptariama apimtimi nebuvo atskleista bylos esmė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad net ir nustačius, jog atsakovo parengtas raÅ¡tas neatitiko teisės aktų reikalavimų, svarstant atsakovo drausminės atsakomybės klausimÄ turėtų bÅ«ti įvertinta, ar atsakovas gali bÅ«ti atsakingas už jo vadovo pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ ir priežastis, kodėl liko nepatrauktas atsakomybėn minėtÄ raÅ¡tÄ pasirašęs vadovas. Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 29 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-212 patvirtintas kitokio turinio atsakovo pareigybės apraÅ¡ymas, todėl įsakyme taikyti drausminę nuobaudÄ darbdavė nurodė negaliojančio pareigybės apraÅ¡ymo nuostatų pažeidimus, nes iÅ¡ pareigybės apraÅ¡ymo paÅ¡alinta senesnės redakcijos 5.5 punkte buvusi nuostata, nustačiusi vyriausiajam specialistui pareigÄ vykdyti privatizavimo, atliekamo vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymu, procedÅ«ras, kurios pažeidimu ir buvo kaltintas atsakovas.

Teismas nurodė, kad vien jau Å¡iuo pagrindu atsakovui skirta drausminė nuobauda naikintina. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡ esmės vadovaudamasis kito asmens nei atsakovas pareigybės apraÅ¡ymu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog pagal atsakovo pareigybės apraÅ¡ymÄ atsakovas negalėjo imtis privatizavimo procedÅ«rų, o bÅ«tent už jų neatlikimÄ atsakovui ir buvo skirta ginčijama drausminė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento apskritai nepasisakė, taip liko neįvertintas ieÅ¡kovės įsakymo skirti drausminę nuobaudÄ teisinis pagrindas, t. y. ar drausminė nuobauda buvo skirta už atsakovo pareigų, kurios iÅ¡ tiesų buvo nustatytos jo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymÄ .

Kasacinio teismo teisėjų kolegija teisiÅ¡kai nepagrįstu pripažino apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai Å¡ioje byloje negali bÅ«ti tenkinami ir dėl to, jog ji ieÅ¡kiniu negina jokių iÅ¡ darbo santykių kylančių teisėtų interesų. Be to, atsakovo veiksmų teisinio kvalifikavimo ir drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumo klausimas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas tuo atveju, jei iÅ¡ savivaldybės bÅ«tų pareikalauta žalos už netinkamÄ klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimÄ atlyginimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimÄ Nr. 1-2098 dėl namo (duomenys neskelbtini) dalies įraÅ¡ymo į aukciono bÅ«du parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä . Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu leido tÄ patį objektÄ parduoti A. M.. Taigi į bylÄ yra pateikti du tarpusavyje visiÅ¡kai nesuderinti, nustatantys skirtingo pobÅ«džio teises ir pareigas, individualÅ«s teisės aktai, galioję praÅ¡ymo dėl privatizacijos nagrinėjimo laikotarpiu.

Atsakovas pas apeliantÄ atliko pareigas, priskirtas vyriausiajam specialistui, t.y. ne vadovaujančio pobÅ«džio, dėl ko galėtų priimti savarankiÅ¡kus sprendimus. Akivaizdu, kad bÅ«tent skyriaus vadovo kompetencija buvo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir paÅ¡alinti bet kokius prieÅ¡taravimus dėl vieÅ¡ojo administravimo veikos.DK 229 straipsnis (redakcija aktuali drausminės nuobaudos skyrimo momentu) numatė, kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo diskrecijai priskirtų funkcijų vykdymas turėjo bÅ«ti nedviprasmiÅ¡kas darbo proceso reguliavimo kontekste.

Kasacinis teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėję teismai turėjo įvertinti dėl kokių priežasčių privatizavimui įgyvendinti skirtų veiksmų neatliko atsakovas, kai S. B. tai padarė operatyviai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėjantis bylÄ , atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad po to kai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-2051 „Dėl A. M. skundo“ perdavė pagal kompetencijÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareiÅ¡kėjo A.

M. ir jo sutuoktinės J. M. praÅ¡ymÄ (skundÄ ) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbuotojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimo buvo realiai pradėtas spręsti klausimas dėl privatizacijos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas gali daryti prielaidÄ , jog Savivaldybės administracijos atitinkamų skyrių vadovai davė privaliuosius aiÅ¡kius nurodymus, bÅ«tinus ne tik privatizacijos veiksmams įgyvendinti, skundo iÅ¡nagrinėjimui, bet ir nurodė, koks yra priimtas galutinis valinis sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 dėl namo (duomenys neskelbtini) dalies įraÅ¡ymo į aukciono bÅ«du parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä .

Tačiau, siekiant patikrinti Å¡iÄ prielaidÄ , bÅ«tina apklausti liudytoja S. B.. Tai reiÅ¡kia, kad atsiranda pagrindas taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes nepaklausus kaip liudytojos S. B., lieka neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis draudžia naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme rinkimÄ ir tyrimÄ dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl teisės į teisingÄ teismÄ matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiÅ«riu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintÄ teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijÄ Å¡alys turi teisę į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimÄ (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieÅ¡ Å veicarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 18990/91, 24 punktÄ ; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K.

S. prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 29346/95, 21 punktÄ ; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 45519/06, 30 punktÄ ; kt). Taigi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiÅ«riu gali bÅ«ti svarbu tai, ar proceso Å¡aliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikÅ¡mę bylos rezultatui (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktÄ ; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiÅ¡kimo Nr. 44624/98, 42 punktÄ ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po liudytojos apklausos atsakovui iÅ¡kiltų bÅ«tinybė pateikti atsikirtimus dėl darbo pareigų atlikimo pobÅ«džio. Atsakovas nuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio gynėsi tuo, jog A. M. norėjo ir tikėjosi nusipirkti ne tik savivaldybei priklausančiÄ namo dalį ir Å«kinius pastatus, bet ir žemės sklypo dalį, kuri buvo įvertinta ir nurodyta kaip kainos sudėtinė dalis, dėl ko ruoÅ¡iant dokumentus dėl galutinės objekto kainos jam iÅ¡kilo klausimų.

Esant byloje prieÅ¡taringiems įrodymams dėl turto perleidimo aplinkybių, tenkinat interesanto praÅ¡ymÄ , pirmosios instancijos teismas turi iÅ¡tirti, ar S. B. privatizavimui paruoÅ¡tuose dokumentuose skirtiems veiksmams nėra pažeidimų, t.y. bÅ«tina surinkti rodymus dėl rinkos vertės nustatymo procedÅ«rų. Kasaciniam teismui taip pat kilo klausimas, ar įtraukus (duomenys neskelbtini)objektÄ Ä¯ aukciono bÅ«du parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä atsakovas apskritai galėjo imtis kokių nors veiksmų, susijusių su NGPP komisijos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo įgyvendinimu, atsižvelgdamas į Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 15 d. pastabas.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡keltÄ problemÄ taip pat vertina DK 35 straipsnio nuostatų, galiojusių ginčo laikotarpiu, aspektu, atkreipdamas dėmesį į protingumo reikalavimÄ . Tokiu atveju lieka neaiÅ¡ku, kokių teisinių pasekmių siekė ieÅ¡kovas, paskirdamas drausminę nuobaudÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto, bÅ«tino privatizacijos klausimui iÅ¡spręsti, neparengimo, kai siekiamas privatizuoti objektas buvo įtrauktas į aukciono bÅ«du parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä .

Kasacinis teismas nurodė, kad byloje liko neįvertinta, ar atsakovo parengtas 2015 m. vasario 25 d. atsakymas A. M. atitiko teisės aktų reikalavimus, jei neatitiko – ar nustatytas pažeidimas yra pakankamas (savarankiÅ¡kai ar kartu su kitais galimais pažeidimais) pagrindas skirti drausminę nuobaudÄ (papeikimÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad aptariama apimtimi nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė dėl netinkamo atsakymo gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta tik iÅ¡siaiÅ¡kinus prieÅ¡ tai nurodytas Å¡ios nutarties 57 punkte aplinkybes, t.y. nustačius:

1) kada ir 2) kokiu bÅ«du ieÅ¡kovo buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 dėl namo (duomenys neskelbtini) dalies įraÅ¡ymo į aukciono bÅ«du parduodamų objektų sÄ raÅ¡Ä ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu suteikto leidimo tÄ patį objektÄ parduoti A. M. santykio. Dar kartÄ atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent vadovas privalo priimti sprendimÄ , darbuotojui nurodydamas, kuriuo individualiu teisės aktu turi bÅ«ti perleistas ginčo objektas, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kuria kryptimi jis turi įgyvendinti darbines pareigas.Kasacinio teismo teisėjų kolegija 49 nutarties punkte pripažino teisiÅ¡kai nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai Å¡ioje byloje negali bÅ«ti tenkinami ir dėl to, jog ji ieÅ¡kiniu negina jokių iÅ¡ darbo santykių kylančių teisėtų interesų, nes atsakovo veiksmų teisinio kvalifikavimo ir drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumo klausimas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas tuo atveju, jei iÅ¡ savivaldybės bÅ«tų pareikalauta žalos už netinkamÄ klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimÄ atlyginimo.

Taip pat kasacinis teismas 2017 m. birželio 30 d. priimtos nutarties 53 punkte nurodė, kad net ir nustačius, jog atsakovo parengtas raÅ¡tas neatitiko teisės aktų reikalavimų, svarstant atsakovo drausminės atsakomybės klausimÄ turėtų bÅ«ti įvertinta, ar atsakovas gali bÅ«ti atsakingas už jo vadovo pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ ir priežastis, kodėl liko nepatrauktas atsakomybėn minėtÄ raÅ¡tÄ pasirašęs vadovas.Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas, jog kasacinis teismas bylos nagrinėjimo aktualumÄ susiejo su žalos atlyginimo iÅ¡ darbuotojo klausimais, atsižvelgdamas į nurodytÄ pareigÄ Ä¯vertinti vadovo veikos teisėtumÄ , kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ , sprendžia, jog jis negali apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėti bylos nepasisakydamas dėl vadovo teisių ir pareigų, nes bylos iÅ¡nagrinėjimas taip pat tampa susietas su vadovo pareiga atsakyti už žalÄ , jei ji kiltų už netinkamÄ klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimo įgyvendinimÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad aplinkybė, kuri nurodyta kasacinio teismo kaip privalomai reikalaujanti atskiro iÅ¡tyrimo – kodėl liko nepatrauktas atsakomybėn minėtÄ raÅ¡tÄ pasirašęs vadovas (2017 m. birželio 30 d. priimtos nutarties 53 punktas), nebuvo ginčo objektu, dėl vadovo teisinės atsakomybės nebuvo keliamas klausimas (CPK 13 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas vertino vadovo ir darbuotojo pareigų santykį, nurodydamas, jog „darbdavys, netinkamai įgyvendindamas jam priskirtas vadovavimo ir kontrolės funkcijas, prisidėjo prie neigiamų pasekmių, kurios, kaip nurodyta Tyrimo iÅ¡vadoje, pasireiÅ¡kė neigiama įtaka Administracijos teikiamų paslaugų gyventojams kokybei, „sukėlė pagrįstÄ pareiÅ¡kėjų nepasitenkinimÄ ir pakenkė Savivaldybės prestižui“, atsiradimo (1 t., b. l. 13), todėl taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už sukeltus neigiamus padarinius, tačiau, bylos duomenimis, atsakovo vadovų atžvilgiu tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, drausminės nuobaudos niekam paskirtos nebuvo“.

Tačiau, kaip minėta, kasacinis teismas sprendė, jog toks vadovo pareigų vykdymo įvertinimas yra nepakankamas. Sprendžiant dėl atsakovo ir vadovo teisinės atsakomybės santykio, bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad iki tol, kol raÅ¡tas yra nepasiraÅ¡ytas kompetentingo asmens ir/ar neturi kitų privalomųjų rekvizitų, jis laikomas projektu, neturinčiu teisinės galios ir negalinčiu sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įsakymu skyrė papeikimÄ ir už tai, kad A.

K., iÅ¡nagrinėjęs 2015 m. sausio 26 d. A. M. praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, parengė Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymo Nr. A51-19850/15 (2.14.1.18-EK5) projektÄ , kuriame neatsakė į pareiÅ¡kėjo klausimus ir nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nuo 2013 m. gegužės 14 d. neiÅ¡nagrinėtas, nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos. Kaip minėta, projektas per se (savaime) nesukelia teisinių pasekmių ir dėl to negali kilti atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, jei iÅ¡ savivaldybės bÅ«tų pareikalauta žalos už netinkamÄ klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimÄ atlyginimo.Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimas yra reikÅ¡mingas dėl žalos nagrinėjimo klausimų, jei ji kiltų už netinkamÄ klausimo dėl namo dalies pardavimo sprendimo įgyvendinimÄ , taip pat, jog bÅ«tina įvertinti vadovo, kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ veiksmus, kuris pasiraÅ¡ydamas Administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. vasario 25 d. atsakymÄ Nr. A51-19850/15 (2.14.1.18-EK5), kurio neteisėtumÄ pripažino ir ieÅ¡kovas, sukėlė teisines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent vadovų sprendimai, o ne jų projektai, gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, ir dėl to vadovaujančių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013), teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali dėl procesinių kliūčių, numatytų CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliantės 2017-07-24 pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo klausimas nesprendžiamas (CPK321 straipsnis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                               Rūta Burdulienė                                                                                                                                    Virginijus Kairevičius                                                                                                                                                                                                                                                                               Rūta Petkuvienė